Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovėms J. K., V. L. ir K. A. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tiketa“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant, kad UAB „Tiketa“ nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovėms V. L., K. A. ir J. K.; panaikinti 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10-1090.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas, nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. 10-1090 nutarimu, nurodydama, kad minėta tarnyba, palikdama nuošalyje renginio organizatorių UAB „Renginių centras“, įpareigojo ieškovę (bilietų platintoją) grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį ir taip priėmė nepagrįstą bei teisiškai ydingą nutarimą. Taigi šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. priimto nutarimo, kuriuo ieškovei nustatyta pareiga grąžinti atsakovėms pinigus už nesuteiktą paslaugą, teisėtumo. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. 10-1090 nutarimas sukels ieškovei tam tikras teisines pasekmes, minėto nutarimo teisėtumo įvertinimas laikytinas prioritetiniu, todėl vyraujančiu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip fakto pripažinimas ir neatitinka CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas dėl ginčo, kuriame vyrauja administracinis teisinis santykis, susijęs su viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (nutarimo) teisėtumu.Taigi, konstatavęs, kad ieškinys paduotas pažeidžiant rūšinį teismingumą, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškindamas ieškovei teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Tiketa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Priešingai nei sprendė teismas, ieškinys buvo paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių – ieškinys pateiktas, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašant ginčą išspręsti iš esmės, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje.Ginčas šiuo atveju yra kilęs tarp UAB „Tiketa“ ir vartotojų, t. y. iš civilinio teisinio santykio, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 10-1090 šioje situacijoje yra svarbus tik dėl kreipimosi į teismą termino skaičiavimo.Pačiame Tarnybos nutarime Tarnyba yra išaiškinusi ginčo šalims jų teisę, nesutinkant su Tarnybos sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašant nagrinėti ginčą iš esmės.Kaip ir nurodoma skundžiamoje nutartyje, pagal VTAĮ 29 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Pareikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, ieškovė nesiekė apskųsti Tarnybos nutarimo, nors su jame išdėstytais argumentais bei priimtu sprendimu ir nesutinka – ieškovė siekė VTAĮ nustatyta tvarka užkirsti kelią teisiškai nepagrįsto nutarimo įsigaliojimui, perduodama civilinio ginčo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teismui.Ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės nepažeidžia CK 1.138 straipsnio, kadangi šiame straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Be to, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje <...> (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.Kaip matyti iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, vartotojos V. L., K. A. ir J. K. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl pinigų už bilietus į nukeltą renginį grąžinimo. VVTAT 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo apeliantę grąžinti vartotojoms pinigus už bilietus į neįvykusį renginį.Apeliantė pareikštu ieškiniu prašė teismo išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant, kad ji nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovėms (vartotojoms) ir panaikinti VVTAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą.Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą.Remiantis VTAĮ 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra viena iš vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų.Pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.Taigi pačiame įstatyme yra tiesiogiai įtvirtinta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, spręsti ginčą iš esmės pagal ginčo šalies pareikštą ieškinį yra kompetentingas bendrosios kompetencijos teismas. Be to, remiantis VTAĮ 29 straipsnio 2 dalimi, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, nepagrįstai rėmėsi VTAĮ 49 straipsnio 1 dalimi (pagal kurią, pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas, nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka), nes pastaroji yra taikoma skundžiant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimus, priimtus atlikus VTAĮ devintajame skirsnyje numatytą vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju VVTAT nutarimas buvo priimtas pagal VTAĮ šeštąjį skirsnį.Be to, apeliantė teisingai nurodo, kad aplinkybė, jog ieškinio reikalavimas, teismo nuomone, yra suformuluotas ydingai, nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o yra pagrindas taikyti kitus CPK numatytus institutus (pavyzdžiui, ieškinio trūkumų šalinimo). Tai, ar apeliantės ieškinys atitinka ieškinio turiniui keliamus įstatymo reikalavimus (be kita ko, ar tinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nevertina.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.