- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- I-210-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02989-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-07-16 sprendimą Nr. ID-6742(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį po 271,18 Lt (78,54 eurų) per mėnesį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti atsakoves Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, ir VRM nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.
Paaiškina, kad VRM 1999-01-27 sprendimu jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri 2010–2013 m. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad kiekvieną mėnesį buvo neišmokama po 271,18 Lt, todėl ginčijamu laikotarpiu susidarė 1 204,23 Lt (348,80 eurų) dydžio pensijos nepriemoka. Atkreipia dėmesį, kad 2013 m. kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti pensijos nepriemoką. Atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame informavo, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Pareiškėjo nuomone, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas valstybinių pensijų mažinimas ir tokio mažinimo pratęsimas iki 2013-12-31 (Laikinojo įstatymo 15 str.) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
Nurodo, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata valstybė laiduoja, reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21-22) paaiškina, kad pareiškėjo nurodytas valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyminis pagrindas - Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (ginčui aktualias redakcijas) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiškiai pasisakė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ją gaunantiems galėjo būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija pareiškėjui nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, atitinkami ministerijos veiksmai išmokant pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka sumažintą valstybinę pensiją laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais nei tuo metu galiojusių, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2012–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad VRM sekretoriaus 1999-01-27 išvada Nr. 15076 pareiškėjui nuo 1998-12-31 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 347,12 Lt per mėnesį (b. l. 16). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-07-15 pažymos matyti, kad pareiškėjo valstybinės pensijos dydis buvo 1 475,41 Lt (b. l. 20). Pensija laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. VRM 2013-07-11 gautas pareiškėjo prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 17). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRM 2013-07-16 sprendimu Nr. 1D-6742(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 18-19). Be to, VRM pateikė pareiškėjui Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą apie 2012-2013 m. pensijos dydį (b. l. 20).
Ginčui dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2013-07-16 sprendimą Nr. 1D-6742(11). VRM minėtame sprendime nurodė, kad išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintą valstybinės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.
Šiame sprendime pareiškėjo prašymą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmetus kaip nepagrįstą, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo prašymas panaikinti VRM 2013-07-16 sprendimą Nr. 1D-6742(11).
Pareiškėjui nuo 2014 metų mokama visa jam paskirta valstybinė pensija, todėl reikalavimas įpareigoti mokėti atsakoves Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtą valstybinę pensiją atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.