- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- eI-5386-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03272-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Žemės ūkio
- Advokatai
- Dalia Averkienė
- Kategorijos
- 29.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriaus 2017-08-22 sprendimą Nr. KTR-851 (10.6.1), įpareigoti pateiktą paraišką vertinti toliau ir priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2017-07-31 11 val. per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS (toliau – ir ŽŪMIS) pateikė paraišką Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ taisykles (toliau – ir Paraiška). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Administravimo taisyklių) 30.2 punkte nustatyta, kad paramos paraiška, jei ji pildoma elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val. 2017-07-31 buvo paskutinė paraiškų teikimo diena. Teikiant paraišką, nuo 2017-07-31 11.11 val. informacinė sistema ėmė strigti ir pareiškėja negalėjo įkelti visų kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų, todėl 2017-08-02 atspausdintą paraišką ir visų dokumentų kopijas pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriui. Šis 2017-08-22 priėmė sprendimą Nr. KTR-851 (10.6.1), kad pateiktos paraiškos administravimas stabdomas ir paraiška atmetama.
Administravimo taisyklių 30.2 punkte nustatyta, kad „jeigu dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną nepavyksta pateikti paramos paraiškos ir Agentūra apie ŽŪMIS neveikimą paskelbia interneto tinklalapiuose www.nma.lt ir https://zumis.lt, paramos paraišką, jos priedus bei motyvuotą prašymą su įrodymais, kad paramos paraiškos nepavyko pateikti dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją kvietimo laikotarpio dieną, per 3 (tris) darbo dienas nuo paskutinės kvietimo dienos pareiškėjas gali pateikti spausdintine forma Agentūrai adresais, nurodytais interneto tinklalapyje www.nma.lt. Agentūra per 10 (dešimt) darbo dienų išnagrinėja pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą ir priima sprendimą dėl paramos paraiškos priėmimo ar nepriėmimo ir apie tai informuoja pareiškėją“. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad Agentūra paskutinę paraiškų teikimo dieną iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) ir ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus informacijos negavo.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-01-17 įsakymu Nr. 3D-20 patvirtintų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatų 8 punkte nustatytas įmonės veiklos tikslas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės politiką žemės ūkio informacinės sistemos srityje ir siekti, kad būtų užtikrintas žemės ūkio informacinės sistemos sudedamųjų dalių – ministerijos – reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų, jų duomenų bazių efektyvus funkcionavimas bei įgyvendinta paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus; kaupti, apdoroti ir teikti operatyvią, apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams. Todėl trečiasis asmuo ŽŪIVKC turėjo pateikti įrodymus, kad ŽŪMIS 2017-07-31 nuo 11.11 iki 11.56 val. tikrai patikimai veikė. Tai, kad ŽŪIVKC tokios informacijos nepateikė, o Agentūra iš ŽŪIVKC ir ŽŪMIS rangovų informacijos apie ŽŪMIS neveikimą negavo, visiškai nepaneigia to fakto, kad ŽŪMIS 2017-07-31 nuo 11.11 iki 12.00 val. neveikė. Pareiškėja teigia, kad pats Agentūros Tauragės administravimo skyrius nesilaikė Administravimo metodikos 30.2, 31, 35 punktų nuostatų, nes neįvykdė 35 punkto nuostatų, t. y. nepareikalavo iš pareiškėjos įrodymų apie ŽŪMIS sutrikimą, nesuteikė galimybės pašalinti 2017-08-02 pateiktos spausdintinės paraiškos trūkumų, 2017-08-02 pateiktą spausdintinę paraišką nagrinėjo bendra tvarka, t. y. nesilaikė Administravimo metodikos 30.2 punkte nustatytų terminų, neišnagrinėjo 2017-08-02 pateikto prašymo dėl ŽŪMIS sutrikimo per 10 darbo dienų ir sprendimą priėmė tik 2017-08-22.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja skunde teikia argumentus, kurie nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, t. y. su skundu pateikė ŽŪMIS išrašus, iš kurių matoma, kad galimai ŽŪMIS sistema lėčiau veikė tik nuo 11 val. 46 min., tačiau jokių papildomų įrodymų, kad ŽŪMIS veikla sutriko dar 11 val. 11 min., nėra. Pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. 11 val. 57 min. pateikė Paraišką su papildomais dokumentais, tačiau jie buvo pateikti ne visi privalomi dokumentai. Pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, tačiau, įvertinus jų turinį, matyti, kad jie galimai nebuvo tinkamai parengti. Pareiškėja, manydama, kad Paraiškos pateikimo dieną ŽŪMIS tinkamai neveikė, vadovavosi Administravimo taisyklių 30.2 papunkčiu ir pateikė Paraišką su priedais Agentūrai. Administravimo taisyklėse aiškiai nustatyta, kad jeigu dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną nepavyksta pateikti paramos paraiškos ir Agentūra apie ŽŪMIS neveikimą paskelbia interneto tinklalapiuose www.nma.lt ir https://zumis.lt, paramos paraišką, jos priedus bei motyvuotą prašymą su įrodymais, kad paramos paraiškos nepavyko pateikti dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją kvietimo laikotarpio dieną, per 3 (tris) darbo dienas nuo paskutinės kvietimo dienos pareiškėjas gali pateikti spausdintine forma Agentūrai adresais, nurodytais interneto tinklalapyje www.nma.lt. Agentūra per 10 (dešimt) darbo dienų išnagrinėja pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą ir priima sprendimą dėl paramos paraiškos priėmimo ar nepriėmimo ir apie tai informuoja pareiškėją. Pareiškėja pateikė Paraišką ir ši buvo pateikta laiku, todėl teigti, kad jos atveju turi būti taikomas Administravimo taisyklių 30.2 papunktis, nėra pagrindo. Atsakovė teigia, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, kad, nepateikus įrodymų dėl ŽŪMIS veiklos sutrikimų, Paraiška buvo sėkmingai pateikta su papildomais dokumentais (iš to galima spręsti, kad buvo galima juos įkelti). Atsakovė teigia, kad įrodymus dėl ŽŪMIS galimo neveikimo privalėjo pateikti pareiškėja, o ne Agentūra, kadangi įrodymų pateikimas pagal Administravimo taisyklių 30.2 papunktį yra pareiškėjos pareiga.
Trečias suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodytu laiku Užklausų ir incidentų valdymo sistemoje nebuvo užregistruotas nė vienas incidentas, susijęs su visišku ŽŪMIS neveikimu ar veiklos sutrikimu. Prie pareiškėjos skundo pridėti 2017 m. liepos 31d. ekrano vaizdai nerodo ŽŪMIS sutrikimo. Sisteminis pranešimas „Prašome palaukti“ rodomas, kai į sistemą keliamas didesnės apimties dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriaus 2017-08-22 sprendimo Nr. KTR-851 (10.6.1) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu Agentūra vadovaudamasi Administravimo taisyklių 50 punktu informavo pareiškėją, kad jos Paraiškos administravimas yra stabdomas ir Paraiška atmetama.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. pateikė paraišką Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles.
Agentūra atliko Paraiškos prioritetinį atitikties vertinimą ir nustatė, kad kartu su paraiška per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą pareiškėja pateikė pradžios balansą, pažymėjimą apie išklausytą Ūkininkavimo pradmenų mokymosi programą Nr. 19143, išduotą 2017 m. gegužės 19 d., komercinių pasiūlymų kopijas (21 psl.), 2017 m. liepos 15 d. pažymą dėl ilgalaikio turto apskaitos, žemės valdymo fakto patvirtinimo dokumentus – privačios žemės sklypų panaudos sutartis, sudarytas 2017 m. liepos 24 ir 25 d., pinigų dovanojimo aktą, kuris neužpildytas, nepasirašytas ir neatitinka 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos 2017 m. liepos 27 d. pasirašytos pinigų dovanojimo sutarties, vietoje verslo plano pateikė pradžios balansą.
Su 2017 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu pareiškėja papildomai pateikė verslo planą, UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ 2017 m. liepos 26 d. pažymą, asmens tapatybės kortelės kopiją, 2017 m. liepos 26 d. pažymą Nr. 17-07/302 „Dėl pareiškėjo narystės“, ŽŪIKVC 2017 m. liepos 27 d. raštą Nr. 1S-5861 „Dėl žemės ūkio valdos duomenų pakeitimo“, 2017 m. liepos 25 d. pranešimą apie žemės ūkio valdos įregistravimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą SDŽ Nr. 2704298, pareiškėjos ūkio ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ŪP Nr. 0165368 (reg. Nr. 2272, 2017 m. liepos 26 d.), 2017 m. liepos 15 d. pasirašytas panaudos sutartis neatlygintinai traktoriaus ir žemės ūkio technikos (grėblio, rulonų preso su vyniotuvu, pjaunamosios, priekabos, frontalinio krautuvo) bei statinio panaudai, traktoriaus registravimo liudijimą, žemės nuosavybės ir panaudos būdu valdomų sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, taip pat papildomą trečią komercinį pasiūlymą dėl mėsinių galvijų įsigijimo.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. lydraštyje pareiškėja nurodė, kad ,,įvyko ŽŪMIS sistemos sutrikimas ir nepavyko korektiškai sukelti paraiškos priedų“. Papildomos informacijos apie ŽŪMIS sistemos sutrikimus ji nepateikė. Agentūra paskutinę paraiškų teikimo dieną – 2017 m. liepos 31 d. – iš ŽŪIKVC ir ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus informacijos negavo.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) VI skyriuje „Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai“ bei paraiškos XI skyriuje „Pateikiami dokumentai“ nurodyti dokumentai, kuriuos reikia pateikti kartu su paraiška. Pagal Taisyklių 30.2 papunktį prie elektroninės paramos paraiškos užpildytos formos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas).
Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad ,,Jei dėl ŽŪMIS sistemos sutrikimų paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną nepavyksta pateikti paraiškos ir pareiškėjas gali tai įrodyti, tokiu atveju paramos paraišką, jos priedus bei motyvuotą prašymą su minėtais įrodymais per 3 (tris) darbo dienas pareiškėjas gali pateikti spausdintine forma Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams adresais, nurodytais interneto svetainėje https://www.nma.lt/“.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 35 punkte nurodyta, kad, užregistravęs paramos paraišką Mokėjimo agentūroje, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja Mokėjimo agentūra (išskyrus informaciją apie pasikeitusius kontaktinius duomenis). Į papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paramos paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama. Taip pat Administravimo taisyklių 46.1 ir 46.5 papunkčiuose nustatyta, kad paraiškos administracinio tikrinimo metu patikrinama, ar paraiška pateikta nepasibaigus paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui ir ar pateikti visi reikalingi dokumentai, o 48 punkte nustatyta, kad jei atliekant paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimą yra nustatoma, kad pareiškėjas pateikė ne visus paramos paraiškoje nurodytus dokumentus, pareiškėjo gali būti prašoma pateikti trūkstamus dokumentus ir nustatomas terminas, per kurį pareiškėjas turi trūkstamus dokumentus pateikti. Be to, Administravimo taisyklių 49 punkte nustatyta, kad jei paraiška užpildyta netinkamai arba neužpildyta, arba per pranešimuose nustatytą laiką nepateikiami reikalaujami dokumentai, paramos paraiška atmetama.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktų dokumentų skaičius ir turinys skiriasi.
Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 50 punktu, pareiškėją skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu „Dėl paramos neteikimo“ informavo, kad jos Paraiškos administravimas yra stabdomas ir ji atmetama. Atsakovė teigia, kad pareiškėja, teikdama paraišką 2017 m. liepos 31 d., nepateikė visų privalomų dokumentų (verslo plano, reikalingo nustatyti ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, ir kuriamo gyvulininkystės ūkio dydį verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu, žemės sklypų, įtrauktų į valdą, kuriuos įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, nuosavybės dokumentų, pažymos apie narystę asocijuotoje žemdirbių savivaldos organizacijoje), reikalingų apskaičiuoti prioritetinius balus, ir nebuvo nustatyta ŽŪMIS sistemos sutrikimų, įrodymų apie sistemos sutrikimus pareiškėja nepateikė, todėl pareiškėjos Paraiška Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 buvo atmesta ir toliau nebeadministruojama.
Pareiškėja teigia, kad negalėjo įkelti visų kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų, nes, pildant paraišką elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, nustojo veikti informacinė sistema.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad paskutinę Paraiškos pateikimo dieną (2017 m. liepos 31 d.) paraišką pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale informacinė sistema neveikė tinkamai, nors jokių pranešimų iš ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus nebuvo gauta. Teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad tai, kad ŽŪIVKC tokios informacijos nepateikė, o Agentūra iš ŽŪIVKC ir ŽŪMIS rangovų informacijos apie ŽŪMIS neveikimą negavo, visiškai nepaneigia to fakto, kad ŽŪMIS 2017-07-31 nuo 11.11 iki 12.00 val. neveikė. Taigi darytina išvada, kad 2017 m. liepos 31 d. informacinė sistema (ŽŪMIS) neveikė tinkamai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jei pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT administracinės bylos Nr. A17-773/2007, Nr. A143-46/2011). Teismas vykdo teisingumą ir turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-422/2014).
Teismo nuomone, šio ginčo užbaigimas atmetant pareiškėjos skundą ir paliekant galioti atsakovės formaliai priimtą ginčo sprendimą neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. liepos 31 d. informacinė sistema (ŽŪMIS) neveikė tinkamai, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu „Dėl paramos neteikimo“ Paraiškos administravimą sustabdė ir ją atmetė.
Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). LVAT yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005).
Šiuo atveju atsakovė šio principo nesilaikė. Skundžiamas sprendimas yra formalus, atsakovė nesilaikė Administravimo metodikos 30.2 punkte nustatytų terminų, sprendimas priimtas nepašalinus visų neaiškumų dėl informacinės sistemos netinkamo veikimo. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atitinkamai atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėja G. B. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjos skundas patenkintas, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį detaliau reglamentuoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjos atstovė advokatė Dalia Averkienė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad pareiškėja patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su dokumentais, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje bei 23 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Byloje esanti 2017 m. lapkričio 16 d. atstovavimo sutartis, 2017 m. lapkričio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-15, 2017 m. lapkričio 26 d. SWEDBAK AB mokėjimo nurodymas Nr. 63 ir 2017 m. rugsėjo 28 d. žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinantis nurodymas, patvirtina, jog pareiškėja patyrė realias, jos interesų atstovavimo administracinėje byloje Nr. eI-5386-244/2017, išlaidas. Pareiškėja prašo priteisti 150 Eurų už susipažinimą su dokumentais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikomasi nuostatos, jog susipažinimas su dokumentais, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, skundo ar atsiliepimo parengimas laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-868/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-695-662/2017). Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Pareiškėjos skundas priimtas 2017 m. spalio 2 d., tuo tarpu atstovavimo sutartis tarp advokatės ir pareiškėjos sudaryta 2017 m. lapkričio 16 d. darytina išvada, kad susipažinimas su bylos dokumentais vyko 2017 IV ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 838,7 eurų (2017 m. II ketvirtis). Maksimali suma už teisines, konsultacijas ar skundo rengimą sudarytų 2 096,75 Eurų (838,7 x 2,5=2 096,75 eurų). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma 150 Eur suma už susipažinimą su dokumentais neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio ir priteistina pareiškėjai.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 150 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir 50 eurų už atstovavimą teismo posėdyje. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pareiškėja teigia, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui truko 3 valandas, tuo tarpu atstovavimas teismo posėdyje – 1 valandą. Teismo posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2017 m. lapkričio 29 d. Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 838,7 eurų (2017 m. II ketvirtis). Maksimali suma už atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą sudarytų 83,87 Eurų (838,7 x 0,1=83,87 eurų). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma 150 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir 50 eurų už atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.
Pareiškėja taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, tenkinus skundą, išlaidos dėl žyminio mokesčio taip pat priteisiamos pareiškėjai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos G. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriaus 2017-08-22 sprendimą Nr. KTR-851 (10.6.1) ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos G. B. paraišką.
Priteisti pareiškėjai G. B. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 373 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus) teismo išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.