- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-441-940/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00607-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Puikus rezultatas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Fojus“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Puikus rezultatas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5128-857/2023 pagal kreditorės UAB „Puikus rezultatas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Fojus“, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB, kreditorė) ,,Puikus rezultatas“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 5 000,00 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 5 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio turto areštą.
2. Nurodė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, kad skolininkė paslėps ar iššvaistys jai priklausantį turtą ir teismo įsakymo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, nes skolininkė ilgą laiką delsia atsiskaityti su kreditore, o skolos suma yra ženkli.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Puikus rezultatas“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Fojus“.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolininkės nesąžiningumą, siekiant sumažinti turimo turto vertę ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o vien faktas, kad skolininkė galimai nevykdo savo įsipareigojimų pareiškėjai, nėra pagrindas arešto taikymui.
5. Įvertino, kad reikalavimo suma 5 000 Eur juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę veiklą, nėra didelė. Be to atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nepateikė jokių skolą pagrindžiančių dokumentų.
6. Teismas sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, prieš tai neįvertinus ar kreditorės prašymas yra grindžiamas konkrečiais įrodymais, skolininkė gali nepagrįstai patirti nepatogumų dėl per ilgai užtruksiančio jos nuosavybės teisių suvaržymo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. UAB „Puikus rezultatas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. gegužės 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Fojus“ turtui bei pateikė naujus rašytinius įrodymus (sutarties priedo kopiją, UAB „Fojus“ balansą, duomenis apie skolą Sodrai, sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, avanso mokėjimo pavedimą, raginimą įvykdyti skolą). Atskirojo skundo argumentai:
7.1. UAB „Puikus rezultatas“ ir UAB „Fojus“ 2023 m. sausio 24 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 p. Užsakovas paveda Vykdytojui teikti transporto ir mechanizmų nuomos, transportavimo, krovinių gabenimo paslaugas (toliau – „Paslaugas“) 2023 m. sausio 24 d. skolininkė UAB „Fojus“ išrašė ir pateikė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Serija (duomenys neskelbtini), kurią UAB „Puikus rezultatas“ apmokėjo 2023 m. sausio 25 d. (6 500 Eur). Skolininkas iki šios dienos nepradėjo vykdyti Sutarties, todėl sklypo tvarkymo darbai nėra pradėti, nors šalių susitarimu buvo suderinta paslaugų teikimo pradžios data per 7 kalendorines dienas po avanso apmokėjimo (t. y. nuo 2023 m. vasario 2 d.). Skolininkė vis žadėdavo pradėti vykdyti Sutartį, bet savo įsipareigojimų piktybiškai nevykdė;
7.2. teismas nepritaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, neatsižvelgė, kokie padariniai kiltų pareiškėjai, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos ir taip suteikė prioritetą skolininkui;
7.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik vieninteliu argumentu, kad skolos suma yra didelė ir nepateikė jokių duomenų apie skolininko finansinę padėtį. Siekiant įrodyti skolininko finansinę būklę ir egzistuojančią realią teismo sprendimo neįvykdymo galimybę, pateiktas Registrų centro skolininkės UAB „Fojus“ balanso išrašas, kuriame nurodyta, kad skolininkas turi mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, kurių yra 329 586 Eur (o nuosavo kapitalo 330 848 Eur), tai labai didelės skolos ir įsipareigojimų suma, nes jeigu mokėtinos sumos yra pradelstos, turi būti konstatuotas įmonės nemokumas. Šiuo metu įmonės veikla nuostolinga, yra susidariusi 4 685,88 Eur socialinio draudimo skola;
7.4. pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir neteisingai įvertino duomenis susijusius su UAB „Fojus“ nesąžiningumu ir vengimu vykdyti prievolę. Skolininkas vengia vykdyti prievolę, nebendradarbiauja, vilkiną procesą, dėl to pareiškėja negali pradėti statybos darbų, stringa projektas ir didėja nuostoliai;
7.5. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta, kad skolininko finansinė padėtis per ginčo laikotarpį išliktų nepakitusi, lyginant su padėtimi iki bylos iškėlimo, kas turėtų garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą pirmiausiai pritaikius kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams, būtų nepažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų
10. Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant byloje įrodinėjamas aplinkybes, todėl yra priimami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
12. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinti. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio (pareiškimo) reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo (pareiškėjo) reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, taigi suabejojo reikalavimo pagrįstumu. Tačiau su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai (sutartis, apmokėjimas) leidžia daryti išvadą, kad kreditorės reikalavimas preliminariais duomenimis yra pagrįstas. Tačiau norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikia, kad prašymas atitiktų abi sąlygas, t. y. reikalavimas būtų ne tik pagrįstas bet ir egzistuotų reali grėsmė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neegzistuoja grėsmė, kad netaikius skolininkės turto arešto, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
14. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės teismo įsakymo įvykdymui, nes neįvertino visų aplinkybių: skolininkės turtinės padėties dydžio, skolininkės elgesio bei aplinkybės, kad reikalavimo suma yra didelė.
15. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, tačiau vien reikalavimo sumos dydis ar atsakovo turto apimtis nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).
16. Priimto teismo įsakymo sėkmingas įvykdymas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tarp jų ir nuo skolininkės finansinių pajėgumų. Tačiau pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Būtent tokios pozicijos nuosekliai laikomasi pastarųjų metų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
17. Kreditorė nepateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), tik nurodė, kad skolininkė nebendradarbiauja su kreditore, vilkina paslaugos suteikimą, todėl negalima daryti išvados, kad egzistuoja reali grėsmė sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis).
18. Iš byloje pateikto įmonės balanso bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad skolininkės viso turimo turto vertė yra 368 534 Eur, o įmonės įsipareigojimai – 329 586 Eur, taigi net atėmus visas bendrovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus dar lieka daugiau nei pakankamai turto kreditorės pareikštam reikalavimui patenkinti. Įmonė vykdo veiklą beveik 6 metus, Socialinio draudimo įmokų skola atsirado nuo šių metų pradžios, taigi galimai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jie yra ne nuolatinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiai dienai negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad reikalavimo suma skolininkei yra tokia didelė, dėl ko egzistuoja reali teismo priimto procesinio sprendimo kreditorės naudai neįvykdymo (įvykdymo pasunkinimo) grėsmė. Be to, nesąžiningų skolininkės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, kreditorei neįrodžius, vien reikalavimo suma negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog skolininkės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę kreditorės palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.