Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui S.S., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.S. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjo atstovo vertinimu, tarnybinio patikrinimo procedūra turėjo būti užbaigta ją nutraukiant, nes yra suėjęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn naikinamasis terminas, pareiškėjas iš vidaus tarnybos yra atleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 47TE-374 „Dėl tarnybinio nusižengimo pripažinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Ginčijamas įsakymas, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – priimtas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto, redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, atsižvelgiant į Tarnybos vado pavaduotojo, atliekančio Tarnybos vado funkcijas, vidaus tarnybos pulkininko J.Z. 2018 m. balandžio 20 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos sargybos viršininko vidaus tarnybos leitenanto E.J., Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S.S., Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio V.D. veiksmų išvadą Nr. 47D-529 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad 2018 m. vasario 6 d. nuo 05.00 val. iki 06.00 val. ir nuo 08.00 val. iki 09.00 val., budėdamas AB „Klaipėdos nafta“ SGDT 1-ame poste prie vaizdo stebėjimo pulto (T1), pareiškėjas valgė, dalį stebėjimo laiko sėdėjo užmerktomis akimis, nes miegojo, stebėjimą vykdė su atrištais batraiščiais.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Tarnybos AB Klaipėdos nafta SGDT apsaugos plano, patvirtinto 2017 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos dalinio vado įsakymu Nr. 47/3V-4 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio vado 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 47/3V-2 Dėl AB Klaipėdos nafta SGDT apsaugos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 17.5 punkto nuostatą vykdant tarnybą VSP pulto įrangos pagalba stebėti saugomą teritoriją, 18.1 punkte numatytą draudimą poste rūkyti, miegoti, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas, žaisti azartinius žaidimus, SGDT apsaugos plano 3 priede esančiame Postų žiniaraštyje nustatytą sargybų grafiką, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso 5.14 punkte nustatytą prievolę, kad pareigūnas turi visada vilkėti tvarkingą uniformą ir kitus drabužius, ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių 12 punkte nustatytą prievolę, jog pareigūnai tarnybinę uniformą privalo dėvėti tvarkingą, švarią, užsagstytą. Batai turi būti nuvalyti. Dėvint batus paaukštintu aulu, laisvi batraiščių galai surišami už aulo. Dėvint tarnybinę uniformą, pareigūno statusui identifikuoti pareigūnai privalo visada turėti su savimi tarnybinį pažymėjimą <..>.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas. Ginčo teisiniams santykiams taikytina teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.

Pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Statuto 32 straipsnio 1 dalis). Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis).

Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.).

Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkrečią veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).

Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.). Apraše reglamentuojami konkretūs kompetentingų subjektų procedūriniai veiksmai pradedant, atliekant ir užbaigiant tarnybinį patikrinimą, skiriant tarnybinę nuobaudą, šių veiksmų atlikimo terminai.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016; 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors pareiškėjas neigia tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, jį iš esmės patvirtina AB „Klaipėdos nafta“ Apsaugos vadovo L.Š. 2018 m. vasario 6 d. pranešimas, Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto A.V. 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. kovo 27 d. tarnybiniai pranešimai, 2018 m. vasario 6 d. SGDT sargybos 1-ojo posto vaizdo stebėjimo medžiaga bei 2018 m. vasario 5 d. patvirtintas Posto žiniaraštyje numatytas sargybų grafikas.

Pareiškėjas neneigia, jog jam yra žinomi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Vertinant tai, jog tarnybinio nusižengimo padarymą sąlygojo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, darytina išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčia.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...>. Negalimas skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai <...> (Statuto 39 straipsnio 4 dalis).

Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų <...> terminus neįskaitomas laikas, <...>, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui (Statuto 39 straipsnio 5 dalis).

Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu, nuo 2019 m. sausio1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E.J., V.D. ir S.S., įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d., kada LVAT nutartimi šioje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

Kadangi Įsakymas priimtas 2019 m. liepos 10 d., darytina išvada, jog Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytas 30 dienų terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nėra praleistas, todėl nepagrįstu laikytinas pareiškėjo atstovo teiginys, jog ginčo tarnybinis patikrinimas turėjo būti užbaigtas, jį nutraukiant.

Nors priimant Įsakymą, buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu nebegaliojusia Statuto redakcija, teismo posėdžio metu atsakovės atstovei patvirtinus, jog Įsakymo priėmimo pagrindas – Statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas, nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio Įsakymas galėtų būti laikytinas neteisėtu.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492– 360/2013).

Statuto 39 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi pirmiau nurodyti kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas tiek pagal Statutą, tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymą, yra analogiški.

Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant tarnybinę nuobaudą turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2–334/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 2004, p. 79–83).

Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog įvertinus tai, jog SGDT yra svarbus ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, joje nagrinėtas pareigūnų netinkamas pareigų atlikimas yra šiurkštus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms, teismo vertinimu, objekto statusas negali būti kriterijumi, pareigūno teisę pažeidžiančius veiksmus kvalifikuojant kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo padaryti nusižengimai sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas neigimai, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus tarnybinių nusižengimų pobūdį ir aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Įsakyme nurodyta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Įsakymas keistinas, jį suformuluojant taip: „pripažįstu, kad vidaus tarnybos puskarininkis S.S., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesnysis specialistas (atleistas iš vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d.), padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 47TE-374 „Dėl tarnybinio nusižengimo pripažinimo“ pakeisti jį suformuluojant taip: „pripažįstu, kad vidaus tarnybos puskarininkis S.S., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesnysis specialistas (atleistas iš vidaus tarnybos 2019 m. balandžio 23 d.), padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda papeikimas“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.