Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir Klaipėdos apygardos prokuratūros raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti nepagrįstus Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. 4-S-1398 ir Generalinės prokuratūros 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 17.2-2875 ir sprendimą ir raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. balandžio 13 d. informavo Valstybinę miškų tarnybą, kad piliečiams atkuriant nuosavybės teises ir grąžinant natūra du žemės sklypus buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, kadangi buvo privačion nuosavybėn perleisti valstybinės reikšmės miškai. NŽT Šilalės skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. kovo 20 d. raštu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aplinkos ministerija kreipėsi į generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 20 d. raštą, tačiau Generalinė prokuratūra 2018 m. gegužės 18 d. raštu nurodė, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir aukštesniajam prokurorui neskundžiamas, todėl jo nepanaikino ir nesiėmė priemonių viešajam interesui ginti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir Klaipėdos apygardos prokuratūros raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas nustatė, jog skundžiamas Generalinės prokuratūros rašto turinys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi NŽT Šilalės skyriaus prašymą dėl galimai neteisėtai atkurtų nuosavybės teisių į valstybinės reikšmės miško plotus, įvertinusi tyrimo metu gautus duomenis viešojo intereso gynimo aspektu, nustačiusi, kad valstybės institucijos (Valstybinė miškų tarnyba, NŽT) nesiėmė priemonių laiku pranešti prokurorui apie privačioje nuosavybėje esantį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį turtą ir galimą viešojo intereso pažeidimą, naikinamasis terminas administracinių aktų ginčijimui yra praleistas (ABTĮ 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis; ginčo dalyką sudarantys administraciniai sprendimai priimti prieš 13 metų), vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, 2017 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-33 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT Šilalės skyrius šį prokurorės nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2018 m. sausio 10 d. buvo gautas Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 8 d. prašymas Nr. (12-l)-D8-98 pateikti informaciją, koks priimtas sprendimas, išnagrinėjus NŽT Šilalės skyriaus skundą dėl nutarimo panaikinimo, kuri reikalinga priimant sprendimą dėl Šilalės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. 4-S-164 pareiškėjai pateikė informaciją, kad skundas dar neišnagrinėtas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, išnagrinėjusi NŽT Šilalės skyriaus skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 4-CB2-33, 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-6 palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apie priimtą aukštesniojo prokuroro procesinį sprendimą buvo pranešta ir Aplinkos ministerijai. Nutarimas bendrosios kompetencijos teismui apskųstas nebuvo. Generalinės prokuratūros 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 17.2-2875 „dėl 2018 m. balandžio 20 d. prašymo“, kurį ieškovė įvardija kaip – aukštesniojo prokuroro sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Generalinė prokuratūra nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pareiškėjai (t. y. – ieškovei) pateikė informacinio pobūdžio 2018 m. kovo 20 d. atsakymą Nr. 4-S-1398, kuris, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 72 punkto nuostata – neskundžiamas.Pagal Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu; savarankiškai vertina faktines aplinkybes, taiko teisės normas ir taip savarankiškai konstatuoja (ar nekonstatuoja) esant viešojo intereso pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, pagal pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad prokurorų procesiniai sprendimai (prokuroro 2017 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 4-CB2-33, aukštesniojo prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 4-CB2-6), priimti atlikus tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu pagal NŽT Šilalės skyriaus, atstovaujančios valstybės interesus, prašymą (inicijuotą valstybės institucijos – Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų, prašymų pagrindu), ir šiuo metu yra galiojantys, teismui neapskųsti. Ieškovė neprašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą juos apskųsti ir (ar) panaikinti. Iš norimų skųsti raštų turinio akivaizdu, kad šiais raštais yra paaiškinami motyvai prokurorų sprendimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau šiais raštais nėra sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ar netaikymo. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2018 m. gegužės 18 d rašto Nr. 17.2-2875 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 20 d. rašto Nr. 4-S-1398 laikyti prokuroro procesiniais sprendimais, nurodyti prokuratūros raštai savaime nesukuria teisinių pasekmių. Pateiktu ieškiniu prašomi panaikinti skundžiami atsakovių raštai akivaizdžiai tėra informacinio pobūdžio raštai, kurie nėra skundžiami nei CPK, nei Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė Aplinkos ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir ieškinio (skundo) priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo nurodyti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 4-CB2-33 ir aukštesniojo prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 4-CB2-6 priimti, atlikus tyrimą dėl viešojo intereso gynimo pagal NŽT Šilalės skyriaus prašymą. Tuo tarpu Aplinkos ministerija nėra ir nebuvo proceso dalyvė prokuratūroje nagrinėjant NŽT Šilalės skyriaus raštą. Nebūdama proceso dalyve Aplinkos ministerija neturėjo ir neturi teisės skųsti teismui prokuroro 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 4-CB2-33 bei aukštesniojo prokuroro nutarimo Nr. 4-CB2-6, kurie net nebuvo pateikti Aplinkos ministerijai. Todėl nepagrįsti ir naikinti teismo motyvai, kad Aplinkos ministerija neprašo atnaujinti termino šių nutarimų apskundimui, nes pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį tik proceso dalyvis (nagrinėjamu atveju NŽT) turi teisę skųsti šiuos nutarimus ir (ar) prašyti atnaujinti terminą jų apskundimui. Ieškiniu prašoma panaikinti nepagrįstus raštus, kadangi juose konstatuotas viešojo intereso pažeidimas, įpareigoti Generalinę prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ieškiniu prašoma panaikinti ne prokuroro 2017 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4-CB2-33 bei aukštesniojo prokuroro nutarimą Nr. 4-CB2-6, priimtus nagrinėjant NŽT prašymus, o raštus, priimtus nagrinėjant Aplinkos ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl teismo argumentai, kad Aplinkos ministerija nebūdama proceso dalyviu nagrinėjant NŽT prašymus ir priimant prokuroro 2017 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4-CB2-33 bei aukštesniojo prokuroro nutarimą Nr. 4-CB2-6 ir pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį neturėdama teisės teismine tvarka jų skųsti, neprašo atnaujinti termino jų apskundimui, negali būti teisėtas pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį dėl prokuratūros sprendimų nagrinėjant Aplinkos ministerijos (kito subjekto) prašymą dėl viešojo intereso gynimo, kuris pateiktas per 1 mėnesį nuo rašto gavimo dienos. Argumentas, kad nuo administracinių aktų priėmimo iki kreipimosi į prokuratūrą praėjo ilgas laiko tarpas, taip pat negali būti pagrindas prokurorui atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kaip ir negali būti pagrįstas pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį. Negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad miesto miškas yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, turintis neabejotinai didelę reikšmę visai visuomenei, ir į tai, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, viešasis interesas gintinas net ir praėjus pakankamai ilgam laikui nuo nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas nurodė, kad skundžiamais raštais yra paaiškinami motyvai prokurorų sprendimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau šiais raštais nėra sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ar netaikymo. Tačiau Aplinkos ministerija, kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą, prašė imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl panaikinimo sprendimų, kuriais valstybinės reikšmės miškai, perleisti privačion nuosavybėn. Taigi Aplinkos ministerija prašė ginti viešąjį interesą. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai tei­sės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, ku­rias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konsti­tucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įsta­tymu vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitu asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtu apgintas. Neabejotinai yra viešasis interesas dėl valstybės išimtinės nuosavybės (valstybinės reikšmės miško) teisių pažeidimo gynimo ir konstatavus jį prokuroras turi ne tik teisę, bet ir pareigą jį ginti. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, nagrinėdamas Aplinkos ministerijos prašymą ginti viešąjį interesą ir atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, net nepriėmė nutarimo dėl Aplinkos ministerijos prašymo, o Generalinė prokuratūra taip pat nepriėmė nutarimo, kaip to reikalauja Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Todėl jau vien šiuo pagrindu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ir Generalinės prokuratūros raštai naikintini. Argumentai, kad, nagrinėjant kito pareiškėjo (NŽT) prašymą ginti viešąjį interesą, buvo priimti nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ir tai, kad NŽT apskundimo galimybe nepasinaudojo, negali būti teisėtas pagrindas nagrinėjant Aplinkos ministerijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui bei Generalinei prokuratūrai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti Aplinkos ministerijos ieškinį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros raštų panaikinimo ir įpareigojimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi NŽT Šilalės skyriaus prašymą dėl galimai neteisėtai atkurtų nuosavybės teisių į valstybinės reikšmės miško plotus, 2017 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-33 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT Šilalės skyrius šį prokurorės nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, kuris 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-6 palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šis nutarimas pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatytą 30 kalendorinių dienų terminą nebuvo apskųstas bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, vadovaujantis Prokuratūros įstatymu bei bendraisiais teisės principais, yra galiojantis.Pagrindinis ieškovės atskirojo skundo motyvas yra aplinkybė, jog ji nebuvo aukščiau minėtų skundų autorė bei jų inicijuoto proceso dalyvė, todėl negalėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimo skųsti bendros kompetencijos teismui. Taigi, norėdama inicijuoti viešojo intereso gynimą, ieškovė pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo tuo pačiu pagrindu, tik nurodydama papildomus motyvus dėl nepagrįsto atsisakymo ginti viešąjį interesą pagal NŽT Šilalės skyriaus prašymą. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. kovo 20 d. ir Generalinė prokuratūra 2018 m. gegužės 18 d. nepagrįstai atsakė ieškovei neskundžiamais raštais, nors turėjo priimti nutarimus pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies reikalavimus.Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pačiame prokuratūros įstatyme bei CPK normose, reglamentuojančiose prokuroro teisę ginti viešąjį interesą, nėra detalizuota situacija, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas, kai tuo pačiu pagrindu yra pareiškiamas tapatus reikalavimas, kuris jau yra kartą prokuratūros išnagrinėtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie 2004-2005 m. atliktus pažeidimus, grąžinant privačion nuosavybėn du žemės sklypus, į kuriuos neteisėtai pateko ir valstybinės reikšmės miško žemė, 2017 m. tapo žinoma trims valstybinėms institucijoms: Valstybinei miškų tarnybai, NŽT ir Aplinkos ministerijai. Pastaroji institucija žinojo ir visą laiką buvo tinkamai informuojama apie NŽT Šilalės skyriaus teikiamus prašymus Klaipėdos apygardos prokuratūrai, taip pat apie prokuratūros priimtus nutarimus. Taigi, Aplinkos ministerija galėjo tikrinti ir laiku užklausti NŽT Šilalės skyrių, ar pastaroji ketina per įstatymo nustatytą terminą skųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimą, taip pat galėjo teikti NŽT konsultacijas ir teisinę pagalbą dėl tinkamų argumentų skundui bendros kompetencijos teismui pateikti. Pažymėtina, jog tiek NŽT, tiek Valstybinė miškų tarnyba taip pat turi įstatymo joms suteiktus įgaliojimus ginti savo kompetencijos srityje viešąjį interesą Lietuvos Respublikos teismuose. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtinta Valstybinės miškų tarnybos teisė, nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamoje byloje pažeidimus, atkuriant nuosavybės teisę į turėtus žemės sklypus, padarė Tauragės apskrities viršininko administracija 2004-2005 m., tai yra, iki jos funkcijas perimant NŽT. Todėl nagrinėjamoje byloje viešąjį interesą gali ginti ir pati NŽT. Taigi prokuratūros atsisakymas ginti viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje neužkertą kelio kitoms valstybės institucijoms ginti padarytus pažeidimus dėl valstybei priklausančių miškų nepagrįsto perdavimo privačion nuosavybėn.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia situacija, kai prokurorui jau priėmus galutinį sprendimą dėl vienos valstybinės institucijos kreipimosi, kitos valstybinės institucijos pakartotinio kreipimosi tuo pačiu pagrindu nagrinėjimas iš naujo prieštarautų bet kokio teisinio proceso ekonomiškumui ir koncentracijai. Todėl pripažintina, jog tiek Klaipėdos apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra pagrįstai ieškovei atsakė 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. informacinio pobūdžio raštais, kurie nėra skundžiami pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį. Taip pat pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškinyje nurodyti raštai yra neskundžiami. Be to, kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo pati ieškovė, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. sausio 31 d. nutarimas, dėl kurio galima buvo teikti skundą bendros kompetencijos teismui, buvo priimtas pagal NŽT Šilalės skyriaus skundą. Todėl būtent ši valstybinė institucija ir turėjo tęsti viešojo intereso gynimo inicijavimo procesą.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą nagrinėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.