Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; 1.1.10.1.1.

2026 m. balandžio 27 d.

neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį – paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, 2024 m. kovo 26 d. bauda išieškota; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje (bausmę atlikęs); teistumas neišnykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. 2026 m. vasario 14 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adresu (duomenys neskelbtini), reikalaudamas kartu su juo gyvenusios E. B. išsikelti iš buto, kuris buvo tapęs jos ir jos mažamečių vaikų gyvenamąja vieta, tyčia pastūmė nukentėjusiąją, bandžiusią apsaugoti kambaryje esančius vaikus, rankomis sugriebęs ją už kairės rankos bei kaklo nustūmė į virtuvę ir sudavė smūgį delnu į žandą. Vėliau, E. B. ginantis, spyrė nukentėjusiajai į kairę šlaunį ir ranka sudavė smūgį į galvą, ties kairiu smilkiniu. Vėliau, tęsdamas smurtinius veiksmus, ginčo metu sudavė smūgį nukentėjusiajai delnu į kairį žandą, taip išprovokuodamas E. B. gynybinį elgesį bei jos nustumtas sudavė smūgius ranka nukentėjusiajai į galvą, ties kairiu smilkiniu, bei į dešinę ausį, tokiais veiksmais sukeldamas šeimos narei E. B. fizinį skausmą.

Ž. M. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad įvykio dieną (2026-02-14) jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Būnant namuose, įvyko žodinis konfliktas su sugyventine E. B.. Susierzinęs išėjo iš namų. Nuėjo į kazino, kur toliau vartojo alkoholį. vakare grįžęs į namus, toliau konfliktavo su sugyventine. Supykęs pavartojo smurtą sugyventinės atžvilgiu. Padarė veiksmus kurie nurodyti kaltinime. Gailisi taip pasielgęs, atsiprašė sugyventinės, iš esmės pradėjo keisti savo elgesį.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, bei prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

1) nukentėjusiosios E. B. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad ji pareiškė, kad 2026 m. vasario 14 d. apie 19 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje sugyventinis Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ne mažiau 3 kartų rankos delnu sudavė į veidą, 1 kartą spyrė į kairė koją, ne mažiau 2 kartus kumščiu sudavė į galvą, su ranka sugriebė už kaklo ir už rankos, tokiais savo veiksmais Ž. M. sukėlė jai (E. B.) fizinį skausmą.;

2) nukentėjusiosios E. B. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad ji parodė, kad 2026 m. vasario 14 d. apie 10.00 val. ji susipyko su sugyventiniu Ž. M., su kuriuo gyveno keturis mėnesius, kai jai pasakė, jog skiriasi su ja, ir liepė jai kitą savaitė išsikraustyti iš namų. Tuomet Ž. M. išėjo iš namų. 2026 m. vasario 14 d. apie 19.00 val. sugyventinis grįžo į namus. Būnant virtuvėje Ž. M. jos paklausė, kodėl ji dar neišėjo iš šių namų. Atsakius, kad tą padaryti ketiną rytoj, Ž. M. jai liepė iš namų išsikraustyti per 20 min. Išgirdęs, kad namuose buvę jos vaikai: D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) kambaryje juokiasi, Ž. M. ėjo prie vaikų kambario durų sakydamas, jog pirma iš namų išmes jos vaikus. Ji neleido Ž. M. įeiti į vaikų kambarį, paprašė atsitraukti ir nelįsti prie jos vaikų. Ž. M. ją pastūmė, ranka ją sugriebė už kairės rankos, paskui viena ranka sugriebė už kaklo, taip nustumdamas į virtuvės kambarį ir vieną kartą sudavė rankos delnu į žandą (tiksliai nepamena į kurią pusę). Tuomet, gindamasi ji atstūmė Ž. M. nuo savęs ir jis atsitrenkė į virtuvės sieną. Tada, jis jai spyrė į kairės pusės šlaunį ir ranka sudavęs į kairės pusės galvos sritį, ties smilkiniu, nuo virtuvinio stalo pasiėmė peilį, tačiau pakluso perspėjimui ir padėjęs peilį išėjo į svetainę. Po kurio laiko Ž. M. grįžo į virtuvę ir telefonu ją filmavo, o jai pasakius, kad dar nufilmuotu kaip ją muša, šis filmuodamas jai rankos delnu sudavė jai į kairės pusės žandą. Gindamasi jį pastūmė Ž. M.. Jis nugriuvo ant žemės. Atsistojęs mušė kumščiu, sudavė į kairės pusės galvos sritį, ties smilkiniu. Norėdama išvengti daugiau smūgiu, ji išėjo pas vaikus, į vaikų kambarį. Apsikabinusi vaikus sėdėjo ant lovos norėdama nuraminti, tačiau Ž. M. atėjo iš paskos ir rankos kumščiu jai sudavė į dešinės pusės ausį, po smūgio ji nukrito ant lovos. Po paskutinio smūgio ji pasiėmė savo telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Ž. M., išgirdęs, jog ji paskambino į policiją, apsimovė batus ir laukė policijos vaikščiodamas po butą. Dėl Ž. M. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereikš. Apklausta papildomai E. B. paaiškino, kad su vaikais išsikėlė iš jų nuomojamo būsto, adresu (duomenys neskelbtini). Pas medicinos ekspertus nenuvyko, nes paskirtą apžiūros dieną pakilo temperatūra, o vėliau ant jos kūno nebebuvo smurto žymių. Iškarto po įvykio už dešinės ausies kraujosruva ir ant kairio žasto vidinės dalies atsiradusios kraujosruvos buvo pranykusios. Ji neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.;

3) 2026 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, (duomenys neskelbtini) daugiabučio aukšte. <...> Daiktų galinčių turėti įtakos tyrimui nesimato, nieko nepaimta.;

4) 2026 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2026-02-14 19_52_42)“, kuriame užfiksuotas E. B. pokalbis su BPC darbuotoja. E. B. nurodė, kad reikalingi policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje“ <...> sugyventinis muša, gąsdina vaikus, jai trenkė kelis kartus <...> į veidą, ranką, spyrė į koją bei nurodė, jog įvykio adresas – (duomenys neskelbtini), Panevėžys.;

5) 2026 m. vasario 14 d. Panevėžio apskrities VPK specialisto Š. B. tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytų adresu ((duomenys neskelbtini), Panevėžys) buvo pabendrauta su pranešėja E. B., kuri buvo blaivi, labai susijaudinusi, tačiau paaiškino kad, tarp jos ir neblaivaus sugyventinio Ž. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) kilo žodinis konfliktas, kurio metu Ž. M. tris kartus kumščiu trenkė E. B. į veidą, t. y. dešine ranka du kartus ir vieną kartą ranka, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant E. B. smurto žymių nesimatė. Ž. M. neigė smurtavęs prieš sugyventinę, aiškino, kad ją tik smaugė. Ž. M. elgėsi agresyviai, atsisakė nusistatyti blaivumą, tačiau buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais Ž. M. buvo sulaikytas 20.10 val., ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys.;

6) 2026 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas Panevėžio apskrities VPK policijos pareigūno V. M. kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su pareigūnu dirba pareigūnė E. S.. Kūno kameros vaizdo ir garso įrašo trukmė 9 min 7 sek. Matyti kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vieta lipa laiptinės laiptais, skambina į buto duris, duris atidaro nukentėjusioji E. B.. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes. Vaizdo įraše užfiksuotos iš dalies analogiškos aplinkybės, nurodytos tarnybiniame pranešime ir nukentėjusiosios apklausos protokoluose.;

7) 2026 m. vasario 16 d. poėmio protokolas, iš kurio matyti, kad buvo paimtas įtariamojo Ž. M. mobilaus ryšio telefonas „Iphone 17 Pro Max“.;

8) 2026 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 17 Pro Max“ ir jame esanti informacija, kuri užfiksuota fotonuotraukose bei vaizdo įrašuose. Įrašai perfilmuoti tarnybiniu telefonu, nes dėl techninių kliūčių nebuvo galima išsikelti įrašų į darbinį kompiuterį. Programoje „Galerija“ rastas vaizdo įrašas 26 sek. trukmės, filmuotas 2026 m., vasario 14 d., 19.50 val., kuriame matoma stovinti virtuvėje nukentėjusioji E. B. ir Ž. M.. Įraše matyti kaip Ž. M. sako: „a girdi? Davai. Nu“, E. B.: „tai nufilmuok kaip trenki dar kartą“. Po šių žodžių Ž. M. trenkia į veidą delnu E. B.. Ant stalo nukrenta nukentėjusiosios akiniai. Ž. M.: „nu tinka toks filmavimas? Tinka? Tai <necenzūriniai žodžiai> a girdi? Valink iš čia “. Programoje „Galerija“ rastas vaizdo įrašas 2 min. 19 sek. trukmės, filmuotas 2026 m. vasario 14 d., 19.59 val., kuriame matoma kambaryje sėdinti ant sofos verkianti nukentėjusioji E. B., apsikabinusi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus bei kambaryje stovintis Ž. M.. Kaltinamasis užduoda klausimus nukentėjusiajai, vaikams: „nu kas dar yra blogai? E. B.. Nu kas yra tau blogai? E. B. dar papasakok. Šalia tavęs yra (duomenys neskelbtini)vaikai, nepilnamečiai. Nu kas yra blogai ? Gali pasakyt E. B.? Kas yra blogai? Nu E. B.. Jų vaikų tėvas su jais elgiasi gerai, o tu E. B.? Kas su tavim negerai? Kodėl tokia? Kas emocijom taip elgiasi? E. B. parodyk, nu parodyk. Papasakok kaip tu jautiesi? Labai blogai, tai reiškia, kad vaikai turi būti pas tėtį ne pas tave. Teisingai? Teisingai E. B.? Gerai viskas, policija atvažiavo. Mes tuoj ir pašnekėsim, kad vaikai turi būti su tėčiu, o ne su mama, nes mama yra psichiškai nestabili. Teisingai? A. B. pas tėtį nori būti ar pas mamą? A. B. atsakius: pas abu, Ž. M.: tai rinkis arba pas tėtį arba pas mamą. Tai tėtis ar mama rinkis? Rinkis, nes kitaip negali būt. Arba mama arba tėtis, nes policija tuoj ateis į kambarį. Tai kas tėtis ar mama? D. B. atsakius: mama, Ž. M.: mama? Viskas fsio. Reiškia mama turi šiandien pasėdėt dėl to, kad mama jums kenkia. Viskas, viskas atvažiuoja policija, pašnekėsim. Mama šiuose namuose nebegali čia būti su jumis kartu. E. B. tai gal baigiam ir nebešnekam nesąmonių.“ Įrašo pabaiga.;

9) Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos 2026 m. vasario 17 d. nepilnamečių A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad jose užfiksuota E. B. įvykio aplinkybių pasakojimas: E. B. sako, kad vakar grįžęs į namus sugyventinis Ž. M. pradėjo fiziškai smurtauti prieš ją. Vaikai tuo metu buvo savo kambaryje. Moteris vėliau nuėjo į vaikų kambarį, vaikai buvo išsigandę, bet juos greitai mama nuramino. Moteris iškvietė pareigūnus, kurie atvykę išsivežė sugyventinį. Sugyventinis buvo neblaivus. Sugyventinis alkoholį vartoja nedažnai, priklausomybės alkoholiui neturi. Sugyventinis fizinį smurtą naudojo pirmą kartą, priežastis buvo tiesiog buitinė. Vaikai nuomonės neišsakė.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija, bausmės skyrimas, kt. bylos klausimai

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu, tai yra 2026 m. vasario 14 d., apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tyčia stumdė nukentėjusiąją, sudavė jai smūgius į galvos sritį, spyrė nukentėjusiajai į kairę šlaunį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą. Kaltinamasis pilnai pripažįsta padaręs kaltinime nurodytą veiką. Be kaltinamojo parodymų šią veiką patvirtina kiti bylos duomenys – nukentėjusiosios pareiškimas bei apklausos protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūrų protokolai, kiti rašytiniai bylos duomenys. Ž. M. atlikti smurtiniai veiksmai, pasireiškė neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad Ž. M., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes pripažįsta kaltinamąjį recidyvistu, ir nustato, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Ž. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, smurtinė, baigta, padaryta artimoje aplinkoje. Kaltinamasis teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką padarė dar vykdydamas laisvės apribojimo bausmę už ankstesnį analogišką nusikaltimą, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirba.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam Ž. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant bausmės rūšį – areštą, jo trukmę, atsižvelgiant į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis.

Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka, bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 14 d. 20.10 val. iki 2026 m. vasario 16 d. 11.11 val. (2 paros).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, mokosi aukštojoje mokykloje, šeimoje augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taisosi, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant teismo įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiu, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. M. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 14 d. 20.10 val. iki 2026 m. vasario 16 d. 11.11 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 6 d. 3 p., 5 p., 6 p., 10 p., Ž. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, be intensyviosios priemonės, įpareigojant Ž. M. šiuo laikotarpiu dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokymąsi), arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pripažinti Ž. M. recidyvistu.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.