Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-282/2009

2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M., privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios A. S. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir nuteista, skiriant 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Iš A. M. priteisti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. S., o proceso išlaidos iš kaltinamosios nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad 2007 m. spalio 5 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme pašalinių asmenų akivaizdoje išvadino A. S. žeminančiais žodžiais (valkata, aferiste) ir necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu laisvo elgesio moterį.

Nukentėjusioji A. S. ir jos atstovė prašo tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą, o nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistosios A. M. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Tuo tarpu nuteistoji A. M. savo skunde pateikė savitą įvykio aplinkybių vertinimą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nepagrįstai teigia, kad teismas vertino tik nukentėjusiosios parodymus, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino visų byloje apklaustų asmenų parodymus. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų bei kaltinamosios parodymus teismas vertino atsižvelgdamas į įrodymų visumą, todėl teismas nepažeidė BPK 20 str. 3, 5 d. nuostatų.

Nuteistoji savo skundu apeliuoja į tai, kad policijos pareigūnai, konkrečiu atveju teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti A. S. ir G. P. (b. l. 75-76), nepatvirtino fakto apie nukentėjusiosios A. S. įžeidinėjimą. Iš esmės kolegija sutinka su tokiu skundo argumentu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė apie minimą faktą, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad A. M. įžeidinėjo A. S. policijos pareigūnų akivaizdoje. Tačiau tai nepaneigia A. M. kaltės, nes pastaroji nukentėjusiąją įžeidė kitų žmonių – liudytojų A. B. ir J. M. akivaizdoje.

Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, kurias iš esmės patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos A. B. ir J. M.. Nuteistoji savo skundu siūlė nesiremti liudytojų A. B. ir J. M. parodymais, nes pastarosios, pasak apeliantės A. M., yra nukentėjusiosios giminaitės. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų giminystės ryšius bei tarpusavio santykius ir skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodė, kad nukentėjusioji A. S. yra liudytojos A. M. sūnaus sugyventinė, o liudytoja A. B. yra nukentėjusiosios globojamo vaiko mokytoja. Dėl to yra aišku, kad nukentėjusioji ir minimos liudytojos buvo pažįstamos ir bendravo iki įvykio, tačiau tai nėra argumentas netikėti šių liudytojų parodymais. Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytoja J. M. yra pačios nuteistosios sesuo, o liudytoja A. B. iki įvykio nepažinojo nei nuteistosios, nei liudytojos J. M., ir vietoje, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika, buvo pirmą kartą (b. l. 58-59).

Nukentėjusiosios bei liudytojų A. B. ir J. M. parodymai sutampa dėl visų esminių aplinkybių, jų parodymai yra vienodi ir nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusioji, liudytojos A. B. ir J. M. vienodai nurodė, kad tik įvažiavus į nuteistosios gyvenamojo namo kiemą, tik išlipus nukentėjusiajai iš automobilio, liudytojai A. B. pasilikus sėdėti automobilyje, liudytojai J. M. stebint įvykį pro namo langą, nuteistoji A. M., laikydama kažką rankoje, eidama link iš automobilio išlipusios A. S., išvadino pastarąją žeminančiais žodžiais - ,,valkata“, ,,aferiste“ ir necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu laisvo elgesio moterį (b. l. 58-59). Visa tai paneigia A. M. versiją, kad nukentėjusioji pirma užsipuolė ją, o ji išvadino negražiais žodžiais A. S. ne dėl to, kad norėjo įžeisti pastarąją, o atsikirsdama į nukentėjusiosios išsakytus žodžius. Nuteistosios A. M. versiją paneigia ir tai, kad, automobiliu tik įvažiavusi į kiemą, nukentėjusioji, dėl įžeidžiančio nuteistosios elgesio buvo priversta tuoj pat išvažiuoti, išsikviesti policijos pareigūnus ir, tik atvykus pastariesiems, grįžti. Tokiu būdu visiškai nelogiškas nuteistosios aiškinimas, kad A. S. užsipuolė ją, nes, kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, ne A. M., o nukentėjusioji mėgino išvengti konfliktinės situacijos ir pagalbos kreipėsi į policijos pareigūnus. Kolegija pažymi ir tai, kad A. S. į bendrą J. M. ir nuteistosios A. M. kiemą atvyko ne be priežasties, kaip teigia nuteistoji, o liudytojos J. M. prašymu, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas S. G. (b. l. 76), nurodydamas, kad pakviesti A. S. jo prašė J. M., nes negalėjo išeiti iš savo namų. Tuo tarpu nuteistoji aiškino, kad policijos pareigūnai atvyko kartu su greitosios medicinos pagalbos medikais dėl sergančio jos brolio L. M., nors nei nukentėjusioji, nei liudytojos J. M. ir A. B. nematė atvykusios greitosios medicinos pagalbos. Jų parodymus patvirtina ir byloje esanti pažyma apie tai, kad įvykio dieną L. M. greitoji medicinos pagalba kviečiama nebuvo (b. l. 71). Iš aptartų parodymų ir kitų bylos duomenų akivaizdu, kad pačios nuteistosios, o ne nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, apie įvykio aplinkybes prieštarauja surinktų įrodymų visetui.

Aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai atskleidžia tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius A. M. nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 155 str. 1 d. Neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji kitų žmonių akivaizdoje, t. y., viešai vadindama A. S. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, įžeidė pastarąją, o nuteistosios skundo argumentą, kad ji nukentėjusiosios įžeisti nenorėjo, paneigia visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, nes išvadinimas, pasak pačios nuteistosios, ,,...negražiais žodžiais...“ A. S. kitų žmonių akivaizdoje (b. l. 57), yra ne kas kita, o tikslinis noras, siekis įžeisti, pažeminti nukentėjusiąją.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad A. M. veiksmuose yra visi objektyviosios ir subjektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1d., pusės požymiai, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta už A. S. įžeidimą.

Dėl nukentėjusiosios A. S. apeliacinio skundo argumentų

Iš esmės savo skundu nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltininkės visą jos prašytą neturtinės žalos atlyginimą (10000 Lt) ir apylinkės teismo nepriteistas turėtas proceso išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Taigi, A. M. įžeidė A. S., todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą, nes buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje. Dėl šių neteisėtų nuteistosios veiksmų, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, viešą pažeminimą (b. l. 84-85). Kolegija, svarstydama nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos dydžio ir vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., įvertinusi konkretaus įvykio aplinkybes, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji buvo įžeista iš esmės tik dviejų jai gerai pažįstamų žmonių akivaizdoje, atsižvelgusi į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė nors ir tyčios forma, tačiau tuo pačiu nukentėjusiajai negalėjo būti netikėta dėl ilgą laiką besitęsiančių nesutarimų su A. M., ką įrodo Joniškio rajono policijos komisariato tyrimo medžiagos, pridėtos prie bylos, pačios nukentėjusiosios bei nuteistosios parodymai, taip pat, siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinusi žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nekilnojamojo turto neturi, turtas ir metinės pajamos neviršija įstatyme numatytų dydžių Valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 49; 115), jos asmenį apibūdinančius duomenis (yra 68 metų amžiaus; administracinių nuobaudų neturi; įvykio metu nebuvo teista (b. l. 46) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios dvasiniai, moraliniai išgyvenimai bei pažeminimas pirmosios instancijos teismo įvertinti 500 Lt pagrįstai.

Apeliantės skundo argumentai, kad jai gėda pasirodyti viešumoje, sunku bendrauti su žmonėmis, bijant, kad pastarieji gali ją apkalbėti, juoktis iš jos – nėra logiškai pagrįsti, nes, kaip buvo minėta, nuteistoji A. S. įžeidė ne žmonių susibūrimo vietoje, o kaime, kuriame pati nukentėjusioji negyvena (b. l. 1), kaimo sodybos kieme, dviejų jos pažįstamų žmonių, ir iki šio įvykio žinojusių apie nukentėjusiosios ir nuteistosios nesutarimus, akivaizdoje. Tokiu būdu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji patiria nepatogumus, būdama viešumoje kitoje socialinėje aplinkoje. Tai, kad nukentėjusioji augina neįgalų nepilnametį vaiką, konkrečiu atveju, nėra pagrindas padidinti apylinkės teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju A. S. patirtos neturtinės žalos turinį sudaro A. M. nusikalstamas veikimas nukreiptas prieš pačią nukentėjusiąją, bet ne prieš jos šeimos narius, kurių net nebuvo įvykio vietoje.

Tokiu būdu nėra pagrindo, nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, padidinti A. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantė skundu prašo priteisti iš nuteistosios jos turėtas proceso išlaidas, tai yra už advokato paslaugas sumokėtas sumas pinigų. Nors savo apeliaciniame skunde prašomos priteisti sumos nukentėjusioji nenurodė, tačiau iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatui už paslaugas, tame tarpe ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, apeliantė sumokėjo 2655 Lt (b. l. 53; 114).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėto jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji turėjo išlaidų advokato pagalbai surašant skundą dėl bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, skundą Šiaulių apygardos teismui, skundžiant Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartį (b. l. 7-8; 12-14), apeliacinį skundą bei atstovaujant jos interesus teisme. Bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei metus laiko, buvo surengta vienuolika teismo posėdžių, iš kurių nukentėjusiosios atstovė dalyvavo dešimtyje. Kaip buvo minėta, nuteistosios materialinė padėtis nėra gera, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pati nuteistoji apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog 2008 m. kovo mėn. padovanojo savo dukrai butą (duomenys neskelbtini). Dėl to, kolegijos nuomone, nuteistoji turi materialines galimybes atlyginti proceso išlaidas. Kolegija taip pat pažymi, kad tokių proceso išlaidų dėl A. M. kaltės būtų buvę galima ir išvengti jei pastaroji būtų atsiprašiusi nukentėjusiosios ir susitaikiusi su ja dar taikinamajame teismo posėdyje (b. l. 36), tačiau A. M. neatsiprašė nukentėjusiosios net apeliacinio bylos nagrinėjimo metu.

Kolegija, atsižvelgusi į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, privataus kaltinimo bylos sudėtingumą ir apimtį, kuomet palaikyti kaltinimą ir teikti įrodymus iš esmės yra pačio nukentėjusiojo pareiga, teisinės pagalbos teikimo trukmę, surašytus dokumentus ir pan., daro išvadą, kad A. S. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatei atitinka protingumo, teisingumo kriterijus ir nėra per dideli, todėl priteistini iš A. M..

Tokiu būdu, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, iš A. M. nukentėjusiajai A. S. priteistinos visos bylos dokumentais pagrįstos proceso išlaidos, turėtos, iš esmės, dėl nuteistosios kaltės, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto 1475 Lt atstovavimo išlaidų klausimo (BPK 328 str. 4 p.). Remiantis tuo kas išdėstyta, iš A. M. A. S. taip pat priteistinos jos apeliaciniame bylos procese turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (1180 Lt).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo ir iš A. M. priteisti A. S. 1475 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., iš A. M. priteisti A. S. 1180 Lt apeliaciniame bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.