Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad rugpjūčio 22 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), girtavo su A. M.. Pamatę skelbimą „V+V“, nusprendė susitikti su R.. Iš pradžių viskas vyko juoko forma, žinutėmis, skambučiais, bet paskui kilo mintis pamokyti. Tuo metu buvo girtas. Jo požiūris į tai buvo nekoks, savo veiksmais tam prieštaravo, jautė kažkokią neapykantą. Tikslo atimti turtą neturėjo, viskas gavosi spontaniškai, norėjo R. sumušti. Abu buvo paauklėjimo iniciatoriai. A. R. paskambino ir apie 23 val. nuėjo su juo susitikti, po to atvedė į parką prie (duomenys neskelbtini) bibliotekos, (duomenys neskelbtini) alėjoje. Tuomet pats išlindo iš šono ir smogė R. į veidą, jis nukrito. A. nuo jo pečių paėmė kuprinę, telefonus. Pakeliui kuprinę išmetė į konteinerį prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pripažįsta, kad įvykdė plėšimą. Sutinka su visomis kaltinimo aplinkybėmis. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam, paėmė už megztinio iš priekio, jį pargriovė. A. jo nelaikė už nugaros, jis stovėjo šalia. R. parkrito, jam pasakė nešaukti, reikalavo atiduoti daiktus. Nukritusiam ant žemės jam dar buvo suduoti 3-5 smūgiai. Sužalojimus nukentėjusiajam pripažįsta. Visi smūgiai buvo į veidą. Kiti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti kritimo metu. Buvo paimti jo daiktai. Kuprinėje buvo piniginė, raktai. Kvepalus ir korteles išmetė. Galėjo nepastebėti el. bilieto kortelės, buvo tamsu. Galėjo būti, kad visų pinigų, buvusių kuprinėje, nematė. Kuprinės detaliai netikrino. Su pagrobtų daiktų verte sutinka. Labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiojo. Alkoholis įtakojo jo veiksmus, blaivus taip nebūtų pasielgęs. R. telefonai liko pas jį. Nežino kodėl kratos metu neparodė abiejų telefonų. Su nurodyta turtine, neturtine žala, atstovavimo išlaidomis sutinka.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su M. M. pas jį namuose išgėrinėjo, pamatę skelbimą, sugalvojo paskambinti ir susitikti. Viskas vyko apie 23.00 val. Nuėjus į parką M. palaukė, o pats nuėjo susitikti su R., o M. laukė. Paskui parke M. trenkė R.. Pats paėmė telefoną, išsigando, kad policijai paskambins, nuėmė jam kuprinę ir R. pabėgo. M. viską teisingai pasakojo. Mušė tik M., pats tai matė ir paėmė R. turtą. Stovėjo už R., jo nelaikė, vis tiek tikriausiai atėmė galimybę jam pabėgti. Už rankų jo neėmė. Nukentėjusysis teisingai viską nurodo. M. sudavė jam du smūgius ir dar atsigulus sudavė į galvą. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam turėjo skaudėti. Su jam padarytais sužalojimais sutinka. Sutinka, kad prisidėjo prie plėšimo, kad bendrais veiksmais buvo įvykdytas plėšimas. Su pagrobto turto verte sutinka. Alkoholis įtakojo jo veiksmus, blaivus nebūtų taip padaręs. Gerdami pagalvojo, kad pamokys. Jei skelbime būtų vyras norėjęs susitikti su mergina, turbūt nebūtų ėję. Jam nepriimtina „V+V“, bet neapykantos nejautė. Labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo R., kad taip padarė. Priklausomybės alkoholiui ar kitoms medžiagoms neturi. Su nurodyta turtine, neturtine žala, atstovavimo išlaidomis sutinka. Pasižada kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusysis R. R. teisme palaikė pareikštą ieškinį. Paaiškino, kad sutinka, kad jo buvę telefonai būtų perduoti kaltinamiesiems naudojimuisi, o jam būtų priteista jų vertė. Po įvykio sunku išeiti į miestą ir iš namų, patyrė psichinę traumą, gėrė vaistus nuo nerimo, depresijos, dabar tebevartoja vaistus nuo nerimo. Nepilną mėnesį, kiekvieną dieną lankėsi psichikos dienos stacionare. Ligoninėje nesigydė, priėmime jį apžiūrėjo ir išleido į namus. Sužalojimai buvo matomi savaitę, tuo laiku neišėjo iš namų. Artimieji buvo traumuoti, kad taip įvyko. Šiuo metu yra dvyliktokas, labai sunku susikaupti, suprastėjo pažymiai. Jį pargriovus buvo vartojamas žodis „pyderas“, buvo sakoma „tylėk, pydere, nesimuistyk, nejudėk“. Jautėsi nesaugus, jautė gėdos jausmą, pažeminimą. Namuose jautėsi nesaugus kol nebuvo pakeistos spynos. Mano, kad nusikaltėlių požiūris į tokius žmones yra senas, jie tai padarė iš neapykantos.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. M. ir A. M. nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, kaltinamojo A. M. gynėja, nukentėjusysis, jo atstovas bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, M. M. ir A. M. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo R. R. parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. į keletą internetinių pažinčių svetainių jis įdėjo skelbimus susipažinti, nurodė savo telefono numerį. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 22.00 val. į savo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę iš nepažįstamo asmens, kuris pasiūlė susitikti išgerti kavos, suprato, kad telefoną asmuo sužinojo iš skelbimų, nes šį numerį tam tik tenaudoja. Jie susirašinėjo telefonu, susitarė susitikti apie 23.00 val. prie (duomenys neskelbtini) bibliotekos, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23.20 val. jam stovint autobusų stotelėje prie minėtos bibliotekos, prie jo priėjo nepažįstamas jaunuolis, su kuriuo susirašinėjo. Jis atėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi tos pačios pusės šaligatviu, kur jis stovėjo. Tuo metu aplinkui jokių žmonių nebuvo. Priėjęs paklausė, ar jie susirašinėjo, jam tai patvirtino. Jaunuolis pasiūlė eiti pasivaikščioti į parką. Jis buvo apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, dėvėjo juoda trumpa striuke, juodomis sportinėmis kelnėmis, šonuose plonos viena ar dvi raudonos juostos per visą kelnių ilgį. Jis pasakė savo vardą, tačiau nepamena jo. Jie kalbėdami ėjo link parko. Tik įėjus į parką pamatė priešais ateinantį tamsiai apsirengusį, su juoda striuke, jaunuolį su gobtuvu ant galvos, šis buvo aukštesnis už aną vaikiną, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo. Kai tik šis priėjo arčiau jo, jaunuolis, su kuriuo susitiko, atsistojo jam iš už nugaros ir neleido pabėgti, o atėjęs jaunuolis pradėjo jį mušti. Sudavė iš karto du smūgius į veidą, liepė atiduoti jam visus daiktus, taip pat liepė nešaukti. Tada paėmęs už džemperio priekinės dalies, pargriovė ant žemės, ant kairio šono, sudavė vėl apie 5 smūgius į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir vis liepė duoti daiktus. Norėdamas išsaugoti savo mobiliojo ryšio telefonus, pasakė, kad imtų kuprinę, nes visi daiktai yra ten. Kai jį pargriovė ant žemės, jis ištraukė rankas iš džemperio kišenės, jam iškrito du jo mobiliojo ryšio telefonai: „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos, kurio vertė 250 eurų, kuriame buvo įdėta išankstinio mokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 eurai, ir „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos, kurio vertė 130 eurų, kuriame buvo įdėta išankstinio mokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 eurai, kuriuos pagrobė vienas iš jaunuolių. Kadangi tas vaikinas, kuris buvo su gobtuvu, jį gulintį mušė, todėl mano, kad kitas vaikinas, tai yra tas, su kuriuo susitiko, jam nuėmė kuprinę nuo nugaros, tačiau tiksliai to nematė, nes dengėsi veidą nuo smūgių. Jam pavyko atsistoti, jis pradėjo bėgti nuo minėtų jaunuolių link (duomenys neskelbtini) gatvės. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad minėti jaunuoliai eina link parko, tada jie pradėjo bėgti. Jis dar spėjo pastebėti, kad ant kažkurio jaunuolio striukės nugarinės dalies buvo išsiuvinėtas juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ ženklas. Aplinkui jokių žmonių nebuvo, todėl išbėgo į gatvę stabdyti automobilių, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Sustojus vienam automobiliui, jis vairuotojos paprašė, kad paskambintų į policiją. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Kuprinėje buvo du buto durų raktai su pakabuku, piniginės tipo, kurioje buvo įvairiomis kupiūromis 45 eurai. Raktų vertė po 5 eurus, pakabukas - piniginė 4 eurų vertės, kvepalai „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 10 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė, asmens tapatybės kortelė, kurių materialiai nevertina, pravažiavimų autobusų kortelė, kurios vertė 5 eurai, pačios kuprinės vertė 20 eurų, kuprinė medžiaginė, nedidelė, juodos spalvos, ant priekio su baltu užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Viso jam buvo padaryta 478 eurų turtinė žala. Jis buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam nustatė veido sumušimą, po apžiūros išleido į namus (1 t., b. l. 32-35);

- liudytojos S. U. parodymai, kad apie sugyventinio M. ir jo draugo A. įvykdytą nusikaltimą sužinojo tada, kai pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai daryti kratą. Pareigūnai kratos metu rado du telefonus. Vieną – „(duomenys neskelbtini)“ baltos spalvos, kurį M. sakė, kad nusipirko, iš kur ir už kiek, nesakė. Kitą telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį pareigūnai rado pas M., ji matė pirmą kartą, jis prie jos šiuo telefonu niekada nesunaudojo. M. tuo metu turėjo du telefono numerius. Policijos pareigūnai paėmė abu šiuos telefonus, kuriuose buvo įdėtos dvi M. priklausančios kortelės. Telefono numerių neprisimena, tačiau abu numeriai turėtų būti įvesti jos telefono knygutėje, pavadinimu „M.“, „M. 2“. Į šį telefoną yra įdėta jos naudojama SIM kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kad M.būtų parsinešęs kokių nors svetimų daiktų. Jeigu ir parsinešė, tai jai tikrai nerodė. Klausė M.po kratos, kur jis telefoną slėpė, sakė, kad iš pradžių slėpė kažkur lauke, o po to - namuose savo asmeniniuose daiktuose. M. ir A. apie apiplėšimą nieko nesakė, pas juos kuprinės ji nematė. Atvykus pareigūnams, M. bandė slėpti baltos spalvos telefoną ir jį numetė po lova. Apie nusikaltimą ji nieko nežino (2 t., b. l. 31-34);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos, (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos jokie daiktai nebuvo paimti (1 t., b. l. 18-27);

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. R.atpažino A. M., nurodydamas, kad apie šį asmenį jis davė parodymus. Taip pat nurodė, kad kito asmens neatpažintų, nes jo veidą dengė gaubtuvas (1 t., b. l. 49-55);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį nukentėjusysis R. R. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties, telefono „(duomenys neskelbtini)“ garantinio lapo, kasos pajamų orderio, telefono „(duomenys neskelbtini)“ garantinės pažymos kopijas (1 t., b. l. 60-67);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad R. R. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės dešinėje lūpos raudonio-gleivinės srityje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. R. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu įvykio laiku. Muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės dešinėje lūpos raudonio-gleivinės srityje ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais (-u). Poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairės alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. R. R. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 95-96);

- banko „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad su plėšimo metu pagrobta R. R. mokėjimo kortele nebuvo atliktos jokios finansinės operacijos, bandymų atsiskaityti su kortele nebuvo užfiksuota (1 t., b. l. 117);

- VĮ „Regitra“ pateikta informacija, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. 15.00 val. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), teorijos egzaminui VI „Regitra“ Šiaulių filiale registruotas asmuo yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo R. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, jog jis su abonentu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu nuo 21.35 val. iki 23.16 val. bendravo 31 kartą. Nurodytu laikotarpiu R. R. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstos 3 SMS žinutės iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., 23.45 val., iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., 12.51 val., į pagrobto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta 10 SMS žinučių iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas tuo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“ judriojo ryšio bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., 19.30 val., nauja SIM kortelė su telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta naudoti mobiliojo ryšio telefone su IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 144-146);

- policijos pareigūno R. P. 2019 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad paskelbus pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų paiešką, buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., 7.35 val., iki 2019 m. rugsėjo 2 d., 4.38 val., buvo naudota „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156);

- elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pradėjus vykdyti telefono numerio (duomenys neskelbtini) sankcionuotą kontrolę, buvo nustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi A. M.. 2019 m. rugsėjo 12 d., 13:15:17 val. iš VĮ „Regitra“ A. M. gavo SMS žinutę su tekstu „B kat. teorijos egzamino Nr. (duomenys neskelbtini), numatyto 2019-09-18 15:00, registracija patvirtinta. Daugiau: (duomenys neskelbtini)“, 2019 m. rugsėjo 30 d., 08:24:09 val., A. M., paskambinęs telefono numeriu (duomenys neskelbtini) į Užimtumo tarnybą, pokalbio metu paklaustas: „kaip pavardė?“, atsakė: „M.“. Specialistui G. pasitikslinus: „A.?“, A. M. atsakė: „Jo, jo“. Taip pat nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi S. U. ir keletą kartų M. M.. Iš IID Nr. 73 suvestinės matyti, kad 2019 m. rugsėjo 25 d., 16:57:09 val., S. U. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs M. M. bendrauja buitiniais klausimais ir pokalbį M. M. baigia pasakęs „gerai, pareisiu, pakalbėsim“. Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį (2019 m. spalio 8 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje po lova, ant kurios sėdėjo S. U., buvo aptiktas ir paimtas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kratos metu M. M. taip pat pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris, jo teigimu, priklauso S. U.) (1 t., b. l. 171-173);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota A. M.naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūra, nurodytos šio abonento jungimosi prie mobiliojo ryšio operatoriaus veikiančių bokštelių celės, jų vietos, laikas, užfiksuota abonento judėjimo chronologija. Duomenų analizė pagrindžia, kad A. M. nusikaltimo padarymo metu buvo nusikaltimo padarymo vietoje (1 t., b. l. 2-8);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad peržiūrint „(duomenys neskelbtini)“ judriojo ryšio bokštelių išklotines, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. 23.03 val. R. R. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė telefono numerio naudotojas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. M., buvo prisijungta prie bokštelio, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau iš A. M. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis R. R. gavo dar kelias žinutes (2 t., b. l. 20-23);

- kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad kratos metu pas M. M., adresu (duomenys neskelbtini), pradžioje M. M. savanoriškai pateikė savo telefoną „(duomenys neskelbtini)“, taip pat draugės S. U. telefoną „(duomenys neskelbtini)“, telefoną „(duomenys neskelbtini)“, po lova rastas ir paimtas telefonas „(duomenys neskelbtini)“ baltos spalvos, iš kambario sekcijos paimta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė ir iš S. U. piniginės paimta SIM kortelė (2 t., b. l. 59-63);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su telefone esančia „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele;

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti M. M., A. M.pateikti ir kratos metu rasti mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės (2 t., b. l. 67-77);

- policijos pareigūno R. P. 2019 m. gruodžio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl sutapimo mobilių operatorių tinkle ir paimtų telefonų, kuriame užfiksuota, kad tyrimas buvo pradėtas dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini) miesto parke, adresu (duomenys neskelbtini), dviejų nepažįstamų jaunuolių sumušto R. R., iš kurio buvo pagrobta kuprinė su asmeniniais daiktais bei du mobiliojo ryšio telefonai „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu paskelbus pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų paiešką, 2019 m. rugsėjo 23 d. gautas pranešimas apie paieškos sutapimą mobilių operatorių tinkle, tai yra pagrobtame mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 6.16 val., iki 2019 m. rugsėjo 20 d., 11.11 val., buvo naudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 8 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), M. M. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). M. M. pateikė ir savo draugės S. U. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo aptiktas kratos metu kambaryje po lova, telefone buvo įdėta SIM kortelė, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 86-87).

Išdėstyti įrodymai, t. y. pačių kaltinamųjų visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie jo atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, liudytojos S. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti R. R. sužalojimai, daiktų apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. M. ir A. M. įvykdė plėšimą, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą, kurio vertė 478 eurai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Šiuo atveju M. M. ir A. M. veiksmų bendrumas bei suderinamumas rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Akivaizdu, jog kaltinamieji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. M. ir A. M. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusią aplinkybę, kad A. M. nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo R. R. nelaikė, o tik stovėjo jam iš už nugaros, neleisdamas pasišalinti, patikslintinas kaltinimas, vietoje aplinkybės „A. M. laikant nukentėjusįjį R. R. iš už nugaros ir taip atimant galimybę priešintis“, nurodant – „A. M. stovint nukentėjusiajam R. R. iš už nugaros ir neleidžiant jam pasišalinti“. Šis kaltinimo patikslinimas, kurio teismo posėdyje prašė tiek prokurorė, tiek nukentėjusiojo atstovas, tiek kaltinamojo A. M. gynėja (3 t., b. l. 78), veikos kvalifikacijos nekeičia ir A. M. bei M. M. teisinės padėties nesunkina.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas – teistumui išnykus (1 t., b. l. 156-158). Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamojo A. M. gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamiesiems nenurodyti atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR BK 60 str. 1 d. 12 p., konkrečiai – kad veika buvo padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmeniui dėl seksualinės orientacijos, kadangi ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, su tokia gynėjos pozicija teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Visgi, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad galutinį sprendimą dėl nurodytų aplinkybių pripažinimo lengvinančiomis, o šiuo atveju – sunkinančiomis, priima teismas. Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu prokuroras tik nurodo savo poziciją, kokios aplinkybės turi būti svarstomos, todėl teisiamajame posėdyje gali būti sprendžiama ir dėl lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pripažinimo, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Tai, kad ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, šiuo nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokių teisinių kliūčių jos pripažinti nuosprendyje, juo labiau, baigiamųjų kalbų metu minėtą aplinkybę pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia prašė ir prokurorė, ir nukentėjusiojo R. R. atstovas, o kaltinamieji bei kaltinamojo A. M. gynėja turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomones, ką ir padarė, taigi, kaltinamųjų procesinės teisės pareikšti poziciją dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės niekaip nebuvo suvaržytos, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtu. Tai atitinka ir kitų teismų formuotiną praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.); Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras būtent baigiamųjų kalbų metu atitinkamą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.)). Taigi, trečioji M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė siekdamas išreikšti neapykantą asmeniui dėl seksualinės orientacijos, ką kaltinamasis aiškiai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (LR BK 60 str. 1 d. 12 p.). M. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 163), yra dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. M. už nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 8 d., 16.45 val. iki 2019 m. spalio 9 d., 17.00 val. (2 t., b. l. 178-179, 3 t., b. l. 1-3).

Pastebėtina, kad M. M. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 189-192), taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo. Yra jauno amžiaus, dirbantis. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), į valstybės siekiamybę ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p., 10 p.).