- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- I-2902-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
trečiojo suinteresuoto asmens Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2016/8-1-12 atšaukė kartu su Projekto vykdytojo teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą tinkamomis finansuoti 2 738 332,76 Eur sumą pagal 2012 m. spalio 4 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-3.1-IVPK-14K-01-012 (toliau – ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartį), taip pat pasiūlė Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir IVPK) nutraukti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir susigrąžinti 2 738 332,76 Eur Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skirtas ir išmokėtas finansavimo lėšas.
Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-161808-5K-1700900-5K-1702613-5K-1702657)-6K-1701636 konstatavo, kad skundas nepagrįstas, nes VPVA sprendimas dėl pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimo faktinės aplinkybės nustatytos pagal CPVA surinktus objektyvius įrodymus ir pagrįstai juridiškai kvalifikuotos, finansinė korekcija motyvuota ir adekvati pažeidimo pobūdžiui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (1 t., b. l. 1–8) ir prašo:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-161808-5K-1700900-5K-1702613-5K-1702657)-6K-1701636;
2) panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 2016/8-1-12 ,,Dėl pažeidimo projekte ,,Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas”, projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14K-01-012”.
Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu Finansų ministerija netenkino pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. skundo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti CPVA direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą. Finansų ministerija visiškai neįvertino ir skundžiamame sprendime neaptarė to, jog Finansavimo ir administravimo sutartis yra įvykdyta tinkamai, projekto rezultatas pasiektas, o pareiškėjo administruojamos sistemos šiuo metu veikia tinkamai, jų funkcionalumas užtikrintas ir atitinka sistemų vartotojų interesus. Tačiau sąsajos su VIISP sukūrimas nėra šio projekto tikslas, o tik vienas iš kelių jį pasiekti, tačiau to Finansų ministerija ir CPVA neįvertino. AIS buvo modernizuota, sukurta PLAIS, kurių užbaigimas buvo įformintas pasirašant IS priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktus, jas įregistruojant Registrų ir informacinių sistemų registre. Pareiškėjas nesutinka su Finansų ministerijos pozicija, kad vienos sąsajos (t. y. sąsajos su VIISP) nesukūrimas gali būti laikomas esminiu Finansavimo sutarties pažeidimu. Skundžiame sprendime Finansų ministerija nenurodė, kaip konkrečiai sąsajos su VIISP nesukūrimas lemia esminį Finansavimo sutarties pažeidimą, t. y. išsamiai neišanalizavo ir nevertino, kokį poveikį Finansavimo sutarčiai turi sąsajos su VIISP nesukūrimas. Tuo Finansų ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio normas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus tinkamai motyvuoti priimamus administracinius aktus.
Pareiškėjas nesutinka su Finansų ministerijos sprendime nurodytu argumentu, kad nepateikta įrodymų, jog projekto vykdytojo nuomonę patvirtino IVPK ir tokia nuomonė turi teisinį pagrindą, kadangi su IVPK suderindamas Specifikacijas, pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas. Atkreipė dėmesį, kad įgyvendindamas projektą, IVPK suderino AIS ir PLAIS Specifikacijas, tuo iš esmės pritardamas, kad sąsaja su VIISP nebūtų sukurta. Be to, pati CPVA buvo nurodžiusi, kad būti įgyvendintas Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje nustatytas reikalavimas arba turi būti pateiktas VIISP valdytojo ir tvarkytojo, t. y. IVPK, raštiškas patvirtinimas, kad sąsajos su kitų institucijų registrais ir informacinėmis sistemomis gali būti realizuotos tiesiogiai.
Taip pat pareiškėjas nesutinka su Finansų ministerijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo projektas neatitinka bendrųjų kriterijų. Teisės aktų nuostatos ir loginis bei nuoseklus šios srities reglamentavimo aiškinimas lemia, jog projektų atitiktis bendriesiems atrankos kriterijams gali būti vertinama tik paraiškų atrankos metu, o ne (kaip šiuo atveju yra) įgyvendinus projektą. Pareiškėjo nuomone, įgyvendinus projektą apskritai nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl projekto tinkamumo finansuoti. Pareiškėjo nuomone, administracinis aktas, kuriuo pareiškėjo įvykdyto projekto atžvilgiu buvo patvirtintas finansavimas, galėjo būti pakeistas ir (arba) panaikintas tik teismo.
IVPK direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. T-81 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems” įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K „Pažangios elektroninės paslaugos” (toliau – Įsakymas dėl finansavimo) pareiškėjui skirtas finansavimas įgyvendinti Finansavimo sutartyje numatytą projektą. Šis Įsakymas dėl finansavimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintomis „Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis” (toliau – Taisyklės) ir kitais teisės aktais, jis nėra atšauktas, pakeistas ar panaikintas teismo ar kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto. Pareiškėjas pažymėjo, kad projekto atitiktis bendriesiems atrankos kriterijams turi būti vertinama projektų atrankos (pavyzdžiui, Taisyklių 49 p.) ar projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu (pavyzdžiui, Taisyklių 72 p.), t. y. dar prieš atrenkant atitinkamus projektus ir skiriant jiems finansavimą. Be to, pačios sąsajos su VIISP nebuvimas Finansavimo sutarties kontekste galimai yra tik procedūrinis pažeidimas, kuris nedaro įtakos nei Finansavimo sutarties tikslui, nei Finansavimo sutarties pagrindu modernizuotos AIS ir sukurtos PLAIS veikimui.
Pareiškėjo nuomone, Finansų ministerijai ir CPVA pripažinus, kad galėjo būti gautas IVPK sutikimas dėl VIISP sąsajos sukūrimo, tuo būtų pripažinta, jog ir Finansavimo sutartis galėjo būti sudaryta, jei joje nebūtų numatytas sąsajos su VIISP sukūrimas. Tai patvirtina, kad šiuo metu nesant sąsajos su VIISP, tai nėra esminis Finansavimo sutarties pažeidimas, lemiantis atitinkamas finansines korekcijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuolat pabrėžiamo proporcingumo principo, taip pat kitų viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog net ir esminis finansavimo sutarties pažeidimas savaime dar nelemia, kad finansavimo sutartis gali būti nutraukta, susigrąžinant visą sutarties sumą. Esminio sutarties pažeidimo atveju turi būti sprendžiama dėl finansavimo projektui sumažinimo. Skundžiamame sprendime Finansų ministerija nepateikė jokių argumentų, kodėl sąsajos su VIISP nesukūrimas lemia tokį Finansavimo sutarties pažeidimą, kuris lemtų visos Finansavimo sutartimi skirtos sumos sugrąžinimą. Pareiškėjo manymu, vien tai, kad nėra užtikrinta sistemų sąsaja su VIISP, nedaro šio pažeidimo esminiu. Priešingai, pagal Finansavimo sutartį vykdytas projektas buvo užbaigtas, yra tinkamai funkcionuojantis, jo pranašumus pareiškėjas nurodė tiek CPVA, tiek ir Finansų ministerijai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad aptartos sąsajos nebuvimas pažeidimą daro esminiu ir suteikiančiu galimybę sumažinti Finansavimo sutarties sumą (ar Finansavimo sutartį nutraukti). Finansų ministerija ir CPVA neįvertino to, jog susigrąžinus visą projektui skirtą sumą, nukentėtų valstybės biudžetas, kadangi pareiškėjas turėtų padengti sistemų infrastruktūros sukūrimo kaštus savo lėšomis, todėl gerokai sumažėtų į valstybės biudžetą pareiškėjo pervedamos lėšos, gaunamos iš veiklos.
Taisyklių 191 ir 197 punkte nurodytos trys alternatyvios sankcijos, kurios gali būti taikomos, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, t. y. pirma, sumažinti projekto finansavimą, antra, nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, trečia, pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Finansavimo sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad projektui įgyvendinti pareiškėjui skiriama iki 2 317 575,73 Eur dydžio suma (vėlesniais pakeitimais ir papildymais ši suma padidinta iki 2 738 332,76 Eur). CPVA įsakymo 2 punkte pasiūlyta IVPK nutraukti Finansavimo sutartį ir susigrąžinti 2 738 332,76 Eur dydžio sumą. Finansų ministerija, priimdama skundžiamą sprendimą, tokią CPVA poziciją palaikė. Taigi, buvo nutarta priimti sprendimą, kuriuo Finansavimo sutartis nutraukiama, kartu pareikalaujant grąžinti visas sumokėtas lėšas. Skundžiamame sprendime nėra pateiktas joks aiškus ir išsamus pagrindimas, pagal kurį būtų galima sumažinti Finansavimo sutarties sumą arba apskritai Finansavimo sutartį nutraukti (susigrąžinant visą Finansavimo sutarties sumą). Taigi, tiek CPVA, tiek Finansų ministerija nesilaikė ne tik Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų „Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų” (toliau – Rekomendacijos) 12 punkte nurodytų reikalavimų, tačiau taip pat neįvykdė pareigos pagrįsti siūlomos sankcijos taikymą, kadangi skundžiamame sprendime nėra pateikti jokie konkretūs ir detalūs skaičiavimai, kurie atskleistų ir aiškiai patvirtintų, jog būtent visa Finansavimo sutarties suma (t. y. 2 738 332,76 Eur) turėtų būti sugrąžinama. Finansų ministerija nepagrindė, kodėl šiuo konkrečiu atveju, kai projektas yra užbaigtas ir tinkamai funkcionuojantis, o jo efektyvumas bei ekonominis naudingumas yra akivaizdūs, reikalaujama sugrąžinti visą Finansavimo sutarties sumą vien tik dėl to, jog projekto įgyvendinimo metu reikalingų duomenų mainų apsikeitimo būtent per VIISP paslauga nebuvo sukurta.
Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, jeigu skundas nebūtų patenkintas ir Finansų ministerijos bei CPVA priimti sprendimai būtų palikti galioti, tuomet projektui skirta Finansavimo sutarties suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1K-184 patvirtintų „2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklių” 10 punktu, turėtų būti grąžinama į Europos Sąjungos fondą. Taigi, valstybės biudžetas nukentėtų ne tik dėl to, kad 2 738 332,76 Eur suma būtų sumažintos įplaukos į valstybės informacinių išteklių sistemos plėtrą, bet ir dėl to, kad AIS ir PLAIS sukūrimo kaštus turėtų padengti pareiškėjas.
Dėl nurodytų argumentų, anot pareiškėjo, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus, jame neaptarta ir neįvertinta dauguma pareiškėjo nurodytų argumentų, faktų, teiginių, taip pat teisės aktų nuostatų bei Lietuvos teismų praktikoje pateikto šių nuostatų aiškinimo. Todėl Finansų ministerija, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras bei taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas CPVA prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (1 t., b. l. 68–83) paaiškino, kad pareiškėjas, aprašydamas faktines aplinkybes, nepagrįstai sutapatina tinkamą Projekto įgyvendinimą, kai jis atitinka teisės aktų reikalavimus, o darbai atlikti tinkamai, su Projekto baigimu. Taisyklėse išskiriamos dvi projekto pabaigos sąvokas, kurių viena susijusi su projekto finansavimo pabaiga, kita – su projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga. Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyta, kad projekto finansavimo pabaiga, tai galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo data arba galutinio mokėjimo prašymo apmokėjimo data, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Pareiškėjo pateiktos Galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos data 2015 m. rugsėjo 30 d. Ši ataskaita CPVA buvo patvirtinta 2016 m. spalio 17 d., t. y. jau įvertinus pareiškėjo padarytą pažeidimą. Taisyklių 5.7 papunktyje nurodyta, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, tai projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos data, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. projekto pabaiga yra susiejama su data iki kurios projekto veiklos turi būti baigtos, o išlaidos patirtos. 2014 m. birželio 30 d. susitarimu dėl Sutarties pakeitimo Nr. 2 buvo pakeistas Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 papunktis, nurodant, kad Projekto pabaigos data yra 2015 m. rugpjūčio 31 d. Projekto statusas „baigtas” nereiškia, kad projektas įgyvendintas tinkamai, tai reiškia, kad yra baigtos su projekto įgyvendinimu susijusios procedūros, tokios, kaip pavyzdžiui, mokėjimo prašymų pateikimas ir tikrinimas ir kt., bei projekto veiklos, tokios, kaip pavyzdžiui, informacinės sistemos sukūrimo paslaugų pirkimas ir kt.
Ginčijamas Finansų ministerijos sprendimas ir CPVA įsakymas turi būti vertinami kartu, kaip vienas kitą papildantys dokumentai. CPVA įsakyme yra nurodyta, kad pareiškėjo padarytą pažeidimą galima kvalifikuoti pagal tris pagrindinius aspektus. Pirma, pareiškėjui nesukūrus sąsajos su VIISP, Projektas neatitinka bendrųjų atrankos kriterijų. Antra, pareiškėjas savo veiksmais neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktis ir bendrųjų sąlygų 2.1.6 papunktis). Trečia, pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas.
Akcentavo, jog ginčo, kad AIS ir PLAIS nėra susietos su VIISP nėra, t. y. pareiškėjas neginčija CPVA nustatytų faktinių aplinkybių, iš esmės ginčas kyla dėl teisinio pareiškėjo padarytų veiksmų kvalifikavimo. Šiuo atveju CPVA atliko pažeidimo tyrimą ne dėl konkrečios netinkamų finansuoti išlaidų sumos, o dėl viso Projekto atitikimo finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto 2011 m. balandžio 29 d. Komiteto direktoriaus įsakymu Nr. T-55 (toliau – ir Aprašas), Sutarties ir Įstatymo nuostatoms, t. y. vertinama, ar Projektas, po pareiškėjo atliktų pakeitimų, tebėra tinkamas finansuoti Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis visa apimtimi, neskaidant jo į finansuojamas ir nefinansuojamas dalis.
Pažymėjo, kad įgyvendintas Projektas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų įgyvendintų Projektų ir Lietuvos Respublikos formuojamos vieningos praktikos, valdant valstybines informacines sistemas. Pareiškėjas, sukurdamas tiesiogines sąsajas tarp AIS ir PLAIS bei atitinkamų duomenų tiekėjų, šias naujai sukurtas sistemas iš esmės padarė autonomiškas bei sukūrė naujas savarankiškas sąsajas, tuo pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nustato imperatyvų draudimą atlikti tokius veiksmus.
Pareiškėjas, teikdamas paraišką, neginčijo Aprašo reikalavimų ir prieštaravimų dėl Aprašo sąlygų neteikė, o pateikdamas paraišką patvirtino tai, kad sutinka su Apraše nustatytomis Projekto įgyvendinimo nuostatomis, tai, kad įgyvendins Apraše nustatytus projekto vykdytojui ir partneriams keliamus įsipareigojimus, taip pat ir įsipareigojimą užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema, t. y. užtikrins Aprašo 90.8 papunkčio nuostatų laikymąsi dėl VIISP duomenų mainų sistemos naudojimo.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą paraišką, reiškiančią sutikimą Projektą įgyvendinti pagal Aprašo reikalavimus, bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos formuojamą vieningos informacinės sistemos kūrimo praktiką, Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje buvo nurodytas reikalavimas, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (VAIISIS) duomenų mainų sistema (VAIISIS pavadinimas nuo 2013 m. kovo 1 d. pakeistas į VIISP). Pareiškėjo pateikti argumentai, kad Projektas įgyvendintas tinkamai yra nepagrįstas, nes paneigiant pareiškėjo prievolę duomenis AIS ir PLAIS gauti iš VIISP, yra paneigiamas visos Lietuvos Respublikos siekis turėti vieningą valstybės informacinę sistemą bei įsipareigojimas projektą įgyvendinti pagal Aprašo ir Sutarties reikalavimus. Pažymėjo, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Finansų ministerija skundžiamame sprendime visapusiškai neišanalizavo, kodėl sąsajos su VIISP yra tokia svarbi ir kokią finansinę, technologinę ar kitokią naudą atneštų šios sąsajos sukūrimas, kartu nepateikdamas jokių konkrečių argumentų, kaip sąsajos su VIISP nesukūrimas gali lemti esminį Finansavimo sutarties pažeidimą bei visos Finansavimo sutarties sumos sugrąžinimą. Tokią išvadą padarė, nes Finansų ministerija turėtų papildomai pagrįsti, kodėl įstatymų leidėjas nusprendė, kad yra būtina, jog valstybinių įstaigų kuriamos sistemos būtų susiejamos su VIISP ir naudotų jos teikiamomis paslaugomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad VIISP nebuvo pasirengusi priimti duomenų teikėjų teikiamus specifikuotus duomenis, yra nepagrįsti, neparemti jokiais faktais ir tėra subjektyvi ir neteisinga interpretacija, kadangi Komitetui net nebuvo pateiktos sąsajos specifikacijos, norint AIS ir PLAIS susieti su VIISP. Atkreipė dėmesį, kad informacinių sistemų ir registrų integracinės sąsajos turi būti projektuojamos atsižvelgiant į rekomenduojamus duomenų teikimo formatus ir standartus, užtikrinančius valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką, kaip nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje. Be to, AIS modernizavimo reikalavimuose buvo nurodyta, kad AIS turi būti realizuota, remiantis SOA principais, išlaikant kuo didesnę ją sudarančių komponentų tarpusavio nepriklausomybę. Duomenų mainai turi būti vykdomi naudojant XML Web Services ar lygiavertes technologijas, SOAP ar lygiavertį protokolą ir suderinti duomenų mainams naudojamas technologijas ir protokolą. Jeigu integracija realizuota WS pagrindu, duomenų patikrinimas turėjo vykti naudojant XML schemas (XSD). Taip pat PLAIS reikalavimuose integracinėms sąsajoms buvo reikalavimas, kad duomenų mainai turi būti vykdomi naudojant žiniatinklio paslaugas ar lygiavertes technologijas, SOAP ar lygiavertį protokolą. Taigi aprašyti reikalavimai neapriboja duomenų mainams naudojamos programinės įrangos, o pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad duomenys pritaikyti tam tikrai duomenų perdavimo platformai bei programinei įrangai, neatitinka tikrovės, nes pagal rekomenduojamus duomenų teikimo formatus ir standartus, užtikrinančius valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką, bei Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad teikiant duomenis, institucijai draudžiama reikalauti įsigyti specialią mokamą programinę įrangą, tai negali būti daroma, be to, ir AIS, ir PLAIS reikalavimuose tokie reikalavimai taip pat nebuvo nustatyti.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, institucijos, tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, privalo naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas ir siekti optimalaus lėšų panaudojimo kuriant ir palaikant duomenų mainų sprendimus. Jokie teisės aktai neapibrėžia sąvokos kaip specifiniai, unikalūs servisai. Priešingai, visos kuriamos sąsajos konstruojamos, remiantis Rekomendacijomis duomenų teikimo formatams ir standartams, patvirtintomis Komiteto direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. T-36, kurios kaip tik nustato vieningus reikalavimus kuriamoms sąsajoms. VIISP yra visos priemonės, reikalingos duomenų mainams vykdyti. Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VIISP teikiama duomenų mainų paslauga galima nesinaudoti, kai valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia su institucija suderintą išvadą, kad negali suteikti paslaugų prašoma apimtimi ir sąlygomis, tačiau tokia išvada pateikta nebuvo.
Atkreipė dėmesį, jog sprendžiamas ne duomenų teikimo VIISP, bet duomenų perdavimo per VIISP klausimas, kaip tai reglamentuota Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Per VIISP pasiekiamos žiniatinklio paslaugos yra pilnai specifikuotos ir veikiančios. Jų pakeitimai derinami su duomenų teikėju ir duomenų gavėjais. Taigi duomenis teikiant per VIISP nedaromas joks poveikis, kuris sutrikdytų duomenų teikimą. Atsižvelgiant į tai, kad AIS buvo modernizuojama, PLAIS kuriama ir į tai, kad informacinių sistemų duomenys aktualūs ne vienai informacinei sistemai, buvo tikslinga ne tik kurti naujas sąsajas, bet ir įvertinti esamų sąsajų modernizavimo poreikį, atsižvelgiant į galimybes panaudoti sukurtas žiniatinklio paslaugas kituose projektuose. Akcentavo, kad tarp šalių susiklostantys santykiai yra reguliuojami pasirašytais susitarimais bei teisės aktais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinamos atsakomybės ribos. Kompleksiškuose ir sudėtinguose informacinių technologijų sprendimuose pasitaiko defektų, klaidų, netikslumų ar saugumo spragų, atitinkamai VIISP valdytojas neturi galimybės garantuoti, jog minėtos aplinkybės teikiant VIISP paslaugas nesusidarys, tačiau tokios garantijos negali duoti ir pats paslaugų gavėjas dėl tų pačių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kokiu būdu Komitetas pritaria, kad sąsaja su VIISP nebūtų kuriama, todėl mano, kad sukurtų sistemų specifikacijos suderinimas su Komitetu yra tinkamas patvirtinimas, kad Komitetas pritarė, kad sąsaja su VIISP nebūtų kuriama. Paaiškino, kad minimame straipsnyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sąsajos su VIISP kurti neprivaloma, kai valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia su institucija suderintą išvadą, kad negali suteikti paslaugų prašoma apimtimi ir sąlygomis, t. y. Įstatyme nėra nurodyta, kad Komitetas savo sutikimą nekurti sąsajos su VIISP gali išreikšti pritarimu informacinės sistemos techninei specifikacijai, be to, specifikacijos patvirtinimas ir išvados dėl sąsajos nekūrimo pateikimas, yra dvi skirtingos procedūros CPVA, vykdydama neatitikimų ištaisymo procedūras, siūlė pareiškėjui kreiptis į Komitetą dėl išvados gavimo.
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-185 paaiškino CPVA, kad 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-139 kreipėsi į Komitetą dėl duomenų mainų per VIISP. Komitetas Išvada Nr. 1, atsakydamas į Projekto vykdytojo pateiktą informaciją, ir vadovaudamasis Sutarties nuostatomis bei Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytais privalomais reikalavimais valstybės institucijoms sukūrus automatines registrų / valstybės informacinių sistemų sąsajas su kitais registrais ar valstybės informacinėmis sistemomis naudojantis žiniatinklio paslaugas, duomenis teikti per VIISP, pasiūlė AIS gauti duomenis naudojantis VIISP duomenų mainų sistema iš MAIS (duomenų teikėjas – Mokesčių inspekcija) ir TAAR (duomenų teikėjas – Centrinė hipoteka), o PLAIS gauti duomenis naudojantis VIISP duomenų mainų sistema iš ,,Liteko“ (duomenų teikėjai – teismai). Komitetas Išvadoje Nr. 1 pažymėjo, jog nurodytas sąsajas tikslinga realizuoti per VIISP ir atkreipė dėmesį, kad nurodytos sąsajos atitinka Įsakyme Nr. T-201 nustatytus kriterijus, skirtus identifikuoti automatines sąsajas tarp skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valdomų ir tvarkomų valstybės informacinių sistemų ar registrų. Pareiškėjo pozicija nėra nuosekli, nes vienu atveju, jis teigia, kad pritarimas sąsajos su VIISP nekūrimui buvo gautas suderinus AIS ir PLAIS specifikaciją, kitu atveju, pareiškėjas, po sistemų sukūrimo ir paskatintas CPVA, kreipėsi į Komitetą dėl sąsajos su VIISP nekūrimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Komiteto 2012 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. T-81, kuriuo Projektui buvo skirtas finansavimas, panaikintas nebuvo, o reikalavimas grąžinti visas išmokėtas Projekto lėšas grindžiamas CPVA atliktu pažeidimo tyrimu bei CPVA priimtu įsakymu, t. y. visai kita procedūra nei finansavimo skyrimas.
CPVA nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad projekto atitiktis bendriesiems atrankos kriterijams turi būti vertinama projektų atrankos (pavyzdžiui, Taisyklių 49 p.) ar projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu (pavyzdžiui, Taisyklių 72 p.), t. y. dar prieš atrenkant atitinkamus projektus ir skiriant jiems finansavimą, todėl Projekto atitikimas bendriesiems atrankos kriterijams negali būti vertinamas jo įgyvendinimo metu arba jį baigus. Paaiškino, kad pareiškėjas iš esmės formuoja poziciją, kad sudarius projekto finansavimo ir administravimo sutartį, projekto vykdytojai neturi pareigos laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos prisiima iki sutarties pasirašymo ir ją sudarant, tuo iš esmės yra paneigiamas esminis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis). Projekto finansavimo ir administravimo sutartis galima priskirti prie tokių sutarčių, kurias įgyvendinant reikia griežtai laikytis jos sąlygų, nes, priešingu atveju, būtų konstatuojamas esminis sutarties pažeidimas.
Aprašo, kurio nuostatomis vadovaujantis yra skiriamas finansavimas, 90.8 papunktyje nurodyta, kad projekto vykdytojai turi užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema, Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje buvo nurodytas reikalavimas, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (VIISP) duomenų mainų sistema, t. y. atrankos kriterijus tapo Sutarties sąlyga, kurią pareiškėjas turėjo įgyvendinti. Jei pareiškėjas savo nesutikimą su Aprašo reikalavimais būtų pareiškęs paraiškos vertinimo metu, jo paraiška būtų buvusi atmesta, o Sutartis nebūtų sudaryta. Projektą nuspręsta finansuoti jį atrinkus konkurso būdu, todėl pareiškėjui atsisakius naudoti VIISP laikytina, kad Projektas ne tik neatitinka bendrojo atrankos kriterijaus ir tinkamumui finansuoti keliamų reikalavimų, bet ir pažeidžia lygias konkurso dalyvių teises, nes pritarus atsisakymui naudotis VIISP informacijos mainų sistema, būtų taikomi nevienodi reikalavimai to paties konkurso dalyviams.
CPVA nesutinka su pareiškėjo skunde pateiktais teiginiais, kad CPVA pati pripažino, kad projektas yra užbaigtas, todėl teisiškai negalima situacija, kai viešojo administravimo subjektas pripažįsta, jog atitinkamas projektas tinkamai užbaigtas ir įvykdytas, tačiau priimtu sprendimu siekia pripažinti, jog tokio projekto apskritai nebuvo galima finansuoti. Pažymėjo, kad projekto pabaiga reiškia, kad projekto veiklos ir su veiklų įgyvendinimu susijusios administracinės procedūros yra baigtos, tačiau tai nereiškia, kad projektas besąlygiškai pripažįstamas įgyvendintas tinkamai, o CPVA neturi teisės pradėti pažeidimo procedūros ir priimti atitinkamus sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų. Be to, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita buvo patvirtinta jau priėmus CPVA įsakymą, t. y. konstatavus, kad Projektas įgyvendintas netinkamai.
Atkreipė dėmesį, kad skunde minimose LVAT nutartyse, kuriomis grindžiami argumentai dėl Sutarties nutraukimo neproporcingumo, buvo sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir tuo pagrindu pritaikytų finansinių korekcijų, o ne dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo, todėl jose pateikta praktika negali būti taikoma šiam ginčui.
CPVA nuomone, siūlymas nutraukti Sutartį yra proporcinga priemonė už Sutarties esminį pažeidimą. Pareiškėjas pažeidė Apraše nurodytus reikalavimus įgyvendinamam Projektui, bendruosius atrankos kriterijus, Sutarties nuostatas bei visą laiką įgyvendindamas Projektą elgėsi pasyviai, ir tik CPVA įpareigotas kreipėsi į Komitetą dėl galimybės išsiaiškinti galimybes nekurti sąsajos su VIISP.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad siūlymas nutraukti Sutartį yra nepagrįstas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, kad taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, pažymėjo, kad ginčo, jog AIS ir PLAIS neturi sąsajos su VIISP nėra, tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Taigi, tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Sutarties sąlygas ir kiekvienas Sutarties sąlygų pažeidimas yra detaliai motyvuotas ir aprašytas CPVA įsakyme.
Pareiškėjas pažeidė tris teisės aktus, t. y. Aprašą, Sutartį, Įstatymą, todėl jo padarytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu. Pareiškėjo padarytas pažeidimas lemia tai, kad jokia Projekto išlaidų suma negali būti pripažinta tinkama finansuoti, nes įgyvendintas Projektas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
Pateikdamas papildomus paaiškinimus, (4 t., b. l. 148–151), CPVA pažymėjo, kad įsakymas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197.1 papunkčio nuostatomis, yra tarpinis dokumentas, pasiūlymas tarpinei institucijai, kurio pagrindu yra priimtas IVPK įsakymas, todėl jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. jis nėra individualus administracinis aktas, kaip jis suprantamas vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, todėl jis nesuvaržo pareiškėjo teisių ir nesukuria jam jokių papildomų pareigų. Šio ginčo atveju galutinis dokumentas, kuris daro įtaką pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, yra IVPK įsakymas, tačiau jis iš viso nėra skundžiamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Atsakovas Finansų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (4 t., b. l. 1–8) paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu pripažinti neteisėtu ir panaikinti Finansų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą, mano, kad vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, byla turėtų būti nutraukta. Finansų ministerijos nuomone, Sprendimas dėl CPVA 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 2016/8-1-12 pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, mano, kad administracinė byla dėl Finansų ministerijos Sprendimo turėtų būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad IVPK, suderindamas AIS ir PLAIS technines specifikacijas, aiškiai išreiškė savo valią t. y. pritarė pareiškėjo numatytam procedūrų suderinamumui ir tai turėtų būti laikoma, jog IVPK savo veiksmais pritarė, kad pareiškėjo pasiūlytas modelis yra tinkamas ir sąsaja su VIISP neturėtų būti kuriama, pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde Finansų ministerijai, nei kituose procesiniuose dokumentuose nepateikė IVPK raštiško patvirtinimo (dokumento), iš kurio būtų aišku, jog pareiškėjui taikoma Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis, leidžianti nesinaudoti VIISP. Be to, nėra pateikti ir jokie kiti įrodymai, kodėl pagal bendrąją pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai pareiškėjas nesikreipė į IVPK, siekdamas išsiaiškinti situaciją dėl galimybės taikyti Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaaiškino, kad gavo iš IVPK kokias nors tikslias, besąlygines ir nuoseklias garantijas, pvz., jas patvirtinantį IVPK sprendimą, išvadą, IVPK neigiamą atsakymą dėl susitarimo teikti duomenų mainų paslaugas sudarymo, taip pat nėra pateikta argumentų bei įrodymų, kad pareiškėjas pagal bonus pater familias (ėmėsi visų jam prieinamų priemonių ir padarė viską, ką jo vietoje būtų padaręs ypač sąžiningas ir pareigingas asmuo) elgesio standartą ir sąžiningumo principą siekė tokias garantijas gauti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys, kad AIS ir PLAIS techninių aprašymų (specifikacijų) suderinimas su IVPK ir įregistravimas Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre, reiškia IVPK raštišką patvirtinimą dėl Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies išimties taikymo, neatitinka tikrovės, nes IVPK savo raštuose yra nurodęs, kad tokia sąsaja turi būti, pareiškėjas privalo laikytis Įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir IVPK negali pareiškėjui taikyti Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį automatinėms sąsajoms tarp AIS ir TAAR bei PLAIS ir ,,Liteko“, kurios turi būti realizuotos naudojant VIISP, kaip tai nustatyta ir Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje. Todėl Finansų ministerija mano, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą už valstybės lėšas pakartotinai kurti informacinių technologijų priemones arba įsigyti informacinių technologijų sprendimus paslaugoms ar įsigyti pačias paslaugas, jeigu jas gali suteikti VIISP tvarkytojas – IVPK. Taip pat Finansų ministerija nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad sąsajos su VIISP nebuvimas galimai yra tik procedūrinis pažeidimas, kuris nedaro įtakos nei Finansavimo sutarties tikslui, nei Finansavimo sutarties pagrindu modernizuotos AIS ir sukurtos PLAIS veikimui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad aptartos sąsajos nebuvimas pažeidimą daro esminiu ir suteikiančiu galimybę sumažinti Finansavimo sutarties sumą ar šią sutartį nutraukti. Pagal Aprašo 90.8 papunktį Projekto vykdytojas ir partneris (-iai), įgyvendindami projektą, kitų institucijų turimus duomenis, reikalingus projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, turi gauti naudojantis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (VAIISIS) duomenų mainų sistema. Aprašo 3 priede „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ pateiktos lentelės 1 punkte nurodytas bendrasis atrankos kriterijus – „Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – Projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas.“ Šios lentelės 1.2.4 papunktyje nurodytas minėto bendrojo atrankos kriterijaus vertinimo klausimas ir (arba) kriterijus – „Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Apraše nustatytus reikalavimus.“
Projektų taisyklių 50 punktas nustato, kad bendruosius atrankos kriterijus turi atitikti visi projektai, kuriuos ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Projektų taisyklių 79 punktas nurodo, kad jeigu projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, įgyvendinančioji institucija turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką. Aprašo reikalavimas buvo perkeltas ir į Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį, nurodant, jog yra privaloma užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (VAIISIS) duomenų mainų sistema.
Projekto vertinimo metu pareiškėjo pateikta paraiška atitiko bendruosius atrankos kriterijus, pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtino, kad atitiks reikalavimus ir įgyvendins visus įsipareigojimus, numatytus Apraše, jų neginčijo, taip pat ir Finansavimo sutartimi jis įsipareigojo užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema.
Dėl šių priežasčių atsakovas mano, kad Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunkčio pažeidimas yra esminis šios sutarties pažeidimas, kadangi minėtame Finansavimo sutarties papunktyje nurodytas pareiškėjo įsipareigojimas yra ne tik sutartinis įsipareigojimas, bet buvo būtina sąlyga pačios Finansavimo sutarties sudarymui, t. y. jeigu ši sąlyga būtų buvusi netenkinama, Finansavimo sutartis iš viso nebūtų buvusi sudaryta.
Akcentavo, kad Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis negali būti finansuojami projektai, kurie vykdomi pažeidžiant tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės normas. Nustačius tokį atvejį, tokiam projektui skirtos Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšos (išlaidos) tampa netinkamomis finansuoti išlaidomis – žala. Todėl jei valstybė narė kompensuotų pareiškėjui netinkamas finansuoti išlaidas, bendrajam biudžetui būtų padaryta žala.
Finansų ministerijos nuomone, CPVA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, CPVA teisingai nurodė, jog VIISP naudojimas yra esminė sąlyga tinkamam Projekto ir Sutarties įgyvendinimui, nes jos tikslas – siekti valstybės informacinių išteklių funkcinio, techninio ir semantinio suderinamumo, o pareiškėjas, vengdamas įvykdyti Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies, Aprašo 90.8 papunkčio ir Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunkčio įsipareigojimus, padarė esminį pažeidimą, dėl kurio Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas projektui negalimas, visos su projektu susijusios išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti, o Finansavimo sutartis nutrauktina, susigrąžinant pagal Finansavimo sutartį išmokėtas lėšas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo IVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (1 t., b. l. 57–63) paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. (1.11.1 S.)s-139 (toliau – Užklausimas) kreipėsi į Komitetą dėl duomenų mainų per VIISP. Komitetas 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-77 aiškiai ir nedviprasmiškai informavo pareiškėją, kad jis turi vadovautis Įstatymo 40 straipsniu, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis su IVPK suderino tiek PLAIS, tiek ir AIS techninius aprašymus specifikacijas (Specifikacijos), todėl laikytina, kad IVPK sutiko su AIS modernizavimu ir PLAIS sukūrimu pagal pareiškėjo parengtą IS techninį aprašymą, yra nepagrįsti bei neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, visos objektyvios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjas sąmoningai ignoravo Įstatyme įtvirtintus reikalavimus bei visais įmanomais būdais jų vengė. Įstatyme įtvirtintas institutas dėl techninio aprašymo (specifikacijos) suderinimo negali būti laikomas Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos išimties įgyvendinimo tvarka, nes abu institutai reguliuoja skirtingus dalykus bei nė viename teisės akte nėra normos, kuri galėtų pagrįsti pareiškėjo skunde nurodytus motyvus.
IVPK nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas net ir norėdamas teikti duomenis per VIISP, negalėtų to daryti, nes viso projekto įgyvendinimo metu IVPK nebuvo pasirengęs tinkamai ir, bendradarbiaujant su pareiškėju, sukurti reikalingos sąsajos su VIISP. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi tik vieną kartą apskritai dėl AIS ir PLAIS duomenų teikimo per VIISP (Užklausimas), bet per visą laikotarpį Komitetui net nebuvo pateiktos minėtų sąsajų specifikacijos, tuo labiau, pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad Komitetas negalėtų teiktų tokių paslaugų apskritai, o remiasi tik savo subjektyvia nuomone, kurios motyvai yra pagrįsti savo teisei priešingos veikos pateisinimu.
Atkreipė dėmesį, kad informacinių sistemų ir registrų integracinės sąsajos turi būti projektuojamos atsižvelgiant į rekomenduojamus duomenų teikimo formatus ir standartus, užtikrinančius valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką, kaip nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje. Be to, AIS modernizavimo reikalavimuose buvo nurodyta, kad AIS turi būti realizuota, remiantis SOA principais (paslaugas orientuota architektūra (angl. Service oriented architekture)), išlaikant kuo didesnę ją sudarančių komponentų tarpusavio nepriklausomybę. Duomenų mainai turi būti vykdomi naudojant XML (formatas, skirtas struktūrinių dokumentų aprašymui (angl. Extensible Markup Language)) Web Services (liet. žiniatinklio paslaugos) ar lygiavertes technologijas, SOAP (vieningas duomenų teikimo protokolas (angl. Simple Object Access Protocol)) ar lygiavertį protokolą ir suderinti duomenų mainams naudojamas technologijas ir protokolą. Jeigu integracija realizuota Web Service pagrindu, duomenų patikrinimas turėjo vykti naudojant XML schemas (XSD) (angl. XML schema definition). Taip pat PLAIS reikalavimuose integracinėms sąsajoms buvo reikalavimas, kad duomenų mainai turi būti vykdomi naudojant žiniatinklio paslaugas ar lygiavertes technologijas, SOAP ar lygiavertį protokolą. Taigi nurodyti reikalavimai neapriboja duomenų mainams naudojamos programinės įrangos, o pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad duomenys pritaikyti tam tikrai duomenų perdavimo platformai bei programinei įrangai, neatitinka tikrovės. Priešingai, pareiškėjo teiginiai, kad tiek AIS, tiek PLAIS atvejais yra naudojama specifinė programinė ar techninė įranga, neatitiktų Lietuvos Respublikos formuojamos vieningos informacinių išteklių politikos.
Pareiškėjo argumentai dėl ekonomiškumo, kad integracines sąsajas su VIISP vietoje sukurtų tiesioginių sąsajų, lėšos būtų panaudotos neracionaliai ir tai prieštarautų protingumo bei ekonomiškumo principams, yra nepagrįsti, nes pagal dabar sukurtas sąsajas (AIS ir PLAIS) valstybės institucijoms prireikus tų pačių duomenų, reikėtų kurti naujas sąsajas bei papildomai leisti valstybės lėšas.
Pažymėjo, kad šiuo atveju sprendžiamas duomenų perdavimo per VIISP klausimas, o teikiant duomenis per VIISP jiems nedaromas joks poveikis, kuris sutrikdytų duomenų teikimą, o duomenų perdavimo užlėtinimas galimas tik sekundės dalyje. Tarp šalių susiklostantys santykiai yra reguliuojami pasirašytais susitarimais bei teisės aktais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtų vertinamos atsakomybės ribos. Kompleksiškuose ir sudėtinguose informacinių technologijų sprendimuose pasitaiko defektų, klaidų, netikslumų ar saugumo spragų, atitinkamai VIISP valdytojas neturi galimybės garantuoti, jog minėtos aplinkybės teikiant VIISP paslaugas nesusidarys, tačiau tokios garantijos negali duoti ir pats paslaugų gavėjas, dėl tų pačių priežasčių.
Taip pat pabrėžė, kad per VIISP pasiekiamos žiniatinklio paslaugos yra pilnai specifikuotos ir veikiančios, o VIISP yra visos priemonės, reikalingos vykdyti duomenų mainus. Todėl bet kokie pareiškėjo argumentai, kad jis ne dėl savo kaltės negali teikti duomenų per VIIPS, neturi prasmės, nes yra spekuliatyvūs bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje IVPK atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė jais remiantis pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo, kuriuo nuspręsta atšaukti kartu su projekto vykdytojo teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą tinkamoms finansuoti 2 738 332,76 Eur sumą pagal 2012 m. spalio 4 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-3.1-IVPK-14K-01-012 bei pasiūlyta IVPK nutraukti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, susigrąžinti 2 738 332,76 Eur Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skirtų ir išmokėtų finansavimo lėšų, taip pat dėl Finansų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas nepažeidė Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį, nustatantį, kad VĮ Registrų centras privalėjo užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema, ar vykdydamas Projektą laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, ar pagrįstai reikalaujama susigrąžinti 2 738 332,76 Eur sumą ir nutraukti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį.
Nustatyta, kad 2012 m. spalio 4 d. tarp pareiškėjo, CPVK ir IVPK buvo sudaryta Projekto ,,Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų paslaugų sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012, Finansavimo ir administravimo sutartis (1 t., b. l. 30–39), kuria pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įsipareigojo užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (VIISP) duomenų mainų sistema. Su Antstolių informacinės sistemos tvarkytojo – Registrų centro tvarkomais registrais ir informacinėmis sistemomis gali būti realizuotos tiesioginės sąsajos (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktis). Pareiškėjas taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad jeigu Projekto metu sukurtoms elektroninėms paslaugoms teikti yra būtini funkcionalumai, kuriuos realizuoja VAIISIS teikiamos paslaugos (tapatybės nustatymo paslauga, apmokėjimo už aptarnavimą paslauga, paslaugų teikimo eigos stebėsenos paslauga), Projekte turi būti naudojamasi VIISP teikiamomis paslaugomis (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.5 papunktis) (1 t., b. l. 32). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktis nustato, kad Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA), vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, atlieka Projekto patikrą Projekto įgyvendinimo ir (arba) administravimo vietoje (1 t., b. l. 36).
2014 m. birželio 30 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl Finansavimo sutarties pakeitimo (3 t., b. l. 148–150), kuriuo buvo nutarta pakeisti Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą, nustatyta nauja Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos data bei nurodyta data, iki kada vėliausiai turi būti pateikti Įgyvendinančiajai institucijai galutinė Projekto įgyvendinimo ataskaita ir galutinis mokėjimo prašymas.
CPVA 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. spalio 14 d. ir 2015 m. spalio 19 d., atliko patikras vietoje (1 t., b. l. 84–116), kurių metu nustatyta, kad duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, yra gaunami naudojantis tiesioginėmis sąsajomis su kitų institucijų tvarkomais registrais ir informacinėmis sistemomis ir toks dalies duomenų gavimas prieštarauja Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunkčio reikalavimui. Po atliktos patikros pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus ar neatitikimų ištaisymą pagrindžiančius dokumentus.
Pareiškėjas 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. (1.11.18.s)-5034 (1 t. b. l. 117–125) informavo, kad duomenys PLAIS ir AIS paslaugoms teikti nėra gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema. PLAIS yra naudojami duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinių sistemų, taip pat valstybės įmonės Centrinės hipotekos (toliau – Centrinė hipoteka) Turto arešto aktų registro (toliau – TAAR), o AIS veiklai reikalingi duomenys iš Nacionalinės teismų administracijos informacinės sistemos gaunami realizuotomis tiesioginėmis sąsajomis. CPVA terminą ištaikyti neatitikimus pratęsė iki įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. lapkričio 26 d. pateikti paaiškinimus ir (ar) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, kad neatitikimai ištaisyti.
Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (1.11.18.)s-5637 (2 t., b. l. 167–169) ir 2015 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (1.11.18.)s-6102 (3 t., b. l. 87–88) paaiškino, kad kreipėsi į institucijas (Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Centrinę hipoteką ir Mokesčių inspekciją) prašydamas pateikti informaciją, ar konkretūs duomenys, reikalingi AIS ir PLAIS yra teikiami per VIISP.
Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-6102, 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-6315 (3 t., b. l. 108–109) ir 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-81 (3 t., b. l. 122–125) pateikė institucijų atsakymus, kad nurodyti duomenys, reikalingi AIS ir PLAIS veiklai vykdyto, šiuo metu nėra teikiami per VIISP.
CPVA 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2015/2-100191 (3 t., b. l. 128–130) pareiškėjui priminė, kad turi būti įgyvendintas Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje įtvirtintas reikalavimas arba turi būti pateiktas VIISP valdytojo ir tvarkytojo, t. y. IVPK raštiškas patvirtinimas, kad sąsajos su kitų institucijų registrais ir informacinėmis sistemomis gali būti realizuotos tiesiogiai. CPVA pareiškėją taip pat informavo, kad tuo atveju, jei neatitikimai per nurodytą terminą nebus ištaisyti, CPVA, vadovaudamasi Taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka, gali inicijuoti pažeidimo tyrimą.
Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-6315 informavo, kad iki 2016 m. sausio 8 d. kreipsis į Komitetą dėl galimybės AIS ir PLAIS duomenų gavimui naudotis jau sukurtomis tiesioginėmis sąsajomis, o ne per VIISP duomenų mainų paslaugą, tačiau CPVA 2016 m. sausio 5 d. raštu Nr. 2016/2-27 (3 t., b. l. 131–132) paragino pareiškėją nedelsiant raštu kreiptis į IVPK dėl raštiško sutikimo.
Pareiškėjas 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-81 pateikė argumentus dėl sprendimo realizuoti tiesiogines sąsajas su kitų institucijų tvarkomais registrais ir informacinėmis sistemomis. CPVA 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. 2016/2-145 (3 t., b. l. 133–134) atkreipė dėmesį, kad Projekto vykdytojas nepateikė prašymo IVPK dėl raštiško pritarimo tiesioginėms sąsajoms ir paragino iki 2016 m. sausio 15 d., kartu su likusiais Projekto neatitikimų ištaisymo paaiškinimais ir pagrindžiančiais dokumentais pateikti IVPK raštišką išvadą dėl duomenų, reikalingų Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti gavimo per VIISP duomenų mainų sistemą. CPVA taip pat atkreipė dėmesį, kad Pareiškėjas privalo vadovautis 2011 m. gruodžio 15 d. Įstatymo 40 straipsnio nuostatomis dėl VIISP valdytojo ir tvarkytojo teikiamų paslaugų.
Pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-185 (3 t., b. l. 135) paaiškino, kad 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-139 (3 t., b. l. 136–138) kreipėsi į IVPK dėl duomenų mainų per VIISP.
IVPK 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-77 (toliau – Išvada Nr. 1) (3 t., b. l. 141), atsakydamas į pareiškėjo pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Sutarties nuostatomis bei Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytais privalomais reikalavimais valstybės institucijoms sukūrus automatines registrų / valstybės informacinių sistemų sąsajas su kitais registrais ar valstybės informacinėmis sistemomis naudojant žiniatinklio paslaugas, duomenis teikti per VIISP, pasiūlė AIS gauti duomenis naudojantis VIISP duomenų mainų sistemą iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) (duomenų teikėjas – Mokesčių inspekcija) ir TAAR (duomenų teikėjas – Centrinė hipoteka), o PLAIS gauti duomenis naudojantis VIISP duomenų mainų sistemą iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (,,Liteko“) (duomenų teikėjai – teismai). IVPK Išvadoje Nr. 1 pažymėjo, jog nurodytas sąsajas tikslinga realizuoti per VIISP ir atkreipė dėmesį, kad nurodytos sąsajos atitinka Komiteto direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakyme „Dėl valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinės sąveikos užtikrinimo“ Nr. T-201 (toliau – Įsakymas Nr. T-201) nustatytus kriterijus, skirtus identifikuoti automatines sąsajas tarp skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valdomų ir tvarkomų valstybės informacinių sistemų ar registrų.
CPVA 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. 2016/2-543 (3 t., b. l. 139–140), atsižvelgdama į IVPK pateiktą Išvadą Nr. 1, kreipėsi į pareiškėją prašydama patvirtinti, ar Projekto vykdytojas sutinka realizuoti Projekto tęstinumo laikotarpiu Komiteto Išvadoje Nr. 1 paminėtas automatines sąsajas, naudojantis VIISP duomenų mainų paslauga ir nurodyti, iki kada įsipareigoja atlikti reikiamus pakeitimus.
Pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-432 (3 t., b. l. 142–143) ir 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-512 (3 t., b. l. 144), pateikė nuomonę, kad siūlydamas VIISP duomenų mainų paslaugą, IVPK neįsigilino į AIS ir PLAIS veiklas ir jų reglamentavimą, visapusiškai neišnagrinėjo Projekto vykdytojo nurodytų aplinkybių ir pažymėjo, kad atliekant integracijų formos pakeitimus, t. y. realizuojant papildomas integracines sąsajas su VIISP, vietoje sukurtų tiesioginių sąsajų, lėšos būtų panaudotos neracionaliai ir tai prieštarautų protingumo bei ekonomiškumo kriterijams.
CPVA 2016 m. vasario 22 d. raštu Nr. 2016/2-1004 (3 t., b. l. 145–146), vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kreipėsi į IVPK prašydama pateikti išvadą, ar pareiškėjas privalo naudoti Įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas paslaugas ir, ar IVPK gali suteikti duomenų mainų paslaugas reikalinga apimtimi ir sąlygomis, taip pat, ar yra galimybė taikyti išimtį, įtvirtintą Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje.
IVPK 2016 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-227 (toliau – Išvada Nr. 2) (3 t., b. l. 147) informavo, kad negali pareiškėjui taikyti išimties ir Išvadoje Nr. 1 duomenų gavimas iš išvardintų institucijų privalo būti vykdomas pasinaudojant VIISP duomenų mainų paslauga. Projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, privalo laikytis Įstatymo 40 straipsnio 1–3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
Atsižvelgiant į užfiksuotą neatitikimą, CPVA 2016 m. kovo 1 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą ir pradėjo pažeidimo tyrimą dėl nurodytų aplinkybių (3 t., b. l. 182–183).
CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2016 m. birželio 29 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą (3 t., b. l. 166–181). Tiriant pažeidimą, buvo nustatyti šių teisės aktų pažeidimai: 2011 m. balandžio 29 d. Komiteto direktoriaus įsakymu Nr. T-55 ,,Dėl projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto ,,Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K ,,Pažangios elektroninės paslaugos“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto ,,Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K ,,Pažangios elektroninės paslaugos“ finansavimo sąlygų aprašo 90.8 papunktis bei šio aprašo 3 priede patvirtintos Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos 1.2.4 papunktis, Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 40 straipsnio 3 dalis, Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktis ir bendrųjų sąlygų 2.1.6 papunktis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 50 punktas, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, 9. 25) 9 straipsnio 5 dalis, 56 straipsnio 3 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas (3 t., b. l. 167–168).
CPVA direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2016/8-1-12 (toliau – CPVA įsakymas) buvo patvirtinti pažeidimo tyrimo rezultatai ir IVPK pasiūlyta nutraukti Sutartį bei susigrąžinti visas išmokėtas lėšas, t. y. 2 738 332,76 Eur.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo CPVA įsakymu, Finansų ministerijai 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė skundą (4 t., b. l. 10–14), kurį Finansų ministerija 2017 m. vasario 24 d. sprendimu (1 t., b. l. 9–13) atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA įsakymo bei Finansų ministerijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumu, kreipėsi į teismą.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. kovo 7 d. buvo priimtas IVPK direktoriaus įsakymas Nr. T-26 ,,Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 vykdytojui valstybės įmonei Registrų centrui, grąžinimo“ (toliau – IVPK įsakymas) (4 t., b. l. 100–101). Šiuo įsakymu nustatyta lėšų pervedimo būdu grąžintina Projekto vykdytojui išmokėta suma – 2 738 332,76 Eur, kurią pareiškėjas įpareigotinas grąžinti į IVPK banko sąskaitą. Nors šiuo atveju CPVA, pildydamas atsiliepimą, pažymėjo, kad šio ginčo atveju galutinis dokumentas, kuris daro įtaką pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, yra IVPK įsakymas, tačiau pareiškėjas dėl jo reikalavimo nereiškė, todėl teismas šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo šioje administracinėje byloje nenagrinės.
Visų pirma, pažymėtina, kad šioje byloje ginčo, jog AIS ir PLAIS nėra susietos su VIISP nėra, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija CPVA nustatytų faktinių aplinkybių. Iš esmės ginčas kyla dėl pareiškėjo padarytų veiksmų kvalifikavimo.
Dėl duomenų keitimosi per VIISP.
Pareiškėjas skunde ginčija priimtus sprendimus iš esmės remdamasis šiais teiginiais. Pirma, Finansų ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Projektas ir Sutartis įgyvendinta tinkamai, o Projekto rezultatas pasiektas, t. y. modernizuotos AIS ir PLAIS, o sukurti sąsają su VIISP nebuvo Projekto tikslas. Antra, ginčijamame sprendime klaidingai nurodyta, kad Projektas neatitinka bendrųjų atrankos kriterijų, nes Projekto atitikimas bendriesiems atrankos kriterijams vertinamas tik paraiškų atrankos ir vertinimo metu. Trečia, sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nurodyto proporcingumo principo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo, kaip ultima ratio priemonės. Ketvirta, Finansų ministerija ir CPVA neįvertino, kad susigrąžinus visas Projekto lėšas, nukentėtų valstybės biudžetas. Penkta, sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, taikomų valstybės institucijų priimamiems individualiems administraciniams aktams.
Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, teigdamas, kad projekto vykdytojas (pareiškėjas), vykdydamas Projektą, turėjo užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema, tai aiškiai numatyta Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktyje, t. y. pareiškėjas turi užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (VIISP) duomenų mainų sistema (t. y. atrankos kriterijus tapo Sutarties sąlyga, kurią pareiškėjas turėjo įgyvendinti).
Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko atsakovo poziciją, nes VIISP naudojimas yra esminė sąlyga tinkamam Projekto ir Sutarties įgyvendinimui, nes jos tikslas – siekti valstybės informacinių išteklių funkcinio, techninio ir semantinio suderinamumo, o pareiškėjas, vengdamas įvykdyti Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies, Aprašo 90.8 papunkčio ir Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunkčio įsipareigojimus, padarė esminį pažeidimą, dėl kurio Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas projektui negalimas, visos su projektu susijusios išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti, o Finansavimo sutartis nutrauktina, susigrąžinant pagal Finansavimo sutartį išmokėtas lėšas. Pareiškėjo teiginiai, kad Projektas ir Sutartis įgyvendinti tinkamai, o Projekto rezultatas pasiektas, t. y. modernizuotos AIS ir PLAIS, o sukurti sąsają su VIISP nebuvo Projekto tikslas, yra nepagrįsti, nes Taisyklėse išskiriamos dvi projekto pabaigos sąvokos, kurių viena susijusi su projekto finansavimo pabaiga, kita – su projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga. Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyta, kad projekto finansavimo pabaiga, tai galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo data arba galutinio mokėjimo prašymo apmokėjimo data, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo pateiktos galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos data 2015 m. rugsėjo 30 d., o CPVA ją patvirtino tik 2016 m. spalio 17 d., t. y. jau įvertinus pareiškėjo padarytą pažeidimą. Taisyklių 5.7 papunktyje nurodyta, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga tai –projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos data, iki kurios turi būti pabaigtos visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. projekto pabaiga yra susiejama su data, iki kurios projekto veiklos turi būti baigtos, o išlaidos patirtos. 2014 m. birželio 30 d. susitarimu dėl sutarties pakeitimo (3 t., b. l. 148–150) buvo pakeistas Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 papunktis, t. y. pakeista projekto pabaigos data – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nors pareiškėjas projektą pabaigė, tačiau nesuponuoja išvados, kad projektas įgyvendintas tinkamai. Projekto būsena ,,baigtas“ reiškia, jog pabaigtos procedūros projektui įgyvendinti. Teismas laiko, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal tris pagrindinius aspektus. Pirma, pareiškėjui nesukūrus sąsajos su VIISP, Projektas neatitinka bendrųjų atrankos kriterijų. Antra, pareiškėjas savo veiksmais neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktis, taip pat bendrųjų sąlygų 2.1.6 papunktis). Trečia, pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą. Įstatymo 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad institucijos, tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, privalo naudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas paslaugas. Šios paslaugos teikiamos abipusiu institucijos ir valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojo ar jo įgalioto valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos tvarkytojo sutarimu. Institucijoms draudžiama už valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų lėšas pakartotinai kurti informacinių technologijų priemones arba įsigyti informacinių technologijų sprendimus paslaugoms, ar įsigyti pačias paslaugas, jeigu jos teikiamos pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, išskyrus atvejus, kai valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia su institucija suderintą išvadą, kad negali suteikti paslaugų prašoma apimtimi ir sąlygomis.
Kaip jau minėta, ginčo, kad AIS ir PLAIS nėra susietos su VIISP, nėra. Šiuo atveju pareiškėjas, sukurdamas tiesiogines sąsajas tarp AIS ir PLAIS bei atitinkamų duomenų tiekėjų, šias naujai sukurtas sistemas iš esmės padarė autonomiškas, bei sukūrė naujas savarankiškas sąsajas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nustato imperatyvų draudimą atlikti tokius veiksmus.
Aprašo 90.8 papunktyje nurodyta, kad projekto vykdytojai turi užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema. Ši nuostata buvo perkelta į Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį, kuriame įtvirtintas reikalavimas, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema, t. y. atrankos kriterijus tapo Sutarties sąlyga, kurią pareiškėjas privalėjo įgyvendinti. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, būtų ginčijęs Aprašo reikalavimus ir prieštarautų Aprašo sąlygoms. Priešingai, pareiškėjas, pateikdamas paraišką, patvirtino, kad sutinka su Apraše nustatytomis Projekto įgyvendinimo nuostatomis, t. y. kad įgyvendins Apraše nustatytus projekto vykdytojui ir partneriams keliamus įsipareigojimus, taip pat ir įsipareigojimą užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema.
Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Projektas įgyvendintas tinkamai, kadangi paneigus pareiškėjo prievolę duomenis gauti AIS ir PLAIS gauti iš VIISP, būtų paneigtas siekis turėti vieningą valstybės informacinę sistemą bei įsipareigojimas projektą įgyvendinti pagal Aprašo ir Sutarties reikalavimus. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Finansų ministerija skundžiamame sprendime neanalizavo, kodėl sąsajos su VIISP yra tokia svarbi ir kokią finansinę, technologinę ar kitokią naudą atneštų šios sąsajos sukūrimas, pažymėtina, jog nėra pagrindo reikalauti iš Finansų ministerijos, jog ji kvestionuotų įstatymų leidėjo sprendimą, kad yra būtina, jog valstybinių įstaigų kuriamos sistemos būtų siejamos su VIISP ir naudotų jos teikiamomis paslaugomis.
Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kokiu būdu Komisija pritaria, kad sąsaja su VIISP nebūtų kuriama, todėl sukurtų sistemų specifikacijos suderinimas su Komitetu yra tinkamas patvirtinimas, kad Komitetas pritarė, jog sąsaja su VIISP nebūtų kuriama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes pagal Įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, VIISP teikiama duomenų mainų paslauga galima nesinaudoti, kai valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia su institucija suderintą išvadą, kad negali suteikti paslaugų prašoma apimtimi ir sąlygomis. Taigi Įstatyme aiškiai nurodyta, kad turi būti pateikta su institucija suderinta išvada. Įstatyme, priešingai, nei teigia pareiškėjas, neįtvirtinta, kad Komitetas savo sutikimą nekurti sąsajos su VIISP gali išreikšti pritarimu informacinės sistemos techninei specifikacijai. Tiek CPVA, tiek IVPK atsiliepimuose akcentavo, kad Įstatyme nustatytas institutas dėl techninio aprašymo (specifikacijos) suderinimo, negali būti laikomas Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties įgyvendinimo tvarka, nes abu institutai reguliuoja skirtingus dalykus ir nė viename teisės akte nėra normos, kuri galėtų pagrįsti šiuos pareiškėjo teiginius. Teismas pritaria šiai atsakovų pozicijai, taip pat pažymi, kad, kaip nustatyta, CPVA, nustatęs neatitikimus, reikalavo, kad pareiškėjas juos pašalintų arba kreiptųsi į IVPK dėl atitinkamos išvados, tačiau pareiškėjas elgėsi pasyviai t. y. į IVPK kreipėsi tik po daugybės raginimų, o šiai nurodžius, kad pareiškėjui nėra pagrindo taikyti Įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį, vis tiek nesiėmė veiksmų, kad pažeidimas būtų pašalintas.
Dėl projekto neatitikimo bendriesiems atrankos kriterijams.
Pareiškėjo teigimu, įgyvendinus projektą apskritai negali būti sprendžiamas klausimas dėl projekto tinkamumo finansuoti.
Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes Komiteto direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. T-55 ,,Dėl projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto ,,Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP-2-3.1-IVPK-14-K ,,Pažangios elektroninės paslaugos“ (toliau – Priemonė) finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto ,,Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K ,,Pažangios elektroninės paslaugos“ finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) VI skyriaus ,,Projekto įgyvendinimo nuostatos“ II dalyje ,,Projekto vykdytojo ir partnerio (-ių) įsipareigojimai“ nurodyti įsipareigojimai projekto vykdytojams ir partneriams, kurie taikomi įgyvendinantiems projektus pagal Priemonę. Aprašo 90.8 papunktyje Projekto vykdytojui nurodytas reikalavimas užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VAIISIS duomenų mainų sistema“. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomas projektų konkursas, kurio metu Projekto vykdytojas pateikė paraišką dėl Projekto pagal Priemonę finansavimo, ir pateikdamas paraišką patvirtino, kad atitiks reikalavimus ir įgyvendins įsipareigojimus, nurodytus Apraše.
Aprašo 18 punkte įtvirtintas reikalavimas Projektams, įgyvendinamiems pagal Priemonę, atitikti bendruosius ir specialiuosius atitikties atrankos kriterijus bei siekti atitikti prioritetinius atrankos kriterijus.
Taisyklių 50 punktas nustato, kad bendruosius atrankos kriterijus turi atitikti visi projektai, kuriuos ketinama finansuoti iš ES fondų lėšų. Taisyklių 79 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, įgyvendinančioji institucija turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką.
Vadovaudamasis išdėstytu reglamentavimu, teismas laiko, kad projekto vykdytojas, t. y. pareiškėjas, pateikdamas paraišką patvirtino, kad sutinka su Apraše nustatytomis Projekto įgyvendinimo nuostatomis ir įgyvendins Apraše nustatytus Projekto vykdytojui ir partneriams keliamus įsipareigojimus, taip pat ir įsipareigojimą užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VIISP duomenų mainų sistema. Darytina išvada, kad paraiškos vertinimo metu paaiškėjus, jog Projekto vykdytojas nesilaikys įsipareigojimo, įtvirtinto Apraše, vadovaujantis Taisyklių 50 ir 79 punktais, toks projektas būtų neatitikęs bendrojo atrankos kriterijaus ir jo išlaidos nebūtų pripažintinos kaip tinkamos finansuoti bei atitinkamai tokiai paraiškai nebūtų skirtas finansavimas. Šiuo atveju projekto vertinimo metu pareiškėjo paraiška atitiko bendruosius atrankos kriterijus, todėl su pareiškėju buvo pasirašyta Finansavimo sutartis.
Aprašo 90.8 papunktyje įtvirtintas įpareigojimas projekto vykdytojui, kaip minėta, buvo perkeltas į Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį, taip užtikrinant, kad būtų laikomasi konkurso metu vertinto bendrojo atrankos kriterijaus ir būtų užtikrintas Apraše nurodyto Projekto vykdytojo įsipareigojimo įvykdymas. Nustatyta, kad sutartis buvo pasirašyta ir vykdoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog projektą nuspręsta finansuoti jį atrinkus konkurso būdu, todėl pritartina atsakovo išdėstytai pozicijai, kad projekto vykdytojui atsisakius naudoti VIISP laikytina, kad projektas ne tik neatitinka bendrojo atrankos kriterijaus ir tinkamumui finansuoti keliamų reikalavimų, bet ir pažeidžia lygias konkurso dalyvių teises, nes būtų taikomi nevienodi reikalavimai to paties konkurso dalyviams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidom, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014). Atsižvelgiant į šią LVAT nutartyje išdėstytą poziciją, nepagrįsta laikytina pareiškėjo formuojama pozicija, kad sudarius projekto finansavimo ir administravimo sutartį, projekto vykdytojai neturi pareigos laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos prisiima iki sutarties pasirašymo ir ją sudarant. Taigi, šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad pritarus pareiškėjo teiginiams, be kita ko, būtų paneigtas ir esminis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda.
Dėl sankcijos proporcingumo
Pareiškėjo teigimu, sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nurodyto proporcingumo principo bei LVAT formuojamos praktikos. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais neturi pagrindo sutikti.
Visų pirma, dėl pareiškėjo teiginių, jog sprendimas dėl taikomos sankcijos neatitinka ir LVAT formuojamos praktikos dėl finansavimo ir administravimo sutarčių, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde minimose LVAT nutartyse (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-59/2013; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2896/2011 ir kt.), kuriomis grindžiami argumentai dėl Sutarties nutraukimo neproporcingumo, buvo sprendžiama dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir pritaikytų finansinių korekcijų, o ne dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo, todėl šiose nutartyse suformuota praktika nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.
Kaip minėta, ginčo, jog AIS ir PLAIS neturi sąsajos su VIISP, nėra. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikytina, jog pareiškėjas pažeidė Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunktį, nustatantį, kad pareiškėjas privalo užtikrinti, kad kitų institucijų turimi duomenys, reikalingi Projekto metu įdiegtoms paslaugoms teikti, būtų gaunami naudojantis VAIISIS duomenų mainų sistema. Sutarties bendrosiose sąlygose pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktis), t. y. įskaitant ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.4 papunkčio nuostatą, taip pat įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.6 papunktis), t. y. Aprašo ir Įstatymo nuostatų.
Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.2 papunktyje nurodyta, kad tinkamomis finansuoti gali būti pripažįstamos tik tokios Projekto išlaidos, kurios atitinka Apraše nustatytus reikalavimus. Ir priešingai, jeigu Projekto išlaidos neatitinka Aprašo reikalavimų, jos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Be to, pareiškėjas nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su CPVA, kuri įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 papunktyje, kadangi apie Sutarties ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą CPVA sužinojo atlikusi Projekto patikrą vietoje.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išlaidos atitinka finansavimo iš fondų reikalavimus tik tuo atveju, jei jos susijusios su veiksmais, dėl kurių sprendimą priėmė atitinkamai veiksmų programai vadovaujanti institucija arba jei jis buvo priimtas jos atsakomybe, remiantis stebėsenos komiteto nustatytais kriterijais. Kadangi, kaip nustatyta, Projektas neatitiko bendrojo atrankos kriterijaus ir tinkamumui finansuoti keliamų reikalavimų, visos Projekto išlaidos negali būti finansuojamos ES paramos lėšomis.
Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 papunktyje nurodyta, kad jei pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį, ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį.
Nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė tiek Apraše nurodytus reikalavimus įgyvendinamam Projektui, tiek bendruosius atrankos kriterijus, tiek Sutarties nuostatas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas padarė esminį sutarties pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 197.1 papunktis nustato, kad Įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija yra proporcinga, atitinkanti padaryto pažeidimo mastą.
Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad taikyta sankcija prieštarauja ekonomiškumo ir protingumo principams, yra nepagrįsti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad pagal dabar sukurtas sąsajas (AIS ir PLAIS), valstybės institucijoms prireikus tų pačių duomenų, reikėtų kurti naujas sąsajas, vadinasi, tektų papildomai eikvoti valstybės lėšas. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai, jog valstybės biudžetas nukentėtų dar ir dėl to, nes AIS ir PLAIS sukūrimo kaštus turėtų padengti pareiškėjas, negali būti vertinami kaip turintys reikšmę dėl taikomos sankcijos masto. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog pareiškėjui, ne tik kaip asmeniui, įgyvendinančiam Projektą, bet ir kaip valstybės įmonei, yra keliami aukščiausi veiklos reikalavimai, todėl pareiškėjas galėjo ir privalėjo suvokti apie padarinius, galinčius kilti pažeidimo atveju.
Dėl bendrųjų reikalavimų individualiems administraciniams aktams.
Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.
VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad šios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1411/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamus sprendimus, teismas daro išvadą, kad jie iš esmės atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Iš skundžiamų aktų akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jie pagrįsti, pateikti konkretūs motyvai dėl taikomos finansinės korekcijos dydžio pasirinkimo. Argumentai išdėstyti išsamiai ir aiškiai, pasisakyta dėl konkrečių teisės aktų ir Sutarties reikalavimų punktų pažeidimo. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su ginčijamų sprendimų neatitikimu VAĮ nuostatoms, yra nepagrįsti ir atmestini.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Finansų ministerijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimas ir CPVA 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.