- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- TS-29-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Saulius Zakarevičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G., gim.(duomenys neskelbtini), atstovo advokato Sauliaus Zakarevičiaus (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr.58-62, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam A. G., gim.(duomenys neskelbtini) , lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. nuteistas 2021 m. balandžio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė 3 metų bei 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2021 m. liepos 8 d. Bausmės pabaiga 2024 m. rugsėjo 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. 2 metai 6 mėnesiai 4 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr.58-62 atsisakyta taikyti nuteistajam A. G., gim. (duomenys neskelbtini) , lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau kriminogeniniai poreikiai siejami su tam tikrais lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo bei elgesio ir nuostatų sritimis, dar nėra koreguojami tikslinių intervencinių priemonių pagalba.
Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu pareiškėjas pateikė skundą teismui. Skunde nurodoma, kad egzistuoja visos formalios sąlygos taikyti A. G. lygtinį paleidimą. Be to, pažymima, kad kyla abejonių ar buvo laikomasi BVK 137¹ reikalavimų planuojant socialinę reabilitaciją. Mano, kad jo elgesyje negalima įžvelgti sisteminio nusikalstamo elgesio. Nurodo, kad realių darbo vietų trūkumas yra ne nuteistojo o pataisos įstaigos veiklos organizavimo problema. Toliau analizuojami nutarimo argumentai, su jais nesutinkant ir nurodant, kad yra neaiškūs bei nemotyvuoti. Taip pat skunde minimam jog nustatyti ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. G. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte ,157 straipsnio 4 d. (1/3 bausmės atliks 2022 m. birželio 24 d., bet sutinka su intensyvia priežiūra), tačiau pažymi, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuteistasis A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis (vagystė, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimai sunkėja. Anksčiau teistas keturis kartus. Bausmės atlikimo metu jis norėjo dirbti, tačiau nedirba, nes nėra jo norimos darbo vietos. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtinais sunkumais nepasižymi, jis nebaustas, bet ir neskatintas.
Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Iš socialinio tyrimo išvados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Vertinimo metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriami A. G. kriminalinio elgesio istorija - didelis teistumų skaičius, būdingas įsibrovimo elementas, nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Dinaminiai veiksniai – finansinio stabilumo trūkumas, impulsyvumas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įsivertinti savo elgesio pasekmių.
Skunde akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija. Nuteistasis neabejotinai atitinka vieną formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Taip pat nors pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, tai ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tad nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš pareiškėjo skundo, A. G. asmens bylos, socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, nuteistasis gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį tik tam tikru laipsniu, vis dar išlieka nuteistojo aukštojo pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai. Įvertinant socialinio tyrimo išvadą, joje išdėstyti teiginiai taip pat teismui duoda pagrindo abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje. Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo būdas, turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje suponuoja prielaidą apie nepakankamą A. G. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis reiškia pritarimą visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį. Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti paviršutiniškai, dalį atsakomybės perkelti išoriniams veiksniams. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamą veiką sąlygojusias priežastis, priežastinius ryšius, prioritetu linkęs kelti savo paties interesus, ar poreikius.
Tai, kad skunde nesutinkama su Komisijos nutarimo išvadomis bei pateikiamas subjektyvus aplinkybių vertinimas savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo išvadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo riziką, ankstesnius teistumus, įžvalgų apie problemines sritis stoką, įžvelgiamą impulsyvumą, finansinių stabilumo trūkumą, nusikaltimų sunkėjimo tendenciją, negebėjimą įsivertinti savo elgesio pasekmių, teismas negali sutikti, kad nuteistojo A. G. pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, nors skunde nurodoma, kad nuteistasis savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymima ir tai, kad šiuo metu jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiama ir į tai, kad skunde minimi ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimus. Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat akcentuotina, jog nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamo Komisijos nutarimo neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimas Nr.58-62, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti A. G. atstovo advokato Sauliaus Zakarevičiaus skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-62, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.