Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo A. D., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, išsiskyrusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, gynėjo adv. S. L. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 06 d. nutarties, kuria įtariamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 15 dienų laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 12 05 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. įtariamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą kitaip platinti, įgijo 3 polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kuriuos 2012 08 17 d. neteisėtai atgabeno iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir šios įstaigos persirengimo patalpose 3 polietileninius maišelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, įdėjo į A. P. priklausančią kuprinę ir tokiu būdu šią psichotropinę medžiagą išplatino A. P.. Šiais veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad jis 2012 08 17 d. 18.32 val., būdamas Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini), po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ persirengimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), į A. P. priklausančią kuprinę įdėjo 3 polietileninius maišelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, ir tokiu būdu šią psichotropinę medžiagą A. P. išplatino, siekdamas kad A. P. neteisingai būtų pradėtas persekioti ir sulaikytas policijos pareigūnų dėl neva neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir dėl to negalėtų vykdyti savo tiesioginių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pareigų bei atlikti jam pavestą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą, paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė, kad link (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. P., bei melagingai nurodė, kad iš šio automobilio buvo prekiaujama narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. A. P. 2012 08 28 d. apie 17.30 val., radęs savo kuprinėje polietileninius maišelius su milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, įtaręs, kad šiuos maišelius kažkas į A. P. kuprinę įdėjo, 2012 08 30 d. apie 15.00 val. minėtus maišelius pats atvežė ir pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnams. Tokiu būdu A. D. melagingai įskundė nekaltą asmenį – A. P., kaip padariusį nusikalstamą veiką bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šiais veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d.

Įtariamasis A. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2012 12 05 d. 12.20 val.

2012 12 06 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo įtariamajam A. D..

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 06 d. nutartimi įtariamajam A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 15 dienų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2012 12 05 d., nurodant, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.).

Skunde nurodoma, kad tiek iš A. D. įteikto įtarimo, tiek iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad tyrėjai nesurinko jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų nors kiek aišku, kur, iš ko, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. D. gavo psichotropinę medžiagą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 3 maišeliai galimai su amfetaminu A. P. kuprinėje atsirado įtarime nurodytu būdu ir laiku. A. D. pateiktas įtarimas grindžiamas vien liudytojo A. P. parodymais - byloje nustatyta, kad A. D. ir A. P. dar iki 2012 08 17 d. siejo konfliktiški santykiai. Tai patvirtino tiek įtariamasis, tiek A. P.. Esant tokioms aplinkybėms, nurodyto liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip duomenys, kuriais galima remtis sprendžiant dėl suėmimo skyrimo. Be to, pažymėtina, kad paties A. P. veiksmai kelia rimtų abejonių dėl jo byloje duotų parodymų teisingumo. Jeigu tikėti pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, A. P. jam „pakištas“ psichotropines medžiagas savo kuprinėje, kuria naudojasi jeigu ir ne kiekvieną dieną, tai kiekvieną kartą eidamas į darbą, aptiko tik po 11 dienų, o į policiją kreipėsi dar po dviejų - ir iš karto ėmė kaltinti savo bendradarbius. A. D. davė parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis skambino pagalbos telefonu 112, pranešdamas apie galimą narkotinių medžiagų platinimą. Tyrėjai tokį A. D. elgesį sieja su jo noru apkalbėti A. P. ir laiko dar vienu jo kaltės pagal BK 260 str. 1 d. įrodymu, tačiau neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis psichotropinės medžiagos pateko pas A. P., toks pranešimas gali būti vertinamas tik kaip veiksmai asmens, atlikusio savo tiek pilietinę, tiek darbinę (A. D. - Vilniaus geležinkelio stoties vyr. apsaugininkas) pareigą. Gynėjo nuomone, A. D. be jokio pagrindo ir neteisėtai yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 260 str. 1 d. Šis baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybė už ketinimą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas ar už jų platinimą. Akivaizdu, kad asmuo, norintis platinti ar platinęs narkotikus, neturi tyčios daryti tai slaptai nuo paties gavėjo ir imtis veiksmų, kad pastarasis būtų patikrintas policijos darbuotojų. Toks platinimo būdas neatitinka BK 260 str. prasmės, nes priešingu atveju ir A. P. veiksmus, perduodant psichotropines medžiagas policijai, būtų galima kvalifikuoti kaip platinimą. Kitaip tariant, tokio įtarimo pagal BK 236 str. 1 d., koks yra pateiktas A. D., pateikimas asmeniui eliminuoja pagrindą jį kaltinti pagal BK 260 str.

Apylinkės teismas tik formaliai išvardijo BPK numatytą suėmimo skyrimo pagrindą (įtariamasis bėgs), visiškai nepagrįsdamas minėto pagrindo egzistavimo, o tik nurodydamas kad, yra tikimybė, jog įtariamasis bėgs arba slėpsis. Tokia tikimybė negali būti matuojama remiantis vien jam gresiančios sankcijos griežtumu bei turi būti vertinama atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes, juolab, kad A. D. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d. Teismas, priimdamas nutartį paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nepakankamai atsižvelgė į įtariamojo asmenybę bei su ja susijusias aplinkybes. Įtariamasis nėra ir nebuvo niekada teistas, visada turėjo ir turi nuolatinį darbą, turi šeimą (nors santuokos nesudarė, 15 metų gyvena su sugyventinė T. R., kurios dukrą užaugino kaip savo), turi policijos išduotą leidimą laikyti medžioklinį ginklą (kas patvirtina jo asmenybės nepriekaištingą elgesį). O svarbiausia - teismas visiškai neatsižvelgė į įtariamojo sveikatos būklę. Nuo 2012 10 29 d. įtariamasis A. D. turi nedarbingumo pažymėjimą, jo sveikatos būklė yra labai prasta. Būtina skubiai atlikti pilvo išvaržų operaciją, kuri dar prieš sužinant apie baudžiamos bylos egzistavimą buvo suplanuota atlikti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2012 12 13 d. Pažymėtina, kad neatlikus minėtos operacijos gali netgi kilti pavojus gyvybei. Įtariamasis yra eilėje dėl kojos sąnario operacijos. Dėl susidėvėjusio sąnario įtariamojo galimybės judėti yra labai ribotos.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus įtariamojo A. D. gynėjo advokato S. L. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, specialisto išvada dėl A. P. apsvaigimo nustatymo, daiktų pateikimo protokolas, bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenograma, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, leidžia manyti, jog A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.). Nors skunde nurodoma, kad duomenų pakankamumas kelia abejones, tačiau apygardos teismas atmeta įtariamojo gynėjo skunde išdėstytus argumentus dėl to, kad įtariamasis nepadarė nusikalstamų veikų, ir konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose dokumentuose yra duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis A. D. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. D. yra įtariamas sunkaus ir nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, sankcijoje už sunkų nusikaltimą be laisvės atėmimo nenumatant jokių alternatyvių bausmės rūšių. Griežčiausia A. D. gresianti laisvės atėmimo bausmė - iki 8 metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Priešingai nei nurodyta skunde, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad A. D., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Aplinkybė, kad A. D. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, leidžia konstatuoti ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p. Įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš asmenį, kuris dirba kartu su A. D.. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai teismui leidžia teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad įtariamasis neteistas, turi nuolatinį darbą, šeimą, policijos išduotą leidimą laikyti medžioklinį ginklą, kad įtariamojo sveikatos būklė yra sunki, apygardos teismo nuomone yra svarbios, tačiau negali nulemti egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindų, juolab, kad tai, kaip įtariama, nesulaikė jo nuo sunkaus nusikalimo padarymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam A. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro pareiškimas dėl suėmimo paskyrimo buvo tenkintas tik iš dalies, vietoje prašomo 3 mėnesių termino parenkant tik 15 dienų laikotarpį, todėl toks terminas laikytinas teisingu, pagrįstu bei proporcingu. Naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį apygardos teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo A. D. gynėjo advokato S. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 06 d. nutartį, kuria įtariamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 15 dienų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2012 12 05 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.