Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1707-467/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
2A-1707-467/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02481-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
V. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1707-467/2013Teisminio proceso Nr.2-03-3-02481-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. K. 2012 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo, prašydama iš skolininko R. M. priteisti nepilnametės dukros D. M., gimusios 2008 m. balandžio 6 d., išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį, iki dukros pilnametystės ir 4800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, jį skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį nuo 2011 m. gegužės mėnesio, bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko R. M. nepilnametės D. M. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį, iki dukros pilnametystės ir 4800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, jį skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį nuo 2011 m. gegužės mėnesio (už 12 mėnesių), bei bylinėjimosi išlaidas.

Skolininkas R. M. 2010 m. gruodžio 15 d. pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teismas juos priėmė ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą panaikino.

Šalies argumentai

Ieškovė V. K. 2012 m. birželio 21 d. pateikė teismui ieškinį ir prašė nustatyti nepilnametės dukters D. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės; priteisti 5200 Lt išlaikymo skolą nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas yra nesusituokę, turi bendrą nepilnametę dukrą D. M., gimusią 2008 m. balandžio 6 d. Nuo 2010 metų pabaigos ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko atsakovas nesidomi dukters poreikiais ir neišlaiko jos. Auginti dukrą ieškovei padeda jos motina. Dukters būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina skirti apie 750–800 Lt. Dėl to ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Be to atsakovas yra skolingas 5200 Lt išlaikymo skolą, paskaičiuotą nuo 2011 m. gegužės 1 d. (po 400 Lt kas mėnesį, iš viso už 13 mėn.). Dukra gyvena su ieškove socialiniame būste, kuriame dukra gali normaliai augti. Dėl to ieškovė prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina.

Atsakovas R. M. su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė nustatyti nepilnametės dukters D. M. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt iki vaiko pilnametystės, kitą ieškinio dalį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, nes ieškovė nepagrindė, kad dukters poreikiams per mėnesį tenkinti reikia 750–800 Lt. Be to ieškovė nepateikė duomenų apie savo pajamas ir galimybes išlaikyti dukterį. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes jis šiuo metu nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, iš kurios gauna apie 350 Lt nedarbo išmoką. Jis neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Gimus dukrai ir atsakovui gyvenant kartu su ieškove, jie vedė bendrą ūkį, atsakovas iš savo pajamų tenkino šeimos poreikius, ieškovė gaudavo socialinę pašalpą, skirtą bendrai gyvenantiems ir vaikus auginantiems asmenims, ir ją naudojo savo nuožiūra. Pradėjęs gyventi atskirai nuo ieškovės, atsakovas teikė dukrai išlaikymą, bendrauja su ja kiekvieną dieną, nes gyvena prie ieškovės namų, tenkina dukters kasdienius poreikius, aprūpina ją rūbais, avalyne, taip pat skiria lėšų dukros laisvalaikiui (kartu eina į teatrą, kiną, parkus). Atsakovui pradėjus gyventi atskirai, ieškovė ir toliau gaudavo socialinę pašalpą, skirtą bendrai gyvenantiems asmenims, ir naudojo ją savo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė nepilnametės D. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnametei D. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, iki D. M. sulauks pilnametystės bei paskyrė ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat į tai, kad nepilnametės dukros santykis su motina yra glaudus, ji nuo gimimo visą laiką gyvena su motina, teismas nustatė nepilnametės D. M. gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos yra iš viso apie 1000 Lt, nes atsakovas dirba atsitiktinius darbus statybos ir kituose sektoriuose. Atsižvelgdamas į nepilnametės D. M. amžių, minimalius gyvenimo, augimo ir raidos poreikius, taip pat ieškovės turtinę padėtį, teismas pripažino, jog nepilnametės ir jos tėvų turtinei padėčiai proporcingas išlaikymo dydis yra 800 Lt. Kadangi ieškovės ir atsakovo pareiga teikti jų dukrai išlaikymą lygi (CK 3.156 str.), todėl dukrai atsakovo teiktina išlaikymo dalis yra 400 Lt. Įvertinęs atsakovo nurodytą jo gaunamų mėnesio pajamų dydį, teismas laikė, kad 400 Lt išlaikymo vaikui dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, todėl nėra pagrindo mažinti išlaikymo dydį iki atsakovo prašomos 200 Lt ribos. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pradėjęs gyventi atskirai nuo ieškovės, vykdė tėvo pareigą materialiai išlaikyti dukrą, prie to prisidėdamas ieškovės gaunamos socialinės pašalpos dalimi, kuri buvo mokama už atsakovą, kaip bendrai su ieškove gyvenantį asmenį, todėl netenkino ieškovės prašymo priteisti jai 5200 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai D. M. nuo 400 Lt iki 200 Lt. Nurodo, jog teismas priteisė išlaikymą dukrai didesnį, nei atsakovo gaunamos pajamos. Atsakovas, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jau ilgą laiką negali dirbti jam įprastų darbų, todėl darbai yra tik epizodiški. Tinkamam vaiko poreikių patenkinimui nėra reikalinga 800 Lt suma per mėnesį. Be to byloje nėra pateikti jokie įrodymai apie vaiko poreikius. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas neatsižvelgė į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Taip pat neatsižvelgė į atsakovo geranorišką požiūrį ir elgesį, prisidedant prie dukters auginimo: nuolatinį bendravimą su ja, papildomų daiktų pirkimą, taip pat aktyvų dalyvavimą jos gyvenime ir auklėjime.

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – 2012 m. lapkričio 21 d. išrašą iš medicininių dokumentų (b.l. 87), Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymą apie nedarbo draudimo išmokos gavimą (b.l. 88), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 89-90).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, ištyrusi ir įvertinusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą dukrai didesnį, nei jo gaunamos pajamos. Be to atsakovas, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jau ilgą laiką negali dirbti jam įprastų darbų, todėl neturi pastovaus darbo, o pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi atsakovas, būdamas darbingo amžiaus nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis ieškojo ir negali susirasti pastovaus darbo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali ilgą laiką dirbti jam įprastų statybos darbų, ir šiam teiginiui patvirtinti pateikia 2012 m. lapkričio 21 d. išrašą iš medicininių dokumentų (b.l. 87), kuriame nurodyta, kad atsakovui diagnozuota stuburo juosmens kryžkaulio srities radikulopatija, ryškus skausminis sindromas, stuburo osteochondrozė, spandiliozė bei stuburo išvaržos ir dėl to nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2005 m. kovo 22 d. bei nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. vasario 27 d. atsakovas buvo nedarbingas bei gydėsi, tačiau MSEK nepripažintas invalidu. Taigi iš minimo dokumento matyti, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali įtakoti atsakovo darbinę veiklą, nors paskutinį kartą atsakovas gydėsi ir buvo nedarbingas daugiau nei prieš šešerius metus iki ieškovės pareiškimo pateikimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų neįgalus ar oficialiai praradęs dalį darbingumo. Be to nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti kitokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro tik 350 Lt dydžio nedarbo išmoka, ką patvirtina ir pateikta Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažyma apie nedarbo draudimo išmokos gavimą (b.l. 88) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b.l. 89-90). Tačiau apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, konstatuotos 2012 m. liepos 5 d. buities tyrimo akte, „kad, atsakovo teigimu, per mėnesį jo pajamos yra iš viso apie 1000 Lt, nes atsakovas dirba atsitiktinius darbus statybos ir kituose sektoriuose“. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės, negu minėtose pažymose užfiksuotos oficialios pajamos, ir atsakovo motyvą, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 350 Lt dydžio nedarbo išmoka, vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 850 Lt. Išlaikymo prievolė abiejų tėvų yra lygi, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 425 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokio dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas, tačiau iš atsakovo teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priteisė mažesnę, t.y. 400 Lt sumą vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog byloje nėra jokių įrodymų apie vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės D. M. amžių, minimalius gyvenimo, augimo ir raidos poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, pripažino, jog ieškovės ir atsakovo dukrai proporcingas išlaikymo dydis yra 800 Lt ir tokio dydžio teisėjų kolegija sumažinti neturi pagrįsto pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), todėl apelianto samprotavimai apie pablogėjusią šalies ekonominę situaciją neatleidžia jo nuo pareigos teikti būtiną išlaikymą vaikui.

Atmestini kaip nepagrįsti taip pat apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo geranorišką požiūrį ir elgesį, prisidedant prie dukters augimo: nuolatinį bendravimą su ja, papildomų daiktų pirkimą, taip pat aktyvų dalyvavimą jos gyvenime ir auklėjime. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, apelianto minimos aplinkybės iš esmės buvo pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Be to, pažymėtina, jog tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, dažnai leisdamas laiką su dukra, dalyvaudamas jos auklėjime, tinkamai vykdo savo pareigą auklėti nepilnametę dukrą, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti dukrai išlaikymą. Be to atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jis perka dukrai papildomus daiktus ar kitaip prisideda prie jos išlaikymo, todėl apelianto argumentai nėra pagrįsti įrodymais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Romualda JanovičienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė