- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1078-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12272-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- J. N.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- G. T.
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius
- Kategorijos
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui J. N. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo G. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 244 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2010-01-09 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS 01 7526993 buvo apdrausta automobilio Škoda Felicia, v.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2010-03-09 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku buvo automobilį Škoda Felicia vairavęs tretysis asmuo. Už eismo įvykio metu automobiliui Volvo C70, v.Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ieškovas išmokėjo 11 244 Lt draudimo išmoką.
Automobilis Škoda Felicia eismo įvykio metu nebuvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Eksploatuoti neregistruotą transporto priemonę draudžia teisės aktai. Automobilio Škoda Felicia valdytojas eismo įvykio metu buvo atsakovas, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Kadangi žalą atlygino ieškovas, jis, vadovaudamasis CK 6.280 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.2 p., turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-15 sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas nustatė, kad 2010-03-09 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens vairuojamas automobilis Škoda Felicia susidūrė su G. O. vairuojamu automobiliu Volvo C70. Eismo įvykio deklaracijoje įvykio kaltininku nurodytas tretysis asmuo. Ieškovas išmokėjo G. O. 11 244 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykio metu automobilis Škoda Felicia buvo išregistruotas iš Kelių transporto priemonių registro.
Teismas pripažino neįrodytu atsakovo argumentą, kad eismo įvyko metu atsakovas nebuvo automobilio Škoda Felicia savininkas ar valdytojas, nes 2010 m. sausio mėn. atsakovas automobilį pardavė. Kelių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 71.1 p. numato, kad, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, turi būti keičiami transporto priemonės registravimo duomenys. Buvęs prieš atsakovą automobilio Škoda Felicia savininkas deklaravo šio automobilio pardavimą atsakovui. Atsakovas automobilio pardavimo nedeklaravo, todėl pagal susidariusią situaciją jis laikytinas automobilio savininku (valdytoju). Atsakovo veiksmai parduodant automobilį kitam asmeniui, iš kurio atsakovas nepaprašė jokių šį asmenį identifikuojančių duomenų, vertinami kaip nepateisinamas aplaidumas, kurio pasekmės tenka pačiam atsakovui.
Nenustatyta, kad atsakovas būtų praradęs automobilį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl jis laikytinas padidinto pavojaus šaltinio (automobilio Škoda Felicia) valdytoju 2010-03-09 eismo įvykio metu ir be kaltės turi atsakyti už padarytą žalą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Pagal Kelių eismo taisyklių 238 p. dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra. Tansporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. 2010-03-09 eismo įvykio metu automobilis Škoda Felicia buvo neregistruotas ir be privalomos techninės apžiūros. Automobilis be privalomos techninės apžiūros laikytinas techniškai netvarkingu. Dėl nurodyto pripažintina nepaneigtu tai, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio Škoda Felicia techninio netvarkingumo. Todėl laikytina, kad ieškovas turi teisę reikalauti susigrąžinti draudimo išmoką iš atsakovo.
Ieškovas paskutinę draudimo išmokos dalį, kada ieškovui turėjo paaiškėti jo teisės pažeidimas, išmokėjo 2010-07-07, o ieškinį pareiškė 2011-08-08. Laikytina, kad ieškovas vieną mėnesį praleido ieškinio senaties terminą, kas laikytina nežymiu termino praleidimu. Be to, atsižvelgtina į ieškovo argumentą, kad atsakovas savo neaktyvia pozicija sudarė tikimybę, kad ieškovo reikalavimo neginčys. Todėl teismas atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Tiek Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p., tiek Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.2 p., tiek susiformavusi Lietuvos Respublikos teismų praktika įpareigoja draudiką, reiškiant regresinį reikalavimą, įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią naudoti draudžia teisės aktai, o eismo įvykis turi įvykti dėl šios priežasties. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks techninis gedimas buvo nustatytas automobilyje Škoda Felicia, dėl kurio būtų galima pripažinti šį automobilį techniškai netvarkingu. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl konkrečios techninio netvarkingumo priežasties.
2.Atsakovas eismo įvykio metu nebuvo nei automobilio Škoda Felicia savininkas, nei vairuotojas, todėl jis negali būti laikomas atsakingu už atsiradusią žalą. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovas apskritai neturėtų būti laikomas tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje.
3.Senaties termino praleidimas vienu mėnesiu negali būti laikomas nežymiu termino praleidimu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1.Nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį Škoda Felicia atsakovas iš tiesų buvo pardavęs. Kasacinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad atsakovas, teigdamas, jog jis nėra automobilio savininkas, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam yra perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadą, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo.
2.Teisės normos nustato, kad techninės apžiūros oficialus patikrinimas gali būti atliekamas tik įregistruotai transporto priemonei. Negalima laikyti, kad atsakovo automobilio techninė būklė eismo įvykio metu atitiko teisės aktų reikalavimams, nes tuo metu jis buvo išregistruotas. Teisės aktai nenumato išregistruotų transporto priemonių techninės būklės tikrinimo. Todėl preziumuotina, kad atsakovo automobilio techninė būklė eismo įvykio metu neatitiko teisės aktų reikalavimų - jis laikytinas techniškai netvarkingu, kol jis nėra įregistruotas ir, atitinkamai, kol negalima atlikti jo techninės apžiūros.
3.Atsakovas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkelia ieškovui. Šiuo atveju atsakovas neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), kad automobilis Škoda Felicia eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, jį buvo galima eksploatuoti viešame transporte.
4.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad žodžiu derėjosi su ieškovo darbuotoju dėl prievolės vykdymo, nurodė, kad susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovas, vertindamas tai, kad atsakovas derasi, pagrįstai manė, kad atsakovas iš esmės neginčija prievolės ir ją vykdys geranoriškai. Todėl pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas ginti ieškovo pažeistas teises, teisėtai ir pagrįstai atnaujino nežymiai praleistą senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, ieškovas (draudikas) ir atsakovas (draudėjas) 2010-01-09 sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7526993, kuria laikotarpiu nuo 2010-01-10 iki 2010-04-10 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta automobilio Škoda Felicia, v.Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2010-03-09 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens vairuojamas automobilis Škoda Felicia susidūrė su G. O. vairuojamu automobiliu Volvo C70, eismo įvykio metu automobiliai buvo apgadinti, eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio kaltininku nurodytas tretysis asmuo. Ieškovas išmokėjo G. O. 11 244 Lt draudimo išmoką.
Teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sumokėtas sumas, ieškovas grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. ir ta aplinkybe, kad atsakovas eismo įvykio metu eksploatavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, ką daryti draudžia teisės aktai.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2009 ir kt.).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, kyla tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.
Iš eismo įvykio deklaracijos, pranešimo apie įvykį ir automobilį Škoda Felicia eismo įvykio metu vairavusio trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio priežastimi buvo ne automobilio techninė būklė, o trečiojo asmens padarytas Kelių eismo taisyklių 158 p pažeidimas, t.y. tretysis asmuo, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio G. O. vairuojamam automobiliui Volvo C70, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, nėra vienos iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos sąlygos ieškovo regresinio reikalavimo teisei atsirasti.
Nustačius, kad eismo įvykio priežastimi buvo ne automobilio techninė būklė, o vairuotojo veiksmai, nepraleidžiant pirmumo teisę turinčio kito automobilio, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tos aplinkybės, ar Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. prasme techniškai netvarkingu automobiliu, kurį naudoti draužia teisės aktai, laikytinas automobilis, kuris nėra įregistruotas Kelių transporto priemonių registre ir kuriam nėra atlikta privaloma techninė apžiūra, kaip neturinčios reikšmės bylai.
Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. pagrindu draudikas įgyja teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Ši įstatymo nuostata suponuoja, kad reikalavimas nurodytu pagrindu turi būti reiškiamas atsakingam už žalos padarymą vairuotojui, vairavusiam techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Ta aplinkybė, kad draudėjas leido atsakingam už žalos padarymą asmeniui naudotis automobiliu, nėra ta faktinė aplinkybė, kuria remiantis būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad draudikas įgyja regresinio reikalavimo teisę į draudėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2009).
Pagrįstas į apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą. Paskutinę draudimo išmokos dalį ieškovas G. O. išmokėjo 2010-07-07, o ieškinį pareiškė 2011-08-05, t.y. mėnesį praleidęs CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vieno mėnesio terminą (CK 1.127 str. 4 d.). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškinio senaties terminą praleidęs ieškovas yra draudimo srityje veikiantis verslininkas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Su pretenzija į atsakovą grąžinti sumokėtą draudimo išmoką ieškovas kreipėsi 2010-09-21. Atsakovui per protingą terminą nesureagavus į šią pretenziją, ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti, kad atsakovas neketina grąžinti sumokėtos draudimo išmokos ir kreiptis į teismą su ieškiniu per ieškinio senaties terminą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pasyvumas sudarė pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvaga, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai. Nežymiu termino praleidimu būtų galima laikyti keletą dienų, tačiau ne mėnesį, atsižvelgiant ir į tai, kad nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas realizuoti teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jis su ieškovo atstovais dėl draudimo išmokos grąžinimo bendravo 2010 metų vasarą ir atsisakė šią išmoką grąžinti. Todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad su atsakovu buvo deramasi dėl draudimo išmokos grąžinimo, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Todėl yra pagrindas ieškinį atmesti ir kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančiais ieškinio senaties termino atnaujinimą ir draudėjo regreso teisę transporto priemonių valdytotojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo atveju, nakintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 25 Lt pašto išlaidos, atsakovo naudai – 1 950 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str.). Iš ieškovo atsakovo naudai taip pat naudai priteistinas 337 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovo J. N. naudai 2 287 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ valstybės naudai 25 Lt bylinėjimosi išlaidas.