- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-93-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- J. J., G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Kauno apskrities VMI, Jonavos, G. B.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjos įgaliotam asmeniui J. J. ir pareiškėjos atstovei adv. Albinai Cirulienei, pareiškėjo J. J. atstovei adv. V. Kabečienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. įgalioto asmens J. J. ir pareiškėjos atstovės adv. Albinos Cirulienės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-177-722/2008 pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., Kauno apskrities VMI, Jonavos 2-ojo notarų biuro notarei Genutei Poškaitienei dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą atnaujinimo ir pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., Jonavos 2-ojo notarų biuro notarei G. Poškaitienei dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti juridinių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. patikslintu pareiškimu (1t.b.l.110-112) prašė prailginti praleistą terminą palikimui priimti pagal įstatymą po tėvo J. J., mirusio 1980-03-03, mirties ir po motinos J. J., mirusios 1986-08-21, mirties. Pareiškime nurodė, kad terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių: gyveno ir dirbo Rusijoje; po tėvų mirties negalėjo atvykti į Lietuvą, nes tuo metu augino du nepilnamečius vaikus; nežinojo Lietuvos Respublikos paveldėjimo įstatymų bei tvarkos; tikėjo, kad brolis V. J. įtrauks ją į paveldėtojų sąrašą ir nurodys notarui kaip paveldėtoją kartu su juo. Tačiau brolis kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo vienas, nes norėjo paveldėti tėvų turtą ir parduoti namą. 2007 m. rugsėjo mėnesį iš giminių sužinojo, kad jos brolis V. J. ketina parduoti namą.
Pareiškėjas V. J. patikslintu pareiškimu (1t.b.l.190-192) teismo prašė:
1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., gimusi 1928-08-09, gyvenusi (duomenys neskelbtini)., po vyro J. J. mirties palikimą į likusį nekilnojamąjį turtą (1/3 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini0, 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), priėmė 1986-08-21 mirusios motinos J. J. palikimą į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir jį valdo.
Pareiškėjas nurodė, kad jo motina M. J. po vyro J. J. mirties 1980-03-03 priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti – gyveno name, naudojosi nekilnojamuoju turtu, baldais, namų apyvokos reikmenimis, mokėjo mokesčius. Po motinos J. J. mirties 1986-08-21 pareiškėjas per šešis mėnesius priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti – gyveno name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą, su žmona pastatė priestatą - garažą. Pareiškėja G. B. daugiau kaip 20 metų neišreiškė valios priimti tėvų palikimą, nors žinojo, kad mama mirė. Gyvenimas Rusijoje 1986 – 1987 m. nelaikomas gyvenimu užsienyje, kadangi tuo metu buvo TSRS ir ji bet kurioje notaro kontoroje galėjo išreikšti savo valią priimti tėvų palikimą, o šis jos pareiškimas būtų persiųstas pagal turto buvimo vietą esančiai notarinei kontorai. Nepilnamečių vaikų turėjimas, darbas, įstatymų nežinojimas nepripažintini svarbiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-04-04 sprendimu pareiškėjos G. B. pareiškimą atmetė, pareiškėjo J. J. pareiškimą patenkino visiškai. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., gim. 1928-08-09, gyvenusi (duomenys neskelbtini), po vyro J. J., mirusio 1980-03-03, mirties priėmė jo palikimą – 1/3 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 kitų statinių (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi jį valdyti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po motinos J. J., mirusios 1986 08 21, mirties priėmė jos palikimą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui. Teismas priteisė valstybei iš pareiškėjos G. B., gim. 1949-05-15, 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš pareiškėjo J. J. priteisė 31,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 3,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas padarė išvadą, kad byloje visuma įrodymų yra nustatyta, kad M. J. po vyro J. J., mirusio 1980-03-03, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, o pareiškėjas V. J. po motinos J. J., mirusios 1986 08 21, mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. (1964 m. CK 587 str.). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nurodė, kad jei yra gyvas nors vienas mirusių asmenų įpėdinis pagal įstatymą, turtą paveldėti turi jis. Pareiškėja G. B. nepateikė teismui įrodymų, kad ji terminą palikimui priimti pagal įstatymą po tėvo ir motinos mirties praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos priežastys - įstatymų nežinojimas, gyvenimas Rusijoje, šeimyninė padėtis, nepilnamečių vaikų turėjimas, darbas, pasitikėjimas broliu - nepripažintos svarbiomis (1964 m. CK 588 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (1t.b.l.245-247) pareiškėja G. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, jos pareiškimą patenkinti, J. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti.
Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo laikė nesvarbiomis priežastis, dėl kurių ji nesikreipė įstatyme nustatyta tvarka dėl turto, likusio po tėvų mirties, paveldėjimo. Pareiškėja nurodo, kad gyveno ir gyvena Rusijoje, dirbo, augino 2 nepilnamečius vaikus, nežinojo Lietuvoje galiojančių turto paveldėjimo įstatymų bei paveldėjimo tvarkos, be to, tikėjo, kad brolis V. J., kreipdamasis į notarą dėl tėvų turto paveldėjimo, įtrauks ją į paveldėtojų sąrašą. Byloje nustatyta, kad V. J. gyveno jo tėvams J. J. ir M. J. priklausiusioje namų valdoje iki jų mirties ir po mirties, tačiau jis neatliko jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis šį turtą faktiškai valdė, juo rūpinosi 1964 m. CK redakcijos 587 str. prasme. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjas V. J. nemokėjo komunalinių mokesčių, neprižiūrėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, likusio po tėvų mirties, tik jį niokojo ir išpardavinėjo, o smulkus namo remontas buvo atliktas apeliantės lėšomis. Šiuo metu name nėra jokio kilnojamojo turto, kuris liko po J. mirties, namas yra be langų, apleistas, visus mokesčius mokėjo ir moka pareiškėjo sūnus J. J. ir buvusi pareiškėjo sutuoktinė E. J.. Nors V. J. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena, namą yra palikęs be priežiūros, jo tikroji gyvenamoji vieta nežinoma. Tokie J. J. veiksmai tęsiasi ilgą laiką, nuo motinos J. J. mirties, jis yra 2 kartus teistas, atliko bausmę pataisos namuose.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. J. savo atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 4-5) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nesutiko dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo dėl sekančių motyvų:
1.pareiškėja G. B. nepateikė 1-osios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių svarbias aplinkybes, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti po tėvo J. J., mirusio 1980-03-03, mirties ir motinos J. J., mirusios 1986-08-21, mirties. Pagal tuo metu galiojusio LR CK 587 str. (1964 m. redakcija) įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja V. B. dėl termino prailginimo kreipėsi praėjus daugiau nei 20 metų, po palikėjų mirties niekas jai netrukdė laiku atlikti veiksmus, ji buvo atvykusi į tėvų laidotuves bei keletą kartų po jų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Kauno apskrities VMI ir Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. Poškaitienė savo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Tokiomis sąlygomis yra: 1. prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2. pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinį faktą.; 3. pareiškėjas negali kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinį faktą; 4. pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinį faktą. Kai nėra bent vienos iš šių sąlygų, klausimas dėl vieno ar kito fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai, todėl teisėjas turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą, o jeigu pareiškimas jau priimtas, tai teismas turi civilinę bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d. 1 punktas, 293 str. 1 punktas).
Spręsdamas pareiškėjo J. J. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose yra aiškiai suformuota ir ja teismas privalo vadovautis priimdamas sprendimą (CPK 4 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos V. B. ir J. J. tėvai : J. J. mirė 1980-03-03 ( 1 t. b.l. 71) ir M. J. mirė 1986-08-21 (1 t. b.l. 70).
2007-10-15 VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad iki šiol J. J. vardu nuosavybės teise įregistruota 2/3 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o J. J. – 1/3 šio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (b.l. 51-52), 2007-10-04 ir 2008-07-16 Kauno apskrities archyvo pažymomis nustatyta, kad Užusalių kaimo Ūkinėje knygoje įrašyti J. ir M. J. ūkiai, po J. J. mirties – šeimos galva - M. J. (1 t. b.l. 53, 193), 2007-11-27 Užusalių sen. pažyma nustatyta, kad V. J., gim. 1959-06-12, su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), o po motinos J. J. mirties valdė ūkį (b.l. 54), Kauno apskrities archyvo pažymoje nurodyta, kad žinių apie J. J. testamentus nėra (b.l. 55).
1-osios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo J. J. pareiškimą ir nustatydamas palikimo priėmimo faktus, rėmėsi tik 2007-10-11 Jonavos 2-ojo notarų biuro, kuris savo veiklą pradėjo 2006-05-02, duomenimis, t. y. raštu, kuriame nurodyta, kad į Jonavos rajono 2-ąjį notarų biurą po J. J. ir J. J. mirties nesikreipė jokie įpėdiniai, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti ( 1 t. b.l. 56).
Iš apeliacinės instancijos teismo gautų duomenų apie paveldėjimą: Jonavos 1-ojo notarų biuro notarės N. M. rašto (2 t. b. l. 29 ), iš Kauno apskrities archyvo pateiktų paveldėjimo bylų kopijų, matyti, kad mirus pareiškėjų tėvui J. J., 1980-08-21 Jonavos valstybinėje notarinėje kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 90/1980 m., į kurią su prašymais priimti palikimą kreipėsi pareiškėjų motina M. J. ir pareiškėjai V. B. ir V. J. įstatymų nustatyta tvarka (2 t. b. l. 33-48), kurioje pergyvenusiai sutuoktinei M. J. išduotas 1980-10-16 nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį bendro turto, įgyto santuokoje 1980-10-16 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į 1/3 dalį turto, likusio po J. J. mirties. Taip pat nustatyta, kad 1986-08-22 mirus motinai J. M. R., Jonavos valstybinėje notarinėje kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 31/1990 m., į kurią 1990-02-14 su prašymu priimti palikimą kreipėsi pareiškėjas V. J. įstatymų nustatyta tvarka (2 t. b. l. 50-54).
CK 587 str. 1964 m. CK red.) numatė, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi pareiškėjai V. B. ir V. J., būdami pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 573 str. 1964 m. red. bei CK 5. 11 str. 2000 m. red.) įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, laikoma, kad palikimą priėmė abu lygiomis dalimis likusį 2/3 dalis paveldimo turto po tėvo J. J. mirties bei pareiškėjas V. J. - į visą savo motinos J. J. paliktą turtą. Byloje esantys įrodymai: 2007-11-27 Užusalių seniūnijos pažyma, liudytojos E. J. parodymai, pareiškėjo J. J. paaiškinimas patvirtina, kad pareiškėjas V. J. po motinos mirties naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kaip savo, deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nors ir ne nuolat, bet gyveno šiame name, mirus motinai M. J. priėmė jos palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreipdamasis į notarinę kontorą su pareiškimu ir paveldėtu turtu naudojosi kaip savo.
Norėdami gauti paveldėjimo teisės liudijimus, pareiškėjai turi teisę kreiptis su prašymais į notaro biurą, nes tiek 1964 m. CK 598 str., tiek 2000 m. CK 5.66 str. termino paveldėjimo teisės liudijimams išduoti nenumato, tą patvirtina ir notarės N. Mažukėlienės 2009-02-24 raštas Nr. S-188, jog pareiškėjams nėra kliūčių gauti paveldėjimo teisės liudijimus į tėvo J. J. palikimą (2 t. b. l. 77). Notarės G. Poškaitienės 2009-03-02 pranešime Nr. 09/36 (2 t. b. l. 78 ) nurodyti reikalingi pateikti notarui dokumentai paveldėjimo byloje, kuriuos privalo pateikti pareiškėjas V. J. (tai giminystės ryšį įrodančius dokumentus bei pavardę tikslinančius dokumentus), juos pateikus, pareiškėjas V. J. turi teisę gauti paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą kaip 1-os eilės įstatyminis įpėdinis į motinos turtą, nors jis ir neturi testamento.
1-osios instancijos teismas, tenkindamas J. J. pareiškimą ir nustatydamas, kad M. J., gim. 1928-08-09, gyvenusi (duomenys neskelbtini), po vyro J. J., mirusio 1980-03-03, mirties priėmė jo palikimą – 1/3 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/3 kitų statinių (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjusi jį valdyti, ir kad pareiškėjas V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). 2, priėmė 1986-08-21 mirusios motinos J. J. palikimą į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir jį valdo, pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino CPK 444 str. , 445 str., todėl šioje dalyje apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas, sprendimas naikintinas, byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, nes šio fakto nustatymas pareiškėjui negali sukurti jokių teisių ir pareigų (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Dėl pareiškėjos V. B. pareiškimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai : J. J. mirė 1980-03-03 ( 1 t. b.l. 71) ir M. J. mirė 1986-08-21 (1 t. b.l. 70), t. y. daugiau nei prieš 20 metų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog pareiškėja V. B. po tėvo mirties priėmė palikimą įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasi į notarinę kontorą, ši aplinkybė tik patvirtina, jog pareiškėja buvo pakankamai apdairi, žinojo paveldėjimo tvarką pagal tuo metu galiojusius įstatymus Lietuvoje.
Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja G. B. nepateikė teismui įrodymų, kad ji terminą palikimui priimti pagal įstatymą po tėvo ir motinos mirties praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos priežastys - įstatymų nežinojimas, gyvenimas Rusijoje, jos sveikatos pablogėjimas, šeimyninė padėtis, nepilnamečių vaikų turėjimas, darbas, pasitikėjimas broliu - nepripažintinos svarbiomis (1964 m. CK 588 str.).
Įvertinant tai, kad pareiškėja V. B. laiku ir įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą po savo tėvo J. J., mirusio 1980-03-03, mirties kreipdamasi su pareiškimu į notarų biurą (paveldėjimo byla Nr. 90/1980 m.) pareiškėjos prašymas prailginti terminą palikimui priimti pagal įstatymą po tėvo mirties yra perteklinis ir nereikalingas, nes ji palikimą jau yra priėmusi ir turi teisę bet kada kreiptis į Jonavos rajono 1-ojo notaro biuro notarę N. M. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimo dalis, kuria pareiškėjos V. B. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atmestas, paliktina galioti ir nekeistina, šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš pareiškėjo J. J. priteistinos pareiškėjos V. B. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus kvitus proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (1 t. b. l. 250, 2 t. b. l. 56-57) – 63 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir 200 Lt už atstovavimą teisme, o iš G. B., gim. 1949-05-15, priteistinos pareiškėjo J. J. naudai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą kvitą proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (2 t. b. l. 7) - 100 Lt (CPK 93 str.1, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326-331 str.
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad M. J., gimusi 1928-08-09, gyvenusi (duomenys neskelbtini), po vyro J. J. mirties palikimą į likusį nekilnojamąjį turtą (1/3 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti ir kad pareiškėjas V. J., a.k.(duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), priėmė 1986-08-21 mirusios motinos J. J. palikimą į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini0, ir jį valdo., panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 413 Lt (keturis šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme G. B., gim. 1949-05-15, atstovaujamai J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)