Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nu­ken­tė­ju­siajam ir civiliniam ieškovui A. R., jo atstovui advokatui Irmantui Motužiui,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, paskutinį kartą – 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metus 6 mėnesius, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. kaltinamas didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule savo naudai, t. y. 2015 m. gruodžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, telefoninio pokalbio su A. R., paskambinusio į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą skelbime internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt apie parduodamas metalines sandėlio konstrukcijas, ir ieškojusio įsigijimui metalinių sandėlio konstrukcijų, metu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą - pinigus, A. R. melagingai nurodė apie tai, jog jis su neįvardintais asmenimis Norvegijoje iki 2016 m. gegužės mėn. ruošiasi išardyti 16X36 m. metalinį sandėlį, kurio kaina, įskaičius atgabenimo į Lietuvos Respubliką kaštus, yra 30000 eurų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje iki 2016 m. sausio 18 d. atliko šiuos veiksmus: V. M. A. R. į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) atsiuntė el. laišką su tariamai to paties metalinio sandėlio nuotrauka, telefoninių pokalbių su A. R. metu, A. R. nurodė, jog metalinis angaras yra apynaujis, o už tą pačią 30000 eurų kainą, A. R. pageidavimu, įeitų ir metalinio angaro statybos projekto kaina, susitikimo Kaune (tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) su A. R. metu, V. M. A. R. nurodė, kad norint įsigyti minėtą metalinį angarą, kaip garantiją, jog V. R. neatsisakys ketinimo pirkti metalinį angarą, V. R. jam turi sumokėti 10000 eurų, kurių gavimą iš A. R. V. M. patvirtins vekseliu, kartu žadėdamas, kad pristačius metalinį angarą A. R., ši suma A. R. pageidavimu bus arba įskaityta kaip mokėjimas už metalinį angarą, arba grąžinta A. R. ir išrašant sąskaitą apmokėjimui už metalinį angarą. Po to, telefoninio pokalbio su A. R. metu, V. M. A. R. melagingai nurodė, kad yra atsiradęs kitas sandėlio potencialus pirkėjas, ragindamas A. R. greičiau apsispręsti dėl sandėlio pirkimo. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 18 d. iš minėto telefono numerio į A. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė trumpąją žinutę, toliau žadėdamas pristatyti metalinį angarą ir tuo pretekstu prašydamas perduoti jam 10000 eurų, surašant vekselį, kuris būtų sunaikintas po metalinio angaro pristatymo. V. M. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-01-20 Raseiniuose, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš A. R. gavo 3000 eurų, kaip garantiją ketinimo pirkti sandėlį, kartu išduodamas reikalavimų neatitinkantį 2016-01-20 paprastąjį vekselį 3000 eurų sumai A. R., nenurodydamas jame vekselio pateikimo vykdymui vietos, o 2016-02-07 Plungėje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš A. R. paėmė 7000 eurų, kaip garantiją ketinimo pirkti sandėlį, kartu išduodamas reikalavimų neatitinkantį paprastąjį vekselį 7000 eurų sumai A. R., nenurodydamas jame vekselio išdavimo datos ir vekselio pateikimo vykdymui vietos, taip apgaule siekdamas užvaldyti A. R. pinigus ir ateityje išvengti prievolės juos grąžinti. Minėtų savo veiksmų pasėkoje tyčia suklaidinęs A. R. dėl to, jog ketina A. R. iš Norvegijos atgabenti ir parduoti metalinį angarą, iš anksto žinodamas, kad jokio angaro A. R. neatgabens, tokiu būdu V. M. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 10000 eurų, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. duodamas parodymus teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad tuo metu dirbo vadybininku bendrovėje prekiaujančioje metalo konstrukcijomis, įvairiais metalais. Bendradarbiavo su Lenkijos, Švedijos firmomis, kitomis šalimis, kurios jiems siuntė pasiūlymus. Jei įmonei tikdavo, jis surasdavo klientą, sutarę procentus jam parduodavo arba nupirkę perparduoda Lietuvos įmonei. Kai gaudavo pasiūlymą su juo ir dirbdavo, dėdavo skelbimus. Tokiu atveju dar yra ardomas statinys, bet nėra aiškaus konkretumo kaip viskas bus, ir iš karto negali visko klientui pasakyti. Būna ir taip, kad negauna leidimo demontuoti, darbai užsitęsia apie pusę metų, nors žada po mėnesio. Būna visko šitame versle, jei klientui tinka, tai klientas ir laukia. Vienas pasiūlymas, kurį siūlė Lenkai, tiko R.. Lenkai siūlė nurodydami, kad yra toks objektas, kada bus išardytas, kokia jo kaina. Paskui pardavėjas padidino kainą, prasitęsė išardymo laikas, taip ir gavosi. Nebuvo konkretumo iš tiekėjų, todėl nesudarė jokios sutarties. R. pats į jį kreipėsi, žinojo, kad konstrukcijas ardo Lenkijos žmonės, buvo sutarta kaina 30000 eurų. Bendrovė konstrukcijų nesandėliuoja, parduoda kai statinys pradedamas ardyti, klientas turi sumokėti avansą, o atvežus prekę vyksta atsiskaitymas išrašant sąskaitą - faktūrą. 10000 eurų R. jam suteikė paskolą asmeniškai, šie pinigai nesusiję su pirkiniu, 4500 eurų jam jau grąžino. Jis nesukčiavo, todėl prašo išteisinti, ieškinio nepripažįsta, likusius pinigus atiduos pats.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. teisme parodė, kad skelbimą rado portale skelbiu. lt, telefonu su M. pakalbėjo dėl metalinių konstrukcijų pirkimo, vėliau susitiko Kaune dalykiniam pokalbiui. M. savo vardu siūlė įsigyti metalines konstrukcijas, kurios dar tik bus pradėtos ardyti Norvegijoje, buvo iškelta sąlyga, kad darbų pradžiai reikalingas 30 procentų įnašas, kuris bus ir kaip garantas pirkti tas metalo konstrukcijas, pasiūlė surašyti vekselį. Pinigus sumokėjo avansu per du kartus – atitinkamai 3000 eurų ir 7000 eurų. Buvo sutartas trijų mėnesių terminas iki konstrukcijų atvežimo į (duomenys neskelbtini). Suėjus terminui M. nebeatsiliepė į jo telefoninius skambučius, pradėjo jo vengti. Pinigų M. jis neskolino, 10000 eurų įdavė metalinių konstrukcijų įsigijimui. Jam žinoma, kad angaras buvo pradėtas ardyti, kad reikia jį įvežti į Lenkija ir negali jo atvežti. Pripažįsta padaręs klaidą, kad pasitikėjo M. ir neparašė, kad įduoda pinigus angarui. Nesikreipė anksčiau dėl pinigų grąžinimo dėl to, kad nebuvo galima M. prisiskambinti, ilgai tikėjosi, kad sandoris įvyks. Pripažįsta, kad 4500 eurų M. grąžino po apklausos policijoje, iš kaltinamojo prašo priteisti 5500 Eur turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, visas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis. A. seniai ieškojo angaro ir buvo susiradęs pardavėją, kartu važiavo į Kauną pakalbėti su pardavėju apie sandorį. Buvo rodomos nuotraukos, sakė, kad statinys bus išmontuojamas atskiromis dalimis ir iš Norvegijos pargabentas per maždaug 2-3 mėnesius po jų pokalbio, buvo prašomas avansas 30 procentų nuo sandėlio sumos - 30000 eurų. Tai buvo realus ketinimas pirkti angarą, brolis už jį sumokėjo avansą 10000 eurų, pardavėjas jam sudarė šį darbą išmanančio asmens įvaizdį.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas A. R. pareiškimu policijai (T. 1, b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. tyrimui pateikė du paprastuosius vekselius - 3000 Eur ir 7000 Eur sumai (T.1, b. l. 35-40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

V. M. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, pagal sudarytą žodinį susitarimą dėl metalinio sandėlio konstrukcijų pristatymo ir pardavimo, surašydamas du reikalavimų neatitinkančius vekselius iš A. R. paėmė 10000 Eur pinigų, kaip garantiją pirkti metalinį sandėlį, iš anksto žinodamas, kad jokio sandėlio (angaro) A. R. niekas neatgabens, taip apgaule siekė užvaldyti A. R. pinigus ir ateityje išvengti prievolės juos grąžinti, tokiu būdu V. M. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 10000 Eur pinigų, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad siekiant veiksmus kvalifikuoti kaip apgaulingus, sudarančius sukčiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar asmuo, sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, suvokė, žinojo ir iš anksto siekė šios sutarties nevykdyti, ir taip apgaulės būdu užgrobti svetimą turtą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Tokiu atveju neišvengiamai būtina nustatyti šį subjektyvųjį elementą - išankstinę asmens tyčią siekti apgaulės būdu tyčia ir neteisėtai užvaldyti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad sukčiavimo dalykas yra tik svetimas turtas. Turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat, kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Tokie kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaule užvaldo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, siekdamas realizuoti tikrą ar tariamą teisę į šį turtą, paprastai negali būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį. Kai nukentėjusysis apgaule įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo ar jį sudarius. Būtent tai inter alia, atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu gali pasireikšti ir tuo, kad šalims žodžiu susitarus dėl vienokių sutarties vykdymo sąlygų, viena iš šalių, vykdydama sutartį, šio žodinio susitarimo nesilaiko. Tačiau tai savaime nereiškia, kad tokie vienos iš šalių veiksmai, jeigu jie nepažeidžia sutartyje numatytų sąlygų, laikytini sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme. Net ir pažeidus sutartyje numatytas sąlygas, tokie veiksmai paprastai gali būti pripažinti sukčiavimu, jeigu apgaulė įtraukiant kitą šalį į tokį sandorį buvo esminė ir šalies pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapo neįmanomas. Dėl to iškilęs ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-7-255/2012).

Šioje byloje sprendžiant, ar kaltinamojo V. M. veika užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, atsižvelgtina į tai kokius ketinimus jis turėjo sudarydamas sutartį.

Baudžiamojoje teisėje subjektyvusis tokio sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį, ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad parduodamų - perkamų metalinio sandėlio konstrukcijų vertė 30000 Eur. Kaltinamasis - pardavėjas, nukentėjusysis - pirkėjas veikė kaip fiziniai asmenys. Tokio daikto pardavimas - pirkimas vyko nesivadovaujant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio nuostatomis, jog fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, kurie nėra įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad daikto pardavimo - pirkimo sąlygos buvo aptartos žodžiu, abiem sandorio šalims priimtinos, per du kartus buvo sumokėta 10000 Eur pinigų, kuriuos kaltinamasis įvardija kaip nukentėjusiojo paskolą jam, kuri užtikrinta vekseliais, nukentėjusysis juos įvardija kaip avansą už įsigyjamą daiktą.

V. M. išduoti paprastieji vekseliai 3000 Eur ir 7000 Eur sumai nuo jų išdavimo dienos yra niekiniai, kadangi prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), nes pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies nuostatas (įstatymo redakcija galioja nuo 2015-06-16), paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Be to, vekselyje 3000 Eur sumai nenurodyta vekselio apmokėjimo vieta, vekselyje 7000 Eur sumai nenurodyta vekselio išdavimo data, vekselio apmokėjimo vieta. Esant nustatytoms aplinkybėms dėl vekselių neatitikimo imperatyviems reikalavimams ir jų negaliojimo, šie vekseliai gali būti prilyginami nebent paskolos raštams.

CK nėra apibrėžta avanso sąvoka. Rankpinigių samprata pateikta CK 6.98 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtina, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad rankpinigiai atlieka tris funkcijas: mokėjimo, įrodomąją, užtikrinamąją. Susitarimo dėl rankpinigių metu turi būti visi trys privalomi rankpinigių sutarties elementai (kasacinė nutartis 3K-7-23/2000).

Iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų matyti, kad sumokėti 10000 Eur jo kaltinamasis prašė kaip garanto perkant pageidaujamą daiktą, pažadėjo, kad tai galės būti dalis mokėtinos sumos už perkamą daiktą.

Sumokėti 10000 Eur nebuvo tinkamai įforminti kaip rankpinigiai, jie pripažintini avansu. Avansas kaip ir rankpinigiai atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek jau sudarytos, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, nes avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, o gavusi avansą šalis jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.

Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad metalinių sandėlio konstrukcijų kaina ir pinigų už jas sumokėjimas buvo aptartas žodžiu – pasitikėjimo pagrindu, konkretūs perkamo daikto terminai bei atsakomybė už neįvykdymą nebuvo aptarta.

Nukentėjusiojo A. R. teiginys, kad kaltinamasis V. M. tyčia vengdamas prievolės pristatyti jam parduodamą daiktą taip sukčiavimo būdu pasisavino jo 10000 Eur pinigų, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisiškai vertinant, yra susiklostę civiliniai teisiniai ginčai, kurių prigimtis - prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš sutartinės atsakomybės. Iš to seka, kad nors nukentėjusiajam A. R. kaltinamasis V. M. iki bylos išnagrinėjimo teisme dar nėra grąžinęs visų pinigų, grąžino tik 4500 Eur, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. M. būtų vengęs ar naudojęs apgaulę išvengti skolos sugrąžinimo ir taip apgaule savo naudai įgijęs iš nukentėjusiojo A. R. 10 000 Eur pinigų.

Kaip teismas minėjo šiame nuosprendyje, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė reikštų, kad kaltinamasis V. M. buvo nusprendęs šio sandorio nevykdyti, o žodinis susitarimas buvo fiktyvus, sudarytas tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtą - pinigus. Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad metalinių sandėlio konstrukcijų pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo užbaigtas, nukentėjusiojo A. R. pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis nebuvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapęs neįmanomas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. M. veika, pagal jam pareikštą kaltinimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule, nelaikytina sukčiavimu (BK 182 str. 2 d.), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 str.), todėl V. M. išteisintinas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime Nr. 40, 4.5 punkte nurodyta, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl ieškovo A. R. ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuriame numatyta teisė ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškovo A. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.