- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- e2-6176-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00570-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- S. B.
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Rokas Kairelis
dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui D. P., jos atstovui advokatui Rokui Kaireliui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui K. A., jos atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2289,61 Eur skolos, 40,00 Eur su skolų išieškojimu susijusių išlaidų, 329,70 Eur delspinigių, 708,59 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašytą pirkimo pardavimo sutarti Nr. 16-11-17 (toliau – Sutartis) atsakovė įsipareigojo nusipirkti iš ieškovo numatytą medienos kiekį ir už ją atsiskaityti. 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovei buvo pristatytas ir pasirašytinai perduotas medienos gabenimo važtaraščiuose numatytas medienos kiekis. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovei apmokėjimui buvo pateikti dvi PVM sąskaitos faktūros, kurios iki pareiškimo pateikimo dienos nėra apmokėtos. Remiantis Sutarties 5.1 punktu, apmokėjimas už parduotas prekės turėjo būti atliktas per 30 kalendorinių dienų mokėjimo pavedimu į ieškovo nurodytą sąskaitą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Ieškovė į savo sąskaitą nėra gavusi apmokėjimo, todėl laiko, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės. Atsakovė teigia, kad yra atsiskaitęs su asmenimis, kurie atvežė prekes, grynaisiais pinigais, tačiau ieškovė nėra gavusi grynųjų pinigų į savo kasą, toks atsiskaitymo būdas nėra numatytas sutartyje, todėl atsakovės teiginys apie atsiskaitymą nėra pagrįstas. Atsakovės įsiskolinimą pagal pateiktas sąskaitas sudaro 2289,61 Eur. Ieškovė, taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercinius santykius prevencijos įstatymu prašė priteisti iš atsakovės 708,59 palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. taikant įstatyme numatytą 8 proc. dydžio palūkanų normą; 40 Eur su skolos išieškojimu susijusių išlaidų. Taip pat, vadovaudamasi Sutarties 5.2 p. prašė priteisti iš atsakovo 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (180 dienų), t. y. 329,70 Eur. Priteisti 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. atsakovės vadovas elektroniniame laiške teismui išdėstė savo nesutikimą su ieškiniu. Atsiliepime išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus, kad 2016 m. kovo 19 d. Atsakovas su Ieškovu žodžiu susitarė dėl medienos pirkimo iš Ieškovo. Tą pačią dieną, pagal susitarimą su Ieškovu, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą 5 750,00 Eur už medieną ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui – vadybininkui S. B., pagal 2016 m. kovo 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Serija ADAM Nr. 0001-A; 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovei buvo pargabenta mediena, prekės buvo priimtos pagal 2016 m. lapkričio 16 d. medienos gabenimo važtaraštį Nr. GRM-209. 2016 m. lapkričio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių priemonėmis sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-11-17. Antrą kartą atsakovei mediena buvo atgabenta 2016 m. lapkričio 23 d., prekės buvo priimtos pagal 2016 m. lapkričio 23 d. medienos gabenimo važtaraštį Nr. GRM-212. 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija GIRM Nr. 16-339.5, 1090,29 Eur sumai ir PVM sąskaitą faktūrą Serija GIRM Nr. 16-339.7, 1199,32 Eur sumai, iš viso 2289,61 Eur. Atsakovė, vykdydamas pagal pirkimo-pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės darbuotojui – vadybininkui S. B., sumokėjo dar 4 579,22 Eur, pagal pinigų išmokėjimo kvitą Serija ADAM Nr. 0001. Ieškovei buvo mokamas avansas į priekį, kadangi pagal papildomą žodinį susitarimą, ieškovė atsakovei turėjo papildomai pateikti medienos, tačiau atsakovė iš ieškovės iki šiol prekių nėra gavusi. Ieškovės vadybininkui iš viso buvo sumokėta 10 329,22 Eur. Nurodė, jog būtent ieškovė yra pažeidusi savo prievoles ir yra skolinga atsakovei už nepristatytas prekes 8 039,61 Eur. Teigė, jog nesant atsakovės įsiskolinimo nepagrįsti ieškovės reikalavimai priteisti palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas.
2021 m. liepos 16 d. priimtas nagrinėti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinis UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 8039,61 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinije atsakovė nurodė, tapačias aplikybes kaip ir atsiliepime į ieškinį, iš ko yra kildinamas reikalavimas priteisti iš ieškovės 8039,61 Eur skolą. Priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
UAB (duomenys neskelbtini) su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė teigia, kad dar 2016 m. kovo 19 d. žodžiu susitarė su ieškove dėl medienos pardavimo ir sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui S. B., pagal pinigų priėmimo kvitą, nors vėliau nurodo, kad prievolės tarp ieškovo ir atsakovo atsirado tik pasirašius medienos pardavimo sutartį, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 17 d., jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo santykių iki sutarties pasirašymo nepateikta. Pinigų priėmimo kvito turėjimas negali būti traktuojamas kaip tinkamas įrodymas, kadangi jau ieškinyje nurodė, kad asmuo, kuriam galimai buvo sumokėti grynieji pinigai niekada neturėjo įgaliojimų tuos pinigus priimti ir neturėjo įgaliojimų veikti ieškovės vardu. Sumokėdama pinigus fiziniam asmeniui, kuris, galimai dirbo ir kitose bendrovėse, atsakovė veikė savo riziką. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų faktą, jog grynieji pinigai buvo paimti iš atsakovės kasos ir perduoti trečiajam asmeniui. Nurodė, jog atsakovės teiginys, jog jos keliamas reikalavimas dėl skolos priteisimo kyla iš avansu sumokėtų lėšų, yra nepagrįstas nes toks avansas net nenumatytas Sutartyje.
Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas D. P. ieškinį palaikė ir nurodė, kad su atsakovės atstovu A. jokių reikalų neturėjo, tik pasirašė sutartį dėl prekių pardavimo, toliau visus reikalus tvarkė S. B.. S. B. ir pasiūlė pardavinėti medieną jo pažįstamam A., viską su juo telefonu kalbėjo, jie šalimais gyvena, yra draugai. Sutartį pasirašė 2016 m. lapkričio mėnesį, sutartį pasirašė jis pats, direktorius. Tiksliai negali pasakyti, kokiu būdu pasirašė sutartį, gal siuntė ją, gal S. B. nuvežė, bet ji pasirašyta abiejų direktorių parašais. Vežė medieną atsakovei du kartus, du miškovežius, tai kas pateikta važtaraščiuose. Nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. kovo 2 d. medienos nevežė, tų važtaraščių nematė. Mediena atsakovei pagal važtaraščius vežta 2016 m. lapkričio 16 d. Pradėjo asmeniškai kontaktuoti su A., kai pradėjo reikalauti grąžinti skolas, tada S. B. buvo nedarbingume, o taip visada su A. bendravo S. B.. Prašė A. sumokėti, o jis sakė, kad sumokėta vadybininkui grynais. Sutartyje niekur nėra nurodyta, kad už prekes atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Pagal sutartį buvo sutarta, kad nuvežamos prekės, o jie per sutartyje nurodyta laiką turi atsiskaityti. Atsakovė atsiskaityti truputi vėlavo ir jie pradėjo reikalauti pinigų. Patvirtino, kad atsakovei išrašė tik dvi sąskaitas. Buvo du miškovežiai, kiekvienam miškovežiui po atskirą sąskaitą. Nurodė, kad S. B. neturėjo įgaliojimų priimti grynus pinigus ir sutartyje buvo griežtai parašyta, kad atsiskaitymas tik pavedimu. Vadybininkas turėjo įgaliojimus ieškoti klientų, sutarti kainą, o su finansais dirbti neturėjo įgaliojimų. S. B. įmonėje dirbo iki 2017 m. birželio 7 d., nurodė, kad sirgo, dokumentuose yra parašyta visa informacija apie biuletenį. Po to kai pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei, su S. B. nesikalbėjo. Dėl to, kad negavo apmokėjimo iš atsakovės, buhalterija siuntė raginimus, o atsakovės direktorius teigė, kad sumokėjo vadybininkui. Vadybininko nebuvo klausta kur pinigai, nes su juo buvo konfliktas. Buhalterijos susirašinėjimo dėl anuliuotų sąskaitų pakomentuoti negali. Nurodė, kad bendrovėje nusistovėjusi tvarka, kad didžioji dalis pirkėjų už prekes atsiskaito pavedimu, būna, kad žmogus turi grynuosius pinigus, bet dažniausiai pavedimu. Nurodė, kad sutartis yra ilgalaikė, taip nurodyta sutartyje. Negalėjo pakomentuoti kaip buvo pasirašyta sutartis ar fiziška, ar elektroniniu paštu, patikino, kad nėra buvęs pas A., gal sutartį nuvežė S. B.. Anksčiau buvo kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo, dėl to, kad buvo pradelstas mokėjimas. Į S. B. nesikreipė ir nekalbėjo su juo dėl A. perduotų pinigų grynais jam, nes tarp jų buvo konfliktas. Teigė K. A. nepažįstantis, niekada nėra matęs ir bendravęs, net telefonu. Pradėjo bendrauti tik tuomet kai pradėjo reikalauti pinigų, jau gerokai po naujųjų metų. Visi medienos gabenimo važtaraščiai yra pristatomi Valstybinei mokesčių inspekcijai. Priimant vadybininką S. B. į darbą, jam buvo pasakyta, kad visa mediena važiuoja tik su sutartimi.
Ieškovės atstovas advokatas Rokas Kairelis teismo posėdžio metu palaikė visus ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad pagrindinę skolos sumą sudaro 2289,61 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras, taip pat turėtų būti priteistos ir palūkanos bei šalių sutarti delspinigiai, kiti reikalaujami mokėjimai. Nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad prekės pagal minėtas sąskaitas faktūras buvo atgabentos ir nėra ginčo dėl pačios pinigų sumos už prekes, remiantis pateiktu atsiliepimu, šios aplinkybės yra pripažįstamos. Kvitai negali pagrįsti pinigų operacijos iš kasos ar įmokėjimo į kasą. Paaiškino, kad minėtame kvite mokama suma yra 4579,22 Eur, o sąskaitų suma yra 2289,61 Eur, dėl ko matyti, kad suma neatitinka. Pateikti įrodymai verčia abejoti pateiktų kvitų tikrumu, t. y. 2017 m. sausio 25 d. atsakovui atsakant į pretenziją dėl skolos, atsakovas elektroniniu paštu nurodo, kad sąskaitos turėjo būti anuliuotos, pagal atsakovo versiją, kad buvo atsiskaityta grynais pinigais t. y. 2017 m. sausio 2 d., t. y. prieš tris savaites iki elektroninio laiško dėl sąskaitų anuliavimo, todėl manytina, kad turėjo būti atsakyta į pretenziją, kad sąskaitos jau yra apmokėtos. Remiantis sutarties 6.1 punktu, kuriame aiškiai nustatyta, kad atsiskaitymas turi vykti pavedimu. Aiškaus paaiškinimo iš atsakovo, kodėl nusprendė atsiskaityti kitu būdu nei sutartyje nustatyta nebuvo gauta. Remiantis ieškinio reikalavimu, teisingo atsiskaitymo įrodymo nėra, ginčo dėl to, kad prekės buvo pristatytos nėra, todėl nesant įrodymo dėl teisingo atsiskaitymo turėtų būti priteista pagrindinė ieškinio suma kartu su palūkanomis, delspinigiais ir išieškojimo išlaidomis. Priešieškinio reikalavimu prašoma priteisti 8039,69 Eur avansą, kuris grindžiamas vieninteliais dokumentais – pinigų išmokėjimo kvitais, grynieji pinigai buvo išmokėti avansu trečiajam asmeniui S. B., kuris nebuvo įgaliotas priimti minėtus pinigus. Priešpriešinis reikalavimas nėra pagrįstas, byloje nėra minimalios atsakovo pareikštos pretenzijos dėl avanso. Jeigu tai buvo atliktas avansas už medieną ir/ar transporto paslaugas, o šalys yra juridiniai asmenys, todėl tai turėtų būti atlikta remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu mokėjimas turėjo būti atliekamas pagal išankstinę sąskaitą, o šiuo atveju sąskaitos numerio nėra. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas K. A. su ieškiniu nesutiko, palaikė savo priešieškinį, nes pinigai yra sumokėti, yra pateikti įrodymai dėl dviejų mokėjimų. Darbiniai santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2016 m., tuo metu dirbo vadybininkas S. B.. Vyko standartiškai, atvažiuoja mediena ir atsiskaitoma iš karto ar po poros dienų. Su tuo žmogumi, kas atveža mediena buvo suderinama ir atsiskaitoma. S. B. pažinojo iš anksčiau, jis tiekdavo medieną iš tų įmonių, kuriose dirbo. Tuo metu dirbo jis UAB (duomenys neskelbtini) ir būtent su S. B. bendravo dėl medienos tiekimo. Nurodė, kad mediena tiekta pagal važtaraščius 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. kovo 2 d., vienu atveju krovinį jis priėmė pats, o kitu atveju priėmė vadybininkas. Medienos vežimas inicijuotas abiejų, sutarus kartu su vadybininku S. B.. 2016 m. nebuvo pasirašytas susitarimas, nes buvo vienetinis važiavimas, dėl vienetinio važiavimo negali planuoti, kad mediena važiuos visą laiką. Pagal medienos gabenimo važtaraščius iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų negavo, sumokėta grynaisiais pinigais vadybininkui. Taip sumoka pinigus už mediena ir laukia sąskaitų. Dėl šių važtaraščių pinigai sumokėti ir iki šiol laukiama sąskaitų. Kai mediena atvežama, sumokami pinigai, o dokumentacija sutvarkoma vėliau, pinigai nuvežami iki buhalterijos, o buhalterė išrašo ir sutvarko visus dokumentus. Nurodė, kad tai yra standartinė procedūra – vadybininkas suranda pirkėją, suranda žaliavą, tarpininkauja. Sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2016 m. lapkričio mėnesį, nes buvo numatytas didesnis medžiagos kiekis, pastovumas. Pirmas atvežimas buvo pavasarinis važtaraštis, paskui buvo du važiavimai rudenį, tik neatitikimas buvo dėl transporto paslaugos, nes tam taikomi skirtingi PVM mokesčiai, transporto paslaugai vienoks, o medienai kitoks, sudėti jų negalima, dėl to sąskaitos buvo nepriimtos ir buvo kalbėta su S., kad jos būtų perrašytos. Tiksliai atsakyti negali kaip buvo pasirašyta sutartis, turbūt buvo atvežęs S. B., buvo pasirašyta ir grąžinta. Nurodė, kad su sutarties turiniu susipažino, pasirašė. Su įmonės direktoriumi D. P. dėl sutarties nebendravo. Patikslino, kad sąskaitos, kurių nepriėmė, perrašytos nebuvo, buvo paliktos tos pačios. Mokėjo ieškovei už medieną, už kubatūrą, sąskaitos faktūros turėjo būti kitokios, nes nepirko transporto paslaugos. Pateikti du pinigų išmokėjimo kvitai, vienas iš jų pateiktas 2016 m. kovo 19 d. – 5750 Eur, už medieną ir transporto paslaugas, išmokėjimas už pavasarį pristatytą medieną. Tokią pinigų sumą išmokėjo, nes buvo kasoje pinigų, kuriuos planavo žaliavai įsigyti. Jeigu yra galimybė užsipirkti medienos į ateitį, vadybininkas sako, kad yra galimybė, tai ir sumokama. Taip buvo sumokėta, kad neliktų skoloje ir už sekančią žaliavą. Šie pinigai buvo sumokėti iš kasos, grynaisiais pinigais. Nesikreipė į UAB (duomenys neskelbtini) dėl didesnio kiekio medienos pristatymo, nes per metus atvežus medieną ir viskas išsilygina. 2017 m. sausio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitu sumokėta už medieną. Pagal medienos gabenimo važtaraščius GRM 209 ir GRM 212 (lapkričio 16 d. ir lapkričio 23 d.) buvo priimta medienos 31,018 kūb. metrų ir 34,12 kūb. metrų. Mokėjo pinigus, kad neliktų skoloje ir dėl to, kad turėjo atvežti dar daugiau medienos. Negali tiksliai paaiškinti, kodėl 2017 m. sausio 2 d. S. B. sumokėjo 4579,22 Eur, sumokėjo tiek, kiek buvo skola už rudeninį vežimą ir dėl būsimo medienos vežimo, tiek turėjo buhalteriškai pinigų. Rašė tiek, kiek buhalteriškai turėjo kasoje pinigų. Gali pateikti įrodymus iš buhalterijos, kad tuo metu buvo kasoje tokia pinigų suma. Apmokėjo pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nors jų nepriėmė, bet apmokėjo. Su UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metų pabaigoje skolų akto nesuderino, nes nebuvo įmanoma su šita įmone susiderinti. Direktoriui dėl minėtų sąskaitų negalima buvo prisiskambinti, o buhalterija nukreipdavo į direktorių. Nurodė, kad buhalterijai rašė dėl sąskaitų perrašymo, bet negali tiksliai atsakyti ar gavo atsakymą, tačiau sąskaitos nebuvo gautos. Su S. buvo kalbėta, kad jis sutvarkys sąskaitas, bet jis nesutvarkė, kiek suprato, kad pradėjo pyktis. Paaiškino, kad nedarė pavedimo, kaip nurodyta sutartyje, nes kas atveža mediena, suskaičiuojama kokia suma yra kasoje ir duodama. Nedarė pavedimo pagal sutartį, nes turėjo tuo momentu pinigų kasoje. Patikslino, kad dėl sutarties sudarymo nebendravo su įmonės vadovybe, paskui buvo bandyta bendrauti dėl raginimų sumokėti. Su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi kaip bus atsiskaitoma pagal sutartį sąlygų nederino. Skolų suderinimo akto negali pakomentuoti, jis yra iš buhalterijos. Su bendrove buvo derinęs įsiskolinimus elektroniniu paštu. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) nepristatytos medienos į teismą nesikreipė, buvo bandyta skolos suderinimą daryti per buhalteriją. Žino, kad buhalterija UAB (duomenys neskelbtini) siuntė skolų suderinimo aktą, bet nežino ar gavo atsakymą, negali atsakyti, neprisimena kokiai sumai buvo siųstas skolų suderinimo aktas. S. B. dirbo bendrovėje, atvežė sutartį pasirašyti. Taip vadybininkai dirba, atveža mediena, sumatuoja, suskaičiuoja ir susimokama. Bankiniu pavedimu nemokėjo UAB (duomenys neskelbtini), nes turėjo pinigų kasoje ir sumokėjo pinigus grynaisiais. Kai dar nebuvo pasirašyta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), mokėjo už medieną vadybininkui S. B. pagal patikimumą. Iki sutarties pasirašymo S. B. buvo atvežęs medieną tris kartus, o po sutarties vieną kartą. Patvirtino, kad už du kartus pristatytą medieną nepasirašius sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), vadybininkui S. B. sumokėjo už medieną. Su S. B. yra pažįstami daug metų, tiksliai pasakyti negali. Dėl advokato S. P. susirašinėjime pateiktos informacijos, kad vadybininkas S. B. neturėjo įgaliojimų priimti pinigus, nurodė, kad gal vidiniuose reikaluose taip yra, bet praktikoje taip yra. Dėl S. B. įgaliojimų advokatui S. P. negali pasakyti, neprisimena ar atrašė. Po advokato laiško dėl mokėjimo bendravo su S. B., nurodė, kad pinigai pateikti buhalterijai, išlaidų orderiai priduoti buhalterijai. Nurodė, kad S. B. nebuvo pateikęs įgaliojimo priimti grynuosius pinigus, nes jis buvo vadybininkas, o vadybininko darbas yra atvežti žaliavą, priimti pinigus ir priduoti pinigus, neklausė jo pažymėjimo ar jo pareigose yra tai, neprašė tokio įgaliojimo. Nurodė, kad neturi kasos pajamų orderių šaknelių iš UAB (duomenys neskelbtini), šių dokumentų S. B. neprašė, nes vyko konfliktai, teismo procesai, todėl laukė. Dėl 2021 m. gegužės 21 d. skolų suderinimo akto negali atsakyti, nes šiuo metu jo nemato, nurodė, kad visko prisiminti negali. Patikslino, kad 2016 m. kovo 19 d. pinigų išmokėjimo kvitu mokėjo už pristatytą medieną, už važtaraščius, kur buvo pavasarį. Patvirtino, kad parašas ant sutarties yra jo. Tiksliai pasakyti negali kada tapo žinoma, kad S. B. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, gerokai prieš tai kada įgijo medieną, gal prieš mėnesį, gal prieš du mėnesius. Tiksliai atsakyti negali, kuris inicijavo medienos vežimą sausio 13 d., neprisimena. Nurodė, kad iki 2016 m. sausio mėnesio su S. B. bendradarbiavo ir anksčiau tik darbiniais klausimais. S. B. prekiaudavo mediena ir anksčiau buvo pirkęs medienos iš šio asmens. Patvirtino, kad dažniausiai už S. B. pristatytą medieną atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Bendrovės atsiskaitymas su klientais vyksta daugeliu atveju grynaisiais pinigais. Jie vykdė užsakymus, parduodavo medieną, klientai dažniausiai atsiskaitydavo per kasą, didelės įmonės atsiskaitydavo pavedimais. Atsiskaitydavo kaip nori klientas, svarbu, kad būtų atsiskaityta. Kasos išlaidų orderių gryniesiems pinigams turi. Pinigų išmokėjimo kvitai yra registruojami buhalterijoje, reikėtų klausti buhalterės. Pinigų išmokėjimo kvitų daug nėra, paaiškino, kad įmonė turi išrašyti pinigų priėmimo kvitą, vieną atveža, o kitą pasilieka sau. Pinigų išmokėjimo kvitai turėtų būti numeruojami, tuo metu neprisimena, bet turėjo išrašyti buhalterė. Negali atsakyti kodėl nepasirašė ant pinigų išmokėjimo kvito. Patvirtino, kad įteikė S. B. pinigų išmokėjimo kvitą, bet atgal šaknelės, kad pinigai įnešti į UAB (duomenys neskelbtini) kasą negavo. Dėl 2016 m. kovo 19 d. pinigų išmokėjimo kvitu 5750 Eur išmokėtų vadybininkui pinigų, nesikreipė į UAB (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų gavimo, nes vyko konfliktai. Būna, kad ne visada iš karto už medieną atsiskaito, būna žodinis susitarimas. Paaiškino, kad sumą pinigų apskaičiavo, tas kas išrašė važtaraštį, kas išleido miškovežį, turbūt vadybininkas. Važtaraštis nėra dokumentas pagal, kurį turi buhalteriškai atsiskaityti. Už medieną reikia sumokėti, nes kitaip negausi sekančios medienos. Bendrovėje atsakingas asmuo už iš kasos išmokamus pinigus yra direktorius. Pinigų išmokėjimo kvitai turėtų būti registruojami buhalterijos, įmonėje buhalteriją tvarko buhalterinė įmonė. Pinigų išmokėjimo kvitus atspausdina buhalterija. Kai reikia išmokėti kokius pinigus, prašoma buhalterinės įmonės, kad išspausdintų pinigų išmokėjimo kvitą. Kvito išrašymas, atspausdinimas užtrunka dešimt minučių. Buhalteris, atspausdindamas pinigų išmokėjimo kvitą suteikia jam seriją ir numerį. Pinigai S. B. buvo išmokėti lentpjūvėje, jis nuvažiavo į buhalterijos ofisą paimti pinigų išmokėjimo kvitus. Nurodė, kad jie iš avansų išmokėtos UAB (duomenys neskelbtini) sumos išminusavo pinigų sumą pagal išrašytas sąskaitas, nes tos sąskaitos nebuvo anuliuotos. Teigė, jog pinigus mokėjo tik S. B., kad perduotų UAB (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad S. B. užsukdavo ir jeigu jis turėdavo pinigų išmokėdavo.
Atsakovės atstovas advokatas Raimondas Simonavičius teismo posėdyje išvardino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 2016 m. kovo 19 d. atsakovas su ieškovu žodžiu susitarė dėl medienos pirkimo iš ieškovo, tą pačią dieną pagal susitarimą su ieškovu, atsakovas sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) avansą 5750 Eur už medieną ieškovo darbuotojui vadybininkui S. B.. 2016 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo pateikta mediena, prekės buvo priimtos. 2016 m. lapkričio 17 d. elektroninių ryšių priemonėmis ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. 16-11-17. Antrą kartą buvo atsakovui pateikta mediena 2016 m. lapkričio 23 d., prekės buvo priimtos pagal 2016 m. lapkričio 23 d. medienos gabenimo važtaraštį. Atsakovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus ieškovo darbuotojui vadybininkui S. B. dar sumokėjo 4579,22 Eur. Ieškovui buvo mokamas avansas į priekį, nes pagal žodinį susitarimą ieškovas atsakovui turėjo papildomai pateikti medieną. Atsakovas ieškovo darbuotojui vadybininkui S. B. iš viso yra sumokėjęs 10329,22 Eur, tai patvirtina pinigų išmokėjimo kvitai. Ieškovas iki šiol atsakovui prekių nepristatė ir avanso negrąžino, dėl ko ieškovas atsakovui liko skolingas 8039,61 Eur. Pažymėjo, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pateikti byloje yra pagrįsti, galiojantys ir nėra nuginčyti ar teismo panaikinti, todėl jais nesivadovauti nėra teisinio pagrindo. Byloje iš esmės ginčas kilęs dėl datų apmokėjimo ieškovas teigia, kad iš trečio asmens S. B. pinigų negavo, tačiau tai paneigia trečio asmens S. B. teismo posėdžio metu pateikti parodymai, apie tai, kad pinigai per du kartus buvo gauti, jie buvo perduoti ieškovui. Ieškovas patvirtino, kad visus medienos pardavimus pirkimus vykdė darbuotojas S. B., byloje nėra prieštaravimų, kad tuo metu pas ieškovą dirbo darbuotojas S. B. ir jam buvo pavesta vykdyti medienos užsakymą, pristatymą, atsiskaitymą, tačiau ieškovas nurodo, kad S. B. nebuvo įgaliotas priimti grynuosius pinigus iš atsakovo, bet šie ieškovo vadovo teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovo vadovas dėl šių grynųjų pinigų pats nesikreipė į S. B. ir dėl jų nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Tokie ieškovo veiksmai suponuoja išvadą, kad vis tik iš S. B. buvo gauti pinigai, tačiau jie nebuvo apskaityti įmonėje kaip tai numato įstatymai, todėl nėra pagrindo abejoti trečio asmens duotais parodymais, pats ieškovo atstovas patvirtino teismui, kad įmonėje vyko FNTT patikrinimai, bet kaip patikrinimas pasibaigė ieškovo atsakovas duomenų teismui nepateikė. Prašė priteisti bylinėjimo išlaidas.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. B. nurodė dalyvausiąs atsakovės pusėje, palaikė priešieškinio reikalavimus, su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2016 m. pradžios dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Teigė jog UAB (duomenys neskelbtini) tiek medienos pirkimas, tiek pardavimas vyko išimtinai grynaisiais pinigais. Su K. A. yra pažįstamas apie 12 metų. Dirbdamas medieną prekiavo su direktoriaus nurodymu, grynuosius pinigus taip pat atveždavo direktoriui. Teigė, jog įgaliojimo priimti grynuosius pinigus neturėjo, būdavo toks žodinis susitarimas, kad nuvežus klientams medieną, parveždavo grynuosius pinigus ir perduodavo parvežęs į įmonę direktoriui. Teigė, jog 2016 m. į UAB (duomenys neskelbtini) medieną vežė daugiau negu keturis kartus, būdavo, kad važtaraščiai nebuvo pajamuojami, jie būdavo laikini. Teigė kalbėjęs su direktoriumi dėl UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų, sąskaita turėjo būti išrašyta medienai, neišskaičiuojant transporto išlaidų. Teigė, jog gavęs pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) parveždavo juos į (duomenys neskelbtini) ir perduodavo direktoriui. Nurodė, kad galimai 2016 m. lapkričio mėnesį vežė sutartį pasirašyti K. A., ir vieną egzempliorių galimai parvežė atgal, šitų aplinkybių neatsimena. Pagrindinės jo pareigos buvo ne tik surasti medienai pirkėjų, bet ir važiuoti į mišką pakrauti miškovežius, apskaičiuoti medieną. Nurodė, kad jis galimai buvo vienas vadybininkas dirbęs su UAB (duomenys neskelbtini), kas inicijavo sutarties sudarymą tarp šalių nurodyti negali. 2016 m. metų pradžioje mediena buvo vežta UAB (duomenys neskelbtini) dėl to, kad buvo mokama grynaisiais pinigais. Direktorius D. P. tai palaimino. Iš UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo už pristatytą medieną ir avansu. Kiek konkrečiai gavo pinigų pagal pinigų išmokėjimo kvitus neatsimena, tikslios sumos nurodyti negali. Kvituose nurodytos sumos buvo apvalinamos, jos buvo nurodytos buhalteriškai, o ne kiek išmokama faktiškai. Dėl 2017 m. sausio 2 d. pinigų išmokėjimo kvito nurodė, kad negali atsakyti kiek gavo pinigų, centai nebuvo mokami. Ar pildė važtaraščius UAB (duomenys neskelbtini) negali nurodyti, galėjo pildyti fiktyvų važtaraštį, pagal kuriuos atsiskaitoma grynaisiais. Teigė nevežęs medienos iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), jis tik parveždavo grynuosius pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini). Jis pinigus važiuodavo paimti dėl to, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o kitas vadybininkas gyveno (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad ant pinigų išmokėjimo kvitų yra jo parašai. Pinigai jam buvo išmokami (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), pinigai buvo išmokėti vėliau, ne tuo pat metu kai buvo pristatyta mediena. Teigė, jog K. A. niekada jo neprašė dokumento, kad pinigai perduoti UAB (duomenys neskelbtini). Jis taip pat neprašė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, kad jam būtų išduotas koks nors dokumentas dėl pinigų perdavimo. Teigė, buvęs tik tarpininku dėl pinigų paėmimo. Kiek jam yra žinoma, K. A. niekada neturėjo jokio kontakto su D. P., jie lyg niekada nebuvo susitikę. Jis susitarė su K. A., kad jis pirks medieną, tada su direktoriaus palaiminimu veždavo medieną UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaityta būdavo net avansu. Kaip gavo pinigus 2017 m. sausio 2 d. jis tiksliai neprisimena, bet jam paskambino D. P., kad jis nuvažiuotų pas K. A. ir paimtų pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16-11-17, kuria ieškovė gavusi apibrėžtos apimties prekių užsakymą Sutartyje nustatyta tvarka, įsipareigojo perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn; o pirkėja UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti (popierinės b. l. 2-6). Medienos gabenimo važtaraščiai Nr. GRM-209 ir GRM-212 patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) pristatė UAB (duomenys neskelbtini) medieną (popierinės b. l. 9). 2016 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija GIRM Nr. 16-339.5 – 1090,29 Eur sumai; 2016 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija GIRM Nr. 16-339.7 – 1199,32 Eur sumai (popierinės b. l. 7-8). 2017 m. sausio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) siuntė priminimą atsakovei dėl neapmokėtų sąskaitų (popierinės b. l. 10). Iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kad pagal medienos gabenimo važtaraštį Nr. GRM-111 UAB (duomenys neskelbtini) pristatė UAB (duomenys neskelbtini) medienos, nurodytas pristatytas medienos kiekis 38,07 kūb. metrai, po 34 Eur, nurodyta bendra suma 1294,38 (popierinės b. l. 17); 2016 m. kovo 2 d. krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. 20160302, nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) pristatė UAB (duomenys neskelbtini) spygliuočių rastus, nurodyta suma 1952 Eur (popierinės b. l. 18); iš 2021 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte Dėl skolų suderinimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo debetą 948,62 Eur su UAB (duomenys neskelbtini) (popierinės b. l. 19); UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 19 d. pinigų išmokėjimo kvite, serija ADAM Nr. 0001-A, nurodyta išmokėti už medieną ir transporto paslaugas 5750,00 Eur, nurodyta, kad sumokėjo direktorius K. A. (parašo nėra), pinigus gavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas S. B., šalia parašas (popierinės b. l. 26); UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 2 d. pinigų išmokėjimo kvite, serija ADAM Nr. 0001, nurodyta išmokėti už beržo popiermedį ir transporto paslaugas pagal pvm s. f. Girm 16-339.7 ir girm16-339.5, 4579,22 Eur, nurodyta, kad sumokėjo direktorius K. A. (šalia parašas), pinigus gavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas S. B., šalia parašas (popierinės b. l. 20); iš 2016 m. sausio 9 d. darbo sutarties Nr. 63 matyti, kad S. B. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose dirbo nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2017 m. birželio 2 d. (popierinės b. l. 80-81); iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad K. A. 2016 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl sąskaitų perrašymo (popierinės b. l. 93); 2017 m. sausio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterija siuntė atsakovei priminimą dėl neapmokėtų sąskaitų, į ką, tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) atsakė, kad sąskaitos buvo anuliuotos, būtų malonu jeigu atvažiuotų direktorius į svečius; 2017 m. sausio 26 d. tęsiamas susirašinėjimas, kuriame iš el. pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com rašė (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kad skambino, tačiau Jis neatsiliepė, uždavė klausimą kokiu būdu buvo anuliuotos sąskaitos ir kokiu pagrindu; iš el.pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com buvo siųstas atsakymas, dėl skambučio ir tai, kad dėl anuliuotų sąskaitų plačiau ir turiningiau vadybininkas S. turėtų paaiškinti, jo sumanymu sąskaitos visiškai anuliuotos (popierinės b. l. 82-83). Iš 2017 m. kovo 22 d. susirašinėjimo matyti, kad K. A. rašė UAB (duomenys neskelbtini), kad kalbėjo su vadybininku S., nežino ar jis jam meluoja ar ne, sakė, kad viską sutvarkęs, t. y. atsiskaitymą sureguliavo, ar taip? Esmė pinigai tai sumokėti (popierinės b. l. 90); iš atsakovės pateikto 2017 m. balandžio 23 d. dienos susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė pateikė advokato S. P. laišką dėl vadybininko priimtų pinigų, kurių darbuotojas neturėjo teisės priimti (popierinės b. l. 92).
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; kt.).
Dėl ieškinio reikalavimų
Iš byloje šalių pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių 2016 m. lapkričio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Dėl sudarytos pirkimo pardavimo sutarties tarp šalių ginčo nekilo, šalys patvirtino, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta abiejų įmonių vadovų. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dvi PVM sąskaitas faktūras, taip pat dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei sumokėto avanso pagal pinigų išmokėjimo kvitus grąžinimo.
Byloje ieškovė pateikė įrodymus, jog pagal pirkimo pardavimo sutartį ieškovė du kartus atsakovei pardavė medienos 2016 m. lapkričio mėnesį ir dėl parduotos medienos išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 2289,61 Eur sumai. Atsakovė neginčija gavusi medieną ir ją priėmusi, įrodinėja, jog pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo, sumokėdama grynuosius pinigus ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui S. B. pagal 2017 m. sausio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą. Ieškovė nurodo, kad jokių pinigų iš atsakovės negavo, vadybininkas S. B. neturėjo įgaliojimų priimti grynųjų pinigų, pagal šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį už prekes turėjo būti atsiskaityta banko pavedimu.
Sutarties 5 punkte yra numatyta atsiskaitymo už prekes tvarka. 5.1 punkte nurodoma, kad už prekes, gautas pagal sutartį pirkėjas per 30 kalendorinių dienų sumoka mokėjimo nurodymu į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą. Po to kai pinigų suma įplaukia į pardavėjo banko sąskaitą, laikoma, kad mokėjimas įvykdytas.
Atsakovės atstovas patvirtino, jog Sutartį pasirašė, Sutarties turinys jam buvo žinomas, neginčijo aplinkybės, kad pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras banko pavedimu nemokėjo. Kaip minėta, atsakovė įrodinėja, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėta grynaisiais pinigais ieškovės vadybininkui, pagal pinigų priėmimo kvitą.
Pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus reglamentuoja Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340. Pagal šių taisyklių 3 punkto nuostatas (sandorių metu redakcija šiais klausimais analogiška, netekęs galios 2019 m. gegužės 1 d.), pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visas šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo pirkimo ūkinės operacijas įvykdymo faktą, o 5 punktas numato, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi; vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui; 6 punkte nurodyta, kad Kvite turi būti nurodyta: 6.1 dokumento pavadinimas; 6.2 ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, pavadinimas; 6.3 ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodas; 6.4 kvito data; 6.5 parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame yra šie duomenys. Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėti už“) rašomas žodis „Apmokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris; 6.6 sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais; 6.7 kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė; 6.8 pirkėjo parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu); 6.9. prekes pristačiusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu – jo asmens kodas, gyvenamoji vieta.
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prie 2021 m. birželio 25 d. atsiliepimo į ieškinį pridėjo 2017 m. sausio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą, serija ADAM Nr. 0001, kuriame yra nurodyti duomenys apie 4579,22 Eur (žodžiais – keturi tūkstančiai septyniasdešimt septyni eurai 22 ct) išmokėjimą už beržo popiermedį ir transporto paslaugas pagal pvm s.f girm 16-339.7 ir girm 16-339.5; nurodoma, kad pinigus sumokėjo Direktorius K. A.; pinigus gavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas S. B., kuriuo įrodinėja, jog buvo atsiskaityta ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu ir pateiktus įrodymus, t. y. pirkimo pardavimo sutartį, medienos gabenimo važtaraščius GRM-209 ir GRM-211, išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 2289,61 Eur sumai, dėl kurių tarp šalių ginčas nekilo, sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu atsakovei atsirado pareiga apmokėti ieškovei PVM sąskaitas faktūras už 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. pristatytą medieną. Atsakovė neginčijo, jog prekės buvo pristatytos. Įrodymų, kad atsakovė sutartyje nustatytu būdu apmokėjo PVM sąskaitas faktūras nepateikta. Atsakovės pateiktą – 2017 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitą, serija ADAM Nr. 0001, kuriuo atsakovė įrodinėja apmokėjusi ieškovei PVM sąskaitas faktūras, teismas nelaiko tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pirmiausia: pinigų išmokėjimo kvitas nėra užpildytas tinkamai, matyti, kad sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais neatitinka, skaičiais yra nurodyta, kad išmokėta 4579,22 Eur suma, o žodžiais nurodoma, kad išmokėta suma – keturi tūkstančiai septyniasdešimt septyni eurai 22 ct; antra, atsakovės atstovas K. A. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti kokią faktiškai grynųjų pinigų sumą išmokėjo vadybininkui S. B. pagal pinigų išmokėjimo kvitą, nurodė, jog suma pinigų išmokėjimo kvite buvo įrašyta pagal faktinį buhalterinį kasoje buvusių lėšų likutį; trečiasis asmuo taip pat negalėjo įvardinti, kokią tiksliai pinigų sumą gavo; trečia: atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad byloje pateiktas pinigų išmokėjimo kvitas yra apskaitytas įmonės buhalterijoje ir kad tuo metu įmonės kasoje buvo nurodyta grynųjų pinigų suma, kuri buvo išmokėta; ketvirta: byloje nepateikta įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas S. B. turėjo įgaliojimus priimti grynuosius pinigus kaip atsiskaitymą už pristatytas prekes pagal sutartį; penkta: šalių pateiktame susirašinėjime elektroniniu paštu, dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, kuris vyko 2017 m. sausio 25-26 dienomis, atsakovės atstovas K. A. mini tik tai, kad PVM sąskaitos faktūros yra anuliuotos, niekur nenurodydamas, kad jau 2017 m. sausio 2 d. apmokėjo sąskaitas grynaisiais pinigais vadybininkui S. B.. Prieštaringi ir šalių paaiškinimai, teismo posėdžio metu, kaip buvo sutarta dėl ginčo pinigų perdavimo atsakovės atstovo vadybininkui S. B.. Trečiasis asmuo S. B. posėdžio metu teigė, jog nuvykti pas K. A. jam nurodė D. P., kuris buvo susisiekęs su K. A., tačiau įmonių vadovai teisme nurodė vienas su kitu niekada nebuvę susitikę ar bendravę kažkokiu kitokiu būdu.
Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra jai skolinga pagal 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras, serija GIRM Nr. 16-339.5 ir serija GIRM Nr. 16-339.7, iš viso 2289,61 Eur už pristatytą medieną, o atsakovė neįrodė, kad ji atsiskaitė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 708,59 palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatyme numatytą 8 proc. dydžio palūkanų normą ir 40 Eur su skolos išieškojimu susijusių išlaidų.
Taip pat, vadovaudamasi Sutarties 5.2 p. prašė priteisti iš atsakovės 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (180 dienų), t. y. 329,70 Eur.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės už vėlavimą atsiskaityti ir palūkanas, ir sutartyje numatytus delspinigius, nurodydama skirtingus laikotarpius, už kuriuos yra paskaičiuotos netesybos. Iš esmės ieškovė prašo priteisti iš atsakovės netesybas, už vėlavimą atsiskaityti, remdamasi tiek nurodytu įstatymu, tiek ir Sutarties 5.2 punktu, kuriame šalys susitarė dėl netesybų – delspinigių mokėjimo.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis).
Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pavėluotas mokėjimas yra suprantamas kaip mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį. To paties įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti; 2 dalyje nurodoma, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.
Byloje nustatyta, kad šalys sudarydamos pirkimo pardavimo sutartį, Sutarties 5.2 punktu susitarė ir dėl netesybų, t. y. dėl 0,08 procentų delspinigių, nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną jei pirkėjas neatsiskaito ilgiau kaip 30 dienų.
Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje šalys Sutartyje susitarė dėl netesybų dydžio, ieškovės prašomos priteisti ir palūkanos, ir delspinigiai (delspinigiai ir įstatyme numatytos palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą) pripažintinos baudinėmis, teismo vertinimu laikytini dvigubomis netesybomis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl netesybų, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo numatytos palūkanos už vėlavimą įvykdyti prievolę negali būti taikomos (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl netesybų (708,59 palūkanų ir 329,70 Eur delspinigių) priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei 329,70 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, pagal Sutarties 5.2 punktą.
Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys – privatūs verslo subjektai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 8039,61 Eur skolos, kurią grindė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtais avansais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui – vadybininkui S. B., pagal 2016 m. kovo 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) pinigų išmokėjimo kvitą Serija ADAM Nr. 0001-A, dėl 5 750,00 Eur ir 2017 m. sausio 2 d. pinigų išmokėjimo kvitą, serija ADAM Nr. 0001, dėl 4579,22 Eur grynaisiais pinigais išmokėjimo.
Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, išdėstė pinigų išmokėjimo kvitui keliamus turinio reikalavimus, kad šis būtų laikomas tinkamu įrodymų patvirtinančių grynųjų pinigų išmokėjimo faktą. Dėl 2017 m. sausio 2 d. atsakovės pateikto pinigų išmokėjimo kvito teismas pasisakė prie ieškinio reikalavimų, todėl nebesikartoja.
Sprendžiant dėl 2016 m. kovo 19 d. pinigų išmokėjimo kvito, Serija ADAM Nr. 0001-A, dėl 5 750,00 Eur, atitikimo keliamiems reikalavimams, matyti, kad pinigų išmokėjimo kvitas nėra pasirašytas pinigus išmokėjusio asmens, t. y. direktoriaus K. A., be to kvite nėra ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, pavadinimo; ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodo; nėra tinkamai užpildyta grafa dėl parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimo, kiekių, matavimo vieneto, vieneto kainos, tik nurodyta, kad išmokėta už medieną ir transporto paslaugas, todėl laikytina, kad ir šis pinigų išmokėjimo kvitas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovės pateikti kvitai nebuvo išrašomi laikantis anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Taigi, tokie kvitai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, jais negalima vadovautis, nes nėra jokių abejonių, kad jie neatitinka galiojančių įstatymų (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
Kaip nustatyta, tarp šalių pirkimo pardavimo teisiniai santykiai atsirado 2016 m. lapkričio 17 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinije nurodė, kad tarp šalių jau 2016 m. kovo mėnesį žodinio susitarimo pagrindu vyko pirkimo pardavimo sandoriai, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui buvo mokama už pristatytą medieną ir avansas už būsimas prekes, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2016 m. pradžioje pardavė prekes UAB (duomenys neskelbtini). Nei viena iš šalių nepateikė prekių pirkimą pardavimą patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės atstovo K. A. pateiktas medienos gabenimo važtaraštis GRM-111 yra išrašytas 2016 m. sausio 13 d, kitas krovinio važtaraštis nenumeruotas numeriu, kokiu sunumeruoti kiti UAB (duomenys neskelbtini) važtaraščiai. Iš šalių paaiškinimų teisme matyti, kad medienos pristatymo klausimais K. A. bendravo tik su S. B., su kuriuo yra pažįstamas daug metų, ir anksčiau iš S. B. yra pirkęs medienos.
Visos nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės teiginių, jog jau iki sutarties pasirašymo 2016 m. lapkričio mėnesį su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) vyko pirkimo pardavimo santykiai. Atsakovės teiginiai ir pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovė vykdė avansinius mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas. Vien ta aplinkybė, kad S. B. nurodytu laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku nepatvirtina, kad jis veikė įmonės vardu sudarydamas susitarimus su K. A. dėl medienos prekybos ir pinigų priėmimo.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai , o atsakovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 76,00 Eur žyminis mokestis, 484,00 Eur advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų (popierinės b. l. 109-111), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 78,71 procento, iš atsakovės ieškovei priteistina 59,82 Eur žyminio mokesčio ir 380,96 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų.
Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – advokato pagalbai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Atsakovės patirtas advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas sudaro 1400,00 Eur (popierinės b. l. 85-87, 108), atmesta ieškinio reikalavimų dalis 21,29 procentų, todėl iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) priteistina 298,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini):
– 2289,61 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 61 ct) skolos;
– 329,70 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 70 ct) delspinigių;
– 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų su skolos išieškojimu susijusių išlaidų;
– 8,00 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2619,31 Eur sumos, nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
– 440,78 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini):
– 298,06 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.