Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant Ž. S. ir J. Ž., dalyvaujant pareiškėjos (nukentėjusiosios) B. L. atstovui advokatui A. S., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. V. S., jo atstovui advokatui V. P., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusios administracinio teisės pažeidimo byloje B. L. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-12-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-45075506-15

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. 2015-12-02 priėmė nutarimą, kuriuo S. V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., už tai, kad 2015-09-26 Žalgirio g., Sasnavos miestelyje, Marijampolės sav., vairavo traktorių su žemės ūkio padargais, t. y. su sėjamąją ir akėčiomis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko lenkdamas keliu važiuojančią dviratininkę ją kliudė su akėčiomis. Eismo įvykio metu kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismo posėdyje B. L. atstovas advokatas A. S. palaikė skundą, nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino aplinkybes, nes pasišalinimas buvo, buvo įvykis, pati policija pripažino, kad įvykis buvo, moteris suklupo, o jis nesustojo pažiūrėti kas buvo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje prašė nutarimą palikti nepakeistą.

Suinteresuotas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-09-26 važiavo su traktoriumi dirbti į savo laukus, važiavo nuo Sasnavos miestelio lauko keliu pro kapines, priekyje pastebėjo dviračiais važiuojančias dvi moteriškes, viena jam prieš pradedant lenkti sustojo, nulipo nuo dviračio, sustojus pasiguldė dviratį, tuo momentu jis lenkė B. L., traukėsi į kelkraštį, kad jos neužkabintų, pasirodė, kad ją saugiai aplenkė. Prie vairuojamo traktoriaus buvo pakabinta sėjamoji. Lenkdamas B. L. nejautė, jog ją kliudė. Aplenkęs, atsigręžė matė, kad B. L. stovėjo apsižergusi dviratį, nematė, kad būtų nukritusi nuo dviračio, sužalota nebuvo. Po to ji jam kaire ranka sau prie smilkinio parodė. Nesijautė, kad būtų ką pažeidęs. Po valandos, jį dirbantį laukuose surado policijos pareigūnai, tikrino blaivumą, aiškino, kad iš įvykio vietos nuvažiuoti jam nebuvo poreikio, sutiko, kad jam prasilenkiant su B. L. ši galėjo suklupti. Paaiškino, kad su nukentėjusiąja 5-6 metai konfliktuoja, yra kaimynai, jos veiksmus vertina kaip tarpusavio nesantaikos tąsą.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-09-26 su B. L. važiavo grybauti, matė atvažiuojantį kaimyną S. S. su traktoriumi. Ji važiavo paskui Birutę, parsilenkiant su trakoriumi pati įsuko į gretimą takelį. Nukentėjusioji važiavo 15-20 cm atstumu nuo kelkraščio, pravažiuodamas su akėčiomis užkabino dviračio, su kuriuo važiavo B. L. rankeną, B. L. pargriuvo, jis jautė kad užkabino, nes atsisuko ir matė kad B. L. nukritusi guli, ji pati šaukė, kad S.V. S. sustotų, tačiau jis nuvažiavo. B. L. dviratį po įvykio parstūmė, ne juo nebuvo galimybės važiuoti, nes rėmas susikraipė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.). Turi būti įvertintu ir duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nuslėpti neblaivumą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Vertinant analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, kad pats S. V. S. nei savo 2015 m. rugpjūčio 15 d. paaiškinime (b. l. 25), nei apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltės sukėlus tiriamą eismo įvykį iš esmės neneigė. Jo teigimu, jis važiuodamas nejautė, kad būtų kliudęs nukentėjusios dviratį, pravažiavęs ir atsigręžęs nematė, jog nukentėjusioji būtų nugriuvusi ar sužalota. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-09-26 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams apžiūrėjus B. L. dviratį nustatyta, jog dviratis, priešingai nei teigia liudytoja V. M., yra neapgadintas (b.l.29). Nustatęs šį akivaizdų liudytojos nurodomą įvykio aplinkybių neatitikimą objektyviai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas kritiškai vertina ir visus šios liudytojos parodymus ir jais nesiremia kaip vieninteliais neginčijamais, galinčiai pretenduoti į objektyvią tiesą. Nagrinėjamu atveju, remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kita bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, jog S.V. S. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan., atvirkščiai jis nekeitė važiavimo krypties nuvažiavęs dirbo savo laukuose, buvo blaivus, nors įvykio metu dėl vairuotos transporto priemonės gabaritų ir skleidžiamo garso, nejautė, tačiau neneigė, jog eismo įvykį, dėl sudėtingų prasilenkimo su nukentėjusiąja sąlygų, vis tik galėjo sukelti.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 str. 1 d., numatyto pažeidimo sudėtis, tai yra nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl keisti 2015-12-02 nutarimo, ir patraukti S. V. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. L. skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-12-02 nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopiją siųsti Marijampolės AVPK, B. L. atstovui, S. V. S..