- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- eI-222-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Gediminas Užubalis, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vitos Valeckaitės,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Puronaitei.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. K. su skundu (1 tomo b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. SKP-24 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“.
2. Skundą grindžia šiais argumentais.
2.1. Ji 2012 m. gegužės 31 d. pateikė paraišką ir 2012 m. gegužės 29 d. tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. Pareiškėja su Agentūra 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-12-1-010399-PR001.
2.2. Pasirašydama Paramos sutartį Pareiškėja ir Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KV-12-1-010399-PR001 „Frankavos sodybos atkūrimas“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Bendra išmokėta 199 024,54 Eur paramos suma, o bendra pripažinta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 306 191,64 Eur.
2.3. Agentūrai vertinant 2017 m. balandžio 27 d. pateiktą užbaigto Projekto metinę ataskaitą už ataskaitinius 2016 metus, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Paramos gavėja 2016 metais nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatų), susijusių su Projekto priežiūros rodikliais (Paraiškos IV skyrius), t. y. nepasiekė Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio – grynojo pelno (planavo 4 307,94 Eur pelną, o patyrė 857.00 Eur nuostolį (nepasiekė numatyto rodiklio reikšmės). Taip pat vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą už 2016 metus, pagal pateiktas draudimo polisų kopijas ir 2017 m. balandžio 4 d. „Rizikingų projektų pagal KPP priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ patikros vietoje ataskaitą“ Nr. V-VV-0915459 Agentūra nustatė, kad už paramos lėšas pastatytas ir įrengtas pastatas bei rekonstruotas ir pritaikytas kaimo turimo reikmėms kiemo rūsio pastatas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo apdrausti, t. y. nedrausti 183 kalendorines dienas.
2.4. Nustačiusi pažeidimus Agentūra 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. SKP-24 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ nusprendė taikyti Pareiškėjai 3 459,97 Eur paramos susigrąžinimo sankciją.
2.5. Su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes pasiekti planuoto grynojo pelno nepavyko dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesusidarė pakankamas turistų skaičius, be to, ji patyrė daug išlaidų gerindama turistų poilsio sąlygas. Teigia, kad sprendime nenurodyti jokie NMA nustatyti faktai, ar aplinkybės, kad pareiškėja neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta verslo plane, paraiškoje, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja nesiekė Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių. Be to, Paramos sutarties 17.1 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo siekti, o ne pasiekti Projekto įgyvendinimo tikslų. Sprendime nėra nurodyta kaip pasireiškė Paramos sutarties 17.10 papunkčio pažeidimas.
2.6. Mano, kad Agentūra netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatas, kurios nustato visiškai kitos sankcijos skyrimo taisykles (Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.1.7 ir 197.3.13 punktus). Sprendime nenurodytas nė vienas Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimas, kurį pareiškėja pažeidė. Sprendime taip pat nenurodoma, kokia Agentūros patvirtinta ir viešai paskelbta, galiojančia Agentūros patvirtinta tvarka yra reglamentuota, kad grynojo pelno negavimas yra privalomos projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmės neatitikimas.
2.7. Pažymi, kad Sprendime nėra nurodyti motyvai ir aplinkybės dėl paskaičiuoto sankcijos dydžio už 183 kalendorines dienas neapdraustą už paramos lėšas įsigytą turtą, t. y. NMA nenurodė, kokiu norminiu teisės aktu rėmėsi taikydama paramos susigrąžinimo 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją, neindividualizavo pareiškėjai paskirtos sankcijos.
2.8. Nurodo, kad reikalavimas apdrausti turtą gali būti netaikomas, jei Paramos gavėjas įrodo, ka.d apdrausti Paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent tris šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įstaigų atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus. Pareiškėjos turtas buvo nedraustas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d., o paskutinis (galutinis) mokėjimo prašymas pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl ji kartu su mokėjimo pranešimu negalėjo pateikti įrodymų, kad apdrausti turtą nebuvo galimybių. Paaiškina, kad baigiantis turto draudimo galiojimo terminui (galiojo iki 2016 m. rugsėjo 29 d.) ji 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į draudimo brokerę, kuri ją informavo apie draudimo kompanijų pasiūlymus 2017 m. vasario 8 d. Turto draudimo sutartį su draudimo kompanija IF P&C, kuri vienintelė sutiko apdrausti turtą, pareiškėja sudarė 2017 m. kovo 31 d. Todėl teigia, kad per NMA sprendime nurodytą laikotarpį apdrausti Paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nebuvo galimybių.
2.9. Mano, kad atsakovė pažeidė gerojo viešojo administravimo principą, skundžiamas sprendimas neteisėtas, jame nurodytos sankcijos yra be motyvų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi šiais argumentais:
3.1. Agentūra, atlikusi pareiškėjos projekto vertinimą ir nustačiusi pažeidimus (nepasiektą planuotą grynojo pelno rodiklį) bei vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Administravimo taisyklių 5.9, 183.2, 197.1.7, 197.3.1 ir 197.3.13 papunkčiais ir Paramos sutarties 20.1, 26.4, 26.17, 26.21 ir 26.22 papunkčiais, priėmė sprendimą už Projekto priežiūros rodiklio nepasiekimą 2016 metais taikyti 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 398,05 Eur išmokėtos sumos susigrąžinimą. O taip pat, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir Paramos sutarties 26.9 papunkčiu už 183 kalendorines dienas neapdraustą už paramos lėšas įsigytą turtą NMA taikė 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės susigrąžinimo sankciją – 3 061,92 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimą.
3.2. Pažymi, kad pasirašiusi Paramos sutartį pareiškėja prisiėmė riziką dėl galimo kaimo turizmo paslaugų pasiūlos ir paklausos nestabilumo, ko pasėkoje tam tikru laikotarpiu galėjo sumažėti šių paslaugų paklausa arba jų kaina, kas sąlygotų veiklos pelningumo sumažėjimą arba veiklos nuostolingumą. Projekto įgyvendinimo rodyklių pasiekimas yra svarbus Projekto tvarumo vertinimo kriterijus, nurodantis, kad pareiškėja tinkamai įgyvendins Projektą bei pasieks valstybės remiamos veiklos tikslus. Pareiškėjos vykdomas Projektas yra priskirtas prie svarbių kaimo plėtros projektų rūšies, kurių įgyvendinimas siejamas su Lietuvos Respublikos kaimo plėtros strategijos įgyvendinimu bei jis buvo atrinktas ir vertinamas Žemės ūkio ministerijos. Kai pareiškėja Paraiškoje nurodė nepagrįstus ar netinkamai įvertintus Projekto įgyvendinimo rodiklius, tai tokia situacija gali būti vertinama kaip nepagrįsto pranašumo įgijimas prieš kitus pareiškėjus, teikusius paraiškas pagal šią kaimo plėtros priemonę ir kurie neatitiko atrankos kriterijų dėl Pareiškėjos pateiktų nerealių Projekto įgyvendinimo rodiklių.
3.3. Nurodo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7 papunkčiu paramos gavėjui taikoma 0,2 proc. paramos sumos sumažinimo sankcija, jeigu paramos gavėjo veiklos rezultatai projekto kontrolės metu pagal NMA patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, todėl sankcija už šį pažeidimą buvo taikoma pagrįstai bei teisingai apskaičiuota (199 024,54 (išmokėta paramos suma) Eur × 0,2 proc. = 398,05 Eur).
3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja į draudimo brokerę kreipėsi tik paskutinę turto draudimo galiojimo dieną, tokiu būdu veikė neapdairiai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių savalaikių priemonių atnaujinti draudimą, žinodama, kad draudiminė apsauga neturi atgalinio efekto, t.y. draudimo apsauga įsigalioja nuo naujo draudimo poliso įsigaliojimo dienos. Be to, turto draudimo sutartį su draudimo kompanija IF P&C pareiškėja sudarė tik 2017 m. kovo 31 d., t. y. po dviejų mėnesių po draudimo kompanijų pasiūlymo dėl draudimo sąlygų pateikimo. Nors pareiškėja Paramos sutartyje įsipareigojo apdrausti turtą, į kurį yra investuotos paramos lėšos, tačiau šios pareigos neįvykdė daugiau kaip 6 mėnesius, nesiimdama adekvačių veiksmų tinkamai ir laiku įvykdyti nustatytos prievolės. Be to, pareiškėja neinformavo NMA apie esamus sunkumus tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę apdrausti didelės vertės turtą, į kurį buvo investuotos virš 300 000 Eur paramos lėšos, todėl dėl savo aplaidžių veiksmų padidino Projekto įgyvendinimo bei didelių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip sunkinančios Pareiškėjos atsakomybę. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog Paramos sutarties pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą. Įvertinus pareiškėjos padaryto pažeidimo sunkumą, jo pobūdį ir nustatytas pareiškėjos atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, nutarta jai pritaikyti paramos dalies susigrąžinimo 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją.
3.5. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiškėjai pritaikytos sankcijos už padarytus pažeidimus yra proporcingos jos padarytų pažeidimų sunkumui ir jų pobūdžiui, pritaikytos įvertinus pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paiškino, klad pagrindiniai projekto tikslai buvo ne pelno siekimas, o kaimo turizmo ir su tuosusijusių paslaugų plėtra. Jos nuomone pirmaisiais metais po projekto užbaigimo neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl pelno gavimo. Paraiškoje nurodė, kad projektas yra ekonomiškai gyvibingas, bet neįsipareigojo gauti pelno.
5. Teismo posėdžio metu atskaovės atstovė palaikė proceisniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad projekto aprašyme nurodyti rodikliai yra teisiškai įpareigojantys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Agentūros 2018 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. SKP-24 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (1 tomo 7–10, 2 tomo b. l. 52–55), kuriuo atsakovė nusprendė taikyti pareiškėjai 3 459,97 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. pateikė Paraišką ir 2012 m. gegužės 29 d. tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ . Pareiškėja su Agentūra 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-12-1-010399-PR001.
8. Pasirašydama Paramos sutartį pareiškėja ir Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KV-12-1-010399-PR001 „Frankavos sodybos atkūrimas“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Sutartis, TI b. l. 48-61). Be kita kok, pareiškėja įsipareigojo siekti Projekto įgyvendinimo tikslų (paramos sutarties 17.10 p.). Vienas iš Paraiškoje nurodytų Projekto priežiūros rodiklių – grynojo pelningumo rodiklis (Paraiškos IV dalis, TI b. l. 66,67).
9. Pareiškėja Projektą įgyvendino keturiais etapais. Bendra išmokėta 199 024,54 Eur paramos suma, o bendra pripažinta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 306 191,64 Eur.
10. Agentūra vertinandama 2017 m. balandžio 27 d. pateiktą užbaigto Projekto metinę ataskaitą už ataskaitinius 2016 metus, pagal pateiktus duomenis nustatė, kad Paramos gavėja 2016 metais nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatų), susijusių su Projekto priežiūros rodikliais (Paraiškos IV skyrius), t. y. nepasiekė Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio - grynojo pelno (planavo 4 307.94 Eur pelną, o patyrė 857,00 Eur nuostolį (nepasiekė numatyto rodiklio reikšmės). Taip pat vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą už 2016 metus, pagal pateiktas draudimo polisų kopijas ir 2017 m. balandžio 4 d. „Rizikingų projektų pagal KPP priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ patikros vietoje ataskaitą“ Nr. V-VV-0915459 nustatyta, kad už paramos lėšas pastatytas ir įrengtas pastatas bei rekonstruotas ir pritaikytas kaimo turimo reikmėms kiemo rūsio pastatas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo apdrausti, t. y. nedrausti 183 kalendorines dienas. Agentūra 2017 n. gruodžio 11 d. laišku paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus, kodėl nepasiekti pelningumo rodikliai ir kodėl nebuvo padraustas už paramos lėšas įsigytas turtas. Pareiškėja neginčija, kad pelningumo rodiklis nebuvo pasiektas ir kad už paramos lėšas įsigytas turtas buvo nepasraustas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d.
Dėl sankcijos už pelno rodiklio nepasiekimą
11. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumetnu, kad paramos sutarčiai tinkamai vykdyti pakakao, kad ji siekė pelningumo rodikių, tačiau jie nuo jos objektyviai nepriklausė ir dėl to laikytina, kad jų pasiekti nebuvo įsipareigojusi. Paraškoje (IV dalyje) buvo įvardinti konkretūs Projekto priežiūros roddikliai, vienas iš jų buvo grynojo pelno rodiklis (Nr. 5). Sutiktina su atsakovės argumentais, kad viešųjų finansų lėšomis iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos finansuojami projektai turėjo būti ekonomiškai tvarūs, t. y. jais valstybė kryptingai siekė, kad būtų sukuriamos pajamas teikiančios veiklos. Taigi pelno rodiklio nustatymas nėra svitikslis. Be to, projektų atrankos stadijoje projektai buvo vertinami ir pagal šį rodiklį, todėl jo netaikymas vykdymo stadijoje pažeistų lygybės principą. Negalima sutikti ir su argumentu, kad dėl šio rodiklio nepasiekimo pareiškėja yra neatsakinga, nes ji sudarydama paramos sutartį prisiėmė ir tam tikrą riziką.
12. Administrvimo tasyklių 197.1.7 punktas numato, kad taikomas 0,2 proc. paramos sumos dydžio paramo sumažinimas, kai paramos gavėjas neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai pritaikė minėtame punkte nurodytą paramos sutarties nevykdymo pasekmę. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo šioje apimtyje.
Dėl sankcijos už turto neapdraudimą
13. Byloje nekilo ginčo, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nebuvo apdraustas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 iki 2017 m. kovo 31 d. Pareiškėja remiasi sąlyga, numatyta Paramos sutarties 17.12 punkte, kuri numato galimybę paramos gavėjui įrodyti, kad įsigytą turtą nėra galimybių apdrausti. Pareiškėja remiasi aplinkybe, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į draudimo brokerę, kuri atsakymą pateikė tik 2017 m. vasario 7 d. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes pareiškėja buvo atsakinga už įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymą ir galėjo pasirinkti pati, kokius asmenis pasitelkti įsiparigojimų vykdymui. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad į draudimo brokerę dėl apdraudimo kreipėsi vėlai, t. y. paskutinę draudimo galiojimo dieną, todėl lieka atsakinga už turo neapdraudimą. Tai, kad draudimo brokerė ilgą laiką jau pasibaigus draudimo sutarčiai neatsakė neįrodo, kad nebuvo galimybių apdrausti turtą. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, vėliau turtas buvo apdraustas, o tai, kad papildomai reikėjo įvykdyti draudikų keliama sąlygas (dėl apsaugos ir priešgaisrinės priežiūros) laikytina tam tikra rinkos praktika, kuri savaime nepagindžia teiginio, kad apdrausti turto buvo neįmanoma.
14. Kita vertus, skundžiamame Sprendime, nurodomose Sutarties 26.9 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 72 punktų ir Administravimo taisyklių 17, 197.3.1, 197.3.14 papunkčių nuostatose visiškai nėra nustatyta, kaip apskaičiuojamas sankcijos dydis. Tai reiškia, kad taikant sankciją, jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, o būtent, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Šiuo atveju sankcijos dydis buvo aptartas tik atgrasomojo pobūdžio aspektu, tačiau kiti sankcijos individializavimo aspektai (pažeidimo pobūdis, sunkumas, neigiamos pasekmės, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, kt.) nebuvo aptartos. Darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstas nei tinkamomis teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis apskaičiuotos sankcijos dydį. Atsakovės atsiliepime į skundą (žr. šio teismo sprendimo 3.4 punktą) nurodomos aplinkybės egali pateisinti skundžiamo Sprendimo neapibrėžtumo, kuris laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Kad sankcijos turi būti pagrįstos, įvertinant padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1550-502/2017.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. SKP-24 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalyje dėl sankcijos už turto neapdraudimą ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.