Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. vasario 27 d. pašalinti skundo trūkumus: tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; nurodyti tinkamas šalis; pateikti įrodymus, patvirtinančius VSDFV 2016 m. spalio 18 d. sprendimo gavimo datą ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jei terminas praleistas.

Pareiškėja, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties nurodymus, 2017 m. kovo 3 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5949 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti pareiškėjai priklausančią palikėjo (sutuoktinio) A. P. negautą senatvės pensijos dalį – 3 392,45 Eur; 2) priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II.

Nors pareiškėjai tenka pareiga pasirinkti savo galimai pažeistų teisių teisminės gynybos būdą, tačiau šiuo atveju, teismo įsitikinimu, pareiškėja skunde ir jo patikslinime tinkamai nesuformulavo reikalavimų. Pareiškėjai reiškiant reikalavimą panaikinti VSDFV 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, net ir teismui patenkinus šį reikalavimą, jos teisės nebūtų apgintos, nes liktų galioti dėl keliamo ginčo priimtas VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, kurio pareiškėja neskundžia. Teismas pabrėžė, jog savo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokius skundo trūkumus turi pašalinti pareiškėja, t. y. prašyti panaikinti abu sprendimus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad pareiškėja nepašalino teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, t. y. tinkami nesuformulavo skundo reikalavimų, todėl jos skundą laikė nepaduotu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, nes pareiškėja nepašalino šio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo – nesuformulavo reikalavimo dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (4.8)R1-20611.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Iš pareiškėjos 2017 m. kovo 1 d. patikslinto skundo, parengto atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties išaiškinimus, matyti, kad šis skundas iš esmės atitiko minimalius įstatymo keliamus reikalavimus. A. P. įvardijo administravimo subjektus, veiksmus, kuriais šie viešojo administravimo subjektai galbūt pažeidė jos teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą – prašė panaikinti VSDFV 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5949 ir įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jai mirusio sutuoktinio negautą senatvės pensijos dalį – 3 392,45 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (šiuo metu galiojančio ABTĮ 24 str. 2 d. 6–8 p.). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (pvz.: 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-795/2014).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nepasinaudojus teismo siūlymu ginčyti VSDFV Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-20611, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jos kreipimąsi pripažinti iš esmės ydingu ir ši aplinkybė nesudarė jam esminių kliūčių išspręsti skundo, patikslinto 2017 m. kovo 1 d., priėmimo klausimą ABTĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimą ta apimtimi, kuria prašo pareiškėja, kadangi jos reikalavimas panaikinti VSDFV 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5949 yra pakankamai aiškus, patenka į administracinio teismo kompetencijos sritį ir gali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 4 ir 5 d.). Pažymėtina, jog tuo atveju, jei yra bent viena iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, teismas nutartimi asmens skundą atsisako priimti.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir A. P. skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.