- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1000-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07708-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- R. R., D. R.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. P. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-22677-774/2011 pagal ieškovų R. R. ir D. R. ieškinį atsakovams E. P. ir E. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1492,40 Lt žalos atlyginimo už aplietą butą ir 45,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2010 m. lapkričio 23 d. dėl atsakovų neapdairumo ir nerūpestingumo, žiemos šildymo sezono metu, atsakovų bute (duomenys neskelbtini), keičiant radiatorių ir neužsukus viso šildymo sistemos stovo, buvo aplietas ieškovams priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), ir sugadintas jų turtas, t.y. buto sienos, ąžuolinės grindys, elektros instaliacija, buitinė technika, patalynė, lovos čiužinys. Tą pačią dieną susitikus su atsakovais ir parodžius jiems vandens sugadintus daiktus bei preliminariai įvertinus žalą, atsakovai su jos dydžiu nesutiko ir paaiškino, kad vanduo galimai bėgo ne iš jų buto. Iki šiol žala ieškovams neatlyginta. Ieškovai pateikė tokį žalos paskaičiavimą: remonto darbai 726,00 Lt; naujas lovos čiužinys (80 proc. vertės) 906,4 Lt; antstolio faktinių aplinkybių nustatymas 60,00 Lt. Atsakovams sumokėjus 200 Lt ir dalį žalos atlyginus, ieškovai prašė priteisti likusią, t.y. 1 492,4 Lt dydžio, žalą (b. l. 3-4).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 116-120) ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų E. P. ir E. P. 1492,40 Lt žalos atlyginimo, 45,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir po 14,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas pažymėjo, kad atsakovai neneigė ir pripažino ieškovų buto užliejimo faktą (b. l. 47). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė patalpų savininkų nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, ieškovai patyrė 1692,40 Lt nuostolių. Dalį žalos, t.y. 200 Lt, atsakovai atlygino, todėl teismas, remdamasis ieškovų pateiktais įrodymais: rangos sutartimi, PVM sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderiu apie patirtas išlaidas už atliktus remonto darbus, šalinant užpylimo padarinius, antstolio kvitu, patvirtinančiu 60,00 Lt sumokėjimą už faktinių aplinkybių konstatavimą, ir PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinančiu kvitu dėl miegamojo čiužinio pirkimo, kurio kaina 1133,00 Lt, sprendė, kad ieškovų reikalavimas priteisti neatlygintą 1492,40 Lt dydžio žalos dalį yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo 2010 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių protokolo (b. l. 10-15), 2011 m. kovo 10 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Skaitmeninis kodas ir ko“ ir R. R., šios sutarties sąmatos, remonto darbų priėmimo – perdavimo akto, PVM sąskaitos – faktūros ir kasos pajamų orderio (b. l. 34-38), o savo nurodomoms aplinkybėms apie mažesnį žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl sprendė, kad ieškovų argumentai dėl ginčo dalyko nebuvo paneigti. Ieškinį tenkinus pilna apimtimi, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5, 31-32).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovų atstovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (121-124). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl žalos atlyginimo už sugadintą čiužinį. Apeliantų nuomone, ieškovai, reikalaudami atlyginti žalą už sugadintą čiužinį, nevykdė pareigos įrodyti žalos dydį, t.y. nepateikė įrodymų apie čiužinio vertę įvykio dieną, nepateikė rodymų, kad po buto užliejimo čiužinio nebuvo galima naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovas pripažino, kad įgijo geresnės kokybės, atitinkamai ir brangesnį daiktą, tačiau negalėjo paaiškinti kuo grindžiamas ieškovų reikalavimas kompensuoti būtent 80 proc. naujo čiužinio kainos, kokiu būdu žalos dydis sietinas su naujo čiužinio kaina, be to, ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad čiužinio vertė įvykio metu buvo 800 Lt. Ieškovai nebuvo apsisprendę dėl žalos dydžio, nereikalavo iš atsakovų sumokėti naujo čiužinio kainą, todėl atsakovai neturėjo pagrindo nustatinėti tikrąją čiužinio vertę. Ieškovams neįrodžius čiužinio nusidėvėjimo dydžio ir likutinės jo vertės, teismas nepagrįstai už čiužinio sugadinimą priteisė 906,40 Lt žalą.
2. Dėl žalos atlyginimo už patalpų remonto ir elektros instaliacijos darbus. 2010 metų lapkričio 27 d. nuvykus pas ieškovus į butą, ieškovė atsakovams įteikė dokumentą apie turto sugadinimą ir žalos dydį, kuriame nurodyta: lovos čiužinys – 1 133,00 Lt (80 proc.) - 906,4 Lt; patalynės valymas - 96 Lt; sienų dažymas - 200 Lt; antstolio faktinių aplinkybių nustatymas - 220 Lt. Taigi reikalavimo atlyginti nuostolius už elektros instaliacijos remonto darbus nebuvo. Kadangi iš ieškovų reikalaujamos sumos atsakovai sutiko atlyginti už sienų dažymo darbus, šią sumą 2010 m. gruodžio 6 d. ir pervedė į ieškovų nurodytą sąskaitą. Nors ieškovas teigė, kad sienose buvo daromi grioveliai naujiems laidams tiesti, tačiau tokie darbai nebuvo atliekami, kadangi nėra numatyti nei rangos sutartyje, nei sutarties sąmatoje, nei remonto darbų perdavimo-priėmimo akte. Be to, ieškovas pripažino, kad atsakovai iš karto siūlė pašalinti žalą, suremontuojant užlietas kambario sienas ir lubas, tačiau ieškovai su tokiu pasiūlymu nesutiko. Iš pateikto remonto darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad buvo atlikti šie remonto darbai: paprastas sienų/lubų glaistymas - 300 Lt; sienų/lubų gruntavimas - 30,00 Lt; sienų/lubų dažymas - 180,00 Lt, bei elektrinės dalies remontas - 90,00 Lt. Nors ieškovas pripažino, kad į 200 Lt sumą už sienų dažymą jis buvo įskaičiavęs sienų glaistymo darbų vertę ir šios išlaidos buvo atlygintos, tačiau ieškovai tik po pusmečio nusprendė remontuoti kambarį. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas atlyginti sienų/lubų glaistymo, gruntavimo, dažymo darbų vertę turėjo būti atmestas. Atsakovai sutiko atlyginti elektrinės dalies remonto darbus, tačiau kilo pagrįstos abejonės, ar šie darbai iš viso buvo atlikti (ieškovas teigė, kad kambaryje po buto apliejimo sudrėko elektros laidai, dėl ko buvo atjungtas šviestuvas, reikėjo tiesti naujus laidus, tačiau šiuos darbus atliko tik po pusmečio. Atsakovai ir liudytojas E. P., apsilankęs ieškovų bute iš karto po įvykio, o atsakovai tos pačios dienos pavakaryje, parodė, kad skirtingai nei teigė ieškovas, kambaryje buvo šviesa - veikė lubose esantis šviestuvas. Be to, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atliktų darbų apimties ir UAB „Skaitmeninis kodas“ pateikti dokumentai prieštaringi: ieškovas kalba apie griovelių sienose darymą ir naujų laidų išvedimą, bet pateiktuose dokumentuose nurodytas elektrinės dalies remontas, nėra tapatus ieškovo nurodytiems darbams - griovelių sienose darymui ir jų užglaistymui. Be to, į sąmatą neįtrauktos medžiagos - elektros laidas. Tai, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ neatliko remonto darbų, leidžia manyti ir tai, kad atsakovei paskambinus į šią bendrovę ir paprašius analogiškų paslaugų, jai buvo atsakyta, kad bendrovė tokių paslaugų neteikia). Ieškovų užlietas kambarys buvo išklijuotas tapetais, tačiau ieškovas net neužsiminė kas atliko kitus, t.y. prieš sienų glaistymą, gruntavimą ir dažymą reikalingus atlikti darbus (tapetų pašalinimą), ir į darbų sąmatą šių darbų neįtraukė. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovas yra susijęs su UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, o šios aplinkybės nuslėpimas leidžia pagrįstai teigti, kad nurodyti remonto darbai nebuvo atlikti.
3. Dėl išlaidų už antstolio paslaugas atlyginimo. Šalys dėl žalos masto ir jos atlyginimo sutiko tartis tą pačią įvykio dieną, atsakovai patį žalos padarymo faktą pripažino ir matė, kad yra aplietas čiužinys, vietomis nubėgusios sienos ir lubos, todėl jokio poreikio fiksuoti šiuos faktus po atsakovų ir ieškovo susitikimo nebuvo jokio pagrindo. Be to, dalis antstolio protokole užfiksuotų aplinkybių net nėra įrodinėjamos (dėl sugadinto muzikinio centro, sugedusio šviestuvo, permirkusios patalynės), kas leidžia abejoti ieškovų realiai patirtos žalos pagrįstumu.
Ieškovai atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė (b.l. 157).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai R. R. ir D. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b. l. 7-9), o atsakovai E. P. ir E. P. yra virš ieškovų gyvenamųjų patalpų esančio buto, iš kurio ir įvyko vandens užpylimas, bendraturčiai. Buto užpylimo vandeniu aplinkybes patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 10A-15), šios aplinkybės neginčijo ir atsakovai.
Taigi tarp šalių nėra ginčo dėl paties žalos padarymo fakto ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio nustatymo ir jų atlyginimo. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją (žalą) patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus ( CK 6.249 str. 1 d.). Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nustatydamas nuostolių dydį teismas savo išvadas grindė ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais jų patirtas išlaidas dėl sugadinto turto remonto ir jo atstatymo, t.y. 2010 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00005393 ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu, iš kurių matyti, kad ieškovė R. R. įsigijo naują lovos čiužinį, sumokėdama už jį 1133 Lt (b.l. 33), bei 2011 m. kovo 10 d. sutartimi Nr. 2011/SKKO 0310-1, pagal kurią UAB „Skaitmeninis kodas ir KO“ atliko ieškovų buto remonto darbus, numatytus sutarties 1 priede, už kuriuos ieškovai sumokėjo paminėtai bendrovei 726 Lt (b.l. 34-38), 2010 m. gruodžio 10 d. antstolio kvitu, pagal kurį ieškovė R. R. sumokėjo antstoliui 60 Lt už faktinių užlieto buto aplinkybių konstatavimą (b.l. 16).
Dėl čiužinio sugadinimo. Pagal CK 6.281 straipsnio 1 dalį, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Taigi įstatymas numato alternatyvų nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimą gynimo būdą. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kad sugadintas turtas (čiužinys) būtų išlikęs, ieškovai įvykio dieną įgijo naują čiužinį ir pateikė jo vertę pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas pagrįstai taikė visiško padarytų nuostolių atlyginimo būdą pinigais. Tačiau taikydamas paminėtą žalos atlyginimo būdą teismas negalėjo vadovautis vien tik ieškovų pateiktais duomenimis apie naujojo čiužinio įgijimo kainą, bet turėjo aiškintis ir aplinkybes, susijusias su senojo (sugadinto) čiužinio įsigijimu (įsigijimo laikas, vertė, nusidėvėjimas ir pan.). Priešingu atveju gali atsirasti sąlygos nepagrįstam ieškovo praturtėjimui. Tik tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Iš ieškovo paaiškinimų teisme matyti, kad senojo čiužinio įsigijimą patvirtinančių dokumentų ieškovas negalėjo pateikti ir reikalavimą atlyginti žalą už čiužinio sugadinimą jis sumažino iki 800 Lt (b.l. 112). Taigi ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, sumažino savo reikalavimą nuo 906,40 Lt iki 800 Lt (CPK 42 str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą, į šią aplinkybę neatsižvelgė, dėl jos sprendime nepasisakė, todėl šioje dalyje priimtą sprendimą negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 str.). Ieškovams pateikus naujojo čiužinio kainą patvirtinančius įrodymus ir atsakovams neginčijant byloje paties žalos padarymo fakto, jiems (atsakovams) teko pareiga paneigti prašomų atlyginti nuostolių dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl ieškovų aiškiai neišsakytos pozicijos dėl nuostolių už sugadintą čiužinį dydžio, atsakovams buvo apribotos galimybės nustatyti tikrąją čiužinio vertę. Iš bylos duomenų matyti, kad neužilgo po buto užliejimo ieškovai pateikė atsakovams preliminarią padarytos žalos sąmatą, su kurios dalimi (dėl čiužinio vertės ir išlaidų antstoliui) atsakovai nesutiko (b.l. 53-54). Atsakovai teikė į bylą galimai ieškovams priklausančio čiužinio (ieškovas D. R. šios aplinkybės teismo posėdyje nepatvirtino, b.l. 112) fotonuotraukas (b.l. 65-68, 86-87). Taigi atsakovai turėjo realią galimybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. nepriklausomo turto vertintojo ataskaita) paneigti ieškovų prašomą atlyginti žalos dydį, tačiau tokių veiksmų neatliko. Kadangi šiuo metu turtas (čiužinys), kurio vertę ginčija atsakovai, neišlikęs, todėl įvertinti jo būklę (sugadinimų pobūdį, nusidėvėjimą ir pan.) ir nustatyti jo tikrąją vertę nėra galimybių. Remiantis išdėstytu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei jo priedais (b.l. 10A-15) ir atsižvelgdamas į ieškovų patirtas 1133 Lt išlaidas įsigyjant naują čiužinį (b.l. 17) bei ieškovo paaiškinimus teisme apie sugadinto čiužinio eksploatavimo laikotarpį ir jo vertę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atlygintinų nuostolių už sugadintą čiužinį vertė yra 800 Lt (CK 1.5 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.). Konstatuotos aplinkybės yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ir priteistai žalai sumažinti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl buto remonto vertės. Tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl 726 Lt žalos atlyginimo už vandeniu užpilto kambario remontą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovų pateiktais rašytiniai įrodymais (b.l. 34-38) ir pažymėjo, kad savo atsikirtimams dėl mažesnio žalos dydžio pagrįsti patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė ir ieškovų pateiktų įrodymų nenuginčijo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka ir pažymi, kad atsakovų apeliacinis skundas dėl paminėto ginčo dalyko iš esmės grindžiamas tapačiais motyvais, kuriuos atsakovai nurodė savo prieštaravimuose ir į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą (b.l. 47-51). Apeliantų argumentai dėl paties remonto darbų atlikimo fakto ir ieškovo artimais ryšiais su remonto darbus atlikusia bendrove grindžiami prielaidomis ir ieškovų pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės nepaneigia. Nesutikdami su ieškovų pateiktu nuostolių ir turėtų išlaidų įvertinimu, atsakovai turėjo teisę prašyti atlikti vietos apžiūrą, skirti ekspertizę, tačiau tokių prašymų bylos nagrinėjimo metu nepareiškė. Taigi yra pagrindas išvadai, kad atsakovai savo argumentų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, dėl ko teismas pagrįstai juos atmetė (CPK 178 str.).
Dėl išlaidų antstoliui. Minėta, kad teisme bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Kokius į bylą teikti įrodymus sprendžia šalis savo nuožiūra (CPK 13 str.). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra rašytinis įrodymas CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovams pripažinus patį žalos padarymo faktą, ieškovams nebuvo pagrindo kreiptis į antstolį dėl faktinių įvykio vietos aplinkybių konstatavimo, juolab, kad vėliau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl sugadinto turto masto ir jo pobūdžio. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taipogi įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Todėl ieškovams pateikus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b.l. 16), teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovų.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant ieškovams priteistą žalos dydį iki 1392 Lt (800 Lt už sugadintą čiužinį + 726 Lt už kambario remontą + 60 Lt už antstolio paslaugas – 200 Lt atsakovų savanoriškai atlyginta nuostolių suma).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus ieškovų reikalavimus 93 proc., šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę. Už atstovavimą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovai iš viso turėjo 1200 Lt išlaidų (b.l. 107, 126) ir patyrė 45 Lt išlaidų už apeliacinio skundo padavimą (b.l. b.l. 127). Ieškovų ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovams proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 7 proc.) priteistina iš ieškovų 84 Lt atstovavimo išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose ir 3,15 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, laikantis įstatyme nurodytų proporcijų, mažintinos teismo sprendimu valstybei iš atsakovų priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (nuo 14,46 Lt iki 13,55 Lt), ir žyminio mokesčio išlaidos ieškovams (nuo 45 Lt iki 41,85 Lt). Atlikus šalims priteistinų žyminio mokesčio išlaidų (ieškovams 41,85 Lt, atsakovams 3,15 Lt), turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, užskaitymą, ieškovams priteistinas šio mokesčio dydis mažintinas iki 38,70 Lt (41,85 – 3,15).
Nors atsakovų atstovė prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (b. l. 123), šis prašymas netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Atsakovų atstovų nurodė, kad kai kurios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės paaiškėjo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas apeliantų atstovė nenurodė. Apeliantams suteikta teisė visus savo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti solidariai iš atsakovų E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovams R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą žalos atlyginimą iki 1392 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt dviejų litų), bylinėjimosi išlaidas iki 38,70 Lt (trisdešimt aštuonių litų 70 ct).
Sumažinti valstybei iš atsakovų E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 13,55 Lt (trylikos litų 55 ct), skaičiuojant šias išlaidas iš kiekvienos atsakovo atskirai.
Priteisti atsakovams E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 42 Lt (keturiasdešimt du litus) atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.