Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aušrai Čepulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., išnagrinėjusi A. L. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016-08-10, apie 20.40 val., Žygio g. 91, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė foto daviklį ir jį apgadino (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.).

A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir už tai, kad iš po šio eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Apklaustas teisme A. L. parodė, kad buvo toks įvykis, bet jis tuo metu nesuprato, kad tai kažkokios konstrukcijos ar elektronika. Jis, A. L. galvojo, kad tai buvo geležinis stulpelis, kuris apsaugo tas tikrąsias konstrukcijas. Jis, A. L. atbuline eiga išvažiuodamas kliudė stulpelį ir apžiūrėjo automobilį, jis buvo apgadintas, nes atitrenkė į tą geležinį bortelį, tik nesuprato, kad ten padaryta kažkokia žala. Jam, A. L. pasirodė, kad nėra pažeidimų, pakėlimo užkardas po to veikė, jis pats išvažiuodamas dar jį atidarė. Kartu su juo, A. L. važiavo draugė, dar pro šalį važiavo moteris. Pasak A. L., oras buvo prastas, nebuvo tokia situacija, kad stovėtum ir apžiūrinėtum, jis išlipo ir apžiūrėjo, per tą laiką kol moteris apsisuko apžiūrėjo užkardą. Jis, A. L. bandė atbuline eiga išvažiuoti iš kiemo kai atsitrenkė, tada pavažiavo į priekį, matė, kad kaimynė nori pravažiuoti, tada dar pavažiavo į priekį. Matė tą kaimynę, kad pastaroji išvažiuoja. Užkardas tam tikrą laiką buvo pakeltas. Tas užkardas buvo uždarytas, jam, A. L. tuo metu nesusidarė įspūdis, kad jis neveikė. Užkardas bent porą dienų apskritai buvo pakeltas. Iš nuotraukos kur byloje nesimato, kad pabiręs užkardas, nesuprato, kad užkardas sugadintas. Galvojo, kad į geležinį stulpelį atsitrenkė. Susidarė įspūdį, kad tai geležinis stulpelis, jis toks kaip apsauginis ir už jo davikliai, ar tikrai po įvykio atsirado šukė.

Apklausta teisme liudytoja A. Ž. parodė, kad įvykis įvyko rugpjūčio 10 d., vakare, apie 20-20.30 val. Ji ir A. L. išvažinėjo iš automobilių aikštelės, kuri yra prie namo, atbuline eiga ir išvažiuodami pajuto smūgį. Pajutę smūgį vėl pavažiavo atgal. Sustojo, abudu išlipo. A. nuėjo pažiūrėti arčiau į kliūtį, o ji, A. Ž. pasiliko apžiūrėti automobilio. Pastebėjo, kad kliūtis buvo prie pakėlimo užkardo esantis apsauginis stulpelis, matė, kad stulpelis stovi, nepalinkęs. Jokio apgadinimo ji, A. Ž. nepastebėjo ant stulpelio. Pasak A. Ž., ji nebuvo arti priėjusi prie stulpelio. Automobilyje buvo įbrėžimų nuo tos kliūties. Apgadintas buvo tik automobilis. Kad būtų apgadintas ir stulpelis ji, A. Ž. nesuprato. A. Ž. teigimu, ji negali tiksliai pasakyti, bet lyg išvažinėjo kitas automobilis. Ji, A. Ž. buvo susikoncentravusi ties savo įvykiu. Kad toje vietoje yra fotodaviklis jai, A. Ž. nebuvo kilusi net mintis. Kaip ten veikia tas pakėlimo užkardas ji, A. Ž. neturėjo supratimo. Vizualiai neatrodė, kad jame yra elektronikos. Nepagalvojo, kad būtų padaryta žala. Kai apžiūrėjo tą vietą, pagalvojo, kadangi stulpelis nepažeistas, tai žala padaryta tik jų automobiliui ir po 10 minučių išvyko. Apie įvykį sužinojo iš A., kažkas pastarajam paskambino ir pranešė.

Apklausta teisme liudytoja Ž. K. parodė, kad buvo penktadienio vakaras, labai lijo, buvo tamsu, didelis vėjas, sėdant į automobilį išgirdo trinktelėjimą. Pastebėjo žmones, kurie įvažiavo, apžiūrinėja automobilį, jie pavažiavo į priekį, ji, Ž. K. pasuko išvažiuoti iš kiemo, pastebėjo pakėlimo užkardą, suprato, kad kliudytas pakėlimo užkardas. Ji, Ž. K. negalėjo išvažiuoti, yra namas, siauras keliukas ir šone stovėjo jos automobilis, jis buvo paskutinis, matė kaip vyras ir moteris apžiūrinėjo savo automobilio dešinį šoną, tada sėdo į automobilį ir greitai sukosi ir važiavo lauk. Pasak Ž. K., kai ji išgirdo bumptelėjimą, automobilis jau buvo įvažiavę į kiemą, jie įvažinėjo, po to apsisuko ir išvažiavo. Oras buvo tragiškas, labai prastai matėsi. Viskas vyko kokių 15 min. bėgyje. Jų buvo naujai įrengtas užkardas ir ji, Ž. K. pasiskambino vienu iš telefonu bei pasakė situaciją, kad kliudė ir yra neveikiantis pakėlimo užkardas. Matėsi, kad daviklis mėtėsi ant žemės, ji, Ž. K. grįžusi apžiūrėjo, 21.00 val. paėmė dukrą iš senelių ir grįžo. Įvykis įvyko gal 20.20 val. – 20.25 val. Važiuodama paimti dukros pas senelius, tada ir paskambino kaimynui. Pakėlimo užkardas stovėjo pakeltas, tai elementaru, kad kažkas buvo padaryta. Pakėlimo užkardas buvo naujai pastatytas ir jis visą laiką veikė.

Apklaustas teisme liudytojas V. J. parodė, kad jis parašė pareiškime, kad yra vienas iš atsakingų už įrengto užkardo priežiūrą. 2016-08-10, 20.50 val. paskambino ponia Ž., kad sugadintas užkardas ir papasakojo, kad pastaroji išgirdo trinktelėjimą, paties fakto nematė, bet matė šviesų automobilį iš kurio išlipo du žmonės ir apžiūrėjo automobilio dešinę pusę, po to įsėdo ir išvažiavo. Ž. sakė, kad aiškiai girdėjo trinktelėjimą. Jis, V. J. po 10 min. nusileido į apačią, nusinešė fotoaparatą, apžiūrėjo, buvo pabirėjęs daviklis ir pakeltas užkardas. Ant šaligatvio buvo dalis plastmasių. Paaiškino, kad tas stulpelis, kuris yra apsauginis, šviečiantis, atspindintis, jis yra minkštas, ant jo kaip ir nieko neįžvelgė, ant metalinio irgi nieko, daugiau gal ant bortelio matėsi kažkas tokio, dėl ko susiejo iš kur tas triukšmas galėjo kilti, galbūt užvažiavo ratu ant bortelio arba trinktelėjo į bordiūrą ir nuo to labiau triukšmas kilo, nei į tą plastmasiuką. Jis, V. J. pagalvojo, kad jei pasišalino iš įvykio vietos matyt buvo priežastis. Jis, V. J. nusprendė paskambinti 112, pasikonsultuoti kaip elgtis tokioje situacijoje ir pasakė automobilio valstybinį numerį. Pasak V. J., jis grįžo vėlai, gal 23.00 val., jam paskambino ir pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, jis jų nekvietė, tik konsultavosi. Jis, V. J. nusileido, policijos pareigūnai buvo įvažiavę į kiemą, sako nieko nematom, jis atsakė, kad pakeltas užkardas. Jis, V. J. pasakė situaciją, jis jau buvo surinkęs ir sudėjęs visas plastmases, bandė ar veikė užkardas toliau, spintą buvo atidaręs, patikrino ar reaguoja, paskambino, jo dar skambučiai buvo paleisti. Parodė pareigūnams vietą. Pasak V. J., kai jis fotografavo, važiavo kiti kaimynai, moteris, kuri skambino, kad pakeltų užkardą, jis parodė, kad jis neveikiantis. Maišeliu buvo uždengęs užkardą su mintim, jog galima gal bus paremontuoti, lynojo, bijojo, kad nesušlaptų mikroschemos. Pareigūnai nuvažiavo patikrinti automobilį į jo registracijos vietą. Sutarė su policija, kad jei neišsispręs reikalas iki ryto, tada rašys pareiškimą. Niekas neatsiliepė ir nusprendė pranešti, surašė pareiškimą. Pasak V. J., jis surašė pareiškimą, konsultavosi su kaimyne. Matėsi sudaužytas daviklis ir jis neveikė. Viskas vyko 10 min. bėgyje po įvykio. Mano, kad kaimynė apie įvykį pranešė 10 min bėgyje po įvykio, sakė, kad įvyko įvykis 20.40 val. – 20.45 val., tai pranešė gal prieš 21.00 val. V. J. teigimu, gali būti, kad 21.19 val. jam pranešė ponia Ž., įvykis buvo apie 20.40 val. Suklydo matyt, ne 20.20 val. įvykis, o 20.40 val. Užkardas veikė apie savaitę, jis visą laiką veikė gerai. To automobilio ilgą laiką ieškojo, nes jis, V. J. vaikščiojo aplink, jo nebuvo gerokai kokią savaitę, vieną rytą pamatė automobilį stovintį prie 90 namo ir tada pamatė einantį žmogų į automobilį. Keista, kad jis buvo kitur parkuojamas, nors kieme buvo vietos. Pagal pakėlimo laiką yra išklotinės, jis, V. J. pagal tą sąrašą skambino ir vienas vyrukas pasakė, kad lyg ir matė, kad su tokiu automobiliu važinėja moteris.

Ž. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., vakarą, apie 20.40 val., išėjus į kiemą išgirdo trenksmą. Netrukus pro pakeltą užkardą Žygio g. 91 namo pusėje, kiemo link įvažiavo sidabrinės spalvos, keturių durų automobilis. Išlipę vyras ir moteris apžiūrinėjo savo automobilio dešinę pusę. Jai, Ž. K. savo automobiliu važiuojant išvažiavimo link, pamatė ilgiau nei paprastai pakilusį užkardą, taip suprato, kad minėtas automobilis kliudė užkardo daviklį. Minėti vyras ir moteris greitai įlipo atgal į automobilį ir skubiai važiavo iš kiemo. Paskui važiuodama paskubomis bandė įsiminti valstybinį Nr. (buvo tamsu ir lijo). Kol ieškojo kuo užsirašyti, automobilis dingo. Jos, Ž. K. įsimintas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl paskutinės raidės nėra tikra - gali būti ir C, o skaičiai tikrai tie).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-08-12 apie 07.15 val., atvyko į Žygio g. 91, Vilniuje, eismo įvykį, kur kreipėsi V. J., kuris paaiškino, kad įvykis įvyko 2016-08-10 apie 20.40 val., apie įvykį pastarajam pranešė gyventoja Ž. K., kuri ir matė kaip sidabrinės spalvos automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) apgadino stulpelį su davikliu ir pasišalino. Vieta nefilmuojama, liudininkų nėra.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Žygio g. 91, Vilniuje.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui „Toyota Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas galinis dešinės pusės bamperis aukštyje 0,30-0,45 m.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 p., numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Teisme A. L. neneigė, jog išvažiuodamas atbuline eiga kliudė geležinį stulpelį, tačiau nesuprato, kad tai kažkokios konstrukcijos ar elektronika, galvojo, kad tai stulpelis, kuris apsaugo tas tikrąsias konstrukcijas, nesuprato, kad padaryta kažkokia jam žala, pakėlimo užkardas po to veikė. Savo pirminiame paaiškinime A. L. nurodė, kad išvažiuodamas iš kiemo aikštelės, Žygio g. 91, Vilniuje, atbuline eiga kliudė prie užkardo buvusį strypą. Jis, A. L. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo tiek patį automobilį, tiek kliudytą strypą. Ant automobilio matėsi įbrėžimai, tačiau atidžiai apžiūrėjęs strypą, jokių jo pažeidimų neįžvelgė. Manė, jog strypo paskirtis yra apsauginė, o svarbios užkardo technologijos yra už šio strypo. Įvertino, kad žala padaryta tik jo, A. L. automobiliui. Foto daviklio sugadinimo aplinkybes patvirtina liudytojos Ž. K. parodymai, jog sėdant į automobilį išgirdo trinktelėjimą, pastebėjo žmones, kurie įvažiavo, apžiūrinėja automobilį, pastebėjo pakėlimo užkardą, suprato, kad kliudytas užkardas, pakėlimo užkardas stovėjo pakeltas, elementaru, kad kažkas buvo padaryta, užkardas buvo naujai pastatytas ir jis veikė. Vertinant liudytojo V. J. parodymus, matyti, kad šis liudytojas paties įvykio nematė, tik patvirtino, ką jam pasakojo Ž. K., jog pastaroji išgirdo trinktelėjimą, paties fakto nematė, bet matė šviesų automobilį, iš kurio išlipo du žmonės ir apžiūrinėjo automobilį, po to, įsėdo ir išvažiavo, bei patvirtino faktą, kad pakėlimo užkardas po minėto įvykio neveikė, paaiškino, kad nusileidus į apačią, apžiūrėjo, buvo pabyrėjęs daviklis ir pakeltas užkardas, ant šaligatvio buvo dalis plastmasių, matėsi sudaužytas daviklis ir jis neveikė, prieš įvykį užkardas veikė apie savaitė, jis veikė gerai. Savo pirminiame pranešime V. J. nurodė, kad kaimynė Ž. informavo, kad apie 20.40 val. išgirdo ir matė situaciją, kai važiuodamas pro pakeltą užkardą Žygio g. 91 namo pusėje, sidabrinės spalvos automobilis, kliudė kelio užkardo stulpelį ir sugadino daviklį. Išlipę iš automobilio jaunas vyras ir moteris apžiūrėjo savo automobilį, o tada vyras sėdo prie vairo ir atbuline eiga paskubomis išvažiavo iš kiemo. Kelio užkardas liko pakeltas ir nuo to laiko nebeveikia. Jis, V. J. netrukus išėjo į lauką ir apžiūrėjo užkardo įrangą. Užkardo vienas iš daviklių buvo nudaužtas, korpusas suskaldytas ir pabiręs į dalis. Padarė objekto fotografiją. Foto daviklio sugadinimo faktą patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka.

A. L. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. L. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Duomenų, kad vairuotojas A. L. teisingai įvertino susidariusią situaciją ir žinodamas, kad pažeisdamas KET 9 p., 101 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. A. L. paaiškino, jog nesuprato, kad užkardas sugadintas, jam tuo metu nesusidarė įspūdis, kad pakėlimo užkardas neveikė, galvojo, jog atsitrenkė į geležinį stulpelį, išlipęs iš automobilio apžiūrėjo tiek patį automobilį, tiek kliudytą strypą, ant automobilio matėsi įbrėžimai, tačiau atidžiai apžiūrėjęs strypą, jokių pažeidimų neįžvelgė, įvertino, kad žala padaryta tik jo automobiliui, užkardo žalos neįžvelgė, todėl apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasitraukti neturėjo tikslo, tiesiog nesuprato, jog sukelta žala. A. L. parodymus patvirtina apklausta teisme liudytoja A. Ž., jog pastebėjo, kad kliūtis buvo prie pakėlimo užkardo esantis apsauginis stulpelis, matė, kad stulpelis stovi, nepalinkęs, jokio apgadinimo ant stulpelio nepastebėjo, ji buvo arti priėjusi prie stulpelio, nuo tos kliūties automobilyje buvo įbrėžimų, apgadintas buvo tik automobilis, kad būtų apgadintas ir stulpelis ji nesuprato, kad toje vietoje yra fotodaviklis, jai nebuvo kilusi net mintis, kaip ten veikia tas užkardas ji neturėjo supratimo, vizualiai neatrodė, kad jame yra elektronikos, nepagalvojo, kad būtų padaryta žala, kai apžiūrėjo tą vietą, pagalvojo, kadangi stulpelis nepažeistas, tai žala padaryta tik jų automobiliui, todėl išvyko. Savo pirminiame paaiškinime A. Ž. nurodė, kad ji pamatė, jog stulpelis nėra nei nukritęs, nei įlinkęs, atrodė, jog žalos jam nepadarė, draugas stulpelį atidžiai apžiūrėjo, pastarajam stulpelis taip pat pasirodė sveikas, apžiūrėjęs įvykio vietą manė, jog žalos svetimam turtui nepadarė, todėl išvažiavo. Tiek A. L., tiek liudytoja A. Ž. viso bylos nagrinėjamo metu tvirtino, kad nesuprato sugadinę foto daviklį. Kreiptinas dėmesys, jog įvykio dieną oras buvo prastas, įvykis įvyko vakare, buvo tamsu, lijo, ką patvirtina tiek liudytoja Ž. K., nurodžiusi, jog buvo vakaras, lijo, buvo tamsu, oras buvo tragiškas, labai prastai matėsi, tiek liudytojas V. J., tvirtindamas, kad oro sąlygos – prietema, lietus, todėl neatmetama galimybė, kad apžiūrint foto daviklį A. L. kai kurių apgadinimo aplinkybių galėjo ir nepastebėti. Kreiptinas dėmesys ir į byloje pateiktą V. J. foto nuotrauką, kurioje jis fiksavo įvykio aplinkybes praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, foto daviklio apgadinimo aplinkybės nėra žymios, mėtosi kelios smulkios plastmasės šukės, kurios nėra akivaizdžios, dar ir įvertinant prastas oro sąlygas, lietų, pakėlimo stulpelio apgadinimų nėra. Mažai tikėtina, kad A. L. turėjo tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kadangi, kaip teigia A. L., pastarasis matė, kad iš kiemo išvažiuoja ir įvykį galėjo matyti kitas vairuotojas (liudytoja Ž. K.). Kreiptinas dėmesys, kad A. L. ne iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos, pajutęs susidūrimą išlipo, įvertino situaciją ir nesiskubino pasišalinti iš įvykio vietos, nuo įvykio iki pasitraukimo iš įvykio vietos praėjo ne mažiau kaip 10 minučių. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja Ž. K., teismo posėdžio metu teigdama, kad viskas vyko kokių 15 minučių bėgyje. Teismas kreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojos Ž. K. parodymai byloje nėra visiškai tikslūs. Liudytoja Ž. K. nurodė, kad pastebėjo žmones, kurie įvažinėjo, apžiūrinėja automobilį, jie pavažiavo į priekį, ji pasuko išvažiuoti iš kiemo, tačiau A. L. teigė, kad jis išvažiuodamas iš kiemo atbuline eiga kliudė užkardo konstrukcijas. Šią nurodytą A. L. aplinkybę, jog jis išvažiavo iš kiemo atbuline eiga, o ne kaip teigia liudytoja Ž. K., jog A. L. į užkardą atsitrenkė įvažiuodamas į kiemą, tada apsisuko ir išvažiavo, patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, jog automobiliui „Toyota Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas galinis dešinės pusės bamperis aukštyje 0,30-0,45 m. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio apgadinimai yra padaryti galiniame dešinės pusės bamperyje, liudytojos parodymai, jog A. L. stulpelį kliudė įvažiuodamas į kiemą, paneigti faktinėmis aplinkybėmis. Jeigu, kaip teigia liudytoja įvykio metu A. L. būtų važiavęs į kiemą, o ne iš kiemo, tai būtų apgadintas automobilio priekinis bamperis. Be to, liudytoja Ž. K. parodė, kad paėmusi iš senelių dukrą ir grįžusi 21.00 val. matė, jog daviklis mėtėsi ant žemės, įvykis įvyko 20.20 val. – 20.25 val. Liudytojas V. J. parodė, kad 20.50 val. paskambino ponia Ž., kad sugadintas užkardas, jis po 10 min nusileido į apačią, Ž. K. paskambinusi pasakė, kad įvykis įvyko 20.40 val. - 20.45 val., mano, kad Ž. K. pranešė 10 min bėgyje po įvykio. V. J. paaiškino, kad priėjus iš kart matėsi sudaužytas daviklis ir jis neveikė, jis sudėjo visas plastmases, užkardą uždengė maišeliu. Vertinant liudytojo V. J. parodymus, matyti, kad pasak jo, įvykis įvyko 20.40 val. - 20.45 val., apie įvykį jam pranešė apie 20.50 val. – 21.00 val., jis nusileido 21.00 val. – 21.10 val. Taigi, sugretinus liudytojos Ž. K. parodymus su liudytojo V. J. duotais parodymais, teismas daro išvadą, kad jie nėra visiškai tikslūs dėl nurodytų aplinkybių ir jais vienareikšmiai vadovautis negalima. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo darbuotojo apie skambinusių ir pakėlusių užkardą telefono numerių sąrašą matyti, kad buvo skambinta 20.34 val., 20.45 val., 20.48 val., taigi akivaizdu, jog užkardu buvo naudojamasi iki 20.48 val. Kreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. J. paaiškino, kad tas stulpelis, kuris yra apsauginis, šviečiantis, atspindintis, jis yra minkštas, ant jo kaip ir nieko neįžvelgė, ant metalinio irgi nieko neįžvelgė, daugiau gal ant bortelio matėsi kažkas tokio, dėl ko susiejo iš kur tas triukšmas galėjo kilti, galbūt užvažiavo ratu ant bortelio arba trinktelėjo į bordiūrą ir nuo to labiau triukšmas kilo, nei į tą plastmasiuką. Ištyrus visus įrodymus neatmetama tikimybė, jog A. L. labiau apžiūrinėjo stulpelį, o ne foto daviklį ir galėjo nepastebėti jokių pažeidimų. Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-08-10 22.35 val., registruotas V. J. pranešimas, kad šiandien, apie 8.20 val., automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemą, tarp 91 ir 93 namų, kliudė kelio atitvarą ir apsisukęs nuvažiavo. Ar atitvaras apgadintas neaišku, tačiau smūgis buvo didelis, pranešė tik dabar, nes įvykį matė senyvo amžiaus moteris, kuri nežino ką daryti. Po gauto V. J. pranešimo, tą patį vakarą, apie 23.00 val. atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą, ją apžiūrėjo. BIRT ataskaitų žiūryklėje ties pirminiu informacijos patikrinimo rezultatu užfiksuota, jog informacija nepasitvirtino, ties papildoma informacija apie patikrinimą užfiksuota, jog įvykio neformino, nes nieko nerado. Šie BIRT ataskaitų žiūryklėje duomenys patvirtina poziciją, kad foto daviklio apgadinimai buvo nežymūs. Kreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai neužfiksavo ir to, kad pakėlimo užkardas apžiūros metu, praėjus kelioms valandoms po įvykio, neveikė. Pažymėtina, kad byloje esanti fotonuotrauka daryta šaligatviui pradžiūvus nuo lietaus ir ant jo yra lengviau įžiūrėti atskiras detales. Atsižvelgiant į eismo įvykio metu buvusias prastas oro sąlygas, foto daviklio apgadinimų pobūdį, tokia A. L. versija, kad nepastebėjo ant foto daviklio apgadinimų, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad A. L. iš tikrųjų suvokė, kad apgadino foto daviklį. Nesant įrodymų, kad A. L. sąmoningai, t.y. suvokdamas, jog apgadino foto daviklį, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad pripažįsta pažeidimą ir gailisi, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjo asmenybę, dirbantis, baustas administracine tvarka, todėl A. L. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 37 str., teismas

nutaria:

A. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

A. L. bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16060864598 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.