Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-407-883/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
2S-407-883/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01594-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
Skolininkas
mažajai bendrijai „Statybų investicijos“
Civilinė byla Nr. 2S-407-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01594-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2524-875/2016 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ pareiškimą skolininkei mažajai bendrijai „Statybų investicijos“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo.Kreditorė UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 709,71 Eur skolos, 11,47 Eur delspinigių, 8,30 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės MB „Statybų investicijos“. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ir piniginių lėšų, esančių skolininkės atsiskaitomojoje sąskaitoje, areštą 721,18 Eur reikalavimo sumai. Kreditorė nurodė, jog skolininkė geruoju neatsiskaito ilgą laiką, piktybiškai vengia skolos sumokėjimo, turi 404,90 Eur dydžio skolą Sodrai, todėl kyla grėsmė, kad bus apsunkintas galutinio teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi kreditorės UAB „Šiaulių lyra“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas, įvertinęs tai, kad kreditorė nenurodė faktų, kurie leistų reikalavimo sumą (721,18 Eur) skolininkei laikyti didele, kad skolininkei nėra iškelta kitų civilinių bylų, konstatavo, jog pareiškime išdėstytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Šiaulių lyra“ prašo prijungti kartu su atskiruoju skundu pridedamus rašytinius įrodymus ir jais vadovautis, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – kreditorės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės MB „Statybų investicijos“ atžvilgiu tenkinti, priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Faktinės aplinkybės ir pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkės MB „Statybų investicijos“ finansinė padėtis yra itin prasta, skolininkė ilgą laiką neturi jokių finansinių galimybių grąžinti Sodrai nuo 373,40 Eur iki 816,66 Eur dydžio skolos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimo suma skolininkei nėra didelė.Teismas neįvertino aplinkybių, kad skolininkė MB „Statybų investicijos“ yra neseniai veiklą pradėjęs ir rinkoje neįsitvirtinęs juridinis asmuo, kuris nuo pat savo veiklos pradžios susiduria su finansiniais sunkumais ir neatsiskaito su savo kreditoriais.Skolininkė yra sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditore jau ilgą laiką, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, nebendradarbiauja.Atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą skolininkė MB „Statybų investicijos“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė UAB „Šiaulių lyra“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, t. y. išrašų iš viešai prieinamų internetinių portalų www.rekvizitai.vz.lt ir www.cr.lt kopijas, iš kurių matyti MB „Statybų investicija“ skolų Sodrai informacija bei kreditingumo duomenys.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliantės rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti duomenys yra viešai prieinama informacija, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. priimtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs 2016 m. balandžio 12 d., kas patvirtina kreditorės reikalavimo pagrįstumą.Apeliantė teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką iš esmės sieja su skolininkės atžvilgiu didele pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma, su skolininkės savalaikiu neatsiskaitymu ir nebendradarbiavimu, neaiškia jos turtine padėtimi bei prie atskirojo skundo pridėtais naujais įrodymais.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo (skolininko) finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Remiantis rungimosi principu, kreditoriui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka pareiga įrodyti, kad reikalaujama suma skolininkui yra reikšminga, o jo turtinė padėtis kelia grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.).Reikalavimas šioje byloje yra pareikštas dėl 721,18 Eur sumos, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nei ženkli, nei reikšminga, pati savaime neleidžianti daryti prielaidų apie objektyviai padidintą kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors skolininkė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi nekilnojamojo turto, tačiau tai nereiškia, kad ūkinę komercinę veiklą vykdanti skolininkė (juridinis asmuo) būtų nepajėgi padengti teismo sprendimo pagrindu iš jos išieškomos sumos. Iš viešai prieinamų Sodros duomenų matyti, kad įmonėje yra 4 apdraustieji asmenys (darbuotojai), kas rodo, jog įmonė veiklą vykdo, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. balandžio 12 d. duomenimis sudaro – 444,20 Eur, kas taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, kadangi ši skola yra kintanti, t. y. skolininkė šią skolą dengia pagal galimybes, vieną mėnesį sumokėdama daugiau, kitą – mažiau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors teismuose užvestų bylų skaičius ir negali parodyti tikrosios įmonės finansinės padėties, tačiau aplinkybė, jog teisme nevyksta jokie piniginiai ginčai skolininkės MB „Statybos investicijos“ atžvilgiu kartu su kitais byloje esančiais ir viešai prieinamais duomenimis sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog įmonės finansinė padėtis nėra bloga. Įrodymų, kad skolininkė turimą turtą slėptų, nevykdytų ūkinės veiklos, kreditorė nepateikė, t. y. kartu nepagrindė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorius laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia viso skolininko turto suvaržymo, o tai vertintina kaip galimybė iš esmės apsunkinti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti skolininkės atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka to prašančiam asmeniui, todėl tai, kad įstatymas suteikia asmeniui gana platų savo teisių ir interesų gynybos būdų spektrą, nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju turi būti taikomos besąlygiškai, be pagrindo atleidžiant prašantįjį nuo jam priskirtos įrodinėjimo pareigos.Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013). Gavęs teismo įsakymą kreditorius gali kreiptis į antstolį, kuris gali taikyti skolininko turto areštą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kreditorės UAB „Šiaulių lyra“ atskirojo skundo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė