Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės atstovei Boženai Voitkevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Vidaus tarnybos statuto 53 str., nustatantis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 17 p. numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 str. 2 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 p. (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir minėtą reglamentavimą, galima teigti, kad atsakovės VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-18 įsakymas Nr. TE-87 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu būtų pripažintas neteisėtu ir naikinamas to paties subjekto 2008-03-17 įsakymas Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“, kuriuo panaikintas V. S. 2004-09-13 išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, būtinas atliekant Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigas. Kadangi VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-17 įsakymas Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ nėra ginčijamas ir yra galiojantis – teismas 2012-02-24 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, pareiškėjo V. S. patikslinto skundo dalį dėl VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-17 įsakymo Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ panaikinimo atsisakė priimti (II tomas, b. l. 35-37), atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-18 įsakymas Nr. TE-87 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuris priimtas įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjui V. S. įstatymų nustatyta tvarka atimta specialioji teisė, būtina jo tiesioginių pareigų atlikimui, yra neteisėtas, jį panaikinti, taip pat tenkinti išvestinio pobūdžio reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Kadangi, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A17-217/07, aiškindamas ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 82 str. 7 d., 72 str., 86 str. 3 d. nuostatas, administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos – nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus, t. y. sprendimas, priimtas viršijant pareikštų (ir priimtų) skundo reikalavimų ribas, negali būti laikomas teisėtu, teismas, kuris nagrinėjamoje administracinėje byloje nesprendžia klausimo dėl VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-17 įsakymo Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ panaikinimo, taip pat pažymi, kad minėtas įsakymas nėra neteisėtas: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs ir nagrinėjamoje byloje pateiktą kreipimąsi, 2011-07-07 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003-12-16 redakcija) 18 str. 1 d. 4 p. tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šios nutarimo dalies motyvuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, nurodė: <...“Minėta, pagal ginčijamą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą visais atvejais, atsiradus arba paaiškėjus kuriai nors iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už bet kokią tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl bet kokios tyčinės veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas turi būti panaikintas be jokio papildomo asmens, kuriam toks leidimas ar pažymėjimas buvo išduotas, tikrinimo, ir šis asmuo nebegali toliau eiti pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti būtinas toks leidimas ar pažymėjimas.“...>; <....”Kartu pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai įvairių tyčinių nusikalstamų veikų. Jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn inter alia dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų ir tyčinių baudžiamųjų nusižengimų, dėl kurių asmens teistumas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą nebūtų kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą.” ....>; <...“Todėl, įstatymų leidėjui Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenumačius galimybės vertinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečiu atveju, kai asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas ir kartu patikrinti asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, yra sudaromos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai asmeniui panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas ir dėl to asmuo netenka pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas, net ir tais atvejais, kai su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės nėra tokios, kurios keltų abejonių dėl tokio asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir dėl kurių tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija galėtų kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Taigi pagal ginčijamame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą galimi ir tokie atvejai, kai mažareikšmės aplinkybės būtų pagrindas abejoti asmens patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei ir dėl to asmuo netektų darbo valstybės tarnyboje.“...>; <....“Nors įstatymų leidėjas ir turi plačią diskreciją reguliuoti santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas įstatymo įgaliotai valstybės institucijai, remiantis mažareikšmėmis aplinkybėmis, konstatuoti asmens, einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nepatikimumą ar nelojalumą Lietuvos valstybei ir dėl to asmeniui netekti darbo valstybės tarnyboje.“...>; <...“Taigi ginčijamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų valstybės įgaliotai institucijai vertinti su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusių aplinkybių ir atitinkamai individualizuoti konkrečių tam asmeniui taikytinų priemonių, ribojančių jo teises; vienintelė priemonė, kuri taikoma visais atvejais, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, yra leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimo panaikinimas ir paskesnis asmens atleidimas iš pareigų valstybės tarnyboje, kurioms eiti toks leidimas ar pažymėjimas yra būtinas.“...>; <...Todėl konstatuotina, kad ginčijamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenumatyta galimybė vertinti, ar su asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu ar operatyviniu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui, neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus ir yra vertintinas kaip neproporcingas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą varžymas.“...>.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado įsakymas, kuriuo pareiškėjui V. S. panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“, priimtas motyvuojant tuo, kad yra Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 p. nurodyta aplinkybė, t. y. pareiškėjui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir prieš sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo atsiradus minėtai aplinkybei, pareiškėjo V. S. patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei, kaip nustatyta atsakovo atstovės paaiškinimu teismo posėdyje ir matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų (I tomas, b. l. 17, 30), nebuvo papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“, nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui.

Tačiau vien aplinkybė, kad prieš priimant sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, pareiškėjo V. S. patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nebuvo papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, savaime nėra pagrindas laikyti VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-17 įsakymo Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ neteisėtu: Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime nurodė, kad < “...teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija.”...>. Konstitucinis Teismas 2006-08-08 sprendime yra konstatavęs: teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme); toks teismų galimybių ribotumas šioje srityje ypač akivaizdus susidūrus su materialiosios teisės spragomis. Konstatuota ir tai, kad: visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teisės spragą užpildyti ad hoc; jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas jie galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet reikėtų konstatuoti, kad spręsdami bylas teismai taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai); tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja.

Įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 p. ir 18 str. 1 d. 4 p. bei minėtas konstitucinės doktrinos nuostatas, galima teigti, kad sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas, gali būti priimamas ne tik atsiradus ar paaiškėjus Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, bet ir papildomo tikrinimo metu įsitikinus, kad tolesnis asmens darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui.

Šiuo metu, įvertinus tai, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui V. S. 2008-03-07 buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 291 str. 1 d., yra baigtas, pirmos instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pareiškėjas V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., 24 str. 5 d. ir 291 str. 1 d., veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 ir 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05), pagal šio kodekso 11 str. 4 d. nuostatas priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, pareiškėjas V. S., kaip nustatyta jo paaiškinimu teismo posėdyje, šio apkaltinamojo nuosprendžio neskundė (nuosprendį apskundė kitas teisiamasis), pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003-12-16 redakcija) 16 str. 2 d. 6 p. teistumo turėjimas už apysunkį nusikaltimą yra kliūtis išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, galima teigti, kad VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės vado 2008-03-17 įsakymas Nr. 4-215 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo“ yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.