Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2024 m. gegužės 13 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį V. B., tai yra tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį bei abiem rankom suėmęs už kaklo stipriai jį spaudė, taip nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad girtas grįžęs į namus pykstasi su broliu, bet kai būna blaivus, taip nebūna. Nelabai atsimena to vakaro įvykių, nes buvo neblaivus ir daug laiko praėjo.

Teisme buvo perskaityti kaltinamojo Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad visiškai prisipažįsta, jog smurtavo prieš brolį V. B., sudavė jam smūgius kumščiais į galvą bei buvo suspaudęs kaklą, taip buvo jį prirėmęs prie sienos, o nesmaugė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su broliu V. B. mamai priklausančiuose namuose. Mama kartu negyvena, ji keli mėnesiai kaip išėjo gyventi pas dar kitą brolį. 2024 m. gegužės 13 d. apie 22 val. jis grįžo į savo namus neblaivus, gėrė (duomenys neskelbtini) esančiame parke alų, išgėrė apie tris litrus. Dėl buvusio girtumo jis viską atsimena, kas įvyko, ir mano, kad girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams, blaivus taip pat būtų pasielgęs. Kai grįžo į namus, brolis V. buvo miegamajame kambaryje, žiūrėjo televizorių, buvo blaivus. V. pradėjo jam priekaištauti, kad grįžo neblaivus, jie dėl to susipyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervinęs sudavė kumščiu broliui į veidą, galvą. Sudavė gal kokius penkis smūgius, tuo metu jo brolis stovėjo, nuo smūgių nugriuvęs nebuvo. V. B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis išėjo į virtuvę nusivalyti kruvino veido, po to vėl sugrįžo į miegamąjį kambarį. Brolis vėl atėjo jam iš paskos, jį koliojo necenzūriniais žodžiais, brolis V. jį nervina, kad jį auklėja lyg pats būtų šventuolis. Brolis V. irgi netylėjo, jį koliojo, todėl jis sugriebė abiem rankom broliui už kaklo ir prispaudė jį prie sienos, kad užtiltų. Jis brolio nesmaugė, tiesiog stipriai suspaudė kaklą ir laikė kelias sekundes prirėmęs prie sienos, kad nepultų ant jo, greitai brolį paleido. Daugiau smūgių jam nesudavė. Sutinka, kad savo veiksmais sukėlė broliui V. B. fizinį skausmą. Anksčiau yra smurtavęs prieš brolį V., buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, yra už tai nuteistas. Jis žino, kad dėl smurto artimoje aplinkoje negalės gyventi kartu su broliu tuose pačiuose namuose, jis galės laikinai prisiglausti pas draugą, gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Šiuo metu su broliu negyvena, laikinai būna sodyboje (duomenys neskelbtini), į kurią įleido pagyventi ūkininkas, kuriam padeda dirbti miške prie malkų gamybos (b. l. 131–133, 137–140).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Ž. B. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo patvirtino, kad parodymai teisingi, daugiau nieko papildyti neturi. Blogai vertina savo elgesį, gailisi.

Kaltinamajam pripažinus kaltę nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 22 val. į namus grįžo neblaivus brolis Ž. B., atėjo į jo kambarį. Jis pradėjo klausti, kodėl grįžo į namus neblaivus, nes broliui yra probacija. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis Ž. B. pradėjo jį mušti, tai yra dešine ranka ne mažiau kaip 5 kartus trenkė jam į galvos sritį ir vėliau jį pradėjo abejomis rankomis smaugti. Tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Po sumušimo atėjo į namo virtuvę ir paėmęs servetėlę nusivalė kraują, kuris bėgo iš nosies. Nusivalęs kraują nuėjo atgal į savo kambarį ir ten užsidarė. Po kiek laiko vėl brolis atėjo į jo kambarį ir jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Jį brolis sumuša jau nebe pirmą kartą, yra tokių atvejų, kad policijos ir nebekviesdavo, galvodamas, kad gal jis pasikeis ir jo nebemuš (b. l. 46-48).

2024 m. gegužės 13 d. gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. B. paaiškino, jog į namus grįžo neblaivus brolis Ž. B. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Ž. B. dešine ranka ne mažiau kaip 5 kartus trenkė į galvos sritį ir rankos pirštais smaugė, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą broliui V. B. (b. l. 15–17).

Iš neblaivumo nustatymo duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 13 d. Ž. B. nustatytas 2,30 promilės neblaivumas, o V. B. – 2,56 promilės neblaivumas (b. l. 18–19).

Iš 2024 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tai butas, į kurį įėjimas iš rytų pusės. Bute yra koridorius ir laiptai į (duomenys neskelbtini) aukštą. Užlipus laiptais į viršų ir pasukus į vakarų pusę yra miegamasis. Šiame kambaryje yra dvi lovos. Vakarų pusėje yra lova, ant kurios padėti patalai, ši lova ir yra įvykio vieta (b. l. 20–26).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro 2024 m. gegužės 13 d. 22.31 val. V. B. užregistruoto pranešimo garso įrašas, jo trukmė 2.55 min. Įraše girdisi telefono sujungimo signalas ir BPC operatorės bei pranešėjo pokalbis. Operatorė: „Vienas vienas du“. Pranešėjas: „Labas vakaras“. Operatorė: „Labas vakaras“. Pranešėjas: „Čia nežinau iš tikrųjų, kaip čia pradėt, gal policiją iškviestumėt, brolis sudaužė invalidą žmogų“. Operatorė: „Sudaužė Jus ar ką čia?“ Pranešėjas: „Mane sudaužė“. Operatorė: „Sumušė, taip?“ Pranešėjas: „Taip“. Operatorė: „Brolis, prieš kiek laiko sumušė?“ Pranešėjas: „Prieš kokių sakyčiau 20 minučių gal“. Operatorė: „Greitosios reikia?“ Pranešėjas: „Nu gal ne, nereikia, sumuštas, bet gal iškviesti nereikia“. Operatorė: „Mhm, adresą sakykit, koks čia adresas, miestas ar rajonas?“ Pranešėjas: „Čia (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „Taip“. Operatorė: „O seniūnija kokia pas Jus?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini), taip?“ Pranešėjas: „Taip“. Operatorė: „Gatvė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini) kiek sakėt?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Namas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), taip?“ Pranešėjas: „Taip“. Operatorė: „Supratau, vardas, pavardė Jūsų?“ Pranešėjas: „V. B.“. Operatorė: „Ar mažamečių vaikų namuose yra?“ Pranešėjas: „Ne, ne, nėra, mes tik dviese“. Operatorė: „Nėra“. Pranešėjas: „Nėra, mes dviese“. Operatorė: „Telefono numerį savo pasakykite“. Pranešėjas: „Va dabar, dabar, iš to, kur skambinu“. Operatorė: „Nerodo, galimai ryšys nutrūkęs“. Pranešėjas: „Tai aš nežinau, nepasakysiu“. Operatorė: „Nepasakysit, nežinot?“ Pranešėjas: „Nežinau“. Operatorė: „Taip...ar tikrai (duomenys neskelbtini), nes neranda man tokios gatvės?“ Pranešėjas: „Taip, taip, taip, taip“. Operatorė: „Sekundę, tuoj adreso ieškau, o kaimas tikrai (duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas: „Taip, taip, nugi (duomenys neskelbtini), kaip ten vadinas, nu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas: „Gal galit įrašyti miestelis, suprantat, irgi“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas: „Taip galit rašyti irgi“. Operatorė: „Supratau, gerai, (duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Gerai, laukit tada policijos, atvažiuos pas Jus“. Pranešėjas: „Ačiū“. Operatorė: „Prašau, viso gero“. Pranešėjas: „Viso“ (b. l. 31–34).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) T. M. kūno kameros vaizdo įrašas, darytas 2024 m. gegužės 13 d., kuriame užfiksuota, kaip namo koridoriuje policijos pareigūnai deda antrankius Ž. B., aiškina jam, kad jis bus sulaikytas. Kambario tarpduryje stovintis vyras (V. B.) aiškina, kad brolis parėjo į namus prisigėręs, ėmė kabinėtis, jis paklausė, kiek brolis (Ž.) gali gerti, jam yra probacija, tada brolis jį „užpuolė ir ėmė daužyti“. Pareigūnas T. M. nueina su V. B. į virtuvę, kiti pareigūnai išveda Ž. B. iš buto. T. M. klausia, kada viskas įvyko, V. B. atsako, kad maždaug prieš valandą, 10 valandą vakaro, brolis grįžo girtas, įvyko žodinis konfliktas ir tada brolis pradėjo jį mušti, gulintį lovoje. Brolis jam sudavė ne mažiau penkių smūgių į veidą ir abiem rankom buvo suėmęs už kaklo, jį smaugė. Ž. B. jam sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, po to abiem rankom smaugė. Tada pareigūnas paprašo V. B. parodyti įvykio vietą, kur viskas įvyko. V. B. lipa laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą ir miegamojo kambaryje rodo lovą, kurioje jis gulėjo tuo metu, kai buvo suduoti smūgiai. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą, po to vėl su V. B. grįžta į virtuvę, tikrina nukentėjusiojo blaivumą. V. B. nustatomas 2,56 promilės neblaivumas, pareigūnas T. M. jam aiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes matomi akivaizdūs sužalojimai. V. B. sako, kad brolis smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau yra buvę pradėtų ikiteisminių tyrimų. Iš lauko ateina kitas pareigūnas, kuris patikrino Ž. B. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,30 promilės neblaivumas. Pareigūnas T. M. atsisėda virtuvėje, įsijungia kompiuterį ir sako, kad vietoje pradės ikiteisminį tyrimą, bendrauja su V. B. ir dirba kompiuteriu, pildo dokumentus (b. l. 37–39).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybinis pranešimas ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis 2024 m. gegužės 13 d. apie 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš kartu gyvenantį brolį V. B. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Pats nukentėjusysis netrukus po įvykio išsikvietė pagalbą ir atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kokius veiksmus prieš jį atliko brolis, patvirtino, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinime netiksliai nurodyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui nukentėjusiajam V. B., nes kartu gyvenantis kaltinamojo brolis laikytinas ne artimuoju giminaičiu, o jo šeimos nariu, todėl šis aspektas tikslintinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir 2,30 prom. girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes, kaip teisme nurodė pats kaltinamasis, kai jis būna blaivus, taip nebūna, be to, Ž. B. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nes jau buvo įsiteisėjęs už analogišką nusikaltimą priimtas baudžiamasis įsakymas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, į dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja tai, kad jis nusikalto netrukus po to, kai buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, t. y. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, Ž. B. dėl smurto artimoje aplinkoje (prieš brolį) teisiamas 5 kartą. Ž. B. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nebėra registruotas, nevedęs, iki kardomosios priemonės skyrimo gyveno kartu su broliu, o po to neturi kur gyventi, ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant maksimalios trukmės areštą – 90 parų, nes Ž. B. nekeičia savo elgesio ir toliau būdamas neblaivus konfliktuoja bei smurtauja prieš savo brolį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kadangi Ž. B. naują nusikaltimą padarė po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jam skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu jam skirta bausmė bendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri neįsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, neatlikta dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės pradėjimo vykdyti dienos, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina. Byloje esantis kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant Ž. B. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu Ž. B. paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirti Ž. B. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 13 d. 23.14 val. iki 2024 m. gegužės 15 d. 9.21 val. (2 (dvi) paras), 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Ž. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti Ž. B., kad nuteistieji, kuriems paskirta arešto bausmė, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Panevėžio apylinkės teismo nuteisti pilnamečiai vyrai turi atvykti į Šiaulių kalėjimą ((duomenys neskelbtini)). Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esantį kompaktinį diską.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.