Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7753-811/2009 pagal pareiškėjo A. K. skundą suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono notarų biuro notarei A. Š., D. Z. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. skundu dėl notarės A. Š. veiksmų teismo prašė:

panaikinti 2009-08-10 Panevėžio rajono notarų biuro notarės A. Š. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Panevėžio rajono notarų biuro notarę A. Š. išduoti pareiškėjui A. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymą po jo tėvo R. K. mirties į turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, dalį; sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą pagal S. K. (pareiškėjo motinos) 2009-01-27 testamentą registro Nr. 680 dėl turto — dalies negyvenamosios patalpos — vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), Alytaus m., įpėdinės pagal testamentą D. Z. naudai.

2009-04-02 mirė jo motina S. K. Tvarkant su paveldėjimu susijusius dokumentus, paaiškėjo, kad S. K. vardu jai esant santuokoje su R. K. 1998-01-15 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgyta ½ dalis negyvenamosios patalpos – vaistinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje. Pareiškėjui atstovaujantis advokatas 2009-07-16 kreipėsi į Panevėžio rajono notarų biuro notarę A. Š. prašydamas atstovaujamojo vardu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymą po tėvo R. K. mirties ir į šio turto dalį. Notarė A. Š. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo motina S. K. 2009-01-27 testamentu, registro Nr. 680, patvirtintu Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarės R. S., visą jai priklausančią vaistinės dalį paliko suinteresuotam asmeniui D. Z., kadangi ½ dalį vaistinės S. K. įsigijo 1998-01-15 ir ši dalis turto registruota jos vardu.

D. Z. yra 2009-08-07 pateikusi pareiškimą, kuriuo ji prieštarauja, kad jam, pareiškėjui A. K., būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minimos vaistinės dalį. Paveldėjimo teisės liudijimas į šios vaistinės dalį po pareiškėjo tėvo mirties nebuvo išduotas ir šiuo metu jis negali būti išduotas, nes palikimas registruotas S. K. vardu, o mirus pareiškėjo tėvui, notarui nebuvo pateikta jokių duomenų apie šį turtą. Notarė nurodė, kad negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl to, kad negalima nustatyti konkrečią R. K priklausančios vaistinės dalį, kadangi nebėra gyvo nė vieno sutuoktinio. Nurodo, kad jis, pareiškėjas, kaip pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldėjo po tėvo mirties likusį turtą ir nėra atsisakęs paveldėto turto, todėl jam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimo papildymas. Jo, pareiškėjo atstovas advokatas, kreipdamasis į notarą, neprašė notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį vaistinės, kaip nurodo notarė, kadangi dar yra minimo turto bendraturtė D. Z. ir po sutuoktinio R. K. mirties jam priklausančio turto dalį turėjo paveldėti jo sutuoktinė S. K. kartu su juo, jos sūnumi, tai yra šios bylos pareiškėju A. K. A. K. gali priklausyti 1/8 šio turto dalis (CK 5.2 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Kadangi bendro sutuoktinių testamento nebuvo (CK 5.43 str.) tai mano, kad notarė negalėjo atsisakyti atlikti notarinio veiksmo ir jam išduotinas paveldėjimo teisės liudijimo papildymas dėl minėto turto (vaistinės) dalies. Tokio veiksmo atlikimas neprieštarauja įstatymams, o notarės atsisakymas atlikti prašomą veiksmą yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. panaikino Panevėžio rajono notarų biuro notarės A. Š. 2009-08-10 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, įpareigojo Panevėžio rajono notarų biuro notarę A. Š. atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. K. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą papildymą į jam priklausančią dalį negyvenamosios patalpos – vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje po R. K. mirties.

Teismas priteisė iš notarės A. Š. ir D. Z. į valstybės biudžetą po 8,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nekilnojamojo turto registras yra įsteigtas nekilnojamiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimą nekilnojamojo turto registre faktą (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 str. 2 d.). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašo matyti, kad ½ dalis negyvenamosios patalpos – vaistinės su rūsiu 10,32 kv. m, pažymėtos R-41, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip S. K. nuosavybė, kurios įregistravimo pagrindas 1998-05-15 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 296, (b. l. 11).

Iki 2000-07-18 galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 str. buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Sutuoktinių turto dalys laikomos lygios (SŠK 23 str.). Panaši nuostata įtvirtinta ir 2003-07-01 įsigaliojusiame Civiliniame kodekse – turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d., 3.117 str. 1 d.). Kadangi vaistinės dalis įgyta 1998-01-15 R. K. ir S. K. esant santuokoje, šis turtas, nepriklausomai nuo to, kad įregistruotas S. K. vardu, pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra duomenų apie S. K. vardu įgytos vaistinės dalies padalijimą, todėl teismas laikė, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles (CK 3.117 str. 4 d.). Mirus R. K., pareiškėjas ir jo motina S. K. yra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 straipsnis). S. K. atsisakė jai priklausančio palikimo po R. K. mirties, pareiškėjui buvo išduotas pavedėjimo teisės liudijimas į ½ R. K. tenkančio turto dalį. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnio 2 dalį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 str. 1 dalis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjo teisė paveldėti palikėjo R. K. turtą yra neginčijama – jis, kaip įstatyminis įpėdinis, yra priėmęs palikimą po R. K. mirties. Kadangi S. K. atsisakė palikimo po sutuoktinio R. K. mirties, pareiškėjas turi teisę paveldėti ½ dalį iš ½ S. K. vardu priklausiusios vaistinės dalies, t. y. ¼ dalį vaistinės po R. K. mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Neatsižvelgiant į tai, kad vaistinės dalis nebuvo įtraukta į po R. K. mirties paveldimo turto balansą, teismas laikė, kad po R. K. mirties paveldint pagal įstatymą įpėdinių paveldėtino turto dalys yra aiškios. Pareiškėjas paveldėjo visą jo tėvui priklausiusio turto dalį arba ½ R. K. ir S. K. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusio turto. Mirus R. K., ½ vaistinės dalis, kurią R. K. įgijo santuokoje su S. K. pastarosios vardu, turėjo būti paveldėta taip: ¼ dalis – pareiškėjo, ¼ dalis jo motinos S. K. Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatos taikytinos tuo atveju, kai yra miręs vienas iš sutuoktinių, tačiau jos negali būti taikomos šiuo atveju, kai nebėra nė vieno gyvo sutuoktinio, nes priešingu atveju būtų neteisėtai paneigta sutuoktinių lygių dalių bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje prezumpcija bei pareiškėjo, kaip pirmosios eilės įpėdinio pagal įstatymą, teisė paveldėti jam po tėvo R. K. mirties priklausantį turtą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad notarės nutarimo (b. l. 6) argumentai, kuriais ji grindžia atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad negalima nustatyti R. K. priklausiusios vaistinės dalies nesant nė vienam gyvam sutuoktiniui, kad vaistinės dalis registruota S. K. vardu, taip pat, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas į konkretų mirusiojo vardu registruotą turtą, pripažintini prieštaraujančiais Notariato įstatymo 13 straipsniui ir yra nepagrįsti.

Atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, notarė nurodė, kad nors gautas suinteresuoto asmens D. Z. pareiškimas, kuriuo ji prieštarauja, kad S. K. sūnui, pareiškėjui A. K. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į vaistinės dalį, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė neįrodo realaus ginčo buvimo. Iš suinteresuoto asmens D. Z. paaiškinimų, liudytojo J. Z. parodymų matyti, kad jie yra linkę ginčyti ½ dalies vaistinės priklausymą S. K., tačiau tokie ginčai turėtų būti nagrinėjami teisme ginčo teisenos, bet ne ypatingosios teisenos tvarka. Duomenų apie tokio ginčo tarp šalių nagrinėjimą teisme byloje nėra. Notarai yra nepriklausomi ir paklūsta tik įstatymui (Notariato įstatymo 12 str.), taigi jokie asmenys negali daryti įtakos notarinių veiksmų atlikimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad notarės argumentas nutarime, kuriuo atsisakoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kad yra gautas suinteresuoto asmens D. Z. pareiškimas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, prieštarauja Notariato įstatymo 12 r. ir 13 straipsniams ir teisiškai yra nepagrįstas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė paveldėti vaistinės dalį po palikėjo tėvo R. K. mirties, yra neginčijama, paveldimo turto dalys yra aiškios, pareiškėjo prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimo papildymą neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimus, todėl įstatymo nustatyta tvarka jam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į nurodyto turto dalį. Notarės 2009-08-10 nutarime, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindai pripažintini prieštaraujančiais CK 5.11 str., Notariato įstatymo 1 str., 2 str. 1 d., 12 ir 13 str. nuostatoms, neatitinkančiais Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 37 str. 2 d., todėl Panevėžio rajono notarų biuro notarės A. Š. 2009-08-10 nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą naikintinas.

Tenkindama pareiškėjo skundą iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d.).

Negyvenamoji patalpa, esanti Alytaus mieste (duomenys neskelbtini), pagrįstai priklauso jai. Ji už savo ir vyro santaupas nusipirko nurodytą patalpą, o S. K. buvo įrašyta kaip bendrasavininkė dėl verslo patikimumo. Šį faktą įrodančius dokumentus ji pateikė teismui. Be to, S. K. formaliai priklausančią patalpų dalį ji paveldėjo pagal pastarosios testamentą. Kadangi pareiškėjas A. K. po tėvo R. K. mirties nepretendavo į šias patalpas ir jos nebuvo įtrauktos į paveldimo turto aprašą, todėl ji visą laiką laikė, kad tas turtas yra jos. Tiek S. K., tiek R. K. žinojo, kad ji nusipirko šias patalpas už savo pinigus, todėl šių patalpų į paveldimo turto aprašą sąmoningai neįrašė. Šiuo metu mirus S. K. savo teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Alytus, ji bus priversta įrodinėti ginčo teisenos tvarka.

CK 5.8 straipsnyje, reglamentuojančiame paveldėjimo teisės ginčijimą, yra aiškiai pasakyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Jis apie tai, kad turi teisę paveldėti dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytaus m., ir apie tai, jog šią jam priklausančią palikimo dalį priėmė kitas asmuo, būtent, D. Z., sužinojo tik šiais metais tvarkant dokumentus, susijusius su paveldėjimu po motinos S. K. mirties 2009-04-03. Jam tapo žinomos aplinkybės, jog santuokos metu su R. K. 1998-01-15 pirkimo–pardavimo sandoriu buvo įsigytas ir aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis Alytaus m., (duomenys neskelbtini) (vėliau – vaistinė). Taigi šio nekilnojamojo turto dalis turėjo būti jos paveldėta po tėvo R. K. mirties, tačiau dėl šio turto dalies (kartu su sutuoktinį pergyvenusia sutuoktine S. K.), jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nors jokio atsisakymo paveldėti turto dalį jis nepateikė. Jis šioje byloje pirmosios instancijos teismo ir neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į ½ dalį negyvenamosios patalpos – vaistinės, esančios Alytaus m. sav., Alytaus m., (duomenys neskelbtini). Jis nepretenduoja į ½ dalį šio nekilnojamojo turto, kadangi dar yra nekilnojamojo turto bendraturtė D. Z. Po sutuoktinio R. K. mirties, jam priklausančią turto dalį turėjo paveldėti S. K., kartu su juo, sūnumi A. K., todėl jam teisėtai priklauso 1/4 dalis šio nekilnojamojo turto.

Tai, kad jam išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo tėvo R. K. turtą nebuvo įrašytas visas turtas, kuriuo iki mirties disponavo R. K. ir jį pergyvenusi sutuoktinė S. K., neturi įtakos jo paveldėjimo teisės nuginčijimui, nes buvo padaryta esminė notarės klaida nepatikrinant nuosavybės teisių į minėtą VĮ Registrų centre registruotą turtą. Be to, faktas, jog nė į vieną paveldėjimo pažymėjimą nebuvo įtrauktas ginčo objektu tapęs turtas, kuris formaliai priklausė jo tėvams neturi teisinės reikšmės paveldėjimo teisės į minėtą turtą nuginčijimui, yra deklaratyvus suinteresuoto asmens teiginys, todėl atskirąjį skundą prašo atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nustatytas bylos aplinkybes, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, išskyrus tai, kad byloje nėra ginčijama pareiškėjo teisė paveldėti turtą, kuris yra registruotas jo motinos vardu.

Po pareiškėjo tėvo R. K. mirties ginčo turtas jau buvo, jis buvo registruotas pareiškėjo motinos S. K., kuri savo sutuoktinio R. K. turto nepaveldėjo, vardu. S. K. po R. K. mirties gavo tik nuosavybės teisės liudijimą į savo turto dalį, registruotą sutuoktinio vardu. S. K. greičiausiai ginčo turtą laikė savo nuosavybe, po vyro mirties nereikalavo pripažinti jam ir įpėdiniui A. K. nuosavybės teisių į jo dalį, vėliau surašė testamentą dėl jo paveldėjimo po jos mirties. Pareiškėjas A. K. į šias reikšmingas faktines aplinkybes visiškai neatsižvelgia. Teismo nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad tarp įpėdinių kilo ginčas dėl to, kam nuosavybės teisėmis priklauso S. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto Alytuje dalis: pareiškėjas tvirtina, kad ši dalis priklausė ir jo mirusiam tėvui, o suinteresuotas asmuo tai ginčija, kaip ir palikėjos S. K. įregistruotas nuosavybės teisės. Neišsprendus kilusio ginčo tarp šalių, vargiai ar galima įpareigoti notarę A. Š. atlikti A. K. prašomą notarinį veiksmą. CK 5.17 str. suteikia teisę įpėdiniams ginčyti testamentą, ginčyti paveldėjimo teisę (CK 5.8 str.). Nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas tarp šalių dėl jų paveldėjimo teisės, dėl ko notarė ir atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas A. K., reikalaudamas, kad notarė jam išduotų paveldėjimo teisės liudijimą į dalį S. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi toje dalyje nuginčyti savo motinos S. K. sudarytą testamentą ir tik tada pretenduoti į palikimą. Testamentas, kol jis nenuginčytas, yra galiojantis ir turi būti vykdomas (CK 5.2 d.)

Dėl to, kas pasakyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis naikinta, pareiškėjo A. K. skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 d.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. K. prašymą panaikinti notarės A. Š. 2009-08-10 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 21 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.