- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1114-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- T. T.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. (D. M.) ieškinį atsakovui T. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. M. 2008-01-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo T. T. 20000 Lt neturtinei ir 7000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2007-09-08 incidento metu naktiniame klube atsakovas sužalojo ieškovo sveikatą. Atsakovas dėl to teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Nusikalstamos veikos metu ieškovui buvo sumušta galva, padarytos kraujosruvos, nubrozdinimai, pjautinė žaizda kaklo srityje. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Be to dėl būsimos operacijos (rando pašalinimo) ieškovas patirs ir 7000 Lt turtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas T. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas prašo pernelyg didelės kainos už būsimą operaciją, pasirinko pačią brangiausią kliniką. Jis (atsakovas) sutinka atlyginti 2000 Lt turtinės žalos. Neturtinės žalos buvimą pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui D. M. iš atsakovo T. T. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, patyręs kūno sužalojimus, neabejotinai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgdamas į pasekmes, atsakovo turtinę padėtį bei vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jam 6000 Lt. Prašydamas priteisti turtinę žalą, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos dydį (CPK 178 str.). Iš bylos faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, todėl ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad tai ieškovui neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo, jei tokia atsirastų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. T. prašo sprendimą pakeisti dalyje dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 180 Lt žyminio mokesčio priteisimo, šioje dalyje ieškinį atmetant. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad teismo išvada, jog ieškovas, patyręs kūno sužalojimus, neabejotinai patyrė ir fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, yra deklaratyvi ir nepatvirtinta jokiais įrodymais. Ieškovas, grįsdamas jam padarytą neturtinę žalą, nurodė, kad ateityje teks patirti vieną plastinę operaciją, kuri atliekama su nuskausminimu. Tačiau dauguma operacijų atliekamos vartojant nuskausminamuosius vaistus, todėl vien ši aplinkybė negali suponuoti neturtinę žalą. Ieškovas nenurodė konkrečių neigiamų nuskausminimo pasekmių. Ieškovas taip pat nurodė, kad jaučia nepatogumus dėl nevalingai dilgčiojančio raumens dėl galimai pažeisto nervo, tačiau su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad šio sveikatos sutrikimo neturėjo prieš konfliktą ir kad tokios pasekmės atsirado būtent po jo. Ieškovo teiginiai, kad jis ištvėrė skausmingą gydymą, jaučia baimę, depresiją, didelį diskomfortą lankantis viešose vietose, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo T. T. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismui sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui, įvertinus jų visumą, todėl atmestini apelianto skundo motyvai, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo net iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimų.
Atsakovo T. T. kaltė dėl ieškovui padaryto sužalojimo sveikatai yra įrodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 4-5) ir asmens (atsakovo) nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų), iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Iš byloje esančių medicininių dokumentų (b.l. 9,10) matyti, kad ieškovui buvo padaryta pjautinė žaizda kaklo dešinėje srityje, dešinės akies hematoma. Valakupių plastinės chirurgijos klinikos pažymoje (b.l. 6) ieškovui diagnozuota kaklo srities randas su didžiojo ausies nervo pažeidimu, rekomenduota operacija, kurios kaina 7000 Lt. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 1, 2 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, o būtent: pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas ieškovo nurodytas aplinkybes ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus.
Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas neturėjo pagrindo net iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nes tokiam sprendimui byloje įrodymų pakako. Jau paminėtuose medicininiuose dokumentuose (b.l. 6, 9-10) yra nurodyta, jog ieškovui rekomenduojama plastinė operacija, kartu rekonstruojant dešinės pusės didįjį ausies nervą. Sužalojimas, kaip tvirtina teismo nuosprendis, padarytas atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovo nurodytu laiku ir būdu, t.y. neginčijamai nustatyta, jog ieškovo dešinės kaklo pusės pakitimas (randas) atsirado būtent konflikto su atsakovu ir atsakovo neteisėtų veiksmų pasekoje. Duomenų, kad ieškovas iš anksčiau turėtų kokių nors sveikatos problemų, kurios akivaizdžiai nebūtų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų rezultatas, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas pakankamai įrodė (CPK 178 str.), kad dėl sužalojimo, kuris padarytas neteisėtais atsakovo veiksmais, fakto jam tenka rūpestis dėl neigiamų pasekmių jo sveikatos ar gyvybės atžvilgiu. Kitas ieškovo nurodytas aplinkybes (dvasinius išgyvenimus, laikiną emocinį sutrikimą ir pan.) teismas taip pat įvertino tinkamai ir pagrįstai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir teismo nustatytas žalos atlyginimas yra adekvatus atsakovo padarytiems neteisėtiems veiksmams, t.y. teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismo nustatyta 6000 Lt suma yra ne tik adekvati, bet ir atitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Mažinti šią sumą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, padarė teisingą išvadą, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nustatė teisingą jos dydį, dėl ko nėra pagrindo teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.