Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2015 m. liepos 14 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (2015 m. liepos 14 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės (2015 m. liepos 14 d. epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 20 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 20 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės (2016 m. gegužės 20 d. epizodas) subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 21 d. epizodas) - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 21 d. epizodas) ir P. V. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir P. V. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, P. V. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant P. V. šiuos įpareigojimus: dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką (darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje); visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per tris pirmus šio nuosprendžio vykdymo mėnesius pilnai atlyginti priteistą draudimo bendrovėms „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir ADB „Gjensidige“ turtinę žalą.

Iš P. V. priteista 323,48 (trys šimtai dvidešimt trys eurai ir 48 centai) euro draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ turtinei žalai atlyginti.

Iš P. V. priteista 462,95 (keturi šimtai šešiasdešimt du eurai ir 95 centai) euro draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto dokumento panaudojimo), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 21 d. epizodas) P. V. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. V. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojęs apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2015 m. liepos 14 d. apie 15.30 val. Žirmūnų žiedinėje sankryžoje vairuodamas savo vardu registruotą automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sukėlė eismo įvykį, t. y. jis inscenizavo eismo situaciją neva į žiedinę sankryžą prieš jį įvažiavęs ir jo nepraleidęs O. K. vairuotas automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė jam, turėjusiam važiavimo pirmumo teisę, kliūtį ir savo automobilio priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į O. K. automobilio kairę pusę priekyje. Tada P. V. įvykio vietoje kartu su O. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje pastarasis, nesureikšminęs įvykio dėl menkos žalos, be to, skubėdamas įrašė, jog prisiima dėl eismo įvykio kaltę. Taip buvo sukurtas kaltinamajam P. V. žinomai suklastotas melagingo turinio dokumentas – eismo įvykio deklaracija, kurią jis 2015 m. liepos 15 d. pateikė draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, esančiai Konstitucijos pr. 29, Vilniuje, o ši apgaulės įtakoje 2015 m. liepos 17 d. už eismo įvykio metu apgadintą P. V. automobilį išmokėjo jam 323,48 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką. Taip P. V. padarė draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ 323,48 Eur turtinę žalą;

2. P. V. taip pat nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojęs apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2016 m. gegužės 20 d. apie 11.20 val. žiedinėje sankryžoje, esančioje prie Edukologijos universiteto, Vilniuje, vairuodamas savo vardu registruotą automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sukėlė eismo įvykį, tai yra jis inscenizavo eismo situaciją neva į žiedinę sankryžą prieš jį įvažiavęs R. D. vairuotas automobilis Ford Galaxy, valstybinis (duomenys neskelbtini), sudarė jam, turėjusiam važiavimo pirmumo teisę, kliūtį. Iš tikrųjų P. V. didesniu greičiu priartėjęs prie antra eismo juosta važiavusio R. D. automobilio, priekiniu dešiniu savo automobilio kraštu tyčia slystamai kontaktavo su R. D. automobilio galiniu kairiuoju kampu. Tada P. V. įvykio vietoje kartu su R. D. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje pastarasis klysdamas nurodė, kad prisiima kaltę dėl eismo įvykio. Taip buvo sukurtas kaltinamajam P. V. žinomai suklastotas melagingo turinio dokumentas – eismo įvykio deklaracija, kurią jis 2016 m. gegužės 24 d. pateikė draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ Lietuvos filialui, esančiam Žalgirio g. 90, Vilniuje, o ši apgaulės įtakoje 2016 m. birželio 7 d. už eismo įvykio metu apgadintą P. V. automobilį išmokėjo jam 462,95 Eur įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką. Taip P. V. padarė draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ 462,95 Eur turtinę žalą;

3. P. V. taip pat nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą: t. y. kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. gegužės 21 d. apie 20.30 val. Kaminkėlio ir Liepkalnio gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas savo pažįstamos E. J. vardu registruotą automobilį Dodge Stratus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sukėlė eismo įvykį, tai yra užsidegus Dunojaus ir Kaminkėlio gatvėmis eismą leidžiančiam šviesoforo signalui ir automobilio „Volvo XC70“ vairuotojai J. K. pradėjus judėti per sankryžą nuo Dunojaus g. į Liepkalnio g. link Minsko plento, po 7,3 sekundžių P. V. pradėjo iš Kaminkėlio g. važiuoti greitėdamas dideliu intensyvumu į Liepkalnio g. automobiliui „Volvo XC70“ iš dešinės ir, pasiekęs apie 25 km/h greitį, priekinės dalies kairiuoju kraštu atsitrenkė į J. K. vairuoto automobilio, važiavusio Liepkalnio g. pirma eismo juosta apie 32 km/h greičiu, priekinį dešinės pusės ratą ir sparną. Tada P. V. eismo įvykio vietoje kartu su J. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje pastaroji, nors kategoriškai nepripažino kaltės, tačiau tiek P. V., tiek atvykusių policijos pareigūnų primygtinai buvo įkalbėta prisiimti kaltę dėl eismo įvykio. Taip buvo sukurtas suklastotas melagingo turinio dokumentas – eismo įvykio deklaracija.

4. P. V. taip pat buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastotą 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio deklaraciją jis pateikė draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, esančiai J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, siekdamas už sugadintą2018 m. gegužės 21 d. minėtą automobilį Dodge Stratus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule gauti 1400 Eurų dydžio draudimo išmoką, tačiau sukčiavimo jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes draudimo kompanijos darbuotojams suabejojus dėl šio eismo įvykio aplinkybių tikrumo, draudimo išmoka nebuvo išmokėta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16. Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.

17. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

18. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. gegužės 20 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus mieste, atitinkamai Žirmūnų ir prie Edukologijos universiteto esančiose žiedinėse sankryžose bei Kaminkėlio ir Liepkalnio g. sankryžoje įvykus eismo įvykiams, jų dalyviai, tai yra O. K. (2015-07-14 Žirmūnų žiede), R. D. (2016-05-20 Edukologijos universiteto žiede) ir J. K. (2018-05-21 Kaminkėlio ir Liepkalnio g. sankryžoje) bei visais minėtais atvejais kaltinamasis P. V. užpildė eismo įvykių deklaracijas, kuriose schematiškai buvo pavaizduota visų trijų eismo įvykių esmė. Abiem pirmais atvejais fiksuota, kad susidūrimas įvyko į žiedinę sankryžą įvažinėjusiems O. K. ir R. D. sudarius kliūtį žiedu važiavusiam P. V., trečiu atveju – kad susidūrimas įvyko sankryžą važiavusiai J. K. sudarius kliūtį į sankryžą įvažiuojančiam P. V. ir taip pat nurodyti kiti būtini rekvizitai apie eismo įvykio dalyvius bei transporto priemones. 2015 m. liepos 14 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. eismo įvykių deklaracijų pagrindu draudimo bendrovės (pirmu atveju bendrovė ,,Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, antru atveju – ADB ,,Gjensidige“ Lietuvos filialas) P. V. išmokėjo atitinkamai 323,48 Eur ir 462,95 Eur dydžio draudimo išmokas. J. K. pranešus AB ,,Lietuvos draudimas“ apie 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykį ir bendrovei atlikus šio įvykio tyrimą bei konstatavus įtarimą tyčinio eismo įvykio sukėlimu, paskaičiuota 1400 Eur dydžio draudimo išmoka nebuvo išmokėta.

19. Nuteistasis P. V. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines įvykių aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės suklastojus visų trijų eismo įvykių deklaracijas ir dviejų (2015-17-14 ir 2016-05-20) pagrindu apgaule savo naudai įgijus draudimo išmokas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, įrodymų pakankamumą bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, išdėstė visų reikšmingų bylos įrodymų, kuriais grindė apelianto kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Nuteistojo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) yra teisingas. Apeliaciniame skunde pateikiamas savas bylos įrodymų bei faktinių aplinkybių interpretavimas šių teismo išvadų nepaneigia.

20. Bylos duomenimis nuteistasis P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme teigė, kad visus tris eismo įvykius sukėlė ne jis, kad jie buvo visiškai atsitiktiniai bei įvyko dėl kitų vairuotojų kaltės. Dėl 2015 m. liepos 14 d. eismo įvykio kaltę prisiėmė O. K., dėl 2016 m. gegužės 20 d. eismo įvykio – R. D., tai abu patvirtino savo parašais eismo įvykių deklaracijose. J. K. taip pat prisiėmė kaltę ir savo parašu patvirtino, jog yra atsakinga už 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio metu padarytą žalą.

21. Tuo tarpu liudytojas O. K. ir nukentėjusysis R. D., patvirtinę šiuos nuteistojo P. V. parodymus, visgi atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykių aplinkybės buvo ,,labai keistos“: abu tvirtino nesupratę, iš kur atsirado kaltinamojo vairuotas automobilis, abu nurodė, kad saugiai įvažiavo į žiedines sankryžas, eismas jose abiem atvejais nebuvo intensyvus ir abu teigė prieš susidūrimus nebuvus jokių nei stabdymo, nei garsinės signalizacijos garsų, kurie įrodytų, jog visgi P. V. buvo sudaroma kliūtis jų vairuotais automobiliais. O. K. nurodė, kad vairuoja atsargiai, o susidūrimas su P. V. automobiliu įvyko jam jau pravažiavus apie 20 metrų, todėl pastarasis tikrai galėjo išvengti susidūrimo, juolab, kad prie jo vairuojamo automobilio nuteistasis artėjo labai greitai. R. D. taip pat patvirtino, kad P. V. automobilis jį pasivijo ir smūgiavo, kai jis buvo pilnai įvažiavęs į žiedą. Abu patvirtino ir tai, kad P. V. įnirtingai juos įtikinėjo dėl kaltumo padarius eismo įvykius, todėl abu, atsižvelgę į tai, kad padariniai įvykių menki bei nesuteikdami reikiamos reikšmės aplinkybių nustatymui, be to, O. K. dar ir neturėdamas laiko aiškintis įvykusios situacijos, o R. D. – suklaidintas atvykusių dėl eismo įvykio policijos pareigūnų nuomonės, sutiko prisiimti atsakomybę bei pasirašė deklaracijose, patvirtindami susitarimą su P. V. kiekvienas savo atveju. Liudytoja J. K. nurodė, kad tiek įvykus eismo įvykiui, tiek ir šio įvykio tyrimo metu draudimo bendrovėje, ji vienareikšmiškai tvirtino, jog P. V., stovėdamas sankryžoje Kaminkėlio gatvėje, Vilniuje, jokių ženklų dėl ketinimo važiuoti nerodė ir jai jau bebaigiant posūkį į Dunojaus gatvę, pradėjo važiuoti tiesiai į ją, staiga didindamas greitį. Ji kategoriškai nepripažino kaltės, tačiau verčiama susiklosčiusių aplinkybių, t. y. važiavo su kūdikiu, kuris pradėjo verkti, situacijos aiškinimasis, jai nesutikus su nuteistojo siūloma versija, labai užsitęsė, pastarasis ją psichologiškai spaudė prisiimti atsakomybę, be to, atvykęs policijos pareigūnas, taip pat įkalbėjo ją prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, pasirašė eismo įvykio deklaracijoje, taip patvirtindama neteisingas įvykio aplinkybes.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis 2015-2016 dalyvavo net 6 oficialiai deklaruotuose eismo įvykiuose žiedinėse sankryžose, iš jų 4 buvo Vilniaus Savanorių pr. žiedinėje sankryžoje. 2015 metais, nuo 2015-07-13 iki 2015-08-27, tai yra per pusantro mėnesio, nuteistasis, vairuodamas įvairius automobilius, dalyvavo 3 eismo įvykiuose, be to šioje byloje nagrinėjamo 2015 m. liepos 14 d. buvusio eismo įvykio Žirmūnų žiede (eismo įvykis su O. K.) išvakarėse, t. y. 2015 m. liepos 13 d. jis dalyvavo visiškai identiškai deklaruotame eismo įvykyje Savanorių žiedinėje sankryžoje. Visų įvykių mechanizmas yra labai panašus – žiedu važiuojančiam P. V. vairuojamam automobiliui sudaro kliūtį į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio įvažiuojantis automobilis būtent ties įvažiavimu. Visi trys asmenys, prisiėmę kaltę dėl eismo įvykių – O. K., R. D. ir J. K., taip pat patvirtino labai panašias eismo įvykių su jais aplinkybes, kad susidūrimai įvyko jau pilnai įvažiavus ir jau kiek pavažiavus žiedu ar kad beveik pravažiavus sankryžą ir baigiant posūkio manevrą. Visų eismo įvykių metu nuteistasis naudojosi prastos būklės, akivaizdžiai ne kartą eismo įvykiuose apgadintais automobiliais, o transporto priemonių valdytojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą visais atvejais įformindavo kitų asmenų vardu. Tokios priedangos priemonės patvirtina, kad eismo įvykis (ar įvykiai) yra tikslo gauti reikiamo turinio dokumentą įgyvendinimo priemonė, pretekstas. Taigi nuteistojo tikslas ir motyvas buvo visais trimis atvejais gauti kokybišką draudiminio įvykio liudijimą, kuris nebūtų įmanomas, jei kiti eismo įvykių dalyviai neprisiimtų atsakomybės.

23. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste pastebėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, paminėti duomenys pirmos instancijos teismo buvo vertinami ne atsietai, o kitų įrodymų kontekste, t. y. su liudytojų O. K., J. K. ir nukentėjusiojo R. D. parodymais apie keistas įvykių aplinkybes, AB ,,Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. parodymais, kad buvo pastebėtas 2015-2016 metais eismo įvykių, kurių dalyvis buvo nuteistasis P. V., tam tikras dėsningumas (kad beveik visi kaltę prisiėmę asmenys nesuprato, iš kur atsirado P. V. vairuojamas automobilis), liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis ,,Dodge Stratus“ nuteistojo buvo įsigytas, turint tikslą jį panaudoti ,,prasukti reikalui“ su draudimu, AB ,,Lietuvos draudimas“ pareiškimu ir prie jo pateikta medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės Linos Lazarenko 2019-12-10 eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-1760 (19) išvada (kolegijos pastaba - kurią ekspertė patvirtino teisme), kad tiek 2016 m. gegužės 20 d., tiek 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykių kilimą techniniu požiūriu sąlygojo būtent nuteistojo P. V. veiksmai.

26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, suformuluotomis vertinant nuteistojo P. V. tyčią dėl visų trijų eismo įvykių inscenizavimo, todėl pastarojo apeliacinio skundo argumentai, kad O. K., R. D. ir J. K. parašai eismo įvykio deklaracijose, prisiimant atsakomybę sau, patvirtina priešingai, vertintini kaip nepagrįsti.

27. Nuteistasis P. V. ginčija Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus 2019 -12-10 eismo įvykių ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) pateiktą ekspertų išvadą ne tik dėl jos vertinimo kitų įrodymų kontekste, bet ir dėl ekspertų išvados trūkumų jos turinio aspektu.

28. Ekspertizės aktas (specialisto išvada), atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra laikomas įrodymu ir nustatant bylos aplinkybes vertinamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Tai, kad pateiktos išvados nėra kategoriškos, nereiškia, kad jomis negali būti remiamasi darant išvadas dėl asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

29. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) užfiksuotus duomenis ir aplinkybes, paminėtų reikalavimų laikėsi. Iš tikrųjų ekspertizės akte nėra pateikta kategoriška išvada tiek dėl 2016 m. gegužės 20 d., tiek dėl 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykių mechanizmo. Kategoriška išvada nepateikta dėl to, kad pirmo eismo įvykio atveju nebuvo turimi duomenys apie automobilio ,,VW Golf“ važiavimo trajektoriją ir greitį prieš eismo įvykį (ekspertė teisme nurodė, kad šio automobilio vairuotojas, t. y. nuteistasis, nedavė parodymų dėl greičio), o antro eismo įvykio atveju – neturėjo duomenų apie automobilio ,,Dodge Stratus“ sugadinimus (ekspertizės atlikimo metu sudegęs). Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Lina Lazarenko savo teiktas išvadas patvirtino.

30. Nors, atlikus specialų tyrimą, tam tikrų šiai bylai svarbių aplinkybių nustatyti nepavyko, o ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) pateikta išvada dėl 2016 m. gegužės 20 d. bei 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykių mechanizmo yra tikėtina, visa tai nuteistojo P. V. iškeltos versijos, kad ne jis kaltas dėl eismo įvykių, nepatvirtina ir nuosprendyje padarytų išvadų dėl jo kaltės, suklastojus eismo įvykių deklaracijas, nepaneigia. Aptartas ekspertizės akto turinys, pateiktų jame išvadų vertinimas kitų byloje surinktų įrodymų apie paminėtus eismo įvykius kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti duomenimis, įrodančiais P. V. kaltę dėl abiejų eismo įvykių ir dėl dokumento suklastojimo šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus gauti duomenys apie tai, kad automobilių „Dodge Stratus“ ir „VW Golf“ vairuotojas P. V. abiem atvejais turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimų (pastaba 2016-05-20 eismo įvykio atveju skaičiavimams buvo taikomas paimtas būtent nuteistajam palankus ne didesnis nei maksimalus leistinas 50 km/h greitis), t. y. 2016 m. gegužės 20 d. eismo įvykio metu - neintensyviai mažindamas greitį (pakaktų tik nespausti greičio pedalo), o 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio metu - prieš pradėdamas judėti nuo sustojimo vietos įsitikindamas, kad tai daryti saugu, nukentėjusiojo R. D. ir liudytojos J. K. nuosekliai patvirtintos aplinkybės, kad P. V. vairuojamas automobilis, pirmu atveju atsirado iš niekur, nors R. D. saugiai įvažiavo į žiedinę sankryžą, o antru atveju – kad P. V. automobilis, stovėdamas sankryžoje, jokių ženklų dėl ketinimo važiuoti, nerodė, taip pat kitų pirmiau aptartų įrodymų visuma, neabejotinai paneigia P. V. paaiškinimus, kad eismo įvykiai buvo atsitiktiniai. Nuteistojo nurodyti neva ekspertizės akto turinio trūkumai (tam tikrų duomenų nebuvimas), nesuteikia pagrindo teigti, kad ekspertizė negalima, nes, jei medžiaga nebūtų pakankama išvadai padaryti, ekspertas, kaip tai numatyta BPK 86 straipsnio 2 dalyje, būtų atsisakęs pateikti išvadą. Esant šių aplinkybių visumai sutiktina su nuosprendyje padaryta išvada, kad P. V. eismo įvykius sukėlė tyčia, sąmoningai suklaidino kitus jų dalyvius ir eismo įvykių deklaracijose nurodė žinomai melagingus duomenis apie neva atsitikusius tikrus draudiminius įvykius, t. y. deklaracijas suklastojo, suprato savo veiksmų neteisėtumą, numatė galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

31. Sutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste pastebėtina, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nuteistasis P. V. dalyviai, t. y. nukentėjusysis R. D. ir liudytojai J. K. bei O. K., būtent tokio elgesio kiekvieno atveju susidariusiose situacijose iš nuteistojo ir tikėjosi. Ekspertizės akte Nr. 11-1760 (19) nurodyta, kad J. K., neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su dideliu pagreičiu įvažiuojančiu jai iš dešinės nuteistojo vairuotu automobiliu, o R. D. vairuotas automobilis ,,Ford Galaxy“ techniniu požiūriu nesudarė kliūties nuteistojo vairuotam ,,VW Golf“. Taigi pagrindo teigti, kad būtent kitų eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai apribojo nuteistojo galimybes numatyti eismo įvykių padarinius ir jų išvengti, nėra.

32. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia ypatingą dėmesį ir į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie vėliau buvo paneigti pačios liudytojos, paaiškinus teisme, kad apkalbėjo nuteistąjį dėl jai ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto spaudimo. Dėl šios priežasties teismas šiais parodymais vadovautis kaip įrodymų šaltiniu negalėjo. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami.

33. Priešingai nei teigia nuteistasis, pripažindamas jį kaltu, pirmos instancijos teismas nesivadovavo liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaip savarankišku įrodymų šaltiniu. Bylos medžiaga nustatyta, kad į minėto asmens paaiškinimus buvo atsižvelgta tikrinant kitus byloje surinktus įrodymus, prieš tai pagarsinus šiuos duomenis (liudytojos parodymus – teisėjų kolegijos pastaba) teismo posėdyje ir apklausus kaip liudytojus I. G., apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusią tyrėją, ir G. B., ikiteisminio tyrimo metu į apklausą liudytoją pristačiusį kriminalinės žvalgybos pareigūną (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro išanalizavusi skundžiamo pirmos instancijos nuosprendžio turinį, kuriame E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra minimi, kalbant apie kitus byloje surinktus įrodymus dėl 2018-05-21 epizodo ir analizuojant juos bei palyginant tarpusavy. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad aptariami liudytojos E. J. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ji žinojusi, jog automobilis ,,Dodge Stratus“ kaltinamojo buvo perkamas panaudojimui ,,prasukti reikalui“ su draudimu, atitinka kitus byloje esančius tiesioginius (liudytojos J. K. parodymai, eismo įvykio tyrimo ekspertizės aktas, ekspertės išvada teisiamojo posėdžio metu ir kt.) bei netiesioginius įrodymus (kaltinamojo daromų eismo įvykių sistemiškumas, naudojimasis prastos būklės, dažniausiai kaskart vis kitais automobiliais, privalomąją transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiant ne savo vardu ir kt.) ir nustatytas faktines aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad surinkti duomenys buvo tikrinami teisminio nagrinėjimo metu apklausiant su liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu bendravusius policijos pareigūnus, kurie galėjo papasakoti apie liudytojos tuomet nurodytas aplinkybes.

34. Spręsdamas P. V. kaltės klausimą (2018-05-21 epizodas), pirmos instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl liudytojos E. J. teisme duotų parodymų, visiškai pagrįstai nurodydamas, kad šie paaiškinimai paneigti byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors liudytoja E. J. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai iš jos buvo gauti pareigūnams darant neteisėtą poveikį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, šie parodymai duoti susitarus tarpusavy su P. V., o jos teisme papasakota versija apie duotą užsakymą P. V. nupirkti jai 1000 Eur vertės automobilį – visiškai neįtikinama ir paneigta liudytojo M. K. parodymais apie tikrąją automobilio būklę. Juolab, kaip pagrįstai nustatė teismas, byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad automobilis ,,Dodge Stratus“ nuo jo įsigijimo momento iki 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio realiai būtų buvęs liudytojos E. J. žinioje, tuo tarpu pats nuteistasis patvirtino, kad automobilį civilinę transporto priemonės valdytojo atsakomybę apdraudė vienam mėnesiui savo mamos vardu (kolegijos pastaba – o ne E. J., tvirtinant, kad ji buvo automobilio naudotoja). Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos E. J. teisme duotais parodymais.

35. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, remiantis byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai pripažino P. V. kaltu tyčia sukėlus eismo įvykį 2018 m. gegužės 21 d. Kaminkėlio ir Liepkalnio gatvių sankryžoje, Vilniuje. Nors teismas P. V. dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotą 1400 Eur draudimo išmoką, panaudojant suklastotą 2018-05-21 eismo įvykio deklaraciją, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, išteisino, pripažinęs, kad šioje dalyje kaltinimas nepasitvirtino (šioje dalyje kolegija plačiau nepasisako, nes nėra pateiktas skundas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais), tai niekaip nepaneigia jo kaltės dėl pačios eismo įvykio deklaracijos, kurioje jis patvirtino netikrus duomenis, suklastojimo. Ekspertizės akto išvada dėl 2018 m. gegužės 21 d. eismo įvykio mechanizmo bei J. K. galimybės išvengti susidūrimo, t. y. kad tokios galimybės ji neturėjo, net ir reaguodama stabdymu, nepaneigta, todėl nuteistojo veiksmai, kad jis, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, t. y. tyčia inscenizavęs eismo įvykį ir J. K. dėl susiklosčiusių aplinkybių (vežė kartu kūdikį, aiškinimasis užsitęsė) pasirašius deklaraciją ir tuo nepagrįstai prisiėmus kaltę dėl eismo įvykio, savo parašu taip pat patvirtino tokių faktų tikrumą deklaracijoje ir tokiu būdu tyčia sukūrė suklastoto turinio dokumentą. Eismo įvykio deklaracija yra teisiškai reikšmingo fakto liudijimas. Patekusi į civilinę apyvartą ji tampa pagrindu kilti įvairiems teisiškai reikšmingiems santykiams. Teisėjų kolegijos nuomone aplinkybė, kad deklaracija buvo pateikta kito asmens, o ne nuteistojo, niekaip nepaneigia pastarojo tyčios dėl šio dokumento suklastojimo, nes P. V. tikslas buvo gauti draudimo išmoką būtent šios deklaracijos pagrindu. Todėl nesvarbu, kas pateikė eismo įvykio deklaraciją, nes draudimo bendrovei patikėjus šiame dokumente nurodytų faktų teisingumu, draudiminė išmoka būtų išmokėta.

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį išteisinti, todėl P. V. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis šioje dalyje paliktinas galioti kaip teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Teismas pripažinęs P. V. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), pagrįstai tenkino byloje pareikštus draudimo bendrovių „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“ ir ADB „Gjensidige“ civilinius ieškinius, todėl nuteistojo prašymas dalyje dėl civilinių ieškinių atmetimo taip pat atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

37. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas procesiškai neteisingai išsprendė vieno iš alternatyvių požymių pašalinimo iš kaltinimo (2018-05-21 epizodas) klausimą. P. V. buvo atiduotas teismui, kaltinant jį padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2015-07-14, 2016-05-20 ir 2018-05-21 epizodai), dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2015-07-14 ir 2016-05-20 epizodai) ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstydamas išvadas dėl išteisinimo, nurodė, kad P. V. išteisinamas dėl pasikėsinimo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotą 1400 Eur draudimo išmoką, panaudojant suklastotą 2018-05-21 eismo įvykio deklaraciją, t. y. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu rezoliucinėje nuosprendžio dalyje jau nurodyta, kad jis išteisinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų - numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto dokumento panaudojimo) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje (2018-05-21 epizode). Pastebėtina, kad dokumento - 2018-05-21 eismo įvykio deklaracijos, panaudojimas, kaip atskira nusikalstama veika, nuteistajam P. V. nebuvo inkriminuotas, o tik kaip alternatyvus, nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymis. Tokiu atveju teismas turėjo tik pašalinti nepasitvirtinusias kaltinimo aplinkybes, bet ne priimti sprendimą išteisinti nuteistąjį dalyje dar ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje (2018-05-21 epizodas) numatyto nusikaltimo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį pakeisti, pašalinant iš jos teiginį, kad P. V. išteisinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto dokumento panaudojimo).