Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1246-112/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
2A-1246-112/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07671-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
B. G.

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1246-112/2013

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-07671-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.9.1; 99.9; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus ­­­­­­teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei B. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei B. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė teismo prašo patvirtinti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Korporacija“ Matininkai 2012-05-14 parengtą žemės sklypo planą, nurodant, kad atsakovė naudosis žemės sklypo dalimis A1, A2, A3, A4, A5, A6, o ji naudosis dalimis B1, B2, B3, jos abi bendrai naudosis dalimis C ir D. Prašo įpareigoti atsakovę nesodinti medžių mažesniu negu 5 metrų atstumu ir krūmų mažesniu negu 1,5 m atstumu nuo bendra daline su ieškove nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę nesodinti krūmų mažesniu nei 1 metro atstumu nuo jos žemės sklypo ribos (plane pažymėtos C), įpareigoti atsakovę nestatyti žemės sklype šiltnamių mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo šulinio, esančio šiame žemės sklype, bei nustatyti, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti bendro naudojimo sklypo dalyje (plane pažymėtame D). Taip pat ieškovė prašo iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė B. G. atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes žemės sklypo ribos nepasikeitė. Ji teismo prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-25 sprendimu nutraukė bylos dalį dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei priteisė iš ieškovės 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės priteisė 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, jog labiau tikėtina, kad prieangis jau buvo pastatytas 2000-08-02 teismo sprendimo priėmimo metu, kai buvo patvirtintas 2000-05-29 žemės sklypo padalijimo planas. Taip pat teismas nurodė, jog nuolatinių konfliktų dėl žemės sklypo tarp bendraturčių buvimas, jų pagrindu ieškovė įrodinėja būtinumą keisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nesudaro pagrindo laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių reikėtų keisti 2000-08-02 teismo sprendimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą žemės sklypo padalijimo planą, padarė išvadą, kad pateiktas planas iš esmės nekeičia 2000-08-02 teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, iš plano neaišku, dėl kokios priežasties ieškovė palieka bendro naudojimosi žemės sklypo dalį prie ieškovei priklausančio garažo ir sklypo dalies B2, nors, kaip byloje nustatyta, tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai, patvirtinus 2012-05-14 planą, atsakovei iškils sunkumų iš namo išorės patekti prie pirmojo aukšto lango, kuris po pateikto plano patvirtinimo patektų į ieškovės naudojimuisi priskirtą žemės sklypo dalį (B1). Todėl ieškovės prašoma patvirtinti nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2012-05-14 planą nėra racionali ir ji netarnaus geresniam nuosavybės valdymui, priešingai, toliau tarp bendraturčių sukels naujus konfliktus. Naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas prieštarautų teismo sprendimo privalomumo, civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2000-08-02 teismo sprendimu buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, ieškovė V. S. yra buvusios bendraturtės M. J. daiktinių teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perėmėja, nutraukė civilinės bylos dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, vadovaudamasis LR CPK 293 str. 3 p. Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę nesodinti medžių mažesniu nei 5 m atstumu ir krūmų mažesniu nei 1,5 m atstumu nuo bendra daline su ieškove nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę nesodinti krūmų mažiau negu 1 m atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos (žemės sklypo plane pažymėtos raide „C“); įpareigoti atsakovę nestatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šiltnamių mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo šulinio teismas nustatė, kad ieškovės teisių atsakovė nepažeidžia, todėl nėra pagrindo jas ginti teismine tvarka. Dėl reikalavimo nustatyti, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti bendro naudojimo sklypo dalyje „D“, teismas darė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai neįrodo, kad atsakovė jos šeimai priklausantį automobilį palieka neapibrėžtai ilgam laikui ir tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės teisės.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog teismas paliko galioti 2000-08-02 naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu ši tvarka neatitinka nei ieškovės, nei atsakovės interesų ir poreikių bei neišsprendžia tarp šalių susidariusios sudėtingos situacijos. Taip pat nurodo, jog pagal pateiktą planą ieškovei sumažėja jai tenkanti žemės sklypo dalis. Ieškovė nurodo, jog ne prieangio pastatymas, o nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypo naudojimosi sudaro pakankamą pagrindą keisti iki tol nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju dėl pakartotini kreipimosi į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo negalėjo būti taikomas LR CPK 293 str. 3 p. Ieškovės teigimu, pateikta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė ir atitinkanti faktiškai šiuo metu esančią naudojimosi tvarką bei atitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus kriterijus, t. y. sumažinta bendro naudojimo dalis ir padidinta asmeninio naudojimo dalis. Teismo atmestas ieškovės reikalavimas, įpareigojantis atsakovę nestatyti žemės sklype šiltnamių mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo šulinio, esančio šiame žemės sklype, bei nustatyti, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti bendro naudojimo sklypo dalyje (plane pažymėtame D), dėl neįrodyto reikalavimo pagrįstumo prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, yra nepagrįstas bei pažeidžia CPK 263 str. 1 ir 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 str. 2 p. ir turėjo pripažinti prejudiciniais faktais 2010-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime konstatuotą prejudicinį faktą, kad taikomas STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai, atsakovės pasodinti augalai pažeidžia šį norminį aktą ir turi būti pašalinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo teismo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog šioje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios tvarkos pakeitimas galimas tik esant svarbioms priežastims. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima keisti teismo sprendimu jau nustatytą tvarką. Atsakovė taip pat nurodo, jog ši sprendimo dalis gali būti keičiama – atmetamas reikalavimas dėl naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pasiūlytą projektą. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių atsakovė pasisako, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra pastačiusi šiltnamius mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo šulinio. Kadangi ieškovės nurodomi „šiltnamiai“, kurie yra tekstiliniu audiniu apdengtos lysvės, neatitinka tiek Statybos įstatymo apibrėžties, tiek STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 9 punkte nurodytų sąlygų, todėl jie negali būti laikomi statiniais. Ieškovės pateiktas mikrobiologinio tyrimo protokolas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi nėra aišku, iš kur paimtas vandens mėginys. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra daug taršos šaltinių (mažųjų laivų prieplauka), 2008-03-27 Klaipėdos m. savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinės kontrolės poskyrio sanitarinio patikrinimo akte nurodyta, kad tuo metu stovėjęs šiltnamis naudojamas malkų sandėliavimui, šulinys nevalomas ir nedezinfekuojamas, vanduo užterštas nitratais, maistui ir buičiai nenaudotinas. Taigi vanduo buvo užterštas jau tuo metu, kai šiltnamis buvo naudojamas malkų sandėliavimui, o ne daržovių auginimui. Ieškovės reikalavimas nustatyti draudimą transporto priemonėms stovėti bendro naudojimo dalyje D, suvaržytų atsakovės ir jos šeimos narių teises bei prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovė nurodo, jog neaiškus ieškovės argumentas dėl CPK 182 str. 2 p. taikymo, kadangi ieškovės nurodyti augalai tėra piktžolės, kurių augimas nepažeidžia ieškovės teisių ir interesų. Ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo projektas yra neracionalus, kadangi atsakovės naudojimuisi skirtos dalys yra dar labiau susmulkinamos, be to, nėra pagrindų keisti ankstesnę tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė V. S. ir atsakovė B. G. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtės: V. S. 2005-10-14 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VM9-7059 pagrindu įsigijo 2/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 267/633 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. G. nuosavybės teise priklauso 33/55 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–20). 2000-08-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2148/2000 m. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal 2000-05-29 žemės sklypo padalinimo planą (b. l. 12–13, prijungta civilinė byla Nr. 2-2148/2000 m.). 2010-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1925-792/2010 buvo nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka – atsakovė B. G. įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo žemės sklypo dalyje su žymėjimu A3 pašalinti augalus – pomidorus, kitus krūmus, augančius mažiau negu 1 m atstumu nuo ieškovės V. S. naudojamos žemės sklypo dalies su žymėjimu B1 ribos; pašalinti šiltnamį, pastatytą žemės sklypo dalyje su žymėjimu A2 (prijungta civilinė byla Nr. 2-1925-792/2010).

Dėl reikalavimo nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2000-08-02 teismo sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir ieškovė pateikė ieškinį dėl šios tvarkos pakeitimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-234/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovė neįrodė naujų aplinkybių ar svarbių priežasčių, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog, priešingai nei nurodyta sprendime, pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką yra susiformavusi konfliktinė situacija, atsiradusi ne tik dėl pristatyto prieangio užimamos bendros teritorijos. Ieškovė nurodo, jog teismas turi priimti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri padėtų pašalinti kilusius tarp šalių konfliktus, o ieškovės pateiktu projektu yra sumažinama bendro naudojimo sklypo dalis, taip sumažinant tarp šalių galimus konfliktus. Ne viena iš ieškovės pateiktų priežasčių, t. y. nei priestatas, kuris jau buvo pastatytas 2000-08-02 žemės naudojimosi tvarkos nustatymo metu, nei ginčo gėlių klomba, nei konfliktai tarp šalių, kurie tęsiasi jau nuo 2008 metų, negali būti laikytini objektyvia būtinybe, atsiradusia po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurios pagrindu reikėtų keisti patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėtina, kad ieškovės siūloma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka yra taip pat nepriimtina, kadangi atsakovei bus panaikinta galimybė iš namo išorės prieiti prie savo pirmojo aukšto lango, o ginčo klombos, esančios sklypo bendro naudojimo dalyje, priskyrimas vienai iš šalių taip pat neišspręs tarp šalių kylančių nuolatinių nesutarimų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos procesiniu sprendimu nutraukti civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, vadovaujantis CPK 293 str. 3 d. nuostatomis, jog įsiteisėjo teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi aplinkybe, kad 2000-08-02 naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo įregistruota viešajame registre, todėl jos privalomumas atsirado ir ieškovei, įgijusiai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis namo dalį (CK 4.81 str. 2 d.). Tačiau šios normos pagrindu ieškinio dalies nutraukimas nėra galimas. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo turėjo būti nepatenkintas kaip neįrodytas, o ši ieškinio dalis atmesta (CPK 270 str.).

Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę nestatyti žemės sklype, esančiame Marių g. 3, Klaipėdoje, šiltnamių mažesniu kaip 10 metrų atstumu nuo šulinio.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra pasistačiusi šiltnamius mažesniu nei 10 metrų atstumu nuo šulinio, esančio šalių sklype. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog atsakovė yra pastačiusi šiltnamius, atitinkančius nesudėtingų statinių apibrėžtį, numatytą Statybos įstatyme ar STR 1.01.07:2010 nurodytas sąlygas. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra akivaizdu, jog atsakovės žemės sklypo dalyje nėra šiltnamių, o yra tik tekstiliniu audiniu apdengtos lysvės. Taip pat nenustatyta, jog dėl atsakovės šiltnamiuose auginamų daržovių yra teršiamas šalių sklype esančio šulinio vanduo. Ieškovės naujai pateikti įrodymai – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2013-02-04 Mikrobiologinio tyrimo protokolas ir 2013-02-01 Cheminio tyrimo protokolas – neįrodo, jog šulinio vandens užterštumas yra būtent dėl atsakovės auginamų daržovių, kadangi jau 2008-03-27 Klaipėdos m. savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinės kontrolės poskyrio sanitarinio patikrinimo akte jau buvo nurodyta, kad šulinio vanduo užterštas nitratais, maistui ir buičiai nenaudotinas. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra ir daugiau taršos šaltinių – kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, šalia gatvės yra mažųjų laivų prieplauka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo.

Dėl reikalavimo nustatyti, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti bendro naudojimo sklypo dalyje „D“.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo, remdamasis vien prielaidomis ir spėjimais. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti šio ieškovės reikalavimo, kadangi iš ieškovės pateiktų įrodymų byloje negalima daryti išvados, jog atsakovė palieka automobilį bendro naudojimo sklypo dalyje neapibrėžtam laikui ir tokiu būdu pažeidžiamos ieškovės teisės. Bendro naudojimo sklypo dalis yra skirta abiejų šalių naudojimuisi, šalia namo gatvėje statyti automobilius yra draudžiama, o aptariama sklypo dalis skirta važiavimui, todėl ši dalis turi būti naudojama pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovė neturi savo automobilių ir nėra įrodymų, jog ieškovės teisės yra pažeidžiamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo uždrausti transporto priemonėms stovėti bendro naudojimo sklypo dalyje „D“.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teismo išvada dėl neįrodytos objektyvios būtinybės pakeisti teismo sprendimu nustatytą tvarką atitinka teismų praktiką dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindų ir principų, ir ji padaryta nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių nuostatų bei teismų suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies keistinas.

Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo

Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog dėl reikalavimo nesodinti krūmų mažiau nei 1 metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos neturėtų būti vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 ir STR 2.02.01:2004 normomis. Ieškovės teigimu, šių normų taikymas jau buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1925-792/2010 ir tai yra laikoma prejudiciniu faktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovė augina krūmus, kurie turėjo ar turėtų būti pašalinti, todėl ieškovės reikalavimas nebuvo tenkintas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra pagrindo spręsti klausimo, kokio teisės akto normos turėtų būti taikomos, nesant paties pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teisėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas. Atsakovė pateikė 750 Lt bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2. b. l. 36–37) ir šios išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir atmesti bylos dalį dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

Likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. S. atsakovei B. G. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius