Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-238/2016;

Teisėjas: Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01920-2014-1;

2016 m. gegužės 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistojo R. Ž. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 parų areštas, bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. Ž. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau apeliacinių skundų dėl šios nuosprendžio dalies negauta.

Apeliacinių skundų dėl nuteistojo E. V. negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su E. V., po E. V. padaryto nukentėjusiojo J. S. sumušimo, išeidamas iš nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pagrobė J. S. priklausančius daiktus: iš rankinės 500 litų (kas atitinka 144,81 Eur) popierinėmis kupiūromis, 20 Švedijos kronų (kas atitinka 2,10 Eur) popierinėmis kupiūromis, 30 Švedijos kronų (kas atitinka 3,15 Eur) metalinėmis monetomis, 50 litų (kas atitinka 14,48 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su 10 litų (kas atitinka 2,89 Eur) vertės „Labas“ SIM kortele, nuolaidų korteles, bei krepšyje 30 litų (kas atitinka 8,69 Eur) vertės, buvusius 12 maltos kavos „ZOEGA“ pakelius po 500 g, 172,8 lito (kas atitinka 50,05 Eur) vertės, kurių vienas yra 14,4 lito (kas atitinka 4,17 Eur), atsuktuvo galvučių rinkinį, 35 litų (kas atitinka 10,14 Eur) vertės, vaikišką muzikinį žaislą, 50 litų (kas atitinka 14,48 Eur) vertės, visokių įrankių rinkinį dėžutėje, 0,35 lito (kas atitinka 0,10 Eur) vertės, tris darbinius „Morakniv“ peilius, 51 litų (kas atitinka 14,77 Eur) vertės, kurių vienas yra 17 litų (kas atitinka 4,92 Eur) vertės, kepurę, 10 litų (kas atitinka 2,89 Eur) vertės, 6 vnt. kojinių porų, 12 litų (kas atitinka 3,48 Eur) vertės, kurių vienos poros vertė yra 2 litai (kas atitinka 0,58 Eur), dvi ruletes, 7 litų (kas atitinka 2,03 Eur) vertės, kurių vienos vertė 3,50 lito (kas atitinka 1,01 Eur), sulankstomą metrą, 2 litų (kas atitinka 0,58 Eur) vertės, elektros indikatorius, 5 litų (kas atitinka 1,45 Eur) vertės, 13 vnt. „Gillette“ skutimosi peiliukų 10,4 lito (kas atitinka 3,01 Eur) vertės, kurių vieno vertė yra 0,80 lito (kas atitinka 0,23 Eur), vyriškas trumpikes, 6 litų (kas atitinka 1,74 Eur) vertės, 2 vnt. sukučių rinkinius, 20 litų (kas atitinka 5,79 Eur) vertės, kurių vieno vertė yra 10 litų (kas atitinka 2,89 Eur), 3 vnt. šokoladų plytelių, 1,05 lito (kas atitinka 0,30 Eur) vertės, kurių vieno vertė yra 0,35 lito (kas atitinka 0,10 Eur), statulėlę, 30 litų (kas atitinka 8,69 Eur) vertės, nagų laką, 5 litų (kas atitinka 1,45 Eur) vertės, tušinuką, 1 lito (kas atitinka 0,29 Eur) vertės, pieštuką, 0,50 lito (kas atitinka 0,15 Eur) vertės, flomasterį, 0,50 lito (kas atitinka 0,14 Eur) vertės, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą, padarydamas 1042,12 lito (kas atitinka 301,82 Eur) turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

LR BK 178 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę R. Ž. (nuosprendyje padaryta rašybos klaida, nurodant, kad bausmė skiriama E. Ž.), atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, iš viso teistas net septynis kartus už įvairius tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra laikomas recidyvistu (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, R. Ž. nusikalto jau kitą dieną po teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskelbimo, kas rodo jo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir gyventi sąžiningai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepaisant šių neigiamų aplinkybių, teismas taip pat nustatė, kad buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pagal savo laipsnį nėra labai pavojingas, o dauguma iš pagrobtų daiktų grąžinta nukentėjusiajam, nukentėjęs asmuo kaltininkams turtinių pretenzijų nereiškia. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir skyrė ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimą vidutiniam jos dydžiui (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų, aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyta nebuvo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nuteistajam R. Ž. skirta arešto bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui, yra tinkama ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.