- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-21208-1077/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16423-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Inga Mickėnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, prašydama atnaujinti pareiškėjai L. D. praleistą įstatymų nustatytą vieno mėnesio terminą įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 1994 m. kovo 24 d. sudarytą ir Vilniaus 5-ojo notarų biuro vyresniojo notaro R. V. patvirtintą 1200 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 8-1918.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1994 m. kovo 24 d. pareiškėja su Vilniaus miesto valdyba sudarė notarinės formos valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią nupirko 1200 kv. m (0,1200 ha) ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (toliau – Žemės sklypas). Pagal Sutarties formą pirkėjo duomenys yra fizinio ar juridinio asmens pavadinimas bei gyvenamoji vieta ar buveinė. Tokiu būdu pirkėja (pareiškėja) Sutartyje nurodyta L. D., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teismui teikiama pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad šiuo adresu savo gyvenamąją vietą nuo 1974 m. kovo 1 d. yra deklaravusi būtent pareiškėja. Sutarties 6 punkte numatyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje. Sutartis per įstatymų nustatytą terminą nebuvo įregistruota. Sutarties 6 punkte nėra numatyta, kad Sutartį Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje privalo įregistruoti būtent pareiškėja. Pareiškėja manė, kad jokių papildomų su Sutarties registracija susijusių veiksmų jai atlikti nereikia, kadangi Sutartis sudaryta su Vilniaus miesto valdybos atstovu. Dėl savo teisinio bei institucinio neišprusimo, neturėjusi tokio pobūdžio gyvenimiškos patirties manė, kad Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyba yra Vilniaus miesto valdybos padalinys ar kitokiu būdu susijusi su Sutarties pardavėju, todėl Sutartis Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje bus įregistruota be jos. Todėl nemanė ir iš Sutarties 6 punkto nuostatos nesuprato, kad Sutartį įregistruoti privalo būtent ji. Pareiškėja visą laiką manė ir laikė save teisėta žemės sklypo savininke: juo rūpinosi ir prižiūrėjo, prižiūrėjo žemės sklype esantį gyvenamąjį sodo namą, daugelį metų mokėjo SB „(duomenys neskelbtini)“, kurios nare yra pareiškėja, nario mokestį, mokėjo už elektros energiją, tiekiamą į žemės sklype esantį sodo namą, įsiskolinimų nei sodininkų bendrijai, nei komunalinių paslaugų teikėjams nėra. SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje dėl įsiskolinimo nurodoma, kad bendrijos narė L. D. turi 0,120 ha sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. nesuteiktas, adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame yra 1973 m. statybos sodo namelis bei, kad sklypo savininkė bendrijai įsiskolinimų neturi. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. sausio 15 d. patvirtinto Vilniaus miesto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nario L. D. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemoje nurodytas sklypo plotas (1200 kv. m.), pareiškėja L. D. nurodyta kaip sodo sklypo savininkė. Sudaryti internetu sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju UAB „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo žemės sklype esančiame sodo name pareiškėjai nepavyko. Susisiekus su įmone telefonu paaiškėjo, kad elektros energijos tiekimo sutarties sudaryti nėra galimybės, kadangi, UAB „Ignitis“ duomenimis, pareiškėja nėra žemės sklypo ir sodo namo savininkė. Pareiškėja kreipėsi į UAB „Ignitis“ raštu, 2022 m. liepos 13 d. gautas atsakymas, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, asmuo, pageidaujantis sudaryti sutartį, tiekėjo prašymu pateikia nuosavybės ar kitas teisėto valdymo teises į objektą patvirtinančius dokumentus. Be to, nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ tvarkomuose registruose Žemės sklypui nėra suteiktas unikalus numeris bei adresas. Paaiškina, kad kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad Žemės sklypo adresas yra „(duomenys neskelbtini), Vilnius“. Toks adresas, tikėtina, Žemės sklypui būtų suteiktas pagal jo buvimo vietą, tačiau toks adresas Adresų registre iš tiesų šiuo metu nėra registruotas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Sutarties, kuri buvo sudaryta notarine tvarka, neįregistravimas negali paneigti aiškios šalių valios sudarant šią Sutartį, t. y., kad pardavėjas turėjo tikslą parduoti, o pirkėja nupirkti žemės sklypą. Pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta notarine tvarka pagal Vilniaus miesto valdybos 1994 m. vasario 3 d. potvarkį Nr. I87V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“. Šio potvarkio 2 punktu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ ir parengtais pirkimo–pardavimo sutarčių projektais nuspręsta parduoti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose esančius sodininkų sklypus pagal priedą (pareiškėja potvarkio priede nurodyta 234 numeriu), o 7 punktu buvo numatyta sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir jos nariams notariškai patvirtintas sutartis įregistruoti Žemėtvarkos tarnyboje.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, teismui nusprendus, kad Sutartis buvo sudaryta, o pareiškėjos nurodomos nustatytos termino praleidimo priežastys bus pripažintos svarbiomis, pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimui neprieštaraus. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į žemės sklypų įsigijimo tvarką nagrinėjamu atveju turėtų būti pateiktas įrodymas, įrodantis, kad pareiškėjai buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas, o pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo sumokėjusi už žemės sklypą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime pateiktus argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, tuo metu buvo reikalaujama sutartį įregistruoti Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau ji per 1 mėnesį įregistruota nebuvo. Sutarties 6 punkte nėra aiškiai numatyta, kad sutartį turi registruoti būtent pirkėjas. Pareiškėja dėl savo institucinio ir teisinio neišprusimo, dėl tokios patirties neturėjimo nesuprato, kad ji turi įregistruoti šią sutartį. Pareiškėja jau beveik 30 metų su žemės sklypu elgiasi kaip bet kuris rūpestingas savininkas, ilgus metus mokėjo SB nario mokestį, komunalinius mokesčius, už elektrą sodo nameliui. Žemės sklypo schemos kopiją 2003 m. patvirtino būtent ta institucija, kurioje reikėjo registruoti sutartį – Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, ir ten nurodoma pareiškėja kaip sklypo savininkė. Remiantis teismų praktika, nuosavybės atsiradimo pagrindas yra ne registracija, o sandorio sudarymas. Netenkinus pareiškimo, tai lemtų neproporcingai didelius pareiškėjos praradimus. Šiuo metu teisinis reguliavimas pasikeitęs, nuosavybės perėjimas nebesiejamas su registracija. Pareiškėja savo prievoles kitai šaliai yra visiškai įvykdžiusi. Jokių trečiųjų asmenų interesai nenukentėtų, savivaldybės administracija pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstai iškėlė abejones, ar pagal Sutartį pareiškėja atsiskaitė. Tuo metu tvarka buvo tokia, kad sutarties kaina turėjo būti sumokama iki sutarties pasirašymo, jeigu pareiškėja nebūtų atsiskaičiusi už sklypą, sutarties pasirašymas apskritai nebūtų įvykęs. Vadinasi, už sklypą pareiškėja atsiskaitė. Šiuo atveju Sutartyje numatyta, kad buvo atsiskaityta ne grynaisiais pinigais, o vienkartinėmis išmokomis, kaip numato 2b punktas. Sutartis buvo patvirtinta notaro, jo funkcija ir yra užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Savivaldybė šios aplinkybės kaip Sutarties šalis taip pat neginčijo. Pareiškėja norėjo sudaryti elektros energijos sutartį su UAB „Ignitis“, jai nepavyko to padaryti, tuomet pradėjo aiškintis priežastis ir sužinojo, kad žemės sklypas nėra registruotas jos vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras į teismo posėdį, vykusį 2022 m. lapkričio 17 d., neatvyko; atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį, vykusį 2022 m. lapkričio 17 d., neatvyko; atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį, vykusį 2022 m. lapkričio 17 d., neatvyko; prašymu prašė bylą nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1994 m. kovo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja už 24,19 Lt nusipirko iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto valdybos, žemės sklypą su statiniais, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje. 2022 m. birželio 7 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas D. G. patvirtino, kad pareiškėja yra bendrijos narė, kuri turi 0,120 ha sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. nuteiktas, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame yra 1973 m. statybos sodo namelis. Be to, patvirtino, kad sodo bendrijai sklypo savininkė įsiskolinimo neturi. Iš byloje esančių kartu su pareiškimu pateiktų AB „Energijos skirstymo operatorius“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų objektui Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., matyti, kad įsiskolinimo už elektros garantinį tiekimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. minėtam objektui nėra.
Sutarties sudarymo metu galiojusio 1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.4 punktas nustatė, kad sutartys dėl valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn Valstybinio žemės kadastro duomenų registre turi būti įregistruojamos per 1 mėn. nuo jų sudarymo dienos, taip pat jog nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn juridinės galios neturi.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypo su statiniais pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas per 1 mėnesio terminą, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių prievolės buvo visiškai įvykdytos: Vilniaus miesto valdyba siekė parduoti, o pareiškėja – pirkti žemės sklypą su statiniais; turtas perduotas įgijėjai, kuri sumokėjo už turtą nustatytą kainą, turtą priėmė ir atvirai tebevaldo. Nors suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai atkreipia dėmesį, kad su pareiškimu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis kainos už Žemės sklypą sumokėjimą, tačiau teismas šiuo faktu galėjo įsitikinti iš pačios Sutarties turinio, kadangi Sutarties 2 punkto b papunktyje buvo nurodyta, kad šiuo atveju buvo atsiskaityta ne grynaisiais pinigais, o valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Pareiškėjos atstovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad kita Sutarties šalis – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – šioje byloje pateiktame atsiliepime į pareiškimą pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu Vilniaus miesto valdybos 1994 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. I87V „Dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės pardavimo ir nuomos“, nustatyta, kad buvo nuspręsta parduoti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose esančius sodininkų sklypus pagal priedą (pareiškėja potvarkio priede nurodyta (duomenys neskelbtini) numeriu). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl žinių stokos laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams. Sandorio įregistravimo termino, kuris buvo nustatytas tuo metu galiojusių teisės aktų, atnaujinimo galimybė, nustačius svarbias to termino praleidimo priežastis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.
Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas 1994 m. kovo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujinamas, nustatant pareiškėjai naują vieno mėnesio terminą įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, išaiškinant, jog termino eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576–578 straipsniais teismas,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą 1994 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai (notarinio registro Nr. Nr. 8-1918) ir šios sutarties pagrindu pareiškėjos L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisei į žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoti.
Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.