- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e1-3504-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45448-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje dirba - užsiima individualia veikla,
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje,
I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. ir I. S. 2020 m. lapkričio 15 d. apie 18.00 val. iš sodo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu tyčia bendrais veiksmais pagrobė A. K. priklausančią 327,6 Eur vertės belaidę kamerą ,,Arlo Go LTE Camera VML4030“ bei 39 Eur vertės kameros dėklą, padarydami nukentėjusiajam A. K. 366,6 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad su K. nesutaria nuo seno dėl ankstesnių tarpusavio konfliktų. Jų sklypas yra greta jo sklypo – sklypus skiria keliukas. Žinojo, kad pas E. K. kieme yra pastatyta vaizdo stebėjimo kamera, nes šis jam apie tai pats sakė, todėl galvojo, kad galimai jis fiksuoja ir vaizdą jo sklype. 2020 m. lapkričio 15 d. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas I. S., kuris gyvena tame pačiame kaime, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vakarojo. Apgirtus kilo mintis pavogti kaimyno K. kieme esančią vaizdo stebėjimo kamerą. Kuriam iš jų pirmam kilo mintis, nežino, taip pat negalėjo pasakyti, kodėl sumanė ją pavogti, tikriausiai dėl anksčiau kilusių konfliktų. 2020 m. lapkričio 15 d. apie 18.00 val., kai sutemo, jis kartu su I. S., kurį vadina J., nuėjo pas kaimyną K. į kiemą (duomenys neskelbtini). Namuose jo nebuvo, kieme buvo tamsu, todėl buvo sunku surasti kamerą, bet maždaug žinojo, kad ji buvo padėta ant medinių sūpynių skersinių. Abu buvo neblaivūs, todėl neprisiminė, kuris iš jų kamerą paėmė. Eidami pradarė jo teritorijoje esančius vartus ir parsinešė kamerą pas jį į namus. Kadangi buvo gerokai apgirtęs, neprisiminė, kur ją po to pasidėjo. Po to, užmigo, kaip baigėsi vakaras, neprisimena, jam I. pasakė, kad buvo atvykusi policija, kad jis su jais bendravo. Kitą rytą supratęs, ką padarė, pats vienas išvežė kamerą ir išmetė į pamiškę. Kamera buvo nedidelė, baltos spalvos. Ar jo sūnui skambino kas nors ir sakė kažką apie pavogtą kamerą, nežino, jam sūnus nieko apie tai neminėjo. Ar dar kas žinojo, kad pavogė kamerą, nežino, niekam nesakė. Su I. kitą dieną apie įvykį nekalbėjo. Kameros K. negrąžino, nes buvo gėda, nemanė, kad vogdami kamerą galėjo patys nusifilmuoti. Vogti mintis kilo spontaniškai, iš anksto to daryti neplanavo. Dėl savo poelgio gailisi, žadėjo atlyginti žalą bei atsiprašyti nukentėjusiojo (b. l. 147-148).
Kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. po pietų, apie 15.00 val., atėjo pas kaimyną V. G., kuris gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini). Pas kaimyną namuose buvo dviese, užsikūrė pirtį, vartojo alkoholinius gėrimus. V. G. nesutaria su savo kaimynu E. K., gyvenančiu kaimynystėje, jo namo numerio nežino. V. pasakė, kad K. kieme yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri galimai fiksuoja V. namų vartus. Jis pats matė, kur ta kamera, nes praeidamas ją pastebėjo. Kamera buvo nedidelė, negalėjo tiksliai apibūdinti, kokios spalvos, tačiau matė, kad ji buvo padėta ant medinių sūpynių krašto K. sklype. Kam kilo mintis pasisavinti, nežino, gal V. kažką pasakė, kad numesti tą kamerą reikia ar panašiai. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena, kaip nutarė ją pavogti. Apie 18 val., jau buvo tamsu, jis su V. nuėjo pas K. į sklypą. Nepamena, kuris iš jų paėmė kamerą nuo sūpynių, bet neneigia, kad galėjo paimti ir jis pats. Kamerą parsinešė į V. namus, (duomenys neskelbtini), padėjo priepirtyje, nepamena, ar ją išjungė, kameros namo nesinešė, ją paliko pas V.. Po kelių valandų atvyko pareigūnai, jis jau tuo metu ėjo namo, V. paliko namuose apsvaigusį nuo alkoholio ir miegantį. Išėjęs pamatė pareigūnus, kurie jo klausinėjo apie įvykį, bet jis jiems sakė, kad buvo šuns ieškoti, apie tai, kad pavogė kamerą nesakė, nes buvo gėda prisipažinti. Po kurio laiko V. paskambino ir pasakė, kad tą kamerą išmetė kažkur miške. Su nukentėjusiuoju nekalbėjo, o apie tai, kad pavogė kamerą, niekam nesakė. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo poelgio labai gailisi, jam labai gėda. Žalą žadėjo atlyginti, atsiprašyti nukentėjusiojo (b. l. 202-203).
2020 m. lapkričio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas įtariamojo V. G. parodymų patikrinimas vietoje. V. G. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė kamerą. Taip pat vyko iki pamiškės parodyti, kur po vagystės išmetė kamerą, tačiau kamera nebuvo surasta (b. l. 149-154).
2020 m. lapkričio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo A. K. parodymai apie tai, kad 2020 m. lapkričio 15 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš jo tėčiui E. K. priklausančios sodybos kiemo buvo pavogta vaizdo stebėjimo kamera ,,ArloGo LTE Camera VML4030“, kurios vertė 328 Eur. Kamera buvo padėta ant sūpynių rėmo, nebuvo pritvirtinta. Kameroje yra GPS ir SIM kortelė. Ją pavogė tame pačiame kaimelyje gyvenantis I. S.. Jis į kiemą kartu buvo atėjęs su V. G. ir P. G.. Minėti asmenys buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamera. Šio įvykio metu jam padaryta 328 Eur turtinė žala. Pavogta kamera nebuvo apdrausta (b. l. 11-24).
Nukentėjusysis A. K. pateikė rašytinius parodymus apie tai, kad kamera pastoviai nenaudojama sklypo stebėjimui. Po eilinio V. G. išpuolio, kamera buvo pastatyta 2020 m. lapkričio 14 d. vakare jo tėvams E. K. ir I. K. priklausančiame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Kamera buvo pastatyta ant sūpynių rėmo viršutinio skersinio, pritvirtinta nebuvo. Pati kamera yra baltos spalvos, sienelė, kurioje įmontuotas objektyvas, juoda. Kameros matmenys – 90 mm x 77,9 mm. Pati kamera buvo sumontuota į komufliažinės spalvos apsauginį dėklą. Kamera apgadinta nebuvo. Kameros vertė 327,60 Eur. Kameros dėklo vertė apie 39 Eur. Mokestis už GSM interneto ryšį – 5,90 Eur per mėnesį. Šiuo metu GSM paslauga naudotis negali, nes kamera pavogta. Į kamerą buvo įdėta SIM kortelė, kurios serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Kortelė išduota UAB ,,Bitė Lietuva“, jai priskirtas numeris (duomenys neskelbtini). Kortelės vertė 5 Eur. Kameros dėklai buvo įsigyti atskirai. Kamera fiksavo vaizdą su garsu. SIM kortelę užblokavo 2020 m. lapkričio 16 d. Kiek žino, šio modelio kameros GPS funkcijos neturi. Įvykį kamera fiksuoja beveik realiu laiku ir siunčia į ,,Arlo“ kompanijos debesies serveriuose esančią jo vardu registruotą paskyrą. Duomenys saugomi iki 14 dienų, bet gali būti valdomi ir trinami paties vartotojo. Tiesioginių nesutarimų ar konfliktų su I. S. iki 2020 m. lapkričio 15 d. vakaro nebuvo. I. yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos narys, su juo praktiškai nebendravo. Apie tai, kad jų sklype yra kamera, V. G. žinojo. Pradinis ,,Arlo“ kameros įsigijimo ir naudojimo tikslas buvo gamtos stebėjimas, kadangi jis ir jo tėvas yra fotografijos mėgėjai. Tik vėliau prasidėjus V. G. išpuoliams, pasijuto nesaugūs ir ,,Arlo“ kamerą pradėjo naudoti sklypo su nameliu stebėjimui bei centriniam keliui. Kamera pastoviam fiksavimui nebuvo naudojama, pačios ,,Arlo“ kameros techninės galimybės stebėti kaimynų neleidžia. Kamera fiksavo tik tai, kas vyksta jų sklype. Kai įvyko vagystė, gavo pranešimą į telefoną iš kameros, po gauto pranešimo paskambino tėtis, nes jis taip pat buvo pranešimu informuotas apie vagystę. Pirmas pranešimas apie vagystę jo tėvų sode, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). atėjo 2020 m. lapkričio 15 d. 17:53:14 val. Įsitikinęs, kad buvo įvykdyta vagystė, skambino numeriu 860747703. Tikslus skambinimo laikas 2020 m. lapkričio 15 d. 18.18 val. Pokalbio metu prašė P. G., kad per tą laiką, kol K. atvažiuos iš Vilniaus, gražintų kamerą atgal į vietą. P. pareiškė, kad yra ne savo tėvo sode, o savo namuose Kaune su dukra ir žmona. Policijai neskambino. Numeriu 112 paskambino tėvas 2020 m. lapkričio 15 d. 19.16 val. Toliau susiskambino su tėčiu ir pasakė, kad atvažiuos į jo sodą, tėtis jo laukė su mama I. K. ,,Circle K“ degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie pirmųjų sodų laukė policijos ekipažo. Prie vartų buvo 2020 m. lapkričio 15 d. maždaug 19.35 val., už 20 minučių atvyko pirmasis ekipažas. Pareigūnams rodė vaizdo įrašus, kur I. ateina su V. į sklypą, jie akivaizdžiai neblaivūs. Tik privažiavus prie tėčio įvažiavimo, atsidarė V. sklypo slankiojantys vartai, svirduliuojantis pro juos išėjo I., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pasiūlė I. greičiau grąžinti kamerą, bet I. pareiškė, jog nieko nežino apie jokią kamerą. V. pro vartus trumpai dirstelėjo ir greitai uždarė, bet pakako pamatyti, kad V. yra akivaizdžiai neblaivus. I. tuo metu nusvirduliavo į priešais esantį sklypą. Vienas pareigūnų paklausė I., ar jis ėjo į nukentėjusiojo tėvui priklausantį sklypą, I. pirštu parodė, kad ėjo, bet pasakė, kad tai nieko nereiškia. Pareigūnai kalbino tik I.. V. pakalbinti nebuvo galimybės, nes pastarasis iš jam priklausančio sklypo neišėjo (b. l. 50-54).
2020 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta fotolentelė (b. l. 41-46).
Iš 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime Dėl pateiktų vaizdo įrašų užfiksuota, kad A. K. 2020 m. lapkričio 16 d. 00.42 val. el. paštu pateikė vaizdo kamerų įrašus. Vaizdo kamerų įrašai įrašyti į CD diską (b. l. 32).
2020 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota A. K. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matomas dviejų asmenų patekimas į kiemą, girdimas vagystės metu tarp asmenų vykęs pokalbis (b. l. 35-38).
Iš 2018 m. spalio 26 d. A. K. kameros ,,Arlo Go LTE Camera VML4030“ įsigijimo sutarties matyti, kad kameros vertė 327,6 Eur (b. l. 57-73).
2020 m. gruodžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas mokėjimo nurodymo pateikimas. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog buvo atlyginta A. K. padaryta žala (b. l. 156-158).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji V. G. ir I. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą – A. K. priklausantį turtą: iš sodo namo kiemo, veikdami kartu, tyčia bendrais veiksmais paėmė belaidę kamerą ,,Arlo Go LTE Camera VML4030“ bei kameros dėklą ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą A. K. priklausantį 366,6 Eur vertės turtą.
Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jie suprato, kad grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, kad dėl jų neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Pagrobtas turtas nelaikytinas nei nedidelės vertės, nei didelės vertės, kadangi jo vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Taigi kaltinamųjų V. G. ir I. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
Kaltinamojo V. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis neteistas, baustas už kelis smulkius administracinius nusižengimus (b. l. 136-138). Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 140), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 143), padarytą žalą atlygino (b. l. 158-159).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuris atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl skirtina kaltinamajam. Su šia bausmės rūšimi ir jos dydžiu kaltinamasis sutiko (b. l. 164).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
Kaltinamojo I. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, yra duomenų apie teistumą Lenkijos Respublikoje (b. l. 193-194). Baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 179-192). Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 198), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 197).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam I. S. pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuris atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl skirtina kaltinamajam. Su šia bausmės rūšimi ir jos dydžiu kaltinamasis sutiko (b. l. 210).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, o ne tendencinga jų ankstesnio neteisėto elgesio pasekmė, į tai, kad kaltinamieji kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad intensyvi priežiūra kaltinamiesiems neskirtina. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamiesiems skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punkte numatyti įpareigojimai bei 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas.
V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 160-161) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 204-205) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrašas DVD (b. l. 34) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 25 valandas, bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti I. S. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 25 valandas, bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrašas DVD, saugomas byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentas.
1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.