- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-497-154/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- ŽŪB „Minaičiai“
- Atsakovas
- AB „Žemaitijos pienas“
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ ieškinį atsakovui AB „Žemaitijos pienas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪB „Minaičiai“ Telšių rajono apylinkės teismo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo AB ”Žemaitijos pienas” 2008 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. 11-598 dėl sutarties nutraukimo nuo jo sudarymo momento ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ŽŪB „Minaičiai“ nurodė, jog tarp šalių 2007-09-03 buvo sudaryta Pieno pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7-1887, kuria šalys susitarė dėl pieno pirkimo-pardavimo sąlygų 2007-2008 metais. Šios sutarties IV skyriaus 18 punktas buvo pakeistas pagal 2007-10-03 priedą Nr.1. nustatant didesnes pieno supirkimo kainas.
Žemesnės instancijos teismas
Iki 2008-03-15 atsakovas už nupirktą pieną mokėjo sutartyje nurodytą kainą, tačiau nuo 2008-03-16 vienašališkai sumažino perkamo pieno kainą, dėl ko ieškovas 2008 m. birželio mėn. Telšių rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl skirtumo už supirktą pieną priteisimo. Šioje civilinėje byloje (Nr. 2-1091-344/2008) šalių susitarimu abipusių nuolaidų pasekmėje pasirašyta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino 2008-07-21 nutartimi. Nutartis įsigaliojo 2008-07-28.
Siekdamos abipusiai priimtino tolesnio bendradarbiavimo šalys tuo pačiu metu 2008-07-16 sudarė naują Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115, kuria pripažino negaliojančia 2007-09-03 Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7-1887, nurodė, kad sutartis Nr. 15115 įsigalioja įsigaliojus Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-21 nutarčiai, t.y. 2008-07-28, ir tą pačią dieną, t.y. 2008-07-16, tarp šalių buvo pasirašytas priedas prie 2008-07-16 Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15115, kuriuo šalys atitinkamam laikotarpiui nustatė mažesnes pieno supirkimo kainas, nei jos buvo nustatytos priede prie 2007-09-03 Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-1887, taip pat šalys susitarė, kad priedo prie 2008-07-16 sutarties 3-ame punkte nustatyta kaina nebus mažinama arba didinama jokiomis aplinkybėmis, išskyrus abipusiu Šalių susitarimu, ir kad ši nuostata taikoma iki kol pieno kaina rinkoje pasieks Priedo 3-ame punkte nurodytas kainas ( 930 Lt/t , jeigu per dieną parduodama iki 6 t pieno ir 950 Lt/t, jeigu per dieną parduodama daugiau kaip 6 t pieno).
Nepaisydamas šio susitarimo, atsakovas, nurodęs, kad vadovaujasi 2008-07-16 sutarties Nr. 15115 punktu „32“, 2008m. spalio 13 d. pranešimu Nr. 11-958 įspėjo ieškovą apie vienašališką pieno supirkimo kainos pakeitimą nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos, t.y. sumažinimą iki 800 Lt už toną, ir, ieškovui nesutikus dėl kainos pakeitimo, nuo 2008-11-01 vienašališkai nutraukė 2008-07-16 Pieno pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 15115.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad šalių pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir turi būti jų vykdoma; kad draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.), kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį net nenurodydamas priežasčių, lėmusių pieno supirkimo kainos sumažinimą; kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, nutraukdamas sutartį.
Ieškovas mano, kad LR Vyriausybės nutarimu nustatytos Tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties 32 punktas dėl galimybės vienašališkai nutraukti pieno pirkimo –pardavimo sutartį pardavėjui nesutikus dėl pieno supirkimo kainos pakeitimo ir apie tai įspėjant kitą šalį prieš 15 dienų, prieštarauja LR CK įtvirtintiems sutarčių teisės principams ir konkrečiai LR CK 6.204 str. bei 6.233 str.
Ieškovas nurodė, kad pasirašant 2008-07-16 sutartį Nr. 15115, jos „32“ punktas atsirado dėl to, kad šalys negalėjo ignoruoti LR Vyriausybės 2003-06-04 nutarimo Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ ir 1999-11-16 Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 pagrindu, tačiau tai sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti savo teisėmis.
Atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad LR CK 6.217 str. 5 d. numato galimybę šalims nutraukti sutartį vienašališkai, jei dėl to šalys yra susitarusios sutartyje. Teisė vienašališkai nutraukti sutartį buvo numatyta 2008-07-16 sutarties Nr. 15115 „32-ame “ punkte, kuriuo atsakovas ir pasinaudojo, vienašališkai nutraukdamas sutartį su ieškovu nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos. Atsakovas mano, kad nepažeidė sutarties nutraukimo terminų ir procedūrų, numatytų sutarties „32-ame “ punkte, kad sutarties „32“ punktas neprieštarauja kitoms teisės normoms, o priešingai, atsižvelgiant į pieno kaip žaliavos specifiką, šalims sudaro galimybes operatyviau spręsti sutartinių santykių nutraukimą ir naujų santykių sukūrimą atsižvelgiant į pieno rinkos pokyčius. Atsakovas 2008-10-13 pasiūlydamas ieškovui sumažinti pieno supirkimo kainą iki 800 Lt už toną, vadovavosi Lietuvos vidutinėmis pieno žaliavos pirkimo-pardavimo kainomis.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Pripažino negaliojančiu atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ 2008 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. 11-598 dėl sutarties nutraukimo nuo jo sudarymo momento. Priteisė iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ 2130 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad vykdydamos LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją 1999 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. VIII-1422 ir 2003 m. birželio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 726 patvirtintos Tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, 2008 m. liepos 16 d. šalys pasirašė Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115 su priedu, kuriuo pakeitė sudarytos sutarties sąlygas ir susitarė, kad pieno kaina nebus didinama ar mažinama jokiomis aplinkybėmis.
Atsakovas AB „Žemaitijos pienas” 2008 m. spalio 13 d. pranešimu pasiūlė ieškovui nuo 2008 m. lapkričio 1 d. sumažinti pieno pirkimo-pardavimo kainą, pranešdamas, kad nesutikus, sutartis bus nutraukta. Ieškovas ŽŪB „Minaičiai” atsisakė pasirašyti minėtą kainos pakeitimą, todėl atsakovas pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2008 m. lapkričio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją 1999 m. lapkričio 16d. įstatymo 3 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčiai privaloma rašytinė forma ir ji turi atitikti 4 str. ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygas. LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 str. nurodytos privalomos tipinės sutarties sąlygos, kurių privalomame sąraše nėra įtraukta sąlyga dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo, nesusitarus dėl kainos pakeitimo. Teismas konstatavo, kad 2003 m. birželio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 726 patvirtinus Tipines pieno pardavimo sutarties sąlygas ir 32 p. nustačius pieno kainos pakeitimo tvarką bei terminus, o taip pat, nesusitarus dėl kainos pakeitimo, vienai iš šalių suteikus teisę vienašališkai nutraukti sutartį, iš esmės buvo pažeisti LR CK nustatyti sutarčių teisės principai, o taip pat ir sutarties šalių interesai, iškreiptas minimo įstatymo pagrindinis tikslas – žemės ūkio produkcijos gamintojų interesų apsauga ir tinkamo atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją užtikrinimas.
Teismas nurodė, kad LR CK imperatyviai nurodyta, kad LR Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustatyta įstatymų. Jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos (LR CK 1.3 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti .
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:
1. Nurodo, kad LR CK 6.156 str. suteikia šalims laisvę sudaryti sutartis ir savo paties nuožiūra susikurti bet kokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams.1999 m. lapkričio 16 d. LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (toliau „Įstatymas“) įpareigoja visus asmenis perkančius žemės ūkio produkciją su žemės ūkio produkcijos pardavėju sudaryti rašytinės formos tipinę pirkimo-pardavimo sutartį (3 str.), kurios sąlygos turi atitikti Įstatyme ir Vyriausybės nustatytas tipines sutarties sąlygas. Vyriausybė 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726 „Dėl tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ (toliau „Nutarimas“) patvirtino tipines pieno pirkimo-pardavimo sąlygas, dar kartą atkartojo įstatyminę pareigą - pieną pirkti tik šalims sudarius rašytinę tipinę pirkimo-pardavimo sutartį. Visose šiose aktuose suformuotos elgesio taisyklės yra privalomos pieno pirkimo-pardavimo santykio dalyviams. Šie aktai galiojo ieškovui ir atsakovui sudarant 2008 m. liepos 16 d. pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115 ir atsakovui ją nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios imperatyvios normos, kuri draustų, ar kuriai prieštarautų tokio turinio sutartinė sąlyga, kokia numatyta pieno pirkimo-pardavimo sutarties 32 punkte. Pieno pirkimo-pardavimo sutarties 32 p. nepripažintas negaliojančiu, to neprašė ir ieškovas.
2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad „Nutarimu“ patvirtintos tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties 32 punkto sąlyga konkuruoja ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, viršijo jam įstatymų suteiktą kompetenciją. Tik esant Konstitucinio Teismo nutarimui, pripažįstančiam Vyriausybės teisės akto prieštaravimus aukštesnės galios teisės aktams, tokiu aktu nesivadovaujama ir jis negali būti taikomas, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR CPK 3 str. 3 d. privalėjo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo LR CK 1.3 str. ir LR CPK 3 str. taikymo ir aiškinimo neteisingai išsprendė bylą, o tai yra pagrindas sprendimą naikinti ir priimti naują arba bylą grąžinti nagrinėjimui iš naujo (LR CPK 329 str., 330 str.).
3. Nurodo, kad įstatymo, numatančio, kad žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nutraukta tik teisme, nėra, nes nėra įstatymo, draudžiančio nutraukti pieno pirkimo-pardavimo sutartį vienašališkai, joje numatyta tvarka, ir nėra įstatymo, draudžiančio nustatyti būtent tokias sutarties nutraukimo sąlygas, kokios numatytos pieno pirkimo – pardavimo sutarties 32 punkte. Pirmosios instancijos teismo nurodyti LR CK 6.204 str. ir LR CK 6.223 str. nėra imperatyvūs, juose numatytas reglamentavimas nėra privalomas, jeigu sutartyje yra numatyta kitokia tvarka ar sąlygos sutarčiai pakeisti ar jos atsisakyti. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausioje Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1171/2002 skirtinga situacija, nes šioje byloje įstatymas aiškiai numatė kitokį teisinio santykio dalyvių pareigų ir teisių turinį, nei Vyriausybės nutarimas, todėl galėjo būti tiesiogiai vadovaujamasi įstatymu. Ginče tarp ieškovo ir atsakovo pirmenybė suteikta „Įstatymui“ (LR CK 6.305 str.), nei jame, nei LR CK nėra nustatyta kitokio asmenų pareigų ir teisių turinio nei „Nutarimo“ 32 p.
4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių aplinkybių ar sutartis nutraukta, laikantis joje numatytų sąlygų, nevertino, ar atsakovas veikė neteisėtai, taip pat nevertino kitų į bylą atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su sutarties nutraukimu. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra neteisioji ginčo šalis. Dėl to atsakovas mano, kad procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamas, ir teismas neatskleidė bylos esmės, todėl ji išspręsta neteisingai.
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytas rašto pavadinimas, turi būti „Dėl pieno kainos keitimo“. Šiuo raštu nebuvo vienašališkai keičiama kaina ar neteisėtai nutraukiama sutartis. LR CK, kiti įstatymai, pati pieno pirkimo - pardavimo sutartis nedraudžia vienai sutarties šaliai siūlyti kitai šaliai keisti sutartines sąlygas abipusiu susitarimu, taip pat nėra kitų negaliojimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šioje dalyje 2008 m. spalio 13 d. raštą negaliojančiu.
6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai pastarojo patirtas advokato pagalbos išlaidas, tačiau byloje yra pateikta tik teisinių paslaugų sąskaitos kopija, jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, nėra. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos negalėjo būti priteisiamos (LR CPK 98 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, skelbta „Teismų praktika“ Nr. 17).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ŽŪB „Minaičiai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.Nurodo, kad vienašališkai keisti sutarties nuostatas ar nutraukti sutartį neleidžiama, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, laikantis nustatytos tvarkos. Iš to seka, kad ginčo sutarties 32 p. galiojimas ir nereikalavimas jo pripažinti negaliojančiu nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį.
2. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nesprendė dėl Vyriausybės nutarimo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, o ieškinį tenkino, nurodydamas, jog, nutraukiant vienašališkai Vyriausybės nutarimu patvirtintą tipinę žemės ūkio produkcijos sutartį, privalu laikytis LR CK nustatytos tvarkos, o šios tvarkos nesilaikymas pažeidžia tiek sutarčių teisės principus, tiek kitos šalies interesus.
3. Nurodo, kad tarp šalių susiklostę pieno pirkimo pardavimo santykiai buvo reglamentuoti ne vien šia sutartimi, tačiau ir kartu su pagrindine sutartimi pasirašytu priedu, kurio 4 p. šalys susitarė, jog pieno kaina „nebus mažinama arba didinama jokiomis aplinkybėmis, išskyrus abipusiu saliu susitarimu“, šią susitarimo nuostatą taikant, kol pieno kaina rinkoje pasieks priedo 3 p. nurodytas kainas. Susitarimas įtvirtina šalių valią dėl fiksuotos pieno kainos nustatymo visą sutarties galiojimo laikotarpį. Tokio susitarimo sąlygomis šalių sudarytos sutarties keitimas arba nutraukimas galimas tik LR CK 6.204 str. nustatyta tvarka, kadangi atsakovo iniciatyva dėl pieno kainos keitimo reiškia ne ką kitą, kaip atsisakymą vykdyti pirkimo pardavimo sutarties priedo 4 p.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Taip pat kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes bylos esmė yra aiški (CPK 327 str. 1d.2p.), o sprendimo motyvacijos trūkumus gali ištaisyti apeliacinė instancija (CPK 328 str.).
Dėl vienašalio pieno pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo
Ginčas dėl sutarties nutraukimo aiškintinas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis LR CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties ar atskiro jos punkto teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ ir atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ 2007-09-03 buvo sudaryta Pieno pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7-1887 dėl pieno supirkimo 2007-2008 metais, kurios IV skyriaus 18 punktas buvo pakeistas pagal 2007-10-03 šalių pasirašytą priedą Nr.1., nustatant didesnes pieno supirkimo kainas (b.l. 14-18).
Dar nepasibaigus 2007-09-03 sutarties galiojimo terminui, 2008-07-16 šalys sudarė naują Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115. Šia sutartimi pripažino negaliojančia 2007-09-03 Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7-1887, nurodė, kad sutartis Nr. 15115 įsigalioja, įsigaliojus Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-21 nutarčiai dėl takos sutarties patvirtinimo civ. byloje Nr. 2-1091-344/2008, ir tą pačią dieną, t.y. 2008-07-16, tarp šalių buvo pasirašytas priedas prie 2008-07-16 Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15115, kuriame šalys nustatė mažesnes pieno supirkimo kainas, nei jos buvo nustatytos priede prie 2007-09-03 Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-1887, taip pat šalys susitarė, kad priedo prie 2008-07-16 sutarties 3-iame punkte nustatyta kaina nebus mažinama arba didinama jokiomis aplinkybėmis, išskyrus abipusiu šalių susitarimu, ir kad ši nuostata taikoma iki kol pieno kaina rinkoje pasieks Priedo 3-iame punkte nurodytas kainas, t.y. 930 litų už toną, jeigu per dieną parduodama iki 6 tonos pieno ir 950 litų už toną, jeigu per dieną parduodama daugiau kaip 6 tonos pieno (b.l. 8-11).
Vadovaudamasis 2008-07-16 sutarties Nr.15115 „32“ punktu, atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ 2008 m. spalio 13 d. raštu Nr. 11-958 pranešė ieškovui, kad nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos siūlo keisti pieno supirkimo kainą 800 litų už toną, prašo pasirašyti atitinkamą susitarimą dėl pieno kainos pakeitimo, taip pat nurodė, kad jei iki 2005 m. spalio 25 d. ŽŪB „Minaičiai“ nepasirašys susitarimo dėl pieno kainos pakeitimo ar kita forma raštu nepatvirtins, kad sutinka su šiuo pasiūlymu pakeisti sutartį, tai vertins kaip atsisakymą pakeisti sutartį. Pranešė, kad ŽŪB „Minaičiai“ atsisakius keisti sutartį, šiuo rašto pagrindu nutraukia pieno pirkimo –pardavimo sutartį nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos (b.l. 19).
Ieškovas ŽŪB „Minaičiai“ 2008-10-21 raštu (b.l. 20-21) pranešė atsakovui AB „Žemaitijos pienas“, kad nesutinka dėl pieno supirkimo kainos ir sutarties pakeitimo, nes šalių pasirašyto priedo prie sutarties 4 punkte buvo nustatyta, kad priede nustatyta kaina nebus mažinama arba didinama jokiomis aplinkybėmis, išskyrus abipusiu šalių susitarimu, ir kad tokio susitarimo pasirašymą sąlygojo taikos sutarties sudarymas civilinėje byloje Nr.2-1091-344/2008.
Nuo 2008 m. lapkričio 1d. AB „Žemaitijos pienas“ vienašališkai nutraukė 2008-07-16 su ŽŪB „Minaičiai“ sudarytą Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115, ką patvirtino 2008-10-28 raštu Nr. 11-1009 (b.l. 27).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, patenkindamas ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ ieškinį, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šio pirmos instancijos teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, tačiau šiuos sprendimo trūkumus kolegija laiko formaliais ir ištaiso apeliacinės instancijos teisme, todėl iš esmės teisėtas sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Kaip jau buvo minėta ir kaip to reikalauja LR CK 6.193 straipsnio nuostatos, aiškinant sutartį, o šiuo atveju konkrečiai Pieno pirkimo- pardavimo sutarties Nr.15115 punktą "32“, kuriuo vadovavosi AB „Žemaitijos pienas“ nuo 2008-11-01 vienašališkai nutraukdamas sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į šalių tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
Kolegija sprendžia, kad 2008-07-16 tarp šalių sudarytos pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15115 punktas "32“, numatantis supaprastintą vienašalį sutarties nutraukimą, tiek 2008-10-13 išsiunčiant pranešimą ŽŪB „Minaičiai“ dėl sutarties nutraukimo, tiek ir 2008 m. lapkričio 1 d. faktiškai nutraukiant sutartį, negaliojo, nes šio punkto nuostata dėl sutarties nutraukimo kitai šaliai per 15 dienų nesutikus pakeisti pieno kainos, šalių susitarimu buvo pakeistas 2008-07-16 pasirašant priedą prie sutarties Nr.15115, kuris įsigaliojo kartu su sutartimi, įsigaliojus Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-21 nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šio sutarties priedo aiškinamojoje dalyje buvo nurodyta, kad priedo pasirašymas yra tiesiogiai susijęs su taikos sutarties sudarymu civilinėje byloje, turint tikslą išsaugoti gerus ir abipusiškai naudingus bendradarbiavimo santykius, užkirsti kelią galimoms interpretacijoms aiškinant šalių sudarytas sutartis ir keičia 2008-07-16 sudarytą pieno pirkimo –pardavimo sutartį.
Priedo 3-iame punkte buvo nustatyta, kad pakeičiamos 2008-07-16 sutartyje Nr. 15115 numatytos pieno pirkimo-pardavimo sąlygos ir nustatoma perkamo pieno kaina 930 litų už toną, jei per dieną parduodama iki 6 tonų pieno ir 950 litų už toną, jei per dieną parduodama daugiau kaip 6 tonos pieno.
Priedo 4-ame punkte šalys nustatė, kad „3-iame punkte nustatyta kaina nebus mažinama arba didinama jokiomis aplinkybėmis, išskyrus abipusiu Šalių susitarimu“, ir kad ši nuostata taikoma iki kol pieno kaina rinkoje pasieks Priedo 3-iame punkte nurodytas kainas, t.y. 930 Lt/t , jeigu per dieną parduodama iki 6 t pieno ir 950 Lt/t, jeigu per dieną parduodama daugiau kaip 6 t pieno. Iš susitarimo turinio matyti, kad sąlygos nėra diskriminuojančios ir galioja abiems šalims vienodai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios papildomo susitarimo (priedo prie sutarties) nuostatos šalių buvo faktiškai vykdomos iki 2008 m. lapkričio 1 d., t.y. iki vienašalio sutarties nutraukimo; šio priedo prie sutarties niekas nenuginčijo ir nepakeitė; jis yra neatskiriama sutarties dalis, todėl šalims yra privalomos, nes turi įstatymo galią kaip ir pati sutartis (LR CK 189 str.).
Byloje taip pat nustatyta, kad iki 2008-11-01 nebuvo atsiradusi sąlyga pasibaigti papildomo susitarimo galiojimui dėl pieno rinkos pokyčių, numatytų 4-ame priedo punkte.
2008 m. liepos 16 d. sutarties Nr. 15115 „32“ punkto atitikimo įstatymams aiškinimą pirmos instancijos teismo sprendime, kolegija laiko pertekliniu, nes, kaip ir buvo minėta, šio punkto nuostatomis atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ negalėjo vadovautis nutraukdamas sutartį su ŽŪB „Minaičiai“, nes tuo laiku šio punkto sąlyga dėl vienašalio sutarties nutraukimo dėl nesuderintos kainos buvo pakeista šalių pasirašytu sutarties priedu, abiems sutarties šalims draudžiančiu vienašalį sutarties nutraukimą, ką pirmos instancijos teismas nustatė, tik nepakankamai motyvavo.
Kolegija sprendžia, kad 2008-07-16 šalių pasirašyto priedo prie sutarties Nr. 15115, nėra pagrindo laikyti prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančio nuo jo sudarymo momento, nes įstatymas nedraudžia šalių susitarimu pakeisti atitinkamas tipinių sutarčių sąlygas, be to, vertinant ankstesnes tarp šių šalių sudarytas pieno pirkimo-pardavimo sutartis matyti, kad tarp šalių buvo sudaromi papildomi susitarimai prie šių sutarčių, ir kad 2007-09-03 sudarytoje pieno pirkimo- pardavimo sutartyje Nr. 7-1887 dėl pieno supirkimo 2007-2008 metais, kurią pakeitė 2008-07-16 sutartis Nr.15115, buvo numatyta (31 p.) kad „Sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Apie sutarties nutraukimą privaloma pranešti kitai šaliai prieš 3 mėnesius, o dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ir esant esminiam sutarties pažeidimui – prieš mėnesį“, o Tipinės pieno pardavimo sutarties 32-ojo punkto į sutartį įtraukta nebuvo, nors sudarant šią sutartį jau galiojo 2003 m. birželio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 726 patvirtintos Tipinės pieno pardavimo sutarčių sąlygos ir 1999-11-16 Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas Nr. VIII-1422.
Kartu pažymėtina, kad 2003 m. birželio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 726 patvirtintos Tipinių pieno pardavimo sutarties 30-ame punkte, o taip pat 2008-07-16 pieno pirkimo pardavimo sutarties Nr. 15115 punkte „30-ame“ numatyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja vienašališkai nenumatyti sutarties sąlygų, kurios pablogintų Pardavėjo būklę“, tačiau nėra numatyta, kad šalys visiškai negali keisti šios sutarties sąlygų, nepablogindamos „Pardavėjo“ būklės.
Iš to kas išdėstyta kolegija daro išvadą, kad atsakovas AB „Žemaitijos pienas“, 2008 m. spalio 13 dienos pranešimu vienašališkai nutraukdamas 2008-07-16 sudarytą su ieškovu ŽŪB „Minaičiai“ pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr.15115, vadovaudamasis negaliojančiu 32-uoju sutarties punktu, pažeidė imperatyvią teisės normos, t.y. LR CK 6.217 str. 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas“. Kad „sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka“, buvo nustatyta 2008-07-16 sudarytos pieno pirkimo-pardavimo sutarties 31-ajame punkte, kuris, beje, atitiko Vyriausybės patvirtintos Tipinės pieno pirkimo pardavimo sutarties reikalavimus. Jokių duomenų, kad antroji sutarties šalis ŽŪB „Minaičiai“ neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį byloje nėra.
Atsakovas, manydamas, kad yra pagrindas kreiptis dėl sutarties įsipareigojimų pakeitimo ir negavęs kitos šalies sutikimo, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą, kaip tai numatyta LR CK 6.223 str., tačiau to nepadarė. LR CK 6.223 straipsnis sistemiškai turi būti taikomas su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais straipsniais, kaip LR CK 6.204, 6.228 str.
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Pripažinti negaliojančiu atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ 2008 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. 11-598 dėl sutarties nutraukimo nuo jo sudarymo momento“. Kadangi vykdant tokį teismo sprendimą gali kilti neaiškumų, o iš visos bylos akivaizdu, jog ginčas yra kilęs dėl vienašališko sutarties nutraukimo, apie kurį ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ pranešė 2008 m. spalio 13 d. raštu Nr.11-598, ir kad sutartis vienašališkai buvo nutraukta nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos, tai patikslintina Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant: „pripažinti negaliojančiu nuo sutarties nutraukimo dienos atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ vienašališką Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr.15115, sudarytos 2008 m. liepos 16 d. tarp AB „Žemaitijos pienas“ ir ŽŪB „Minaičiai“, nutraukimą nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos.
Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pieno pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ne 2008 m. spalio 13 d. raštu Nr.11-598, o 2008-10-28 raštu Nr. 11-1009, kolegijos nuomone yra nereikšmingas ir nepagrįstas. Iš 2008 m. spalio 13 d. rašto Nr.11-598 „Dėl pieno kainos keitimo“ matyti (b.l. 19), kad šio rašto 5-oje pastraipoje nurodyta, jog ‚Jums atsisakius keisti Sutartį, vadovaudamiesi Sutarties 32 punktu informuojame, kad šio rašto pagrindu nutraukiame Sutartį nuo 2008 m. lapkričio 01 d., jeigu iki paminėto termino rašytiniu pranešimu nenurodysime vėlesnės nutraukimo datos“. Kito rašto dėl vėlesnės sutarties nutraukimo datos atsakovas nepateikė, o atsakovo pateiktas 2008-10-28 raštas Nr. 11-1009 tėra tik patvirtinimas į ieškovo ŽŪB „Minaičiai“ 2008-10-21 rašte išreikštas abejones, kad sutartis tikrai nutraukiama nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos.
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo atstovavimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ advokatų profesinė bendrija „Morkūnas Legal Bureau“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 4766,25 Lt sumai (b.l. 40). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2009-05-18 – 2009-05-19 dienomis sąskaitą apmokėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įrodymų, pagrindžiančių ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, nėra.
Dėl nurodytų motyvų atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu (CPK 326 str.1d.1p.), patikslinant rezoliucinę sprendimo dalį.
Iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ priteistina ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ 7478,42 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 4,83 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.,93 str. 1 d. 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, taip patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį:
- Pripažinti negaliojančiu nuo sutarties nutraukimo dienos atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ vienašališką Pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr.15115, sudarytos 2008 m. liepos 16 d. tarp AB „Žemaitijos pienas“ ir ŽŪB „Minaičiai“, nutraukimą nuo 2008 m. lapkričio 1 dienos.
Priteisti iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ (įmonės kodas 180240752) ieškovui ŽŪB „Minaičiai“ (įmonės kodas 171292586) 7478,42 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 42 centus) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei valstybei 4,83 Lt (keturis litus 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.