Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Viktorijai Vaitkevičei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Bendrijos įstatus bendrija įgyvendina daugiabučio namo savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusias su namų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo (įskaitant ir apimant kitus objektus ant kurių stovi namas ir su jais susijusius objektus, o taip pat su šiais objektais susijusias teises ir pareigas) valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šiuo atveju pastatas yra žemės sklype, kuris pastato savininkų valdomas užstatymo teisės pagrindu, todėl daro išvadą, kad šis žemės sklypas yra pastato savininkų bendro naudojimo objektas, kurio valdymas, naudojimas ir priežiūra pagal pareiškėjos įstatus perduoti pareiškėjai. Kadangi pareiškėja įgyvendina pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su priskirto prie pastato žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, pagal CK 4.254 str., Registro įstatymo 12 str. nuostatas, Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui turi būti registruojamas juridinis faktas – turto administravimas. Pareiškėja VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti žemės sklypui pastabą bei pridėjo įstatus, valdybos 2013-05-08 sprendimo nuorašus ir buvo priimtas sprendimas įregistruoti žemės sklypui registro pastabą – teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklypui, kurio valdymas perleistas bendrijai.

Atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys dėl registro pastabos žemės sklypui yra neteisingi ir neišsamūs, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti žemės sklypo registro duomenis ir išregistruoti pastabą iš registro. Pažymėjo, kad atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo, įstatymo viršenybės principus, Registro įstatymo 4 str., 5 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 61 p., kadangi išregistravo registro pastabą žemės sklypui be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl sprendimai turi būti panaikinti ( (b. l. 1-9).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

(duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2013-10-28 pateikė prašymą panaikinti registro įraše įrašytą pastabą, kadangi bendrija nėra įgijusi užstatymo teisės į žemės sklypą, o pastaba nepagrįsta užstatymo teisės įgijimą patvirtinančiais dokumentais. Teritorinis registratorius, pakartotinai išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad pastaba registro įraše įrašyta nesant juridinio pagrindo, panaikino minėtą pastabą, Centrinis registratorius paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti.

Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kadangi sistemiškai vertinant Civilinio kodekso 4.82, 4.83 str. bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, užstatymo teisė (superficies) negali būti vertinama kaip administracinio-gyvenamojo-prekybinio komplekso savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos sprendimu perduodamas daugiabučio namo savininkų bendrijai valdyti (įgyvendinti). Taip pat pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato pareiškėjos prašomo įrašyti „teisės įgyvendinti užstatymo (superficies) teisę valdymo“ registravimo ar kitokio įrašymo registre. Pareiškėjos pateikti dokumentai ir nurodomos teisės aktų ir jo įstatų nuostatos savaime nėra tinkamas pagrindas duomenų apie pareiškėjos teisę įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) įrašymui registre.

Atkreipė dėmesį, kad pastaba registre nebuvo įregistruota kaip juridinis faktas, todėl pareiškėja skunde dėstomą poziciją nepagrįstai grindžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatomis, reglamentuojančiomis juridinių faktų įregistravimą ir išregistravimą registre. Pastabų registro įrašuose rašymo tvarkos nurodyti teisės aktai nereglamentuoja.

Nesutinka su skundo argumentais, kad Centrinis registratorius ginčijamame sprendime nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad žemės sklype yra įregistruoti du pastatai, o pastato-restorano savininkas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narys ar kitu teisės aktų nustatytu būdu perleidęs daiktinės teisės įgyvendinimą pareiškėjai. Atkreipė dėmesį, kad po pastabos įrašymo registre pasikeitė faktinės aplinkybės – minėtas pastatas-restoranas, kurio savininkas nėra teisės aktų nustatyta tvarka perleidęs jam priklausančios daiktinės teisės įgyvendinimo pareiškėjai, buvo suformuotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, atidalinant dalį administracinio-gyvenamojo-prekybinio komplekso patalpų, ir įregistruotas registre, todėl buvo pagrįstai nustatyta, kad pastabos atstatymas registre neatitiktų ne tik teisės aktų nuostatų, bet ir faktinių aplinkybių (b. l. 86-88).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pareiškėjos prašymą tenkino ir registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė pastabą „teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai (bendrijos 2013-05-08 sprendimas)“ (b. l. 48-50).

(duomenys neskelbtini) 2013-10-28 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą panaikinti registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte įrašytą pastabą „teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai (bendrijos 2013-05-08 sprendimas)“, kadangi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija nėra įgijusi užstatymo teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o minėtas įrašas nepagrįstas jokiais užstatymo teisės (superficies) įgijimą patvirtinančiais dokumentais (b. l. 79).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) prašymą ir nustatęs, kad Pastaba registro įraše įrašyta nesant juridinio pagrindo, 2013-11-04 sprendimu ją panaikino.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014-04-10 sprendimu Nr. apr1-82 pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2013-11-04 sprendimą (b. l. 66-67).

Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2013-11-04 sprendimo, kuriuo buvo panaikinta registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta pastaba - teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, t. y. pareiškėja siekia daiktinės užstatymo teisės (superficies) registro įraše atstatymo.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. nustatyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., nustatančio daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindus, 1 d. nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas);

9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str., nustatančio prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką, 1 d. nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 str. 1 d. yra įtvirtinta vienos iš daiktinių teisių – užstatymo teisės (superficies) sąvoka, pagal kurią užstatymo teisė (superficies) apibrėžiama kaip teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti. Pagal Civilinio kodekso 4.163 str. nuostatas, užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu, kuris, kaip nustatyta Civilinio kodekso 1.74 str., yra sudaromas notarinės formos arba žemės savininko testamentu.

Pareiškėja daiktinę teisę kildina iš Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrojo naudojimo žemės sklypas – kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Teigia, kad pastatas yra žemės sklype, kuris pastato savininkų yra valdomas užstatymo teisės pagrindu, todėl yra pastato savininkų bendro naudojimo objektas, kurio valdymas, naudojimas ir priežiūra pagal pareiškėjos įstatus perduoti pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja atsakovui kartu su prašymu įrašyti Pastabą, pateikė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos 2013-05-08 sprendimą, kuriuo nuspręsta įregistruoti VĮ Registrų centre registro pastabą žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), - teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, bendrijos įstatus ir Nekilnojamojo turto registro išrašą (b. l. 75-76).

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM 2014-06-02 raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1212 informavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, kad archyve saugomoje valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), byloje, duomenų apie užstatymo teisės (superficies) suteikimą nėra. Taip pat nurodė, kad NŽT prie ŽŪM nėra 2004-07-05 sutarties Nr. 61 ir 2006-08-05 sutarties Nr. 14-97, patvirtintos Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarės, šalis (b. l. 80).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas: 2004-12-14 įsakymas, 2005-11-25 apskrities viršininko įsakymas, įrašas galioja nuo 2005-12-08. Valstybinės žemės patikėjimo teise nuo 2005-12-08 iki 2010-07-01 priklausė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, nuo 2010-07-01 – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Užstatymo teisė (superficies) nuo 2006-08-09 iki 2014-06-06 priklausė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-84).

(duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teisė į pastatą-restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: pirkimo-pardavimo sutartis 2012-10-16, pirkimo-pardavimo aktas 2013-01-31, pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį 2013-05-30 ir 2013-10-02 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, įrašas galioja nuo 2013-10-17 (b. l. 81-84).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad registre įregistruotas pastatas – administracinis-gyvenamasis-prekybinis kompleksas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 26-31).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikti dokumentai nepatvirtina daiktinės teisės – užstatymo teisės (superficies) atsiradimo, todėl ši teisė, teritoriniam registratoriui gavus ir įvertinus papildomus duomenis, pagrįstai buvo išregistruota.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad ginčijami VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-11-04 sprendimas ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014-04-10 sprendimas Nr. cspr1-82 prieštarauja minėtų teisės aktų nuostatoms.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams, viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012 ir kt.). Šiuo atveju atsakovas pareiškėjos teisių nepažeidė ir nesuvaržė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atstatyti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintą registro pastabą – teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.