- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-593-172/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00128-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. I. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 kovo 27 d. nutarimo, kuriuo V. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant subendrintą 3500 litų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams,
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 kovo 27 d. nutarimu V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant subendrintą 3500 litų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2014 m. sausio 26 d., apie 03.20 val. Vievyje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, t.y. suko ratus aplink automobilio ašį, taip keldamas pavojų savo ir kitų asmenų turto saugumui, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dujų trasos žymėjimo stulpelį ir tujų gyvatvorę, eismo įvykio metu sugadintas dujų trasos žymėjimo stulpelis ir aplaužytos tujos. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, t.y. V. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. I. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 kovo 27 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Skunde nubaustasis nurodo, kad pasižada ateityje nebenusižengti, nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, savo noru atlygino padarytą žalą. Teigia, kad teismas iš nustatytų pažeidimų aplinkybių nepašalino nuotekų šulinių žymėjimo stulpelio sugadinimo, nors šis stulpelis yra ne dujų trasos žymėjimo stulpelis ir jis buvo rastas nulenktas dar prieš jo padarytą pažeidimą, todėl už šio stulpelio sužalojimą jis neturėjo būti baudžiamas. Skunde aptariama teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir nurodoma, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas teigia, kad pasišalino iš įvykio vietos, tačiau ne siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, o dėl savo nepatyrimo ir išgąsčio. Suprato ir suvokė, ką padarė, tačiau kadangi žinojo asmenis, kurių turtą sužalojo, iš karto po įvykio susisiekė su nukentėjusiosios sūnumi ir papasakojęs aplinkybes pažadėjo atlyginti žalą, o vėliau atlygino. Tos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, įrodo, kad pasišalino iš įvykio vietos ne siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, o išsigandęs ir nusprendęs informuoti nukentėjusiuosius, ką ir padarė.
Skunde taip pat aptariama teismų praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, numatantys, kad bausmė turi būti adekvati padarytam pažeidimui, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliantas mano, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams - šiuo atveju būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui. Be to, skiriant nuobaudas svarbu atsižvelgti į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad atlyginta padaryta žala bei vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantas detalizuoja Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kelių policijos viršininkė L. S. nurodo, kad SODROS duomenimis V. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2014 sausio 23 d., todėl teismui yra teikiami melagingi duomenys, kuriais remiantis prašoma skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. Detalizuoja Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnį, kuriame numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atsiliepime teigiama, kad pagal teismų praktiką pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, neblaivaus, apsvaigusio ar neturinčio teisės vairuoti asmens transporto priemones vairavimas yra ypač šiurkštūs ir pavojingi administraciniai teisės pažeidimai. Šie pažeidimai pagal administracinių teisės pažeidimų praktiką yra vertinami kaip keliantys grėsmę eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir, priešingai, sunkinančių aplinkybių buvimas užkerta bet kokį kelią Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Apeliaciniame skunde V. I. nurodytos aplinkybės yra reikšmingos tik skiriant sankcijos ribose numatyto dydžio nuobaudą, tačiau nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Kaip matyti iš priimto nutarimo, teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą įvertino tas aplinkybes, kad V. I. gailisi dėl padarytų pažeidimų, atlygino padarytą žalą, ir V. I. paskyrė Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos vidurkį 3500 litų baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui - 3 metams.
Atsiliepime prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Susipažinus su V. I. apeliaciniu skundu dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 kovo 27 d. nutarimo, matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), nei ta, kuri numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Skunde teigiama, kad apeliantas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau ne siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, o dėl savo nepatyrimo ir išgąsčio. Suprato ir suvokė, ką padarė, tačiau kadangi žinojo asmenis, kurių turtą sužalojo, iš karto po įvykio susisiekė su nukentėjusiosios sūnumi ir papasakojęs aplinkybes pažadėjo atlyginti žalą, o vėliau ją ir atlygino. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 punktas nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju V. I., padaręs eismo įvykį, apgadinęs svetimą turtą, nepranešė apie eismo įvykį, o pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad pažeidėjas vėliau susisiekė su nukentėjusiais asmenimis ir jiems atlygino padarytą žalą bei kitos aplinkybės nurodytos skunde, neturi reikšmės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto kaltę pagal inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Atsakomybės taikymui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Kaip matyti iš apelianto tiek tyrimo metu, tiek teisme, tiek iš apeliacinio skundo, jis pripažino savo kaltę iš karto, suprato ir suvokė, ką padarė, bei nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus. Kita vertus, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti dėl V. I. kaltės padarius minėtus pažeidimus.
Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas įrenginių žymėjimo stulpelis (trasos žymėjimo stulpelis) yra ne AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutarimą. Be to, tai, kad 2013 m. gruodžio 9 d. buvo pastebėta, kad šis nuotekų šulinio žymeklis –stulpelis yra netvarkingas, nulenktas, neleidžia konstatuoti, kad stulpelis negalėjo būti vėl apgadintas pažeidėjo padaryto įvykio metu, juolab, kad byloje nėra duomenų apie jo tikslų sutvarkymo bei pakeitimo kitu laiką. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia surinktais bylos duomenimis (įvykio nuotraukomis) nustatytą aplinkybę, kad dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų buvo apgadintas ir metalinis stulpelis, esantis įvykio vietoje (b. l. 18). Kita vertus, net ir sutikus su skundo teiginiais, kad šis stulpelis buvo nulenktas dar prieš apelianto padarytą pažeidimą, tai esminės reikšmės V. I. veiksmų kvalifikavimui neturėtų.
Įvertinus bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudų skyrimui ir V. I. paskyrė teisingas nuobaudas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas V. I. nuobaudas pagal jam inkriminuojamus pažeidimus, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir gailisi – Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, žada ateityje nebenusižengti, atlygino padarytą žalą), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda – Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat į tai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai. Vertinant, ar paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, atsižvelgiama ir į tai, jog apeliantas praeityje buvo baustas administracine tvarka, turi tris galiojančias nuobaudas, iš kurių viena yra dėl važiavimo greičio viršijimo, kita – dėl padaryto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (b. l. 27-28), be to, pastebėtina, kad V. I. jau buvo taikomas specialiosios teisės atėmimas trumpesniam laikotarpiui (6 mėnesiams). Šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad anksčiau apeliantui taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos, jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles. Vertinant paskirtų nuobaudų pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į padarytų pažeidimų aplinkybes (V. I., vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo, t.y. suko ratus aplink automobilio ašį, taip keldamas pavojų savo ir kitų asmenų turto saugumui, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dujų trasos žymėjimo stulpelį ir tujų gyvatvorę, tokiu būdu sugadino svetimą turtą). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos (bauda, kurios dydis nežymiai viršija minimalų Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, su minimalaus šioje nuostatoje nustatyto dydžio teisės vairuoti transporto priemones atėmimu), priešingai nei mano apeliantas, yra proporcingos, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat kitos, nelaikytini ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažymėtina, jog materialinės padėties pablogėjimas, galimas darbo, susijusio su poreikiu vairuoti transporto priemones, netekimas - nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo darbdaviui bei šeimos nariams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas pažeidėjo darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi bylos duomenimis V. I. nuo 2014 vasario 3 d. dirba jau kitoje bendrovėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. I. paskirtos nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdžius, pavojingumo laipsnius, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 kovo 27 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), nei ta, kuri numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 kovo 27 d. nutarimą nepakeistą ir V. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama, įsiteisėja jos paskelbimo dieną.