Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

2019 m. rugsėjo 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, nutarimo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 7-2052;

2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 7-2054;

3) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 7-2150;

4) panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 69-658;

5) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Depratamentas) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 23-3103;

6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 000 € neturtinės žalos atlyginimą;

7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 € neturtinės žalos atlyginimą;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl reikalavimų panaikinti raštus, nutarimą ir sprendimą bei įpareigoti atlikti veiksmus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės nuostatą, yra akcentavęs, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – Bausmių vykdymo kodeksas – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018). Nei BVK, nei PĮVTT neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės pasirinkti viešosios telefono ryšio paslaugos tiekėją, nagrinėjamu atveju, kaip pageidauja pareiškėjas, pasirinkti viešojo fiksuoto ir / ar judriojo ryšio tinklo paslaugų tiekėją ir naudotis pasirinkto operatoriaus teikiamomis paslaugomis. Taigi pareiškėjas turi teisę paskambinti telefonu, tačiau ši teisė įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-67-756/2018).

Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai sutinka su Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7-2052 „Dėl prašymo“ motyvais ir argumentais. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybė, kad galimybė skambinti apmokant pačiam nuteistajam. Nei BVK nei PĮVTT nuostatos nedraudžia nuteistiesiems esant galimybei paskambinti kito abonento sąskaita, naudotis kito teikėjo paslaugomis, internetine telefonija ar teikti papildomą išmokas skambučiams, tačiau jos neįpareigoja suteikti tokias galimybes. Konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 7-2052 „Dėl prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui reguliariai skiriamos piniginės išmokos, išskyrus tuos atvejus, jeigu tą mėnesį, už kurį prašo skirti išmoką, buvo baustas patalpinant jį į kamerų tipo patalpas (Pravieniškių PN-AK 2018 m. liepos 26 d. raštas Nr. 7-1880 „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“ (b. l. 4-5) 2018 m. spalio 1 d.-2019 m. balandžio 30 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (b. l 98-99), 2019 m. kovo 14 d.-2019 m. kovo 31 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (b. l 100)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK sudaryti sąlygas pasinaudoti internetine telefonija, ryšio paslauga kalbėtis kito abonento sąskaita ar skirti socialines paramas skambučiams laikytinas nepagrįstu.

Vadovaujantis PĮVTT 192¹ punktu, nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją; šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Pareiškėjas neneigia aplinkybių, jog buvo nemokus, be to, neatsiskaitęs už anksčiau padarytas dokumentų kopijas. PĮVTT 193 punkte nurodyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, tačiau nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 17 d. prašymuose tik deklaratyviai nurodė, jog kopijos jam reikalingos pridėti išsiuntimui, tačiau konkretaus pagrindo nenurodė. Vertintina, jog laikant tokį paaiškinimą pakankamu, būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti nemokiems asmenims darytis kopijas. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo išduotos 464-ios A4 formato dokumentinės medžiagos kopijos, kurių gavimą patvirtino savo parašu (b. l. 150). Atsižvelgiant į tai, kad prašomų padaryti kopijų apimtis šiuo atveju buvo gana didelė, o pareiškėjas nenurodė konkretaus ir aiškaus pagrindo kokiu tikslu jam reikalingas toks kiekis medžiagos, konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 7-2054 „Dėl pareiškimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu Nr. 72(6)-742 (b. l. 127-128, 163-164) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jam bus pratęstas nuobaudos atlikimo laikas. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 7-2150 „Atsakymas į pareiškimą“ (b. l. 13, 56, 151, 162) atsakyta į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą ir paaiškinta, jog PĮVTT 207 punktas numato, kad „Laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo“. Nurodyta, jog pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, kuri buvo pradėta vykdyti 2018 m. vasario 15 d., todėl ji turėtų baigtis 2018 m. rugpjūčio 15 d., tačiau už režimo reikalavimų pažeidimus jam buvo paskirtos dar dvi nuobaudos „perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų“ (2018 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 69-319 ir 2018 m. birželio 14 d. nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo Nr. NB-317). Teigiama, kad nutarimo Nr. 69-319 vykdymas pradėtas 2018 m. gegužės 30 d., tačiau pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. konvojumi išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Paaiškinta, kad sudėjus nuobaudų „perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų“ laikotarpius, pareiškėjo nuobaudos „perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams“ laikotarpis pailgėja 17 parų.

Pareiškėjas neneigia minėtame rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su nuobaudų skyrimu ir buvimu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kaip matyti iš minėtame rašte pateiktų duomenų, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, kuri buvo pradėta vykdyti 2018 m. vasario 15 d., todėl ji turėjo baigtis 2018 m. rugpjūčio 15 d. Tačiau už režimo reikalavimų pažeidimą 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 69-319 jam buvo paskirta nuobauda „perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų“. Pagal 2018 m. gegužės 18 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 69-319 pareiškėjas atliko nuobaudą 2018 m. gegužės 30-31 d., t. y. 2 dienas, o 2018 m. birželio 1 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Vadovaujantis PĮVTT 207 punktu laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Rašte pateiktais duomenimis 2018 m. birželio 14 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. NB-317 pareiškėjui paskirta dar viena nuobauda „perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų“. Taigi, sudėjus nuobaudų „perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų“ laikotarpius, pareiškėjo nuobaudos „perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams“ laikotarpis pailgėjo 17 parų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 7-2150 „Atsakymas į pareiškimą“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Skundžiamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 69-658 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 14, 63, 135, 169) pareiškėjui paskirta nuobauda – uždrausti 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarijos prekes). Šiame nutarime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.30 val., į uždara zona buvo iškviesta Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytoja, kuriai atėjus, kameros duris pradėjo daužyti pareiškėjas, kuris pradėjo reikalauti dviejų tablečių citramono, nes jam skauda galva. Teigiama, jog pareiškėjui paaiškinus, kad vaistai nėra paskirti ir jam duoti negali. Nurodyta, kad pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, vartojo necenzūrinius žodžius, o pareiškėjui davus nurodymą nusiraminti, šis į nurodymus nereagavo. Teigiama, kad pareiškėjas tuo pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 2 punktą bei PĮVTT 50, 73.4 punktus. Šis nutarimas priimtas taip pat atsižvelgiant į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 11 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios nuteistųjų teisės, o 12 straipsnyje – bendrosios nuteistųjų pareigos. Remiantis BVK 12 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pareigos.

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015). BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Aptariamo BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

BVK taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (BVK 142 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, formuodamas praktiką analogiško pobūdžio bylose, bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas BVK 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 straipsnio 3 dalis). Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichini smurtą prieš kitus asmenis. PĮVTT 50 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, o 73.4 punkte – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas yra užfiksuotas Pravieniškių PN-AK SPT ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose (atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 18 d. Nr.81(3)-398 (b. l. 65, 137, 171) ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 46-631a (b. l. 64, 136, 170)). Sutiktina su atsakovų argumentu, kad statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas ABTĮ 56 straipsnio prasme ir kad nėra pagrindo pagrindo jais abejoti. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame pasiaiškinime Nr. 72(8)-488 (b. l. 66, 138, 179) teigia, kad pažeidimo padarymo dieną jam skaudėjo galvą, išgyveno neigiamas emocijas ir neprisimena savo veiksmų, kurie, kaip teigia, nepriklausė nuo jo valios, tačiau tuo pačiu pamini, kad slaugytojos už savo elgesį atsiprašė. Pareiškėjas skundu teismui nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. jam skaudėjo galvą, matė mėlynos spalvos greit atsirandančius-išnykstančius šešėlius, girdėjo kažkokį balsą, po ko pasirodė slaugytoja į kurią kreipėsi pagalbos. Teigia, kad slaugytoja pagalbos atsisakė suteikti ir pasidengė mėlyna spalva, į kurią atitinkamai reagavo ir atitinkamai pasakė „šią galvą nuimsiant“. Nurodo, kad išvaduoti nuo slaugytojos užvaldymo jokių necenzūrinių žodžių ar psichinio smurto nevartojo. Teigia, kad negalėjo nusiraminti dėl skausmo, nurodytų priežasčių, priklausančių ne nuo jo valios, priklausančių aplinkybių, dėl ko, atsiprašė slaugytojos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl 2018 m. rugpjūčio 18 d. mėlynos spalvos matymo, greit atsirandančių ir dingstančių šešėlių, balsų girdėjimo būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus (Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2019 m. sausio 11 d. pažyma Nr. 73(3)-19 „Dėl nuteistojo V. K.“ (b. l. 62, 168)) ar į Sveikatos priežiūros tarnybą (2019 m. sausio 16 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-41 (b. l. 51, 157)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pasiaiškinime bei skunde nurodytos aplinkybės su tikslu pateisinti padarytą pažeidimą, yra vertinamos kaip nepagrįstos bei kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą režimo pažeidimą.

Darytina išvada, jog surinktų įrodymų pakanka konstatuoti skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus. Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 10 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 53-55, 159-161)), taip pat į pareiškėjo rašytinius pasiaiškinimą dėl pažeidimo, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Departamento 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 23-3103 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 15-18, 139-142) priimtas išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. skundą (b. l. 124-126, 143-147) dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2052, 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 7-2054, 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 7-2150 bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 69-658. Šiuo Departamento raštu pareiškėjo skundas atmestas konstatavus, jog skundžiami aktai yra pagrįsti ir atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas taip pat nenustatė pagrindų skundžiamus raštus, nutarimą bei sprendimą, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, laikyti nepagrįstais ir juos panaikinti, todėl pareiškėjo skundas dėl jų panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Kadangi konstatuoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus jo atžvilgiu nėra pagrindo, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kitos viešosios atsakomybės sąlygos nagrinėjamu atveju plačiau neanalizuotinos ir neaptartinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, nutarimo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.