Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir V. D. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjų V. M. ir V. D. teisės gauti prašomą informaciją iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir pateiktos informacijos išsamumo.

Pažymėtina, jog šios bylos skundo dalykas ir nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartimis.

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams.

Įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad institucijoms privaloma teikti turimą informaciją, o atsisakyti teikti informaciją galima Įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.

Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. Jeigu dėl dokumentų kreipiasi pareiškėjo atstovas, prašyme nurodoma, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidaujama gauti, atstovo vardas, pavardė, adresas (jeigu atstovas yra fizinis asmuo), pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas (jeigu atstovas yra juridinis asmuo), atstovavimą liudijantis dokumentas, pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi, ir kontaktiniai duomenys. Prašymo formą institucija skelbia savo interneto svetainėje. Prašymai gali būti teikiami tiesiogiai, pareiškėjui atvykus į instituciją, siunčiami paštu arba teikiami elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė nustatyti pareiškėjo tapatumą. Prašymai, išskyrus žodinius prašymus, registruojami, tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. pareiškėjų atstovas advokatas D. V. atsakovei pateikė prašymą suteikti informaciją. Pareiškėjų atstovas advokatas D. V. 2020 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, jog pateiktas prašymas buvo gautas ir užregistruotas.

Minėtame prašyme nurodoma, jog 2020 m. sausio 5 d. žemės sklype buvo kertami medžiai, po ko medžių ties V. M. sklypo riba visiškai nebeliko, jų minimaliai yra kitame sklypo gale. Joks želdinių papildymas naujais sodiniais nevyksta. Administracijos prašoma suteikti informaciją, ar konkretūs medžiai 2017 – 2019 m. vykusių statybų metu ir po jų pabaigimo bei iki šiol, buvo kertami teisėtai, turint tam išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie nubausti.

Taip pat 2020 m. sausio 23 d. prašyme pažymima, jog šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-101-995/2020, kurioje siekiama panaikinti atsakovės išduotą statybos leidimą pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai Administracijos prašė: 1) pateikti (duomenys neskelbtini), statinių statybos projektinius pasiūlymus bei nurodyti, ar jie buvo paviešinti, pateikti derinimui, teikti susipažinti, patvirtinti ar kitaip pristatyti, išskyrus patį užsakovą ir Palangos miesto savivaldybę; 2) pateikti techninio projekto derinimo metu projektuotojo S. D. įmonei pateiktą dokumentą – Administracijos Urbanistikos skyriaus išplėstą analizę, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymą į projektuotojo 2017 m. balandžio 6 d. paklausimą; 3) informuoti, ar techniniame projekte dėl įvairių pastatų žemės sklype, yra pamatų planas ar brėžiniai; 4) suteikti visus dokumentus, susijusius su statybomis žemės sklype, kurie nėra pateikti civilinėje byloje Nr. e2-101-995/2020.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjai 2020 m. sausio 23 d. prašymu siekė gauti informaciją ar žemės sklype medžiai buvo kertami teisėtai. Taip pat pareiškėjai pageidavo, jog būtu pateikti visi dokumentai susiję su 2017 – 2019 m. žemės sklype vykusiomis statybomis, motyvuojant tuo, jog jie gali būti reikalingi nagrinėjant ginčą bendrosios kompetencijos teisme dėl Administracijos išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu.

Atsakovė susipažinusi su pareiškėjų 2020 m. sausio 23 d. prašymu pateikti informaciją bei dokumentus, 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjų atstovui išsiuntė raštą Nr. JPS3-70 „Dėl informacijos pateikimo“. Administracija minėtame rašte nurodė, kad žemės sklype statomų pastatų statybos projektiniai pasiūlymai nebuvo rengiami ir viešai svarstomi. Informavo pareiškėjus, jog techninis darbo projektas buvo derinamas išorinėje sistemoje „Infostatyba“, pagal pateiktus prašymus išduoti statybos leidimą. Taip pat buvo pažymėta, jog „Infostatyba“ buvo pateikta techninio – darbo projekto bendroji dalis, vandentiekio – nuotekų šalinimo dalis ir t.t. Pareiškėjams buvo paaiškinta kaip surasti pageidaujamą informaciją išorinėje sistemoje „Infostatyba“.

Pareiškėjų atstovas advokatas D. V. 2020 m. kovo 4 d. atsakovei pateikė pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad Administracija 2020 m. vasario 28 d. rašte nepateikė visos 2020 m. sausio 23 d. prašyme prašomos informacijos. 2020 m. kovo 4 d. prašyme akcentuojama, jog atsakovė nepateikė informacijos ar medžiai žemės sklype vykusių statybų metu ir po jų pabaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie buvo nubausti? Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į pareiškėjų skunde keliamus reikalavimus konstatuotina, jog atsakovė į pareiškėjų 2020 m. sausio 23 d. prašymą atsakė iš dalies – pateikė informaciją apie dokumentus susijusius su žemės sklype vykusiomis statybomis, tačiau neinformavo pareiškėjų ar statybų metu medžiai žemės sklype buvo išskirsti teisėtai.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjai 2020 m. sausio 23 d. prašymu siekė iš Administracijos sužinoti ar žemės sklype 2017 – 2019 m. vykusių statybų metu medžiai buvo kertami turint tam išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta žala gamtai ar kitokie teisės pažeidimai. Atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1486 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjus, jog reikalingi leidimai buvo išduoti, žalos gamtai nepadaryta, kadangi už iškirstus medžius buvo atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka ir jokių skundų dėl galimai neteisėto medžių kirtimo nebuvo gauta. Iš pareiškėjams pateikto atsakymo, kuris pateiktas ir su atsiliepimu į skundą bei kartu su atsakymu teikiamų Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (15.13)ŪTS9-182 bei 2017 m. gruodžio 20 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (15.13)ŪTS9-223 turinio, galima nustatyti kokius medžius buvo leista pašalinti, kokia kertamų medžių rūšis, diametras, medžių ir krūmų vertė, kurią privaloma atlyginti.

Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad atsakovė pateikė informaciją į pareiškėjų paklausimą, kadangi jiems turėjo tapti žinoma, kad žemės sklype medžiai iškirsti turint tam reikalingus leidimus, žalos gamtai nebuvo padaryta, nurodyta atlygintina medžių ir krūmų vertė . Aplinkybė, jog pareiškėjų netenkino pateiktos informacijos turinys nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad Administracija neįvykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos prievolės pateikti prašomą informaciją, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje byloje konstatuojama, kad atsakovė prašomą informaciją pareiškėjams pateikė tik iškėlus bylą teisme. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjai teismui pateikė advokato D. Varno kontoros 2020 m. balandžio 17 d. išankstinę sąskaitą Nr. R13 ir 2020 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, jog pareiškėjai už skundo parengimą advokatui D. Varnui sumokėjo 350,00 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Skundas į teismą surašytas bei teismui pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1358,6 Eur.

Už skundo parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą gali būti priteisimas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5, taigi už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis gali būti – 3396,5 Eur (1358,6 * 2.5). Kaip jau minėta, pareiškėjai už skundo parengimą advokatui sumokėjo 350,00 Eur, t. y. pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio ir yra ženkliai mažesnė, todėl priteistina visa suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų V. M. ir V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų V.M. ir V. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjams V.M. ir V. D. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.