Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2017 m. liepos 4 d., apie 19.10 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,12 promilės girtumas) konflikto tarp jo ir mamos D. M. metu, tyčia vieną kartą koja jai spirdamas į kairės kojos šlaunį, sukėlė savo mamai D. M. fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. M., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino ir parodė, kad

2017 m. liepos 4 d. su mama D. M. ir pažįstama L. lauko virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Gali būti, kad likus dviese su mama pradėjo konfliktuoti. Neprisimena, kad būtų spyręs mamai, bet buvo labai girtas, todėl tai galėjo atsitikti (b. l. 41-42, 48).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios D. M. 2017 m. liepos 5 d. apklausos protokolu, kuriame nurodoma, kad ji 2017 m. liepos 4 d. su svečiais vartojo alkoholinius gėrimus. Išvykus svečiams, apie 19 val. grįžus į namus, pamatė, kad sūnus K. buvo įsipylęs sriubos ir pritaškęs ant žemės. Kai ji perspėjo sūnų, jis supyko, pradėjo ant jos šaukti, keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, ir koja vieną kartą įspyrė jai į kairės kojos šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 19-20).

Iš 2017 m. liepos 5 d. akistatos protokolo matyti, kad kaltinamasis K. M. patvirtino nukentėjusiosios D. M. parodymus, kad jis koja vieną kartą spyrė jai į kairės kojos šlaunį (b. l. 44-46).

Liudytojas A. M. nurodė, kad 2017 m. liepos 4 d. vakare, grįžęs iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuėjo į garažą. Vėliau atėjo žmona D. ir pasakė, kas iškvietė policiją, nes nebegali kentėti. Minėjo apie pastūmimą ar įspyrimą (b. l. 24-25).

Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje neblaivus K. M. spyrė koja savo neblaiviai mamai D. M. į kairės kojos šlaunį ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 7-9, 12-14, 15).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad K. M. 2017 m. liepos 4 d., 22.26 val. nustatytas 3,12 promilės girtumas (b. l. 37).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. M. 2017 m. liepos 4 d. tyčia fizinio kontakto metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs fizinį skausmą ir to norėjo. K. M. veika pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. K. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. K. M. teisiamas pirmą kartą, tačiau 2015 m. sausio 23 d. prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b. l. 34), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą konstatuotina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis viešieji darbai neatitiktų bausmės paskirties, nes kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį pagal LR BK 140 str. 2 d. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Dėl to K. M. skirtina griežtesnė bausmės rūšis nei bauda, t. y. vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Be to, teismo vertinimu, K. M. tikslinga paskirti įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (LR BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą griebiasi smurto apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 34), dėl to jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 48 straipsnio 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prieš tai yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, jis įpareigotinas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu (LR BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pastarasis įpareigojimas išimtinai skiriamas paties kaltinamojo interesais, kadangi byloje esant duomenų, kad kaltinamais ne pirmą kartą griebiasi smurto prieš motiną, įpareigojimas padės jam sumažinti pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo riziką iki minimumo. Be to, paskirtas įpareigojimas santykyje su kitais teismo paskirtais įpareigojimais padės kaltinamajam suvokti nusikalstamos veikos pasekmes bei smurto naudojimo tikslingumą ateityje.

Parenkant bausmės dydį buvo įvertinta tai, jog kaltinamojo K. M. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą bei rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia) (LR BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis K. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (1 para).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi K. M. taikytą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti K. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.