- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-5-212/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00777-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- J. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, V. U., V. R., M. A., V. P., K. I., G. Š., A. Š., R. Š., Valstybės žemės fondas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-732/2019 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui D. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, V. U., V. R., M. A., V. P., K. I., G. Š., A. Š., R. Š., Valstybės žemės fondas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (miškų ūkio paskirties) ribas pagal matininkės A. Š. parengtą žemės sklypo planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, norėdamas patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, kreipėsi į A. Š., kuri 2015 m. sausio 14 d. jas paženklino ir surašė ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 356-3. Rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgta į žemės reformos metu parengtus abrisus, žemės sklypo planą, kuriame žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Utenos apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 16-531, suprojektuotas ribas. Atsakovas D. V., kaip gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas dėl to pateikė pastabas, kad sklypo ribos esą pažeidžia anksčiau nustatytas ir paženklintas žemės sklypų bendras ribas kadastrinių matavimų plane, pažymėtas taškais 7, 8, 9. Pateikus kadastrinių matavimų bylas derinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Molėtų skyriui, pastarasis 2015 m. kovo 10 d. raštu Nr. 40SD-(14.40.103.)-1047 nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. paženklintos žemės sklypo ribos natūroje neatitinka pirminių privatizavimo planų ir abrisų. Atsižvelgdama į tai, matininkė 2015 m. kovo 16 d. pakartotinai atliko žemės sklypo ribų paženklinimą – patikslinimą ir nustatė, kad atlikus matavimus pagal pirminius planus ir abrisus, paženklinimas neatitinka teritorijų planavimo detaliųjų ir specialiųjų planų, atsakovo nuosavybės teise turimas sklypas ženkliai padidėja, o ieškovo – sumažėja ir neatitinka pirminio privatizavimo ploto.
2. Tokia pat situacija yra ir su kito savininko – V. P. žemės sklypu. Atsakovas dėl šios priežasties – noro turėti ženkliai didesnį sklypą – atsisakė atlikti kadastrinius matavimus. Laikė, kad D. V. žemės sklypo linijų ilgiai ir pririšimai natūroje ženkliai neatitinka abriso ir plano atitinkamų duomenų, juose yra neleistinų klaidų, kurios ir sukelia ginčus tarp žemės sklypų savininkų – pagal abrisus sunku spręsti apie įrašytų metrų tikslumą, linijų ilgiai bei pririšimų metrai skiriasi. Bendro riboženklio (dėl kurio ir kyla ginčas) abrisuose yra du pririšimai. Patenkinus ieškovo reikalavimą, žemės sklypų ribos būtų aiškios ir tai visiškai atitiktų Utenos apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakyme „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“ nuostatas bei reikalavimus, kurių pagrindas – Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-96 patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Priešingu atveju tai reikštų, kad atsakovas neteisėtai valdo dalį žemės sklypo, o ginčas toliau egzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2019 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė bendrą žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal matininkės A. Š. paruoštą 2019 m. kovo 8 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, įtvirtinant bendros ribos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje sekančiai: riboženklis Nr. 7, koordinatė X ašyje 6124099,40 ir Y ašyje 585255,60; riboženklis Nr. 8, koordinatė X ašyje 6123528,23 ir Y ašyje 585876,99; menamas riboženklis Nr. 9, koordinatė X ašyje 6123533,70 ir Y ašyje 585878,11; apskaičiuoti linijų ilgiai projekcijoje nuo riboženklio Nr. 7 iki riboženklio Nr. 8 yra 841,15 m bei nuo riboženklio Nr. 8 iki menamo riboženklio Nr. 9 yra 5,59 m. Taip pat priteisė iš atsakovo D. V. 1‘442 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. Ž. ir iš J. Ž. ir D. V. po 64,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
4. Kadangi dėl ieškovo J. Ž. žemės sklypo išorinių ribų nei vienas iš suinteresuotų asmenų nepareiškė prieštaravimų, teismas laikė, jog šios bylos ginčas yra dėl ieškovui J. Ž. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidinės ribos su atsakovo D. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribuojančio vidine sklypo dalimi su ieškovo sklypu. Nustatė, kad pagrindinis ginčas yra dėl riboženklio, esančio pietrytinėje sklypų dalyje, kuris atsakovo preliminariame plane, parengtame VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, pažymėtas indeksu 2 ir ieškovo žemės sklypo prašomame patvirtinti kadastrinių matavimų plane atitinka tašką 9, t. y. turėtų su juo sutapti. Tačiau pirminis riboženklis, kuris buvo įkastas atliekant atsakovo sklypo preliminarius matavimus ir kuris plane žymimas indeksu 2, yra išverstas/sunaikintas, o maždaug už 7 metrų, atsakovo sklypo pusėje įkastas naujas. Šio riboženklio tiksli vieta ir yra esminis klausimas, kadangi nustačius jį, nustatoma šalių žemės sklypų riba.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bendra riba iš tikrųjų neaiški. NŽT atstovas E. S. apžiūrint sklypą paaiškino, jog šiaurės vakarinėje abiejų sklypų dalyje esantis riboženklis yra „smetoninis“ kapčius ir skiria ieškovo ir atsakovo žemės sklypus. Šis riboženklis atitinka ieškovo taikos pasiūlyme žemės sklypų plane nurodyto riboženklio „7“. Pažymėjo, jog būtent šio riboženklio vietą yra nustatęs ir užfiksavęs antstolis L. J. 2016 m. vasario 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
6. Teismas sutiko su NŽT atstovo E. S. teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, kad tiksliai nustatyti ginčytiną ribą yra itin sudėtinga, nes natūroje esanti riba neatitinka pirminių žemės sklypų privatizavimo dokumentų (abrisų, planų). Šiuo atveju teisinis reglamentavimas nenustato natūroje esančių riboženklių viršenybės prieš dokumentus arba atvirkščiai – dokumentų viršenybės prieš natūroje stovinčius riboženklius, t. y. nei vienu, nei kitu atveju nėra suteikiama jokių privilegijų nustatant sklypų ribas, todėl savininkų teises įstatymai gina vienodai.
7. Pažymėjo, jog ieškovui J. Ž. minėtas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko jį paveldint pagal 2006 m. birželio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2652. Atsakovui D. V. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko pagal 2006 m. rugpjūčio 5 d. ir 2006 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 4217 ir Nr. 7205. Tapę sklypų savininkai ieškovas ir atsakovas iki šiol negali nustatyti tarp besiribojančių žemės sklypų ribų. Nenustačius tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų vidinės ribos, nei ieškovas, nei atsakovas negalės apskritai patvirtinti savo sklypų ribas ir nustatyti jų plotus. Be ieškovo ir atsakovo teisių nustatyti savo sklypų tikslias ribas, pažeidžiamos ir trečiųjų asmenų teisės. Nes ir jie negali nustatyti ir patvirtinti žemės sklypų, besiribuojančių su ieškovo žemės sklypu ribas. Ginčas dėl žemės sklypų ribų tarp ieškovo ir atsakovo tęsiasi nuo 2015 metų. Tokia situacija negali būti tęsiama iki begalybės ir nesant sutarimo tarp ieškovo ir atsakovo, tai turėtų nustatyti teismas.
8. Vadovaudamasis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 4 dalis), įvertinęs ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės sklypų ribos kilimo priežastis, pateiktus planus bei antstolio konstatuotas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad sklypų riba nustatytina ne pagal kadastrinių matavimų planą, bet ginčytiną persidengimo atkarpą dalijant pusiau, t. y. pagal ieškovo pasiūlytą kompromisinį variantą, pavaizduotą taikos pasiūlyme, kas atitinka CK 4.45 straipsnio nuostatą. Būtent neatitikimą pagal schemą sudaro 11,18 m ir šį atstumą dalijant pusiau, kiekvieno savininko sklypui atiteks po 5,59 m. Nustačius bendrą ribą šiuo būdu, ieškovo sklypas būtų 114850 kv. m ploto (kiek mažesnis nei įregistruota registre), o atsakovo – 81931 kv. m ploto (didesnis) su leistina ploto paklaida. Be kita ko, konstatavo, kad atsakovas (jo atstovė) jokių variantų, racionalių pasiūlymų, kokiu kitu priimtinu būdu nustatyti ginčytiną ribą ir išspręsti ginčą, nepasiūlė, o tik prašė ieškinį atmesti, vadinasi, palikti ginčą neišspręstą.
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas J. Ž. pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo 115000 kv. m žemės sklypą, o atsakovas D. V. paveldėjo 80000 kv. m žemės sklypą. Pagal ieškovo pasiūlytą kompromisinį žemės sklypų ribų nustatymo planą ieškovo žemės sklypas sumažėtų 150 kv. m plotu, negu jis paveldėjo. Gi atsakovo žemės sklypas padidėtų 1931 kv. m, negu jis paveldėjo ir tai niekaip negali pažeisti atsakovo teisių. Kadangi kiti tretieji asmenys, kurių sklypai ribojasi su ieškovo ir atsakovo sklypais, dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pretenzijų nepareiškė, todėl laikė, jog ieškovo J. Ž. žemės sklypo išorinės ribos kitų trečiųjų asmenų neginčijamos ir tvirtintinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas D. V. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
11. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo tenkino ieškovo reikalavimus (kad ir iš dalies), nustatydamas žemės sklypų ribas pagal ieškovo užsakymu atliktus kadastrinius matavimus, kurie neatitinka pirminių dokumentų, o naujas ženklinimas atliktas pažeidžiant privalomus reikalavimus.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovo sklypų ribos yra neaiškios. Byloje yra atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo dokumentai: 2005 m. gegužės 5 d. sklypo Nr. 355-3 abrisas, kuris, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, yra pirminis žemės sklypo dokumentas, kuriame pateikiamos tikslios, vietovėje nustatytus žemės sklypo ilgius atitinkančios žemės sklypo ribos; 2005 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo planas, parengtas valstybės įmonės VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“, kuris pagal linijų ilgius ir plotą pilnai atitinka 2005 m. gegužės 5 d. sklypo Nr. 355-3 abrisą. Šis planas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. balandžio 5 d., o pagal galiojantį teisinį reglamentavimų, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta.
13. Dėl nurodyto apeliantas mato, kad riba tarp šalių žemės sklypų yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota, todėl nėra ir nebuvo jokių sąlygų bei pagrindų taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas. Tik nustačius, jog riba yra neaiški iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateikus įrodymus, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikdamas ieškovo užsakymu atliktiems kadastriniams matavimams, taip pat pažeidė CK 4.45 straipsnio, bei CK 4.262 straipsnio nuostatas.
14. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepaisė ir teismų praktikos suformuotos, sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų, kadastrinių matavimų: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, kad „tuo atveju, jeigu žemės sklypas buvo paženklintos vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010).
15. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas, ar jo turimas viršplotis sudaro pagrindą keisti jo žemės sklypo ribas. Apeliantas mano, kad susiklosčiusi situacija yra teisiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 21 punkte, tačiau šių reikalavimų šio ginčo atveju taip pat nepaisyta.
16. Apelianto nuomone, teismas neįvertino ir visiškai nieko nepasisakė dėl to, kad ieškovo žemės sklypo ženklinimas įvykdytas nesilaikant Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rektoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-424 bei Nuostatų 32 punkto, nes buvo išverstas senas riboženklis ir pastatytas naujas. Riboženklis, kuris jau minėtame Preliminariame plane ir D. V. abrise įžymėtas indeksu 2, žymėjo D. V. sklypo Nr. 355-3 ir J. Ž. sklypo Nr. 356-3 ribą. Buvęs riboženklis sunaikintas, o maždaug už 7 m D. V. sklypo pusėje buvo pastatytas naujas. Apie buvusio riboženklio sunaikinimą ir naujo pastatymą atsakovui D. V. nebuvo pranešta ir atliekant šiuos veiksmus jis nedalyvavo. Teismas turėjo iš esmės įvertinti šiuos atsakovo motyvus, tačiau to nepadarė.
17. Apelianto vertinimu, šiuo atveju teismas lyg ir bandė paisyti abiejų savininkų interesų pusiausvyros principo, tačiau nepakankamai.
Šalies argumentai
18. Apeliantas taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas ne dėl žemės sklypo ribos nustatymo, o klausimas dėl kompensavimo už neleistiną žemės, miško plotų skirtumą, atsiradusi dėl ankstesnių matavimų netikslumų, nustatytą tobulėjant žemės matavimo prietaisams tvarka. Tokia situacija yra teisiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” (toliau – ir nutarimas Nr. 385) 2.11 punkte ir teismas turėjo į tai atsižvelgti.
Atsiliepimas
19. Ieškovas J. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
20. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai, neva tai sklypų ribos turi būti nustatinėjamos pagal abrisų duomenis, yra nepagrįstas ir atmestinas. Sudarytuose žemės sklypų abrisuose yra neleistinos klaidos, kurios ir sukėlė bereikalingus ginčus tarp žemės sklypų savininkų. Sunku spręsti apie abrisuose įrašytų metrų tikslumą, nes nagrinėjant visų trijų žemės sklypų, kurie turi bendras ribas bei pririšimus nuo stabilių objektų, linijų ilgiai bei pririšimų metrai skiriasi.
21. Akcentuoja, jog metodikos, kuri minima apeliaciniame skunde, galiojusioje nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 25 d. 73.1 papunktyje nustatyta, kad „kai riboženklių dislokavimo vietos negalima nustatyti 71.2 punkte nurodytu būdu, naudojami kiti geodeziniai instrumentai: teodolitai, menzulos, goniometrai. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, parengiamas žemės sklypo abrisas, kurį pasirašo šio sklypo būsimi savininkai ar naudotojai, kuriems paženklinti žemės sklypai ir ženklinimą atlikęs projekto autorius. Byloje nėra įrodymų, jog buvo naudojami kiti matavimo prietaisai. Abrisų klaidos akivaizdžios. Pažymi, kad nurodytoje metodikoje abrisas nėra įvardintas, kaip pirminis žemės sklypo dokumentas. Abrisas aiškiai įvardijamas kaip pagalbinis dokumentas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad abriso, kaip pagalbinio dokumento, reikalingumo priežastis kyla tada, kai nėra galimybės žemės reformos žemėtvarkos projekte ar ortolografiniame plane identifikuoti aiškios vietos žemės sklypo padėčiai nustatyti, jame nurodomi atstumai nuo charakteringų vietovės objektų, gretimų žemės sklypų riboženklių. Kadangi matavimai, manytina, buvo atliekami 25-50 m rulete, nustatyti ir abrisuose pažymėti sklypų kraštinių linijų ilgiai bei atstumai nuo charakteringų vietovės objektų yra orientaciniai ir negali būti vertinami kaip absoliutūs dydžiai. Pirmos instancijos teismui pateikti įrodymai (pralaidos topografinė nuotrauka) ir paaiškinimai bei nustatyti faktai išvažiuojamojo posėdžio metu, patvirtina, kad nustatyti žemės sklypų ribas remiantis abrise nurodytais atstumais nuo griovio, nėra galimybės. Faktas, kad atstumas, sudarant abrisus, nebuvo matuojamas viduryje griovio, nėra įrodymų kokiu atstumu nuo griovio buvo matuojamas atstumas, kurioje keliuko dalyje jis pradėtas matuoti ir kt. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, apelianto motyvai dėl abrisų atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
22. Mano, jog apelianto motyvas, jog 2005 m. rugpjūčio 8 d. plano, parengto VĮ „Valstybinės žemėtvarkos institutas“, kuris pagal linijų ilgius ir plotą, neva tai, pilnai atitinka 2005 m. gegužės 5 d. sklypo 355-3 abrisą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Tiek apelianto, tiek ir ieškovo žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pagal preliminarius matavimus. Šioje byloje ginčas būtent ir kilo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates nustačius valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo tikslumas yra 0,01 m. Apeliantas iki šiol nėra atlikęs savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, nors pirmą kartą šioje byloje jam pateikus apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, apeliantas klaidino šį teismą, nurodydamas, jog tuo metu jis atlieka kadastrinius matavimus ir byla turi būti nagrinėjama vertinant šiuos kadastrinius matavimus. Šios bylos reikalavimas ir yra patvirtinti ieškovo J. Ž. žemės sklypo ribas pagal matininkės A. Š. padarytus kadastrinius matavimus. Jeigu, kaip teigia apeliantas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sklypo ribos yra teisingos ir išsamios, tad kokiu pagrindu apeliantas į bylą pateikė jo atliekamų savo sklypo kadastrinių matavimų duomenis su skirtingomis koordinatėmis.
23. Pažymi, kad ieškovo iniciatyva (atsakovas šių veiksmų atlikti nesutiko) geodeziškai buvo pamatuotas faktinis jam priklausančio žemės sklypo naudojimas (matininko J. D. faktinio naudojimo planas). Šiuo rašytiniu įrodymu nustatyta, kad atsakovas faktiškai naudojasi 8,393 ha žemės sklypu, t. y. 0,3927 ha daugiau, nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tai yra daugiau, nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede. Pagal šį dokumentą atsakovo žemės sklypo ribų posūkio taškų 1; 2; 3 riboženkliai yra įtvirtinti natūroje, jie buvo pamatuoti ir užkoordinuoti valstybinėje koordinačių sistemoje. Atsakovas dėl šių matavimų prieštaravimų nepareiškė. Rašytiniai įrodymai šioje bylos patvirtina, kad atsakovas nėra atlikęs kadastrinių savo žemės sklypo matavimų ir faktiškai naudojasi ženkliai didesniu žemės sklypo plotu, nei leistina ribinė paklaida. Ginčijamu teismo sprendimu nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal matininkės A. Š. atliktus kadastrinius matavimus (ieškinio dalykas), apelianto žemės sklypas nesumažėja, faktiškai lieka didesnis nei yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir atitinka leistina ribinę paklaidą, taip pat ir ieškovo žemės sklypas atitinka leistiną ribinę paklaidą.
24. Nurodo, jog apelianto teiginius, kad tiek įstatymai, tiek teismų praktika neva tai neleidžia keisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto daikto koordinačių, sklypo dydžio, paneigia bylos rašytiniai įrodymai. Šiuo metu apelianto Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo koordinatės ir į bylą pateiktos apelianto kadastrinių matavimų koordinatės yra netapačios. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos rašytinius įrodymus apeliantas proceso metu pakeitė matininką ir abiejų matininkų pateiktos koordinatės, vėl gi, nėra tapačios. Pradžioje buvo pateikti vieni matavimų duomenys, t. y. sklypo paženklinimo aktas ir sklypo planas su nustatytomis koordinatėmis, su kuriomis sutiko gretimų sklypų savininkai. Proceso eigoje gretimų žemės sklypų savininkai atliko savo sklypų kadastrinius matavimus ir apeliantas D. V. savo parašu patvirtino jų teisingumą ir savo sutikimą, nors sklypo ribų koordinatės buvo skirtingos. Neatmeta, kad tokiais veiksmais apeliantas siekė paslinkti savo žemės sklypo ribą link ieškovo žemės sklypo ribos.
Atsiliepimas
25. Apelianto motyvas, neva tai Žemėtvarkos skyrius nesiėmė jo kompetencijai priskirtų veiksmų nėra šios bylos dalykas ir tokiu motyvu apeliantas išeina už ginčo ribų. Ieškovo ir apelianto ginčas teisme dėl sklypo ribų nustatymo (motyvai nurodyti šiame atsiliepime) tęsiasi jau kelerius metus. Jeigu apelianto nepatenkino toks Žemėtvarkos veikimas ar neveikimas, pastarasis privalėjo ginčą spręsti administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau toks skundas nebuvo pateiktas ir tai reiškia, kad apeliantas sutiko su šios institucijos pozicija. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje apeliantas nereiškė net priešieškinio su savais reikalavimais. Buvo pateiktas priešieškinys, tačiau šio procesinio dokumento apeliantas atsisakė. Vadinasi, apeliantas neturi jokių savarankiškų reikalavimų dėl jo žemės sklypo ribų ir ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo. Tad kokiu būdu teismas galėtų patenkinti apelianto norus ir siekius, jeigu jis tokių reikalavimų neteikia, net ir apeliaciniame skunde neteikiami jokie reikalavimai, neprašoma priimti kitokio sprendimo. Sklypo ribos nesumažina abiejų savininkų įregistruotų Nekilnojamojo turto registre sklypų ploto, priešingai, abiejų sklypų plotas padidėja leistinos paklaidos ribose.
26. Nepagrįstas apelianto motyvas, neva tai buvo sunaikintas riboženklis, o jo vietoje buvo pastatytas naujas ir apie tai nebuvo pranešta apeliantui. Kaip žinoma, už riboženklių sunaikinimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Toks tyrimas nebuvo net pradėtas, o tai reiškia, kad tokio fakto nebuvo ar/ir toks faktas nebuvo nustatytas. Toks argumentas yra grindžiamas tik prielaidomis, kurios jokios įtakos įrodymų vertinimui neturi. Pasisakytina, kad teismo išvažiuojamojo posėdžio metu apeliantas, dalyvaujant visiems proceso dalyviams, vieną riboženklį, skiriantį abiejų sklypų ribą, nulaužė, tačiau ir dėl tokio apelianto veiksmo nebuvo pradėtas joks tyrimas, kadangi apeliantas riboženklį nulaužė ir numetė matant visiems proceso dalyviams, o toje vietoje liko žemėn įkasta riboženklio galvutė, pagal kurios buvimo vietą yra galimybė nustatyti sklypų ribą.
27. Mano, kad apelianto motyvas, neva tai, teismas turėjo spręsti klausimą ne dėl žemės sklypo ribos nustatymo, o dėl kompensacijos už neleistiną plotų skirtumą, atsiradusį dėl preliminarių ir kadastrinių matavimų, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Apelianto nurodytame teisės akte įtvirtinta, jog ši norma taikoma, jei kadastriniai matavimai buvo atlikti iki 2010 m. birželio 30 d. Šiuo ginčijamu atveju ši norma negalėjo būti taikoma, nes abiejų šalių žemės sklypams nėra atlikti kadastriniai matavimai iki šiol, todėl ieškinio reikalavimai yra suformuluoti pagal ieškinyje nurodytas teisės normas, o apeliantas, manytina, neatidžiai įsigilino į teismo sprendimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus.
28. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.
31. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo J. Ž. ieškinys ir nustatyta bendra ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba pagal matininkės A. Š. paruoštą 2019 m. kovo 8 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1:5000.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, NŽT atstovų išvadas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo visų išvadų iš naujo nebekartoja ir pasisako dėl teisiškai reikšmingų atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
33. Nagrinėjamu atveju iš šalių procesinių dokumentų ir rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad ieškovui J. Ž. nuosavybės teise priklauso 11,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., kuris suformuotas ir įregistruotas 2005 m. rugsėjo 8 d. atliekant preliminarius matavimus. Nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą ieškovas J. Ž. įgijo 2006 m. birželio 10 d. Paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio įrašo Nr. 2652, pagrindu (t. I, b. l. 22-23). Atsakovui D. V. nuosavybės teise priklauso 8.0000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., kuris suformuotas ir įregistruotas 2005 m. rugpjūčio 5 d. atliekant preliminarius matavimus. Nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą atsakovas D. V. įgijo 2006 m. rugpjūčio 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio įrašo Nr. 4217, ir 2006 m. gruodžio 29 d. Paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio įrašo Nr. 7205, pagrindu (t. I, b. l. 43-44). Bylos šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (ieškovo J. Ž. sklypo projektinis 356-3, atsakovo D. V. – Nr. 355-3) ribos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 16-531, Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) į vienkiemius neišskirstyto (rėžinio) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 10-08-96, papildymo 2005 m. plane (1 t., b. l. 87, 2 t., b. l. 163-164). Ginčo žemės sklypai turi bendrą ribą: atsakovo D. V. žemės sklypo (projektinis Nr. 355-3) abrise riba pažymėta indeksais 3-2 (1 t., b. l. 18), o preliminariame žemės sklypo plane – indeksais 2-3 (1 t., b. l. 87); ieškovo J. Ž. žemės sklypo (projektinis Nr. 356-3) abrise riba pažymėta indeksais 6-1 (1 t., b. l. 19).
34. Atsakovas D. V. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo ir atsakovo sklypų ribos yra neaiškios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.
35. Iš atsakovo D. V. žemės sklypo (projektinis Nr. 355-3) abriso (1 t., b. l. 18) (toliau – abrisas Nr. 1) ir ieškovo J. Ž. žemės sklypo (projektinis Nr. 356-3) abriso (1 t., b. l. 19) (toliau – abrisas Nr. 2) matyti, kad bendra riba tarp žemės sklypo Nr. 356-3 ir žemės sklypo Nr. 355-3 minėtuose abrisuose nurodyta skirtingų ilgių: abrise Nr. 2 ji yra 844.70 m ilgio, tuo tarpu abrise Nr. 2 ta pati riba yra 644.70 m ilgio. D. V. preliminariame žemės sklypo plane taip pat nurodytas 644.70 m linijų, pažymėtų indeksais 2-3, ilgis (1 t., b. l. 87). Abrise Nr. 2 ribos taškas Nr. 1 paženklintas 240.00 m atstumu nuo griovio posūkio, kai tuo tarpu abrise Nr. 1 tas pats taškas (Nr. 2) ženklintas 233.90 m atstumu nuo griovio posūkio. Abrise Nr. 1 pažymėta melioracijos griovo pralaida, nuo kurios iki taško Nr. 2 yra 84,80 m atstumas, tuo tarpu abrise Nr. 2 minėtas 84,80 m atstumas pažymėtas visai kitoje vietoje. Nėra aišku, ar pralaidos kraštas ar vidurys buvo paimtas atskaitos tašku, matuojant minėtą atstumą, taip pat matuota nuo kelio krašto ar vidurio. Iš šių teismo nustatytų ir vertintų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog minėtuose abrisuose ieškovo ir atsakovo žemės sklypų bendros ribos ilgis nurodytas skirtingas, o pririšimų nuo stabilių objektų atstumai pažymėti netiksliai, neaiškiai, todėl iš minėtų abrisų nėra galimybės tiksliai nustatyti bendrą ribą tarp ginčo žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT atstovas E. S. teismo posėdžio metu taip pat laikėsi pozicijos, kad tiksliai nustatyti ginčytiną ribą yra itin sudėtinga, nes natūroje esanti riba neatitinka pirminių žemės sklypų privatizavimo dokumentų (abrisų, planų). Dėl nurodyto pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba nėra aiški iš esamų dokumentų. Tokiu atveju ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).
36. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog riba tarp šalių žemės sklypų yra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruota, todėl nebuvo jokių sąlygų bei pagrindų pirmosios instancijos teismui taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, tiek ieškovui J. Ž., tiek atsakovui D. V. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, kad preliminarūs žemės sklypų planai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Galutinės nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017).
37. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog abrisas, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, yra pirminis žemės sklypo dokumentas, kuriame pateikiamos tikslios, vietovėje nustatytus žemės sklypų ilgius atitinkančios žemės sklypo ribos. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje abrisas žemėtvarkos projektų rengimo prasme apibūdinamas kaip pagalbinė medžiaga (metodikos 80.6. p., 81.7. p.). Byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypai pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus buvo suformuoti 2005 m. atliekant preliminarius matavimus, todėl šių matavimų pagrindu sudaryti abrisai negali būti vertinami kaip atspindintys tikslias vietovėje nustatytus žemės sklypų ilgius atitinkančias žemės sklypų ribas.
38. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnyje numatyta nuostata, kad žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, yra taikoma žemės reformos metu pagal nustatytą tvarką paženklintoms žemės sklypų riboms. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog institucijos, patvirtinusios žemės reformos žemėtvarkos projektus, neturi teisės keisti patvirtintų žemės sklypo ribų, bet šis draudimas negali būti aiškinamas kaip draudimas teismui priimti sprendimą ir patvirtinti kitokias ribas. Teismai, išnagrinėję žemės ginčą pagal CK 4.45 straipsnį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gali patvirtinti besiribojančių žemės sklypų ribų planus, jei žemės reformos žemėtvarkos projekte riba nėra nustatyta ar ji buvo nustatyta neaiškiai, kad dėl jos kilo ginčas. CK 4.45 straipsnio nuostata įgalina teismą tokį ginčą nagrinėti. Žemės ginčo dėl sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas ir gretimus sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos realizavimas, kuris neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ir suteiktos kompetencijos viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė teismų praktikos, suformuotos aiškinant ir taikant minėtas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas.
39. Nagrinėjamu atveju neginčijamos aplinkybės, jog nustačius bendrą ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal matininkės A. Š. paruoštą 2019 m. kovo 8 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1:5000, ieškovo sklypas sumažėja, o atsakovo padidėja ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, todėl vertintinas kaip nepagrįstas ir kitas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kuriuo jis tvirtino, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nepaisė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimų.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur advokato pagalbos išlaidos. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui J. Ž., asmens kodas 35108280287.