- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 1-2152-806/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02826-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Jevmenovaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. T. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T., žinodamas apie 2010-10-12 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimą (civilinėje byloje, Nr. 2-1142-726/2010) ir su juo sutikdamas privalėjo mokėti vaiko - N. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-22) iki vaiko pilnametystės, išskyrus laikotarpį nuo 2010-10-12 iki 2012-09-12 ir nuo 2013-03-18 iki 2013-06-04, kai jis buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, tačiau nuo 2010-10-12 iki 2013-06-04 šio teismo sprendimo nevykdė - pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo ir jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, tokiais veiksmais vengė išlaikyti savo vaiką, dėl ko už šį laikotarpį atsirado finansinis įsiskolinimas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Su N. A. gyveno apie 1,5 metų. Tuo metu gyveno pas ją bute (duomenys neskelbtini). N. turi sūnų N., gim. (duomenys neskelbtini), ir jam pavardę yra suteikęs jis, A. T., todėl berniukas yra N. T.. Gyvenant kartu su N. buvo visko ir pykosi ir taikiai gyveno. Tuo metu jis, A. T. gyvenant su N. nedirbo, nes buvo narkomanas. N. taip pat labai gėrė, todėl abu tikrai nesutarė. Šiuo metu jis, A. T. yra „susitvarkęs“, stengiasi grįžti į normalų gyvenimą, lanko metadono programą, darbo biržoje buvo užsiregistravęs. Darbo biržos specialistai siūlė jam, A. T. darbą, bet kai jis atsisakė, jie jį iš darbo biržos „išbraukė“. Kai keliai su N. išsiskyrė, jis, A. T. N. tikrai rūpinosi, pirkdavo dovanas, duodavo pinigų. Šiuo metu berniuko N. nėra matęs apie 2 metus, tačiau su N. labai retai, bet susiskambina telefonu. Šiai dienai daugiau parodymų negali duoti, nes jis, A. T. yra susijaudinęs, dėl to, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką. (b.l. 106-107)
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. T. parodė, kad šiuo metu pakeitė gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl vaiko N. T. išlaikymo parodo, kad teisme, kuris vyko 2010-10-12 jis, A. T. dalyvavo ir apie tai tikrai suprato, kad jam priteisė mokėti alimentus kiekvieną mėnesį po 400 litų. Jis su juo sutiko, kad teiks vaikui išlaikymą. N. jis, A. T. tikrai myli ir juo stengiasi rūpintis. Su vaiko motina N. A. jis, A. T. nebuvo susituokęs, tačiau kartu pragyveno su ja apie 1,5 metų. Bendrų turtų gyvenant su N., tikrai jokių neužgyveno, nei žemės, nei automobilių, nei namų, nieko ir neturi. Teismas priteisė jam, A. T. mokėti vaiko išlaikymą nuo 2009-10-22. Jis, A. T. N. mokėjo pinigus vaiko išlaikymui, bet juos duodavo į rankas (sumos tikslios negali nurodyti kiek jis jai yra davęs). Nuo 2009 m. pabaigos jis, A. T. buvo registruotas darbo biržoje ir tikrai ne viena kartą. Jam, A. T. joje buvo išduotos rekomendacijos įsidarbinti įvairiose firmose, tačiau būdavo, kad darbdavys pasirinkdavo kitą kandidatą. N. jis, A. T. yra davęs pinigų nuo 2009 m. bendroje sumoje apie kokius 2000 litų, tačiau jokių įrodančių dokumentų, kad jis tikrai jai sumokėjo pinigus neturi, nes iš geros valios jai duodavo į rankas. Jis, A. T. tikrai stengiasi padėti išlaikyti N., nors vaiko motina N. ir neigia tą, bet jis iš tikrųjų stengiasi kibti į gyvenimą. Greitu metu vėl prisiregistruos darbo biržoje, nes prieš tai jis, A. T. buvo kaip ir išbrauktas iš darbo biržos, nes kai siūlė jam įsidarbinti pagalbiniu darbuotoju vienoje firmoje jis savo noru atsisakė, nes atlygis buvo mažas, siūlė 600 litų. Jis, A. T. tikrai nevengia išlaikyti N., tačiau pati jo motina N. neleidžia su juo matytis. Dabar N. nėra matęs kokius 2 metus. Jam rūpi vaiko ateitis, jis nori juo rūpintis ir su juo bendrauti, tačiau jo motina N. nelabai to nori ir kaip minėjo sudaro tam kliūtis. Jis, A. T. žino ir tikrai suvokia, kad yra sveikas ir darbingas žmogus, gali dirbti ir teikti N. išlaikymą, tačiau šiuo metu kai didelė yra bedarbystė jis Lietuvoje negali surasti darbo, nors įmanoma surasti darbą už minimumą, tačiau jis gyvena pas tėvus, kurie yra pensininkai ir reikia jiems padėti, todėl negali jis į tai numoti ranka ir dirbti už minimumą, kai reikia ne tik pragyventi, bet ir padengti buto visas paslaugas ir aišku mokėti alimentus N. Jis, A. T. dės visas pastangas dirbti ir uždirbti ne tik sau, tėvams padėti, bet ir N. išlaikyti. Jis, A. T. nevengia atsakomybės dėl vaiko išlaikymo, bet šiuo metu jo sunki materialinė padėtis. Planuoja išvažiuoti į užsienį ir taip padengti visą įsiskolinimą dėl sūnaus išlaikymo. (b.l. 110-112)
Motyvuojamoji dalis
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. T. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus, t.y. 2012-11-13 ir 2013-02-04 parodymus, dėl alimentų nemokėjimo savo sūnui N. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jis, A. T. visiškai sutinka su įtarimu ir tikrai gailisi, kad taip susiklostė gyvenimas, jog negali šiai dienai mokėti vaiko išlaikymui teismo priteistų alimentų. Šiai dienai sūnų N. matęs prieš mėnesį, tiksliai laiko negali pasakyti, bet pastarąjį matė šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr., Vilniuje. Su sūnumi pasisveikino ir jo paklausė kaip jis gyvena, kaip jam sekasi. Berniukas su juo, A. T. bendravo, bet labai vangiai, atrodė, kažkoks išsigandęs. Tą kartą N. buvo su vyriškiu, kuris gyvena šiuo metu su N. motina N. A.. Tą kartą jis, A. T. vaikui jokių dovanėlių ar pinigų nedavė, tiesiog taip gavosi, bet dar prieš šį susitikimą, tačiau taip pat laiko tiksliai negali nurodyti, eidamas šalia Vingio parko pastebėjo N. važiuojant dviračiu. Tada jis, A. T. jį pavadinęs vardu ir su juo trumpai pakalbėjęs, davė vaikui 50 litų. Dar vaiko paklausė ar pastarasis žino kas jis toks, N. pamojavo galva (t.y. parodė sutikimo ženklą), sėdo ant dviračio ir nuvažiavo toliau. Jis, A. T. tikrai yra kaltas, kad nemoka vaiko išlaikymui pinigų pagal teismo sprendimą, tačiau ir dabar neturi iš ko mokėti. Gyvena iš tėvų, jie jį, A. T. išlaiko, bet ir pats stengiasi dirbti - padėdamas žmonėms atlikti kokius nors ūkio darbus, ar ką nors paremontuoti. Uždarbis būna nedidelis, maždaug per dieną uždirba apie 30 litų, bet tai būna tikrai ne dažnai, kartais iš vis kelias dienas iš eilės negali uždirbti nieko, o pavalgyti reikia, o ir tėvams padėti išlaikyti butą reikia. Kol tyrimas vyksta jis, A. T. laikosi kardomosios priemonės, jog negali išvykti iš gyvenamosios vietos, todėl nori, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas greičiau išsispręstų, nes yra gavęs iš savo pažįstamų rato pasiūlymą dirbti užsienyje (Vokietijoje), dėl ko tikisi, kad galės gerai ten uždirbti ir padengti visą įsiskolinimą, o ir toliau mokėti tvarkingai N. alimentus. Šiuo metu jis, A. T. yra registruotas darbo biržoje, maždaug nuo 2013-03 mėn., tačiau iki šiol nėra gavęs jokių pasiūlymų įsidarbinti. Jis, A. T. sutinka atlikti viešuosius darbus, dėl susiklosčiusių aplinkybių ir tam tikrai neprieštarauja, o viešųjų darbų neatlikimo pasekmės jam išaiškintos ir jas suprato. (b.l. 117-119)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaiku N. T., gim. (duomenys neskelbtini). Berniuko tėvas yra A. T., tai yra nurodyta ir vaiko gimimo liudijime. Kad įrašas būtų, jog berniuko tėvas yra A. T., buvo su juo bendru sutarimu, tiek jos, N. A. tiek A. T. prašymu pripažinti tėvystę, patvirtintu 2008-08-01 Vilniaus m. 17 notarų biure. Su sūnaus N. tėvu A. bendrai pragyveno apie 1,5 metų. Tuo metu gyveno pas ją, N. A. bute (duomenys neskelbtini). A. prieš sūnaus gimimą niekur nedirbo, todėl teko jai, N. A. jį kaip ir išlaikyti, bet vis turėjo viltį, kad kai vaikas gims, bandys bent kažkur A. įsidarbinti, kad padėtų šeimai. Susituokusi su A. taip pat nebuvo, o jos, N. A. viltys, kad vaiko tėvas ieškosis darbo žlugo, todėl taip jau susiklostė, kad jie nustojo gyventi kartu. Ji, N. A. ir toliau gyveno savo bute, o A. apsistojo gyventi pas savo motiną. Kiek prisimena, kai gimė N., A. padėjo jį prižiūrėti, dar padėdavo pastarojo motina ir tai tęsėsi apie pusė metų iki jų apsisprendimo, kad gyventi kartu kaip ir nebegali. 2009 metų pabaigoje, ji, N. A. kreipėsi į teismą, kad A. priteistų vaiko N. išlaikymą. Teismas įvyko, priteisė iš A. laikiną išlaikymą sūnui po 400 litų kas mėnesį ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ja, N. A.. Paskui vėliau gal po metų kreipęsi dar kartą į teismą, tai buvo 2010 m. spalio mėn. dėl alimentų priteisimo, teismas nusprendė, palikti tą pačią išlaikymo sumą, t.y. 400 litų ir padengti visas teismo išlaidas. Paskutiniame sprendime A. neatvyko, tačiau tikrai buvo informuotas tinkamai. Po teismo sprendimo vaiko tėvas jokių išlaikymo teismo pinigų niekada nemokėjo ir niekada nei pervedęs į banko sąskaitą, nei davęs į rankas. Ji, N. A. pati asmeniškai su A. T. - sūnaus N. tėvu, jokių ryšių nepalaiko, o ir jis pats nerodo jokios iniciatyvos, net neskambina ir nesidomi kaip sekasi jo sūnui. Vaikui taip pat neteikia jokios materialinės paramos, niekada nėra dovanojęs dovanų. Su A. giminėmis (pastarojo motina, t.y. N. močiute) jokio ryšio taip pat nepalaiko ir nebendrauja. Gyvenant tuos 1,5 metų su sūnaus tėvu jokių bendrų turtų neužgyveno, viskas buvo ir ką dabar turi, tai yra jos, N. A. pačios uždirbta ir užgyventa. A. nėra mačiusi apie kokius metus, ką pastarasis veikia ji, N. A. nežino, tiesiog nesidomi, nes jai neįdomu. 2010-01-21 ji, N. A. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kad valstybė padėtų išlaikyti vaiką – N., nes kaip ir minėjo jo tėvas visiškai jokios nei minimalios materialinės paramos neteikė ir visiškai juo nesirūpino. Pristačius visus reikalingus dokumentus iš vaikų išlaikymo fondo ji, N. A. nuo 2010 m. sausio gavo ir iki šiol gauna 195 litus sūnaus N. išlaikymui. (b.l. 16-17)
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A. parodė, kad nori papildyti savo duotus parodymus, kuriuos yra davusi 2012-10-25 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK tyrėjai, apie savo sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą - A. T., kuris neteikia vaikui išlaikymo. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje su A. T. gyveno kartu apie 1,5 metų, tai buvo maždaug 2007 - 2008 metais. Tuo metu A. buvo „paklydęs“ gyvenime, t.y. vartojo narkotines medžiagas. Vaiko tėvas A. nėra mokėjęs jam alimentų, kurie priteisti teismo, jog jis kas mėnesį privalo mokėti po 400 litų. Materialiai A. taip pat savo sūnaus visiškai nerėmė ir neremia iki šiol. A. tik po apklausos, kiek ji, N. A. suprato, kuri vyko policijos komisariate, skambino jai, tai buvo 2012 m. lapkričio mėnesio viduryje, ir bandė tartis su ja, kad jis pradės mokėti vaikui, bet kažkodėl minėjo, jog pinigus duos į rankas. Kokią sumą A. mokėtų ji, N. A. nežino, nes pastarasis neįvardijo, bet įsitikinusi, jog jis jokių pinigų nemokės. Ji, N. A. dėl tokio pasiūlymo su juo nesutiko ir dar jam geranoriškai siūlė, kad gali kartu kreiptis į teismą, kad jam sumažintų sumą, kurią yra priteisęs teismas 2010 m. Nors oficialiai kaip ir nėra jos, N. A. sūnaus N. T. nustatyta tėvystė, tačiau ji yra tikra 100 proc., kad jos vaikas yra A. T. sūnus. Dėl tėvystės nustatymo, kiek prisimena, kilo klausimų ir tada kai vyko teismas dėl alimentų priteisimo, tačiau jie geranoriškai sutarė, jog vyks dar tuo metu į Karoliniškių mikrorajoną, kur buvo galima nustatyti tėvystę, tačiau prie medicinos centro, kurio adreso jau nebeprisimena, A. neatvyko. Su A. nebendrauja, nes ji, N. A. pastarojo kontaktų neturėjo, o jis jai pats skambino po apklausos policijos komisariate, dėl alimentų nemokėjimo. Kaip ir yra minėjusi pirminėje apklausoje, sūnaus išlaikymui gauna po 195 Lt per mėnesį iš vaikų išlaikymo fondo. (b.l. 18-19)
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu priteisė iš A. T., nepilnamečiui vaikui N. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-22) iki vaiko pilnametystės. (b.l. 30-33)
N. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše nurodyta, kad jo tėvas yra A. T., gim. (duomenys neskelbtini), o motina N. A., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas - bendras tėvų prašymas tėvystei pripažinti, patvirtintas 2008-08-01 Vilniaus m. 17 notarų biure. (b.l. 28)
N. A. 2010-01-21 su prašymu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl vaikui N. T. išmokos mokėjimo. (b.l. 6)
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-02-05 sprendime nurodyta, kad N. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuspręsta mokėti, 195 (vieno šimto devyniasdešimt penkių) Lt dydžio išmoką nuo 2010-01-21 iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Ši išmoka kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į N. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 8)
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-09-28 rašte nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko - A. T. vyks civilinio proceso tvarka, ieškinio šioje baudžiamojoje byloje jie nereiškia. (b.l. 11)
Antstolės I. K. 2012-10-23 atsiųstose vykdomųjų bylų Nr. 0139/09/05963 ir 0139/10/04285 kopijų ir 2013-03-21 rašte Nr. S-139-6033 nurodyta, kad A. T. įsiskolinimas dėl vaiko - N. T. išlaikymo 2013-04-01 dienai yra 17 410 litų. (b.l. 102)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-11-09 pažymoje nurodyta, kad A. T. yra gautos pajamos už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki šiol: mokestinis laikotarpis 2011 m., su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, išmokėta išmokų suma (Lt) - 874,83, išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt) - 0. (b.l. 43)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautoje 2013-06-04 pažymoje nurodyta, kad A. T. 2009-11-02 pateikė Metinę gyventojo (šeimos) deklaraciją už 2008-11-01 - 2009-10-30 mokestinį laikotarpį. Metinių pajamų mokesčio deklaracijų laikotarpiu nuo 2008 m. iki šiol minėtas asmuo neteikė, gyventojų pajamų mokesčio negrąžino. Trečiųjų asmenų duomenimis A. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. išmokėjo 874,83 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų. (b.l. 45)
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautoje 2012-11-26 pažymoje nurodyta, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2008-01-23 -2008-11-20, 2009-02-05 -2012-09-12. Laikotarpiu 2008-01-23 - 2008-11-20, A. T. rekomendacijos įdarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Užimtumo priėmimo programose A. T. nedalyvavo. Darbo paieška buvo nutraukta 2008-11-20, A. T. be pateisinamų priežasčių neatvykus į susitikimą su teritorinės darbo biržos specialistu. Laikotarpiu 2009-02-05 - 2012-09-12 A. T. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2011-08-10 A. T. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „Peruno“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. 2011-09-20 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti kiemsargiu UAB „Adesoma“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2011-10-10 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „PCS 85“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2011-10-21 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „ATEA“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2011-11-17 - 2011-12-15 A. T. dirbo viešuosius darbus, organizuotus Vilniaus savivaldybės administracijos, per šį laikotarpį buvo išmokėta 565,22 Lt viešųjų darbų išmokos. 2012-05-28 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti kroviku UAB „Danesa“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2012-06-14 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti kroviku UAB „Monmarkas“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2012-06-26 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „Giuzel“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2012-07-30 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti rūšiuotoju UAB „Ekobazė“, tačiau pasirinktas kitas kandidatas. 2012-09-07 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „Promostas“, tačiau A. T. siūlomo darbo atsisakė, dėl to darbo paieška buvo nutraukta. (b.l. 35)
Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautoje 2013-06-05 pažymoje nurodyta, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos darbo biržoje yra registruotas nuo 2013-03-18. Registracijos metu A. T. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, užimtumo rėmimo programose nedalyvavo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nėra mokama. A. T. 2013-04-29 savarankiškai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir toliau pageidavo būti registruotu darbo biržoje, kaip dirbantis ir darbo ieškantis asmuo. (b.l. 37)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautoje 2012-10-29 pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, A. T. laikotarpiu nuo 2008-07-24 iki 2012-10-26 nedarbingumo pažymėjimai nebuvo išduoti ir ligos pašalpos už šį laikotarpį jam nebuvo mokamos. (b.l. 39)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautoje 2012-05-29 pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis bei Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų ir elektorinių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemos duomenims, A. T. laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2013-05-29 nedarbingumo pažymėjimai nebuvo išduoti ir ligos pašalpos už šį laikotarpį jam nebuvo mokamos. (b.l. 41)
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. T. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-10-12 sprendimu nustatyta, jog A. T. privalo N. A. naudai mokėti lėšas sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-10-22 iki sūnaus pilnametystės. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, vaiko išlaikyti negalėjo, nes neturėjo darbo ir jokių piniginių lėšų, todėl neturėjo lėšų sūnaus išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė, kai turėjo pinigų, tai ir mokėjo vaikui pinigus. Pasak A. T., N. A. mokėjo pinigus vaiko išlaikymui, bet juos duodavo į rankas (sumos tikslios negali nurodyti kiek jis pastarajai yra davęs). Liudytojos N. A. parodymai patvirtina, kad A. T., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Kreiptinas dėmesys, kad N. A. geranoriškai siūlė A. T. kartu kreiptis į teismą, kad pastarajam sumažintų sumą, kurią yra priteisęs teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu. Tiek N. A., tiek pats A. T. patvirtino, kad kaltinamasis kelis pastaruosius metus net nesidomi savo sūnumi ir su juo bei jo motina iš viso nebendrauja. Iš SoDros duomenų bazės duomenų matosi, jog kaltinamasis nuo 2013-04-29 iki 2013-05-20 dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamų. Be to, iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautos 2012-11-26 pažymos matyti, kad 2011-11-17 - 2011-12-15 A. T. dirbo viešuosius darbus, organizuotus Vilniaus savivaldybės administracijos, per šį laikotarpį buvo išmokėta 565,22 Lt viešųjų darbų išmokos. Taip pat 2012-09-07 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „Promostas“, tačiau A. T. siūlomo darbo atsisakė, dėl to darbo paieška buvo nutraukta. Pasak A. T., jam siūlė įsidarbinti pagalbiniu darbuotoju vienoje firmoje, tačiau jis savo noru atsisakė, nes atlygis buvo mažas, siūlė 600 litų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. gaudavo ir neoficialių pajamų. Anot A. T., jis pats stengiasi dirbti - padėdamas žmonėms atlikti kokius nors ūkio darbus, ar ką nors paremontuoti, uždarbis būna nedidelis, maždaug per dieną uždirba apie 30 litų, bet tai būna tikrai ne dažnai, kartais iš vis kelias dienas iš eilės negali nieko uždirbti.
Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 2010 metais priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, niekur nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, kada nedirbo ir neteikė išlaikymo vaikui, darbo biržoje jo darbo paieška buvo nutraukta, kadangi 2012-09-07 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „Promostas“, tačiau A. T. siūlomo darbo atsisakė, o tai akivaizdžiai rodo, kad vengė įsidarbinti, jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad A. T. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus N. T. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie A. T. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Paskelbus įtariamajam A. T. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su siūlomu viešųjų darbų valandų skaičiumi sutiko. (b.l. 143)
Skirdamas bausmę A. T., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, jis baigtas, tyčinis, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant A. T. asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, neteistas, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirba, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2012-03-29, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, asmens ambulatorinė kortelė randasi Centro PSC (Vytenio filialas), tačiau VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos įskaitoje neįrašytas, duomenų neturi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. T. viešųjų darbų bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. T. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Prokuroras prašo skirti A. T. 200 valandų viešųjų darbų bausmę per teismo nustatytą terminą. Bausmė nėra per didelė, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinamas A. T. gali būti paskirtas laisvės apribojimas, be to už tokią veiką įstatymu numatytas areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. T. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę A. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią A. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.