- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 2-672/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“
- Kategorijos
- 20.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo M. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-643-45/2007, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Hronada“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hronas“ ieškiniu prašė teismo iš atsakovo M. B. - trečiojo asmens UAB „Hronada“ laiduotojo pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartį priteisti 213 128,57 Lt skolą už įsigytus gaminius pagal 2005 m. gegužės 19 d. distribucijos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens.
Vilniaus apygardos teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, 2007 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. B. 213128,57 Lt bei bylinėjimosi išlaidas UAB „Hronas“ naudai. Pažymėjo, kad atsakovui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami pranešimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jam paliktas pranešimas, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismas sprendė, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2005 m. gegužės 19 d. distribucijos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, PVM sąskaitos faktūros) įrodo UAB „Hronada“ įsiskolinimą UAB „Hronas“, o 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartimi prisiimti atsakovo įsipareigojimai už trečiojo asmens prievolės neįvykdymą ieškovui leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškinyje pareikštą reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jame nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, todėl prašė jį panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atkreipė dėmesį, jog apie 2007 m. gegužės 15 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, kuriame teismas priėmė sprendimą už akių, nežinojo, teismo šaukimo negavo, nors jo gyvenamosios vietos adresas nepasikeitė. Atsakovo nuomone, jis nėra atsakingas už UAB „Hronada“ skolas, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal nurodytą distribucijos sutartį yra nepagrįstas. Dėstė, jog dėl 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutarties suklastojimo jis kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, ir šio pareiškimo pagrindu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovo M. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, kuriame priimtas sprendimas už akių, tačiau dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atsakovas jame nedalyvavo. Atkreipė dėmesį, jog 2007 m. gegužės 24 d. atsakovo atstovui sprendimas už akių pasirašytinai įteiktas teisme. Pažymėjo, kad atsakovo teiginius dėl laidavimo sutarties suklastojimo paneigia ieškovo teismui pateikta 2007 m. birželio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, kurioje nurodoma, jog ginčijamoje laidavimo sutartyje pasirašė M. B. . Nenustatęs CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, teismas sprendė, kad naikinti sprendimo už akių nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties atsakovas M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundą grindžia šiais motyvais:
1) Sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, kadangi teismo išsiųstas šaukimas apie 2007 m. gegužės 15 d. įvyksiantį teismo posėdį atsakovui nebuvo įteiktas pasirašytinai, todėl jis apie tai nežinojo.
2) Pažymi, kad nėra duomenų, kurie pagrįstų teismo išvadą, jog teismo pranešimas apie atsakovui teismo išsiųstą registruotą laišką, buvo paliktas jo gyvenamosios vietos adresu.
3) Teismas tinkamai neinformavo atsakovo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl teismo priimtas sprendimą už akių, neišklausius atsakovo argumentų, pažeidžia jo teisę į tinkamą procesą ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Hronas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Mano, kad atsakovo veiksmai įrodo jo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, neatitinka pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu principo (CPK 7 str. 2 d.). Pastebi, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė duomenų apie teismo priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Sprendimas už akių priimamas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, sprendimas už akių gali būti priimamas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms:
a) šaliai yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą;
b) iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis;
c) atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.
Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 288 straipsnio 4 dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.
Nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš nurodytoje proceso teisės normoje numatytų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų.
Visų pirma pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog jis negavo teismo šaukimo bei nutarties nuorašų dėl parengiamojo teismo posėdžio, kuriame jis buvo šaukiamas dalyvauti, paskyrimo (b.l. 114-115).
CPK 133 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog teismo šaukimai ir pranešimai dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiami CPK 117-132 straipsnių nustatyta tvarka, t.y. tokia pačia tvarka kaip ir kiti teismo procesiniai dokumentai. CPK 122 straipsnio nuostatos nurodo, jog visi procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui įteikiami jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, o juridiniam asmeniui - juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovui procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) , o trečiajam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4). Teismas šiais adresais išsiuntė atsakovui bei trečiajam asmeniui ieškinio nuorašą su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo (b.l. 66). Iš 2007 m. sausio 26 d. žymos ant teismo siųsto registruoto laiško matyti, kad šie dokumentai atsakovui ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikti ir grąžinti teismui (b.l. 70). Tačiau tą pačią dieną nurodyti dokumentai buvo įteikti trečiajam asmeniui UAB „Hronada“ ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo juridinių asmenų registre registruota trečiojo asmens buveinė. Šie dokumentai pasirašytinai įteikti trečiojo asmens vadovui M. B. , kuris šioje byloje patrauktas atsakovu (b.l. 69). Atsakovas kaip fizinis asmuo ir kaip trečiojo asmens vadovas 2007 m. vasario 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame pripažino gavęs teismo siųstą ieškinio nuorašą bei teismo pranešimą ir išdėstė atsikirtimus į ieškinyje pareikštus reikalavimus (b.l. 71-74). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo žinojo apie iškeltą civilinę bylą ir buvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį procesą. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo šiuose atsiliepimuose nurodė, kad procesinius dokumentus teismas jiems turėtų siųsti adresu (duomenys neskelbtini) . Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 1 d. nutartimi paskyrė parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, ir apie tai informavo atsakovą ir trečiąjį asmenį ne tik atsakovo bei trečiojo asmens nurodytu adresu, bet ir trečiojo asmens buveinės adresu, kuriuo pirmą kartą šiems asmenims buvo įteikti teismo siųsti dokumentai (b.l. 75, 76). Teisėjų kolegijos nuomone, informuoti šiuos asmenis kitokiais adresais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartyje, iš kurios ieškovas kildina atsakovo prievolę atlyginti ieškovui padarytą žalą, taip pat atskirajame skunde bei atstovavimo sutartyje atsakovas nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini) , o adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota trečiojo asmens buveinė (b.l. 18, 96, 137-139). Tokie teismo veiksmai, kai procesiniai dokumentai, kurie buvo įteikti atsakovui ir trečiajam asmeniui, vėliau siunčiami jų pačių nurodytais, taip pat viešame registre esančiais adresais, nepažeidžia šalių dispozityvumo principo, atitinka dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
CPK 133 straipsnio pirmoji dalis numato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Ši nuostata turi būti taikoma ir tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje (atsakovas) asmuo apie kito dalyvaujančio byloje asmens (ieškovo) reikalavimus yra informuotas tinkamai, t.y. pasirašytinai, kadangi tinkamai informavus atsakovą apie prasidėjusį procesą, jis įgyja procesinę pareigą domėtis prieš jį prasidėjusio proceso eiga, reikšti atsikirtimus, priešpriešinius reikalavimus ir kt. (CPK 3 str. 1 d.). Tokiam dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuriam pirmą kartą pasirašytinai asmeniškai buvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, vėliau siunčiami dokumentai gali būti įteikiami teismo pranešimams įteikti nustatyta tvarka (CPK 3 str. 6 d., 122 str., 133 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas M. B. bei tretysis asmuo UAB „Hronada“, kurios vadovu yra atsakovas, pareiškė analogiškus atsikirtimus į ieškinyje išdėstytus reikalavimus, tačiau vėliau nusišalino nuo dalyvavimo procese, nors teismas ir siuntė jiems procesinius dokumentus bei pranešimus jų pačių atsiliepimuose į ieškinį nurodytu adresu, ne kartą mėgino juos įteikti šiems asmenims nurodytu adresu, taip pat trečiojo asmens buveinės adresu (2007 m. kovo 2, 3, 13, 14 d., b.l. 84-85). Byloje nėra duomenų apie pasikeitusį atsakovo gyvenamosios vietos adresą, atvirkščiai, vėliau sudarytoje atstovavimo sutartyje bei atskirajame skunde jis nurodo tą patį savo gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini) . Byloje taip pat nėra teismo siųstų dokumentų, kadangi jie buvo palikti atsakovui šiuo adresu. Tokie atsakovo veiksmai, kai galimai sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nors tai nėra būtina sprendimo priėmimo už akių sąlyga (CPK 95 str.). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris žino apie prieš jį prasidėjusį procesą ir pareiškęs byloje atsikirtimus bei nurodęs adresą, kuriuo jam turėtų būti siunčiami teismo dokumentai, tačiau vengiantis juos priimti arba nesirūpinantis, kad šie dokumentai jam būtų įteikti, turi prisiimti su tokiu savo elgesiu, kuris nėra pateisinamas, susijusias jam atsirandančias neigiamas teisines pasekmes. Kitokia išvada reikštų, jog teismas gina tuos asmenis, kurie nesirūpina proceso eiga, vengia procesinių dokumentų įteikimo jiems, t.y. piktnaudžiauja procesu, o tai pažeistų lygiateisiškumo principą bei kitos šalies, kuri aktyviai dalyvauja procese, teises.
Tačiau esminė aplinkybė, kuri turi būti tiriama šioje byloje, vertinant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra ta, ar teismo priimtas sprendimas už akių teisėtas ir pagrįstas, t.y. ar šis sprendimas nėra akivaizdžiai neteisingas, ar jis nepažeidžia dalyvaujančio byloje asmens, kurio atžvilgiu jis priimtas, teisių ir teisėtų interesų. Tik abejonės dėl dalyvaujančio byloje asmens neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių nesudaro pagrindo naikinti sprendimo už akių, jeigu jis priimtas nepažeidus formalaus įrodymų vertinimo taisyklių ir nėra akivaizdžiai neteisingas.
Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonių dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės neišdėstė aplinkybių, kurios gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kaip to reikalauja CPK 288 straipsnio antrosios dalies 4 punktas, tik dėstė, jog laidavimo sutartyje esantis parašas yra suklastotas. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiuos apelianto argumentus dėl laidavimo sutartyje esančio M. B. parašo suklastojimo paneigia byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. birželio 6 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartyje pasirašė M. B. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta nepriklausomo specialisto išvada padaryta atlikus lyginamųjų atsakovo parašų pavyzdžių tyrimą ir išsamiai aprašius bendruosius bei specialiuosius parašų požymius. Šioje išvadoje vienareikšmiškai konstatuota, kad bendrieji ir specialieji parašų požymiai sutampa, todėl padaryta išvada, jog 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartyje pasirašė M. B. (b.l. 123-124). Atsakovui nepateikus šią išvadą paneigiančių įrodymų, abejoti nurodyta specialisto išvada nėra pagrindo (CPK 12, 185 str.).
Pastebėtina, kad byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, jog 2005 m. gegužės 19 d. ieškovas ir tretysis asmuo sudarė distribucijos sutartį (b.l. 20-27). Už atsiradusias pagal šią sutartį trečiojo asmens prievoles 2006 m. rugsėjo 4 d. sudaryta laidavo sutartimi atsakovas laidavo visu savo turtu (b.l. 18-19, Sutarties 1 p.). Už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 24 d. iki 2006 m. spalio 25 d. tretysis asmuo neapmokėjo dalį ieškovo jam pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (b.l. 35-57), todėl trečiajam asmeniui atsirado sutartinė civilinė atsakomybė ir pareiga grąžinti nesumokėtas pinigų sumas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.245 str. 3 d., 6.246-6.249 str.). Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį laiduotojas laikomas solidariąją prievolę turinčiu bendraskoliu, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kuris yra laiduotojas, yra pagrįstas.
Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad atsakovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi daugiau kaip prieš metus, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo išdavęs teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „Hronada“ ieškovui priteisė beveik du šimtus tūkstančių litų (civilinė byla Nr. L2-2541-447/2006). Tos pačios dienos nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – trečiojo asmens turto areštą (b.l. 31-32), tačiau 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi šias priemones panaikino dėl to, jog UAB „Hronada“ vadovas M. B. pažadėjo ieškovui sumokėti didesnę dalį skolos iki 2006 m. lapkričio 20 d. (b.l. 29). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ar tretysis asmuo būtų grąžinęs skolą ar jos dalį ieškovui, priešingai – atsakovas ėmė ginčyti laidavimo sutarties, iš kurios ieškovas kildina ieškinio reikalavimus, teisėtumą, įrodinėdamas, kad šioje sutartyje esantis M. B. parašas yra suklastotas. Be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. B. 2007 m. gegužės 8 d. pirkimo pardavimo sutartimi perleido tretiesiems asmenims nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausiusį didelės vertės žemės sklypą bei gyvenamąjį namą (b.l. 78-81). Tokie atsakovo veiksmai, kai negrąžinama skola, nevykdomas raštiškas įsipareigojimas ieškovui padengti įsiskolinimą panaikinus trečiojo asmens turtui taikytą areštą, ginčijamas laidavimo sutartyje esantis parašo tikrumas, nepateikiant jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, perleidžiamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis didelės vertės turtas tretiesiems asmenims, įrodo, jog M. B. , siekdamas išvengti sutartinės prievolės įvykdymo ieškovui ir apsunkinti ar padaryti neįmanomą galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą, piktnaudžiavo ne tik procesinėmis, bet ir materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., CK 1.137 str. 1 d.). Piktnaudžiavimas subjektine teise sudaro teisines prielaidas teismui atsisakyti ginti šią teisę (CK 1.137 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nesąžiningais veiksmais sukūrė situaciją, kai net ir galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas.
Apelianto argumentai dėl sprendimo už akių naikinimo CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto pagrindu (kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą) atmestini, kadangi, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje civ. byloje S. R. ir M. N. v. UAB „Artesta“ (bylos Nr. 3K-3-151/2007, procesinio sprendimo kategorija 116.5.3), į šiuos pažeidimus turi būti atsižvelgta tik sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo, priimto ne už akių, t.y. teismo sprendimo, kurį galima skųsti apeliacine bei kasacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas, kuris piktnaudžiavo tiek procesinėmis, tiek materialiosiomis teisėmis, apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai ir į jį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, byloje esančių įrodymų pakako išspręsti ginčą iš esmės, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, tinkamai atliko formalų įrodymų vertinimą ir pagrįstai tenkino ieškinį (CPK 230 str. 2 d., 285 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą