Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-08-10 · Byla Nr. A2.11.-293-783/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
A2.11.-293-783/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Pažeidėjas
S. A. P.
(S)NUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 10 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A. P.,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo vidurinio išsilavinimo, pensininkė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, 188²⁰ straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. P. 2015 m. gegužės 24 d. apie 15.30 val. savavaldžiavo neleisdama leidimą žvejoti turinčiam A. M. žvejoti jai daline nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, tuo pažeidė Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-771 (galiojusio iki 2015 m. liepos 9 d.), 18 p., suteikiantį teisę vandens telkinyje, jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybes teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotą leidimą turintiems asmenims žvejoti bei 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypų ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ įtvirtintą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu“, po ko iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, reikalaudama, kad policijos pareigūnai išprašytų prie tvenkinio žvejojantį A. M..

Šalies argumentai

S. A. P. kaltę neigia, nurodo, jog skambino į policiją, nes jai nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje žvejojo A. M., neturintis jam išduoto jos leidimo žvejoti. Ji prašiusi jo pasišalinti, tačiau A. M. atsisakė, teigė, kad niekur neis, nes turi Prezidentės leidimą žvejoti, po ko ji norėdama, kad policija nutrauktų neteisėtą žvejybą, skambino bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat nesutinka, jog aplinkos ministro įsakymas jai gali būti taikomas, nes šio įsakymo 2 punkte yra nurodyta, jog Aprašas netaikomas privačius žuvininkystės tvenkinius valdantiems asmenims ar privačiuose vandens telkiniuose naudojančius žuvų išteklius, o šis tvenkinys yra privatus, todėl negali būti taikomos Aprašo taisyklės. Be to, servitutas, nustatytas dar 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610, nuo 2006 metų negalioja, nes 2006 m. gegužės 29 d. buvo priimtas naujas apskrities viršininko įsakymas. S. A. P. taip pat pateikė ir rašytinius paaiškinimus (b. l. 27-30), kuriuose iš esmės analizuoja Konstitucijos 23 str., pareiškė nuomonę dėl kitų norminių aktų, bendrosios dalinės nuosavybės, nurodo, kad ji su niekuo iš sklypų savininkų rašytinės sutarties, kad sklypai būtų sujungti į vieną sklypą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesudarė. Prašo atsakomybėn patraukti V. R. už tai, jog jis duoda nemokamai leidimus žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje A. M. prisistatydamas kaip viso tvenkinio bendrasavininkas, nes jis VĮ Registrų centre yra įrašytas kaip 120 arų savininkas, pažymėjo, jog tvenkinyje, jeigu ji nėra davusi leidimo, negalima žvejoti.

Motyvuojamoji dalis

Nors S. A. P. kaltę neigia, jos kaltė įrodyta:

Liudytojas A. M. parodė, jog 2015-05-24 jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) rajone, nuėjo prie tvenkinio pažvejoti, kai atėjusi S. A. P. pradėjo jam priekaištauti, ko jis žvejojąs, į teiginius, jog jis turi tiek leidimą, tiek neįgaliojo pažymėjimą, į leidimo rodymą S. A. P. nereagavo, pasakė, kad skambina į policiją. Ši situacija, kai jam pradėjus žvejoti ateina S. A. P., ar viena, ar su savo vyru, tęsiasi jau apie penkerius metus, jis kas kartą aiškina S. A. P., kad ši neturi teisės jam drausti žvejoti, tačiau ši į tai nereaguoja, šaukia, trukdo žvejoti, kviečia policiją.

Liudytoja policijos pareigūnė A. Ž. parodė, jog 2015 m. gegužės 24 d. dėl pranešimo apie tvenkinyje be leidimo žvejojantį asmenį nuvyko į nurodytą vietą, ten rado žvejojantį vyriškį. Šis parodė leidimą žvejoti tvenkinyje, paaiškino, jog jam S. A. P. trukdo žvejoti. Nuvykę pas S. A. P. jai sakė, kad vyriškis turi leidimą žvejoti, tačiau S. A. P. vis tiek teigė, kad jis neturi jos leidimo, todėl žvejoja neteisėtai.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 7) matyti, jog 2015-05-24 apie 15 val. 40 min. pagal S. A. P. pranešimą apie be leidimo žvejojantį asmenį (duomenys neskelbtini) esančiame jos telkinyje nuvyko į vietą, pranešėjos nerado, tačiau prie policijos pareigūnų priėjęs žvejys prisistatė esantis A. M. paaiškino, kad žvejojant tvenkinyje prie jo priėjo S. A. P., kuri iš karto pareiškė, jog kviečia policiją. A. M. teigia, kad parodė jai savo leidimą žvejoti tvenkinyje, tačiau moteris iš principo į jį nežiūrėjo ir sakė, jog kvies policiją. A. M. sakė jai, kad policiją ji kvies bereikalingai, bet ši į jį nekreipė dėmesio. Tada A. M. paaiškino moteriai , kad turi neįgalumą ir gali žvejoti visuose tvenkiniuose, išskyrus veislynus.

Iš VĮ Registrų centro išrašo (b.l. 13), įsakymo (b.l. 18) matyti, jog 4,77 ha ploto vandens telkinys, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. B. (89/477 dalys), Lietuvos Respublikai (40/477 dalys), S. A. P. (31/477 dalys), P. P. (137/477 dalys), B. P. (60/477 dalys) ir V. R. (120/477 dalys), 2003-02-20 apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 vandens telkiniui nustatytas servitutas dėl gyventojų teisės maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu užtikrinimo.

Iš garso įrašo (b.l. 25) girdėti, kaip moteris, prisistačiusi S. A. P., prašo pagalbos iš privataus tvenkinio išprašyti žveją, žvejojantį (duomenys neskelbtini), nurodė, jog žvejoja jos leidimo neturintis vyriškis A. M., atvykęs iš Panevėžio pas savo uošvius.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 188 str. ATPK 188 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Byloje nustatyta, jog S. A. P. 2015 m. gegužės 24 d. apie 15 val. 30 min. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą nuosavybės teisę, trukdė A. M., turinčiam kito dalinės nuosavybės teise priklausančio tvenkinio savininko išduotą leidimą, žvejoti (duomenys neskelbtini) kaime esančiame vandens telkinyje, tuo pažeisdama Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-771 (galiojusio iki 2015 m. liepos 9 d.) (toliau – Aprašas), 18 p., suteikiantį teisę vandens telkinyje, jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybes teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotą leidimą turintiems asmenims žvejoti bei 2003 m. vasario 20 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypų ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ įtvirtintą servitutą žemės savininkams „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu“, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 188 straipsnį (savavaldžiavimas). Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kaime esantis vandens telkinys, kuriame žvejojo A. M., be S. A. P. ir P. P., nuosavybės teise priklauso D. B., V. R., B. P. ir Lietuvos Respublikai. A. M. 2015 m. gegužės 24 d. žvejodamas šiame telkinyje su savimi turėjo leidimą žvejoti, išduotą V. R., vieno iš telkinio savininkų, kuriuo V. R. leido A. M. žvejoti (duomenys neskelbtini) esančiame vandens telkinyje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (b.l. 10), be to, nustatyta, jog A. M. turi neįgalumą (b.l. 11-12) ir, remiantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 str. 7 p., leidimas jam žvejoti šiame vandens telkinyje nebuvo reikalingas. Nežiūrint į tai, atėjusi į žvejybos vietą viena iš tvenkinį bendrąja daline nuosavybe teise valdanti S. A. P. reikalavo pasišalinti A. M. nuo tvenkinio, reikšdama įvairias pretenzijas, į A. M. paaiškinimus, jog jis turi leidimą ir teisę žvejoti vandens telkinyje, nereagavo, tai yra sąmoningai, ignoruodama norminių aktų reikalavimus, trukdė A. M. įgyvendinti teisę į žvejybą, todėl S. A. P. atitinka savavaldžiavimo sudėtį, ir, atsižvelgus į tai, kad dėl šių jos veiksmų nebuvo padaryta esminė žala, kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. A. P. teiginiai, jog A. M. neturėjo teisės žvejoti šiame vandens telkinyje, nes ji nebuvo jam išdavusi leidimo, yra nepagrįsti. Nustatyta, jog Aprašo 18 punkte imperatyviai nurodyta, jog jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybes teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog Aprašo nuostatos netaikomos šiam vandens telkiniui, taip pat yra nepagrįsti, nes šis vandens telkinys nėra privatus žuvininkystės tvenkinys ar jame būtų naudojami žuvų ištekliai, kaip yra nurodyta Aprašo 2 p., todėl Aprašo reikalavimai yra taikomi ir S. A. P., kartu su kitais asmenimis nuosavybes teise valdančiai vandens telkinį. Taip pat nepagrįsti S. A. P. teiginiai, jog ji nepažeidė vandens telkiniui nustatyto servituto reikalavimų, nes servitutas yra negaliojantis. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo (b.l. 13), 2003 m. vasario 20 d. įsakymo (b.l. 18), žemės sklypui (vandens telkiniui), kurio dalis nuosavybės teise priklauso ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A. P., 2003 m. sausio 20 d. Panevėžio apskrities įsakymu yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę ne sklypo savininkams maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis vandens telkiniu. Nors, kaip matyti iš įsakymo, servitutas nustatytas tik daliai sklypo (V. R. 120/477), remiantis CK 4.128 straipsniu, jeigu nustatant servitutą nebuvo nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui (vandens telkiniui). Šis servitutas nėra panaikintas, nėra pakeistas ir yra galiojantis, S. A. P. negali drausti prie jo prieiti, negali drausti žvejoti, jeigu asmuo turi leidimą žvejoti ar teisę be leidimo žvejoti, ir reikalauti jį pasišalinti nuo tvenkinio. Tai, kad S. A. P. savaip interpretuoja ir klaidingai aiškina norminius aktus, nesudaro pagrindo laikyti, kad žvejojantis asmuo neturi leidimo žvejoti ir ji turi teisę pareikalauti to asmens pasišalinti, bet kokie trukdymai žvejoti teisinant juos tariama nuosavybės teise yra prilyginami savavaldžiavimui ir užtraukia atsakomybę. Taip pat teismas pripažįsta, jog be ATPK 188 str. numatyto pažeidimo, S. A. P. veika tinkamai kvalifikuota ir pagal ATPK 188²⁰ str. Pagal ATPK 188²⁰ str. atsako tas, kas pagalbos telefonu skambino nesant aplinkybių ar situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Tai yra pagal šį straipsnį atsako tas, kas skambindamas pagalbos telefonu žino, kad nėra aplinkybių, dėl kurių yra reikalinga specialių tarnybų pagalba, numato pasekmes ir jų siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. Nustatyta, jog po to, kai A. M. atsisakė pagal jos reikalavimą nutraukti žvejybą, S. A. P. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pareikalavo, jog atvykę policijos pareigūnai uždraustų A. M. žvejoti. Pati S. A. P. teismo posėdyje teigė, jog ji skambino, nes toks poreikis buvo, kadangi jai nuosavybės priklausančiame telkinyje žvejojo asmuo, neturintis jos leidimo, tačiau šie jos paaiškinimai dėl leidimo, kaip jau nurodyta ankstesnėje nutarimo motyvuojamoje dalyje, yra nepagrįsti ir neteisėti. Todėl teismas pripažįsta, jog S. A. P. sąmoningai, klaidingai interpretuodama ir suabsoliutindama savo nuosavybės teisę į vandens telkinio dalį, skambino pagalbos telefonu nesant situacijos, kuriai išspręsti buvo reikalinga šių tarnybų pagalba, tą suprato ir to siekė. Tai, kad jos skambinimas tokiais atvejais yra nepateisinamas, netiesiogiai patvirtina ir 2014 m. sausio 20 d., 2014 m. kovo 10 d. bei 2014 m. gruodžio Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimai analogiškose pagal aplinkybes administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriuose S. A. P. jau buvo pripažinta kalta dėl ATPK 188²⁰ str. numatyto pažeidimo padarymo, šie nutarimai yra įsiteisėję ir S. A. P. yra žinoma, jog skambinti dėl tų aplinkybių, dėl kurių ji kviečia specialiąsias tarnybas, ji negali, tačiau tai ir toliau nesulaiko nuo neteisėto jos elgesio.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybė yra tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 m. amžių (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pakartotinai per vienerius metus padaro tos pačios rūšies pažeidimą, už kurio padarymą jai buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skiriant administracines nuobaudas už padarytus pažeidimus atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, jog teisės pažeidimai daromi nebe pirmus metus, į asmenybę, į byloje esančią vieną lengvinančią aplinkybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jai už ATPK 188 str. ir 188²⁰ straipsnyje numatytus pažeidimus skiriamos nuobaudos – baudos, baudų dydžiai parenkami sankcijos vidurkio ribose, arčiau maksimumo (30² straipsnio nuostatos). Nuobaudos bendrinamos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 188 straipsniu, 188²⁰ straipsniu, 33 straipsniu, 286-288 straipsniais,

nutaria:

S. A. P. pripažinti kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį ir nubausti 105 € (vieno šimto penkių eurų) bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ straipsnį ir nubausti 120 € (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., administracines nuobaudas subendrinti ir galutinai S. A. P. nubausti 130 € (vieno šimto trisdešimties eurų) bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis