- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2-264/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Danutė Milašienė
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjas likviduojamos investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pakeistas administratoriaus atlyginimas likviduojamos investicinės akcinės bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje Nr. 2-300/2001.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 2008 m. vienam mėnesiui 3 500 Lt bei nustatyti, kad 2008 m. neatsišaukusių kreditorių reikalavimų tenkinimo norma – 0,005206 Lt vienam kreditorinio reikalavimo litui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Valeksa“ buvo paskirtas likviduotos dėl bankroto IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ neatsišaukusiems kreditoriams grąžintinų lėšų administratoriumi iki tos lėšos bus atsiimtos arba atsiras sąlygos piniginės prievolės įvykdymui įstatymo nustatyta tvarka. Kartu buvo patvirtinta 10 897 Lt mėnesinė administravimo išlaidų sąmata, t.y. 130 764 Lt per metus. Vykdant šią nutartį atsišaukė 88 kreditoriai, kuriems išmokėta 7 982,75 Lt, patirta 108 920,50 Lt administravimo išlaidų arba 2 866,33 Lt per mėnesį (įskaitant 2 500 Lt mėnesį atlygį administratoriui). Administratorius informuoja kreditorius, išduoda paveldėjimo pažymas, teikia informaciją valstybės institucijoms, dalyvauja teisminiuose procesuose. Visą laikotarpį laisvas lėšas administratorius laikė banke pagal terminuotas sutartis. Šiuo metu bankų sąskaitose yra 312 817,39 Lt. Įvertinęs faktines išlaidas, administratorius mano tikslinga patikslinti administravimo lėšų vienam mėnesiui sąmatą ir prašo 2 500 Lt atlyginimo administratoriui, 300 Lt pašto, ryšio paslaugų ir kanceliarinėms išlaidoms, 250 Lt duomenų bazės palaikymui, 300 Lt advokatų paslaugoms, 150 Lt kitoms išlaidoms. Administratorius nurodė, jog per tris metus administruojamos lėšos sumažėjo 80 807,94 Lt ir įvertinant būsimas 2008 m. išlaidas, neatsišaukusiems kreditoriams reikalavimų tenkinimo norma 2008 m. būtų 0,005206 Lt vienam kreditorinio reikalavimo litui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes prašo tenkinti prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Valeksa“ prašymą patenkino dalinai, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartimi paskirtą turto administratoriui atlyginimą. Teismas nutarė, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriams grąžintinų lėšų administravimo metinis atlyginimas, įskaitant administravimui būtinas lėšas yra lygus pajamoms, gaunamoms saugiai investuojant UAB „Valeksa“ patikėtas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriams grąžintinas lėšas.
Teismas nutartyje nurodė, kad administruojant kito asmens turtą turi būti aiškiai matoma atliekamų veiksmų nauda. Administratorius turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas. Teismo nuomone administratoriui nebūtina nustatyti mėnesinį atlyginimą, nes turto administravimas nėra prievolės rūšis kilusi iš darbo teisinių santykių, kurioje yra privalomas mėnesinis darbo užmokestis. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Valeksa“ atliekami veiksmai turi būti objektyviai naudingi. Įstatymas nenumato, jog yra būtinybė kito asmens turto administratoriui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, todėl teismas prašymą patenkino iš dalies, pakoregavo nustatytą administratoriui atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į administruojamo turto gaunamas lėšas pakeitė nustatytą administratoriui atlyginimą, kuris neturėtų viršyti metinių pajamų, gaunamų investuojant patikėtas lėšas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Valeksa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:
Vykdant neatsišaukusiems kreditoriams priskirtų lėšų administravimą, realus administratoriaus vieno mėnesio atlyginimas būtų tik 1 420,80 Lt atskaičiavus įvairius mokesčius. Administratoriaus prašymas patikslinti administravimo sumą iki 3500 Lt vienam mėnesiui buvo pagrįstas numatytais atlikti darbais siekiant minimaliai panaudoti administruojamas lėšas. Be to, teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo sumažino administravimo išlaidas. Kreditorinio reikalavimo tenkinimo norma, kuri buvo patvirtinta 2004 m. spalio 18 d., buvo 0,007033 Lt vienam kreditorinio reikalavimo litui. Šiuo metu ta pati suma negalima, nes administruojamų pinigų kiekis yra sumažėjęs. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo klausimo dėl šios normos sumažinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administratorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl nėra atsakingas dėl to, jog valstybėje nėra sąlygų piniginės prievolės įvykdymui pervedant likusias lėšas į banko ar notaro depozitinę sąskaitą. Dėl to administratoriui neturėtų būti uždedama našta nemokamai administruoti įmonę.Teismas nurodymas, kad administratoriaus atlyginimo ir turto administravimui būtinos lėšos yra finansuojamos tik iš pajamų, gaunamų investuojant lėšas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes nepanaudotų lėšų būdai yra nustatyti įstatymu, o administratorius neturi galimybių rizikuoti ir pelningai panaudoti administruojamų lėšų. Iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų administratorius turi teisę pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas (CK 4.238 str. 2 d.). Prievolės susijusios su turto administravimu vykdomos iš administruojamo turto gautų pajamų (CK 4.249 str. 1 d. 5 p.). Todėl teismas turėjo patvirtinti 3500 Lt vienam mėnesiui administravimo išlaidų sąmatą ir turėjo patvirtinti 2008 m. neatsišaukusių kreditorių reikalavimo tenkinimo norma – 0,005206 Lt vienam kreditorinio reikalavimo litui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Bankroto bylos, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, priskiriamos prie bylų turinčių viešąjį interesą, todėl ši byla taip pat turi viešąjį interesą ir apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo ribomis (CPK 320 str. 2d.).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nutarties matyti, kad teismas pripažino likviduotą dėl bankroto IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ pasibaigusia ir nutarė išregistruoti iš registro. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Taigi likviduotas dėl bankroto juridinis asmuo nebeegzistuoja.
Administratorius neturi teisės atlikti veiksmų, nenumatytų ĮBĮ. ĮBĮ nereglamentuoja neatsišaukusių kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Administratoriaus veikla baigiasi išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 6 d.) ir administratorius nebeturi teisės atlikti ĮBĮ nenumatytų veiksmų. Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, jei nėra teisės akto, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti administratorių vykdyti neatsišaukusių kreditorių lėšų administravimą. Be to, ĮBĮ nesuteikia teisės administratoriui užsiimti investicine veikla. Investavimas, kaip ir bet kokia komercinė veikla, yra rizikingas ir negali būti visiškai saugus. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti administratoriaus saugiai investuoti turimas lėšas ir tokiu būdu dengti administravimo išlaidas.
Tačiau teismo sprendimus, kurių negali vykdyti administratorius, gali vykdyti antstolis, vykdymo proceso nustatyta tvarka (CPK VI dalis).
CPK 271 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto. Konkreti sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas nustatomi, jeigu, teismo nuomone, sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka nei paprastai. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Taigi įstatymas nustato teisę ir pareigą teismui nustatyti konkrečią teismo sprendimo vykdymo tvarką, jei sprendimas turi būti vykdomas kitokia tvarka nei paprastai, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti kitokią nei įprasta sprendimo vykdymo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios vykdymo tvarkos ir terminų (CPK 271 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.