Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-10 · Byla Nr. ATP-734-380/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
ATP-734-380/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02807-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
V. Č.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-734-380/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02807-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 48.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. 2014 m. liepos 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius gavo V. Č. pranešimą, jog dukters mama, Ž. V., trukdo bendrauti su dukra pagal taikos sutartimi teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Ž. V. 2014 m. liepos 9 d. atvykusi į dukters tėvo, V. Č., namus, (duomenys neskelbtini), reikalavo jai atiduoti dukrą ir plūdosi necenzūriniais žodžiais, iškvietė policijos pareigūnus bei tokiais veiksmais išgąsdino dukrą V. Č.. Tokiu būdu, Ž. V., konfliktuodama mažametės dukters akivaizdoje, neigiamai veikė jos psichiką ir emocijas, dėl to atliko veiksmus, priešingus vaiko interesams.

V. Č. 2014 m. liepos 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius elektroniniu paštu gavo Ž. V. pranešimą, jog dukters tėtis, V. Č., pagal teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, pasiėmė dukrą su ja nesuderinęs ir pasakė, kad dukra dvi savaites bus su juo, nors ketverių metų dukra nėra pratusi be mamos taip ilgai būti, anksčiau bendraujant su tėvu nebuvo paliekama nakvoti. Ž. V. 2014 m. liepos 9 d. atvykus į dukters tėvo, V. Č., namus, (duomenys neskelbtini), pažiūrėti vaiko, Ž. V. nebuvo įleista į butą, kilo konfliktas, vaiko akivaizdoje tėvas pradėjo stumdyti mamą. Dėl to, kad Ž. V. nebuvo leista susitikti su dukra, nors vaikas šaukė norintys pas mamą, ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie nieko negalėjo padaryti, nes dukters tėvas pagal antstolės patvarkymą vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Tokiu būdu, V. Č., konfliktuodamas mažametės dukters akivaizdoje, neigiamai veikė jos psichiką ir emocijas, dėl to atliko veiksmus, priešingus vaiko interesams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. Č. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., administracinę nuobaudą – įspėjimą. Ž. V. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 181 str. 1 d., administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Šalies argumentai

V. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad vaiko akivaizdoje ėmė stumdyti mamą, iš tiesų neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, nes Ž. V. nestumdė, tik neįleido jos į savo namus. Šias aplinkybes patvirtino ir V. D.. Neleidimas dukrai pasimatyti su mama negali būti vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia, tai nepagrįstai išplečia piktnaudžiavimo tėvų valdžia sąvoką. Priešingas vaiko interesams motinos valdžios panaudojimas pasireiškė Ž. V. elgesyje, t. y. elementaraus mandagumo taisyklių nesilaikyme, agresyvumu besiveržiant į mano butą, fizinio ir psichologinio smurto naudojimu vaiko akivaizdoje, grubaus žodinio konflikto inicijavime. Tai dukrai sukėlė baimę ir stresą, todėl norėdamas apsaugoti ją nuo dar didesnio skandalo nenorėjo, kad Ž. V. būtų apelianto bute ir toliau agresyviai elgtųsi, imtų tąsyti dukrą. Teigia, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas teigia, kad jo elgesyje nebuvo nei fizinio smurto, nei necenzūrinių žodžių, nei agresyvumo, ir vien faktas, kad neleido neadekvačios ir agresyvios būsenos motinai pasimatyti su dukra, veržiantis į butą, negali būti vertinama kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, todėl atliktų veiksmų turinys – Ž. V. neleidimas į butą – nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties.

Atsiliepimas

Ž. V. atsiliepimu į V. Č. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Teigia, kad V. Č. absurdiški ir šmeižtu paremti teiginiai, samprotavimai bei pateikiamos melagingos interpretacijos iš kiekvienos situacijos, siekiant save pateikti kaip nuskriaustąjį, visiškai neatitinka realiai jo daromų piktybiškų veikų. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nuo 2013 m. vasaros iki šiol bendrauja su abiem vaiko tėvais, sprendžia problemas susijusias dėl bendravimo tvarkos su vaiku, jie matė ir žino kokiais tikslais ir būdais V. Č. siekia bendrauti su dukra, pasinaudojant tėvo teisėmis, nepaisant vaiko interesų ir ignoruojant Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas. Dėl V. Č. piktybiško elgesio, kai 3 metų dukrytę, atskyręs nuo mamos, laikė 14 d., dukrai atsirado sveikatos sutrikimų, psichologinės problemos dėl ko ji nuolat jaučia nerimą, baimę, įtampą likti be mamos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde ginčijama kaltė padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą. V. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir mano, kad jis yra nubaustas nepagrįstai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. yra nubaustas už tai, kad Ž. V. atvykus į V. Č. namus, pažiūrėti vaiko, ji nebuvo įleista, kilo konfliktas, vaiko akivaizdoje tėvas pradėjo stumdyti mamą. Tokie V. Č. veiksmai buvo įvertinti kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams ir buvo kvalifikuoti pagal ATPK 181 str. 1 d. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575 -739/2012). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neneigia, kad tarp jo ir Ž. V. įvyko konfliktinė situacija, tačiau tvirtina, kad jis Ž. V. nestumdė, tik neįleido jos į savo namus. Tačiau liudytoja Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nesulaukusi žinių apie dukrą, nuvyko į V. Č. namus. V. Č. atidarė duris, dukra ją pamačiusi pradėjo bėgti. V. Č. pastojo kelią ir pradėjo stumdyti vaiko akivaizdoje. Dukra ją šaukė, bet V. Č. uždarė ją kitame kambaryje (b. l. 110). Liudytojas V. D. nors ir nepatvirtino, kad matė, kaip V. Č. stumdo Ž. V., tačiau išėjo iš kabineto, nes išgirdo triukšmą, matė, kad V. Č. su Ž. V. pykstasi. Vaikas stovėjo už V. Č. ir verkė. V. Č. neleido Ž. V. įeiti (b. l. 110). Taigi liudytojas nematė viso įvykio. Kaip matyti vaiko akivaizdoje tėvai amoraliai elgėsi, t. y. barėsi, tėvas stumdė mamą, kėlė vaikui baimę, vaikas verkė, šaukėsi mamos. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog V. Č. veiksmai atitinka ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, liudytoją V. D., Vaiko teisių apsaugos atstovę V. S., ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad V. Č. atliko veiksmus, priešingus vaiko interesams.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Č. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė