- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- I-887-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01699-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liudmila Zaborovska, Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- SIA „Parex Brokeru Sistema“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjos – SIA „Parex Brokeru Sistema“ atstovui – advokatui Albertui Kručkauskui, atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei-juriskonsultei Nijolei Jurevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I
1. Pareiškėja – SIA „Parex Brokeru Sistema“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KTM, tretysis suinteresuotas asmuo) 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (LM18)-RŽ77-1469 (toliau – ir KTM sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-503 (toliau – ir MD sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. S-272(7-236/2009) (toliau – ir Komisijos sprendimas). Skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009 m. liepos 22 d. skundą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, nusprendė skundą atmesti, nes byloje nėra įrodymų, kad bendrovės vykdyta tranzito procedūra pagal 2008 m. kovo 22 d. lydintį dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta, t. y. automobilis „Toyota 4 Runner“ buvo pateiktas valstybės narės ar trečiosios šalies muitinei įstaigai, taip pat tai, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamųjų prekių laikinuoju saugojimu arba su jomis įformintos muitinės procedūros taikymu. Pareiškėjai tenka įrodinėti, kad prekės buvo pristatytos paskirties įstaigai, tačiau tinkamų įrodymų ji nepateikė. Teigė, kad su tokiu sprendimu nesutinka, nes 2008 m. kovo 22 d. KTM poste (LTLR1000) buvo įforminta T1 deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) kroviniui – lengvajam automobiliui „Toyota 4 Runner“, pilka, pagaminimo metai 2000, K/NR (duomenys neskelbtini), 115 KW, (duomenys neskelbtini). Krovinio siuntėjas UAB „Baltauto“ išsiuntė krovinį pirkėjui Afganistano piliečiui, gyvenančiam Gazniy, Karabagh, G. S. A. į Afganistaną. Krovinio judėjimas vyko Italija – Turkija – Iranas – Afganistanas. G. S. A. prekę atvežė į Italijos muitinę, esančią S.O.T. Punto Nuovo Riva Triana, Trieste (duomenys neskelbtini) jį pateikė muitinės pareigūnui kartu su eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. balandžio 22 d.). Muitinės pareigūnams pasirašius ir užantspaudavus tranzito ir eksporto deklaracijas, krovinys buvo pakrautas į keltą ir nuplukdytas į Turkiją. G. S. A. įmonei pateikė iš Afganistano muitinės deklaracijos dokumentą (ACCD) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas gavėjas J. A. LTD, o taip pat automobilio „Toyota 4 Ranner“, pilka, pagaminimo metai 2000, K/NR (duomenys neskelbtini), 115 KW, (duomenys neskelbtini) registracijos techninį pasą. Taigi, laiko, kad pareiškėja įvykdė įsipareigojimą prekę „Toyota 4 Runner“, pilka, pagaminimo metai 2000, K/NR (duomenys neskelbtini), 115 KW, (duomenys neskelbtini) išvežti iš Europos Sąjungos pagal tranzito procedūros reikalavimus. Pareiškėja negali įtakoti Italijos muitinės pareigūno, kad būtų tinkamai atliktos tranzito procedūros. Todėl nesutinka su atsakovo sprendime užklausomis į Azerbaidžano Respublikos muitinę, nes T1 deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjo nurodytas adresas yra Afganistanas ir visi pateikti įrodymai yra iš Afganistano.
II
Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 80-81) nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka, prašė pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 80-81) nurodė, kad Komisija sprendimu patvirtino atsakovo Muitinės sprendimą. MD sprendimu patvirtino KTM sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo ryšium su nebaigta Bendrijos/bendrąja tranzito procedūra, kuriai 2008 m. kovo 22 d. NCTS priemonėmis buvo įformintas tranzito lydintysis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (prekė automobilis „Toyota 4 Runner“, k. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvirtino, kad Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad bendrovė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog išorinio tranzito procedūra užbaigta, t. y. automobilis „Toyota 4 Runner“ (k. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pateiktas valstybės narės ar trečiosios šalies muitinės įstaigai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad paskirties muitinės įstaigai („I. T.“, Italija) tranzito deklaracijoje nurodytas automobilis pateiktas nebuvo, o trečiosios šalies (Azerbaidžano ir Turkijos) muitinės nepatvirtino, kad nurodytas automobilis buvo įvežtas į jų muitų teritoriją ir nustatyta tvarka deklaruotas muitinėje. Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje nustatyta, kad tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 1 a dalyje reglamentuojama, kad vykdytojas turi prievolę pateikti įrodymus, kad procedūra buvo užbaigta. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodytu įrodymu muitinei pripažįstamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai. Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduota trečiojoje šalyje, patvirtinanti, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją (fotokopiją). Kopijų (fotokopijų) tikrumą turi patvirtinti dokumentu originalus patvirtinusi institucija, atitinkamu trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių nariu institucija (365 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad bendrovė tinkamų įrodymų dėl muitinio tranzito procedūros užbaigimo, kurie atitiktų nurodytus reikalavimus, nepateikė. Įmonės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad būtent „Toyota 4 Runner“ markės automobilis (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išvežtas iš Europos Sąjungos muitų teritorijos ir įvežtas į Afganistano muitų teritoriją bei pateiktas muitinei, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo šį automobilį pripažinti išvežtu iš Bendrijos muitų teritorijos. Be kita ko, laiko, kad tiek KTM, tiek atsakovo veiksmai įregistruojant, apskaičiuojant bei išieškant skolą neprieštarauja Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms skolos įregistravimą ir ieškojimą muitinėje iš procedūros vykdytojo, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo. Komisija teisingai nustatė ginčo pobūdį, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą.
III
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 82) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinį kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 366 straipsniu, atliko tyrimą, kurio metu negavo įrodymų, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra lengvajam automobiliui „Toyota 4 Runner“, deklaruotam MRN Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti, kad atsirado mokestinė prievolė dėl nebaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis NCTS priemonėmis (tranzito lydinčiojo dokumento MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-03-22), ir įregistravo skolą procedūros vykdytojui – SIA „Parex brokeru sistema“. SIA „Parex brokeru sistema“, nesutikdama su teritorinės muitinės sprendimu, apskundė jį atsakovui, kuris sprendimu nusprendė bendrovės skundą atmesti ir patvirtinto KTM sprendimą Nr. (LM18)-RŽ77-1469. Nesutikdama su minėtu MD sprendimu, SIA „Parex Brokeru Sistema“ jį apskundė Komisijai, kuri nusprendė patvirtinti atsakovo sprendimą. Mano, kad pareiškėjos vykdyta tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, todėl vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinį kodeksą, 96 straipsnio 1 dalimi ir 204 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ji pagrįstai pripažinta skolininku dėl neįvykdytos tranzito procedūros. Tiek Komisijos, tiek MD, tiek teritorinės muitinės priimti sprendimai pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – SIA „Parex Brokeru Sistema“ atstovas – advokatas Albertas Kručkauskas (advokato orderis, b. l. 105) palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultė Nijolė Jurevičienė (2010 m. sausio 4 d. įgaliojimo Nr. 7B-2 kopija, b. l. 99) pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėžė, jog pareiškėja, vadovaudamasi EB muitinės kodekso 236 bei 237 straipsniais, turi teisę per tris metus po informavimo, pateikę įrodymus susimokėtus mokesčius susigrąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (LM18)-RŽ77-1469 (b. l. 16-17), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-503 (b. l. 13-14) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. S-272(7-236/2009) (b. l. 7-11, 51-55) yra teisėti ir pagrįsti, būtina atskleisti minėtų sprendimų argumentus bei juos įvertinti.
Ginčas byloje vyksta dėl to, ar pagrįstai muitinė pareiškėjo vykdytą Bendrijos / bendrąją tranzito muitinės procedūrą (2008 m. kovo 22 d. tranzito lydinčiojo dokumento MRN Nr. (duomenys neskelbtini)) (Komisijos byla, b. l. 8-10) pripažino neužbaigta, bei, remdamasi tuo, apskaičiavo jai papildomus mokesčius.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008 m. kovo 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste, užbaigus laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą, lengvasis automobilis „Toyota 4 Runner“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo deklaruotas Bendrijos / bendrajai tranzito procedūrai, kuriai buvo įformintas tranzito lydintis dokumentas MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 8-10), kad šios procedūros vykdytoja – pareiškėja SIA „Parex Brokeru Sistema“.
Pagal minėtąjį dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis paskirties įstaigai I. T., Italija, turėjo būti pateiktas iki 2008 m. kovo 25 d. (šalis gavėja nurodyta Afganistanas). Tačiau tiek muitinės įstaigų, tiek Komisijos sprendimuose nurodoma, kad elektroninis pranešimas (NCTS), patvirtinantis atvykimą į paskirties įstaigą negautas; ginčijamuose sprendimuose taip pat nurodoma, kad, užklausus pareiškėją, atitinkami įrodymai (atitinkantys Bendrijų muitinės kodekso (toliau – ir Kodeksas) įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 ir 3 dalyse įvardintus reikalavimus) nepateikti, todėl pareiškėjai įregistruota skola muitinei dėl neužbaigtos Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros. Taigi šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl įrodymų, kad minėta autotransporto priemonė buvo pristatyta paskirties įstaigai, t. y. kad ji buvo išvežta iš Europos Sąjungos (krovinio judėjimas, pasak pareiškėjos, vyko Italija – Turkija – Iranas – Afganistanas (žr. skundą)).
3. Bendrijos / bendroji tranzito procedūra yra reglamentuota Kodekso 91-92 straipsniuose. Kodekso 92 straipsnyje įtvirtinta, kad tranzito procedūra baigiama, kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Įgyvendinimo nuostatų II dalies 4 skyriuje įtvirtintos Bendrijos tranzito procedūrą detaliai reglamentuojančios teisės normos. Įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnyje, reglamentuojančiame procedūros užbaigimo kontrolę, nustatyta, kad jei muitinė negauna atitinkamo patvirtinimo apie procedūros užbaigimą, ji apie tai informuoja procedūros vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra užbaigta. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turi būti pateiktas dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, patvirtinantis, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopija ar fotokopija (pastarosios turi būti patvirtintos jas išdavusios institucijos). Kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda, neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu.
Vertinant įrodymus, kuriuos pateikė pareiškėja, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja muitinei pateikė tranzito deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 8-10) nepatvirtintą kopiją, kurioje yra neįskaitomi spaudai ir įrašai. Remdamasis šiuo dokumentu, Muitinės departamentas 2009 m. sausio 26 d. raštu Nr. 3B-20.5/16-777 (Komisijos byla, b. l. 32) kreipėsi į Azerbaidžano Respublikos muitinę dėl informacijos, kuri 2009 m. kovo 3 d. raštu Nr. 13/03-23/01592 (Komisijos byla, b. l. 70) informavo, kad remiantis pasienio muitinių duomenimis nurodytas automobilis nebuvo įvežtas į šalies muitų teritoriją. Taip pat Muitinės departamentas 2009 m. kovo 26 d. raštu Nr. 3B-20.5/16-2850 (Komisijos byla, b. l. 28) kreipėsi į Turkijos muitinę, kuri 2009 m. gegužės 12 d. raštu (Komisijos byla, b. l. 72) informavo, kad norint atsakyti į pateiktą užklausą reikalingi papildomi dokumentai – tarptautinio transportavimo dokumentai ir informacija: krovinio gabenimo važtaraštis, siuntos data, transporto priemonės rūšis, atitinkama muitinės įstaiga, per kurią buvo įvežta prekė, t. y. įrodymai, kurių pagalba galima būtų nustatyti, kad nurodytas automobilis kirto Turkijos muitų teritoriją, vykdamas į Afganistaną.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėja nei muitinės įstaigoms, nei Komisijai, priimant šioje administracinėje byloje ginčijamus sprendimus (ginčijamų sprendimų priėmimo momentu), tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis buvo išgabentas iš Europos Sąjungos, nepateikė, todėl Bendrijos / bendroji tranzito procedūra pagrįstai pripažinta neužbaigta, dėl ko atsirado skola muitinei.
5. Pareiškėja, jos atstovai teismui nurodė, kad ji siekia pateikti tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, siunčia visus su byla susijusius dokumentus, kuriuos laiko svarbiais įrodymais. Pareiškėjos nuomone, neteisinga nepripažinti pareiškėjos pateiktų dokumentų kaip tranzito procedūros užbaigimo įrodymų. Dar daugiau, 2010 m. kovo 24 d. įvykusiame teismo posėdyje pareiškėjos atstovai teigė, jog pristatys visus reikiamus įrodymus (žr. teismo posėdžio protokolą (b. l. 101-102)). 2010 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje buvo pateikti Afganistano muitinės dokumentai (b. l. 106-110).
Teismas ypač atkreipia dėmesį, kad, priimant šioje administracinėje byloje ginčijamus sprendimus (ginčijamų sprendimų priėmimo momentu), tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, jog automobilis buvo išgabentas iš Europos Sąjungos, nebuvo pateikta, todėl Bendrijos / bendroji tranzito procedūra pagrįstai pripažinta neužbaigta, dėl ko atsirado skola muitinei.
Remiantis Kodekso nuostatomis, būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad prekės buvo pristatytos paskirties įstaigai, tačiau tinkamų įrodymų ginčijamų sprendimų priėmimo momentu pareiškėja nepateikė. Todėl muitinės įstaigos pagrįstai pripažino muitinės procedūrą neužbaigta ir įregistravo pareiškėjai skolą muitinei (2420 Lt muito mokestį ir 4792 Lt pridėtinės vertės mokestį). Pareiškėjai pagrįstai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96-98 straipsnių nuostatomis, apskaičiuoti 414 Lt PVM delspinigių.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos – SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos teritorinės muitinės 2008 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (LM18)-RŽ77-1469, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-503 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. S-272(7-236/2009) paliktini nepakeistais.
7. Teismas ypač pažymi, kad pareiškėja pagal Kodekso 236 bei 237 straipsnių nuostatas, kuriose atitinkamai nustatyta, jog importo arba eksporto muitai grąžinami nustačius, kad tada, kai jie buvo sumokėti, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti arba kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą nesivadovaujant 220 straipsnio 2 dalimi; importo arba eksporto muitus atsisakoma išieškoti nustačius, kad tada, kai jie buvo įtraukti į apskaitą, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti arba kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą nesivadovaujant 220 straipsnio 2 dalimi; muitai negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu įvykių, dėl kurių buvo sumokėta arba įtraukta į apskaitą teisiškai neprivaloma sumokėti pinigų suma, priežastis buvo tyčiniai suinteresuoto asmens veiksmai (Kodekso 236 straipsnio 1 dalis); importo arba eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu per trejus metus nuo skolininko informavimo apie tokių muitų sumą dienos atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas; šis laikotarpis pratęsiamas, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia įrodymus, kad pateikti tokį prašymą per nustatytą laikotarpį jam sukliudė ypatingos aplinkybės arba force majeure; jeigu muitinė per šį laikotarpį pati nustato, kad susidarė kuri nors iš 1 dalies pirmojoje ar antrojoje pastraipose aprašytų padėčių, ji grąžina arba atsisako išieškoti muitą savo iniciatyva (Kodekso 236 straipsnio 2 dalis); importo arba eksporto muitai grąžinami, jeigu muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia tada, kai muitai jau yra sumokėti; muitai grąžinami, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia atitinkamą prašymą per nustatytą laikotarpį, per kurį galima pateikti prašymą pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia, muitus susigrąžinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos SIA „Parex Brokeru Sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.