Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl svetimo turto pagrobimo 1 epizode) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl atviro svetimo turto pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d ., 2 d ., 5 d. 1 p., pagal BK 178 str. 2 d. ir LR BK 187 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1, 4 d ., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (mobiliojo ryšio telefono vagystė) ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-27 nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2008-08-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-11-10 iki 2010-11-12.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 10 d. apie 23 val., Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), pjūklu nupjovęs spyną įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią patalpą – garažą, kuriame išdaužęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio VOLVO FL7, (duomenys neskelbtini) durelių stiklą iš automobilio daiktinės pagrobė svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus – 7865,51 Lt.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 10 d. apie 23 val., įsibraudamas į patalpą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškis r., tyčia sugadino svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: nepataisomai sulaužė garažo durų spyną 20 Lt vertės ir išdaužė krovininės mašinos durų lango stiklą 150 Lt vertės, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 170 litų turtinę žalą.

Be to, M. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 28 d. apie 16.40 val. Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš M. Š. pasiskolino pasiskambinti mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2330 classic, 178 Lt vertės su SIM kortele TELE – 2 privatiems 1 Lt vertės, su daiktais pasišalino ir jų negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą M. Š. priklausantį 179 litų vertės turtą.

Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis yra vedęs, kartu su sutuoktine S. A. augina jos mažametį vaiką, be to, sutuoktinė laukiasi ir jo kūdikio, jai vienai bus labai sunku išlaikyti du mažamečius vaikus. Taip pat nurodo, kad prieš sulaikymą jis buvo susiradęs darbą, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas į tai taip pat neatsižvelgė, be to, teismas į bausmės laiką jam neįskaitė suėmime nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. vasario 1 d. išbūto laiko.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis M. A. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam M. A. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad du nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei baudžiamąjį nusižengimą M. A. padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus, neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (1 t. 155-159 b. l.), yra laikomas recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme, o recidyvistui pagal BK 56 str. nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į tai, kad M. A. yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t. 188-192, 195-197 b. l.). Kadangi M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. A. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., paskirtos sankcijos ribose ir yra mažesnės negu šios bausmės vidurkiai – atitinkamai 1 metais ir 9 mėnesiai bei 1 metai, kai BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., paskirta bausmė – areštas 20 parų – taip pat yra mažesnė negu šios bausmės vidurkis (arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis yra 27 paros (BK 49 str. 3 d.)). Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., apeliantui už visas tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nauju nuosprendžiu ir ankstesniu, t. y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus M. A. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikytas jo teisinę padėti lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo skiriamos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – baudos, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, kas rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis padeda sutuoktinei auginti jos mažametį vaiką, jo sutuoktinė laukiasi ir jo kūdikio, jai vienai bus labai sunku išlaikyti du mažamečius vaikus, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę. Pastebėtina, jog tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu blogina šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo bei sutuoktinės mažamečiais vaikais, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Duomenų, patvirtinančių apelianto nurodytą aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios ir beviltiškos finansinės padėties, nes nebeturėjo pastovaus darbo, bylos medžiagoje nėra. Be to, laikinas darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas negali būti pripažįstamas sunkia kaltininko turtine ar beviltiška padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2004, 2K-438/2008).

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė suėmime nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. vasario 1 d. išbūto laiko, negali būti pripažįstamas teisingu. Bylos duomenimis, šioje byloje M. A. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2010 m. lapkričio 10 d., o paleistas 2010 m. lapkričio 12 d. (1 t. 62,-63, 65 b. l.), todėl teismas į bausmės laiką M. A. pagrįstai įskaitė pastarojo sulaikyme nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. išbūtą laiką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. A. šioje byloje buvo suimtas nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. vasario 1 d. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad šioje byloje apeliantui kardomoji priemonė iki nuosprendžio priėmimo nebuvo paskirta, suėmimas jam buvo paskirtas tik skundžiamu nuosprendžiu, iki jo įsiteisėjimo (2 t. 56 b. l.). Taigi, tenkinti nuteistojo prašymą ir jam į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. vasario 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistojo M. A. apeliacinį skundą.