- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- 1S-568-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00307-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- S. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. L. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu nuteistajam S. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis S. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, Komisijos 2021 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, dėjo pastangas, jog įrodytų, kad yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta žema rizika, nuteistasis įpareigojimus įvykdė, tačiau į tai nei teismas, nei Komisija neatsižvelgė. Anksčiau Komisija buvo paskyrus įpareigojimus - dengti savanoriškai ieškinį, nedaryti vidaus tvarkos pažeidimų, tęsti darbinę veiklą, dalyvauti resocializacijos programose. Nuteistasis šiuos įpareigojimus įvykdė, tačiau Komisijos nuomone nuteistasis ir toliau dar tūrėtų bausmę atlikinėti pataisos namuose. Nuteistasis S. L. nedaro vidaus tvarkos pažeidimų, dalyvauja resocializacijos programose, turi teisę išvykti už pataisos namų ribų, lankosi namuose, yra perkeltas į pusiaukelės namus, kas rodo, jog nuteistasis tinkamai supranta pataisą ir laikymąsi vidaus tvarkos. Be to, S. L. dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, užsiima prasminga veikla, nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka, tik labai seniai svarstytas drausminėje komisijoje, 17 kartų skatintas. Pažymima, kad S. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą.
4.2. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas akcentavo, jog yra nepadengta didelė dalis civilinio ieškinio, tačiau nuteistasis pažymi, jog kiek gali, tiek savanoriškai dengia civilinį ieškinį. Teismas net nesuteikia teisės jam išėjus iš pataisos namų leisti daugiau uždirbti, o tokiu atveju civilinis ieškinys bus padengtas greičiau. Taip pat Kauno apylinkės teismas akcentuoja į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, tačiau nuteistasis pažymi, jog tai buvo įvertinta prieš jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju, taikant lygtinį paleidimą turėtų būti vertinama nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu.
4.3. Be to, skunde pažymima, kad skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas nevertina bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo (2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. L. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
7. Įvertinus S. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, bausmės atlikimo metu 17 kartų skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbo vietą (gauta UAB „D.S.“ pažyma), bausmės atlikimo metu dirba, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuostata į priežiūra teigiama, civilinį ieškinį savanoriškai dengia. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama S. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, S. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog S. L. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 2 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai buvo svarstomas drausminėje komisijoje (įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas). Nors nuobaudos nebuvo paskirtos, tačiau tai pažeidimų fakto nepašalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors S. L. skatintas 17 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat 2 kartus nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad S. L., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. L. vis dar nustatomi 4 kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija (statinis), apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių bei turimų skolų, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog S. L. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
9. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje S. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
10. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam S. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. L. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2021 m. liepos 19 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.