Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-780/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
1-9-780/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56177-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
V. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-780/2017;Proceso Nr. 1-01-1-56177-2015-7;Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.2.17.5.1; 1.2.17.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,dalyvaujant prokurorei A. B.,

kaltinamajam V. D. ir jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui

viešame teismo posė­dy­je išnagri­nė­jo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 201 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 201 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku įgijo ir iki 2015-10-09 22.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, 500 metrų nuo savo gyvenamųjų pastatų, neteisėtai laikė aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o taip pat, turėdamas tikslą realizuoti, pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės, šiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2015-10-09 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, 500 metrų nuo savo gyvenamųjų pastatų, pagamino 41,02 litro namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės, iš jų 16,82 litrų neteisėtai laikė savo namuose, o 24,2 litrus automobiliu „UAZ 3152“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iš pagaminimo vietos į savo namus, bei iš javų grūdų, vandens ir mielių pagamino 600 litrų raugo (brogos), iš kurio kėsinosi pagaminti ne mažiau kaip 50 litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo-naminės degtinės.

Kaltinamasis V. D. kaltės nepripažino ir nurodė, kad nusikaltimo jis nepadarė, nes nusikaltimo metu buvo pas draugą S. S. sodyboje. Jis paaiškino, kad 2015-10-09, apie 18 valandą, draugas S. S. atvažiavo pas jį į namus ir išsivežė jį pas save į sodybą, esančią už 4-5 kilometrų nuo jo namų. Jie abu buvo pirtyje, išgėrė alkoholio ir jis nakvojo pas S. S.. Į savo namus grįžo kitą dieną, apie pietus, ir sužinojo, kad jo namuose buvo atlikta krata. Būdamas pas S. S. savo telefonu į vadovybės skambučius jis neatsiliepė ir neperskambino, nes buvo išgėręs. Ar tą vakarą ir naktį kalbėjo telefonu su savo žmona neatsimena. Kas 2015-10-09 naudojosi jo automobiliu UAZ 3152, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nežino, galėjo pasinaudoti kas nors iš jo artimų giminaičių ar jų draugų. Jo namuose gyvena du suaugęs sūnūs, o kitame namo gale gyvena sesuo V. D. su suaugusiu sūnumi A. D. ir dukromis I. bei R. Pastarosios turi draugus. Jis klausė pas šiuos asmenis ar kuris nors nesinaudojo jo automobiliu, bet niekas to nepripažino. Šiame automobilyje jis sėdėjo prieš dvi dienas iki įvykio, nes reikėjo pasiimti iš jo raktą. Tokios priekabos, kokia buvo prikabinta prie automobilio kai jį sulaikė policija, jis neturi, kieno ji yra jis nežino. Apie vietą miške, kur buvo rastas aparatas naminei degtinei gaminti, jis nežinojo. Stoginėje stovėjo kitas jo automobilis UAZ, tačiau stoginė yra ne jo, ją statė žmona, ji yra ne jų namų valdoje. Jis toje stoginėje daiktų nelaiko ir joje rasti daiktai yra ne jo. Ant sienos kabančios filtravimo sistemos nematė ir nežino kas ten ją pakabino. Policijos pareigūnai apsipažino neva matę jį už automobilio vairo nusikaltimo metu ir gaudė kitą žmogų. Su juo nori susidoroti dėl jo tarnybos. Darbe jis jautė spaudimą.

Byloje ištirti įrodymai

Liudytojas M. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. kartu su kolegomis A. K., G. G. bei N. U. vyko patikrinti anoniminės informacijos dėl gaminamos naminės degtinės (duomenys neskelbtini) kaime. Savo automobilį jie paliko atokiau ir miško keliuku ėjo pėsčiomis link tos vietos miške. Apie 22 valandą išgirdo, kad visai šalia garsiai užsikūrė automobilis ir pamatė, kad tuo keliuku juda link jų. Kolega A. K., stovėdamas kairėje keliuko pusėje, išsitraukė tarnybinį pažymėjimą ir garsiai sušuko vairuotojui „stok, policija“. Jis pats tuo metu nuo automobilio buvo 20-25 metrų atstumu. Kitas kolega G. G. buvo prieš jį 5 metrų atstumu arčiau link automobilio ir švietė į automobilį su žibintuvėliu. Automobilis važiavo be įjungtų šviesų, buvo tamsu, matė, kad vairuotojo vietoje dega galimai nešiojamas žibintuvėlis. Oro sąlygos buvo geros, buvo vėsoka, šalta, nebuvo rūko, buvo giedra. Tuomet automobilio vairuotojas padidino greitį ir jis su G. G. staigiai atsitraukė į kairę keliuko pusę, o automobilis greitai pravažiavo pro juos. Vairuotojo jis nespėjo įsidėmėti. Tada su G. G. pradėjo bėgti paskui tą automobilį. Kažkuris paskui bėgęs pareigūnas paleido kelis šūvius į orą. G. G. taip pat paleido kelis šūvius į orą, reikalaudamas, kad automobilis sustotų. Automobilį vijosi apie 150 metrų, bet pribėgę pamatė paliktą miške su įjungtu varikliu. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Automobilis buvo UAZ markės. Pagal valstybinių numerių ženklus nustatė, kad jis priklauso V. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kaime. Automobilyje buvo aliuminis bidonas, plastikinė, mėlynos spalvos talpa, taip pat prie automobilio buvo pritvirtinta priekaba, kurioje matėsi uždengta skudurais metalinė talpa ir plastikinė talpa. Ant jų matėsi vandens ir miltų mišinys. Priėjęs kolega A. K. informavo, kad minėtas automobilis jį partrankė ir pervažiavo su priekaba koją. Jie išsikvietė kinologą, kad karštais pėdsakais būtų galima ieškoti galimo teisės pažeidėjo. Kolegos G. G. su N. U. nuėjo į tą vietą, iš kur pajudėjo automobilis ir mobiliuoju telefonu pranešė, kad miško tankmėje rado naminės degtinės fabrikėlį, kuris yra gamybos procese, šalia buvo 8 raugo statinės. Po to atvyko Druskininkų PK kinologas su tarnybiniu šunimi ir apieškojęs vietovę informavo, kad šuo nuo UAZ automobilio vedė link sodybos, esančios netoliese, durų. Jie išsiaiškino, kad V. D. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir šuo nuvedė prie tų durų. Jis su G. G. iš pradžių pasibeldė į viename namo gale esančias duris ir pakalbėjo su jaunuoliu, kuris prisistatė A. D.. Kai išsiaiškino, kad V. D. gyvena kitame namo gale, pasibeldė į jo duris ir jas atidarė moteris, kuri prisistatė (duomenys neskelbtini), V. D. žmona. Ji buvo silpnos sveikatos, pasakė, kad nežino kur jos vyras. Tuo metu svetainėje pastebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojo uniformą ir kuprinę, todėl kilo pagrįstų įtarimų, kad V. D. gali būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Kadangi pats anksčiau yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, mobiliuoju telefonu susiekė su Lazdijų rinktinės vado pavaduotoju D. K. ir pasitikslino ar V. D. dirba Lazdijų rinktinėje. Išsiaiškino, kad toks pareigūnas dirba Kapčiamiesčio užkardos kinologu. Tuomet paskambino Lazdijų rinktinės budėtojui ir pasiteiravo ar tuo metu V. D. buvo tarnyboje. Sužinojo, kad jis tuo metu nedirbo. Tada paprašė V. D. mobilaus ryšio telefono ir jam paskambino. Ryšys buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Tuomet susisiekė su Kapčiamiesčio užkardos vadu R. G. ir paprašė, kad šis paskambintų V. D.. Po kelių minučių R. G. informavo, kad jam susisiekti su V. D. nepavyksta. Apie 2 valandą nakties jis pats dar kartą skambino V. D., bet jo telefonas buvo išjungtas. Iš Alytaus apskrities VPK atvyko operatyvinė grupė ir V. D. namuose atliko kratą. Namuose prie šaldytuvo rado stiklinį butelį su 30 ml skysčio, kuris skleidė naminei degtinei būdingą kvapą. Išėjus į lauką rado atvirą pavėsinę, kurioje stovėjo automobilis UAZ. Pavėsinė buvo už 20-25 metrų nuo namo durų. Toje pavėsinėje prie sienos buvo metalinė spinta, o prie spintos rado filtravimo sistemą iš dviejų filtrų. Iš viršaus buvo galima pilti skystį, kuris prabėga pro filtrus ir išbėga į kibirą. Nuo filtrų jautėsi naminės degtinės kvapas, nes juose buvo likę skysčio. G. G. prie metalinės spintos rado kelis plastikinius butelius su skaidriu skysčiu, kurio kvapas buvo kaip naminės degtinės. Visi rasti daiktai buvo parodyti (duomenys neskelbtini) ir dar prieš kratą sugrįžusiam jos sūnui, tačiau jie atsisakė pasirašyti kratos protokolą. Atlikus kratą namuose su ekspertu ir operatyvine grupe nuvažiavo į vietą miške, kurioje buvo naminės degtinės aparatas. Naminės degtinės gamybos procesas vyko, pakura ruseno ir kaitino tą įrangą. Ekspertas apžiūrėjo visą įrenginį, 8 mėlynas plastikines statines, kuriose buvo raugo, paėmė visus tyrimui reikšmingus įkalčius ir buvo nuspręsta visą aparatą vietoje sunaikinti. Jis buvo sunaikintas supjaustant su generatoriumi. Iš tos vietos minėtas automobilis UAZ kaip tik ir važiavo kai jie jį pamatė, nes keliukas baigėsi toje vietoje, kur rado degtinės aparatą, daugiau jis niekur neveda. Miškas toje vietoje tankus ir ten neįmanoma važiuoti ne keliuku. Su paprastu lengvuoju automobiliu tuo keliuku neįmanoma važiuoti, nes galima užklimpti.

Liudytojas G. G., dirbantis Alytaus apskrities VPK vyresniuoju tyrėju, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. tikrino informaciją dėl naminės degtinės gaminimo (duomenys neskelbtini) kaime ir ryte buvo nuvykęs pasižiūrėti į nurodytą vietą. Važiuodami pravažiavo pro V. D. sodybą ir kolega N. U. minėjo, kad kieme stovi gal trys UAZ markės automobiliai. Miške rado daiktų visumą, skirtą naminei degtinei gaminti, ir apie toną raugo. Jokio žmogaus prie šių daiktų nebuvo, todėl nusprendė vėliau patikrinti ar nevykdoma gamyba ir pabandyti rasti asmenį, kuris tą daro. Antrą kartą atvyko vakare. Automobilį pasiliko atokiau nuo minėtos vietos ir ėjo pėsčiomis. Priartėjus kelių šimtų metrų atstumu iki tos vietos, išgirdo, kad miške užsikūrė automobilis ir pradėjo važiuoti link jų. Kolega A. K. išėjo ant keliuko ir, rankoje turėdamas tarnybinį pažymėjimą bei šviesdamas į atvažiuojantį automobilį, rėkė „sustok, policija“. Jis stovėjo nuo kolegos kelių metrų atstumu ir švietė savo turimu prožektoriumi į atvažiuojantį automobilį iš priekio. Automobilis važiavo neįsijungęs jokių šviesų, tik vairuotojas turėjo ant galvos žibintuvėlį. Apšviesdamas važiuojantį priešais save automobilį matė vairuotoją, nes jo prožektorius didelio galingumo ir puikiai apšviečia objektus, o automobilis nuo jo buvo nuo 5 iki 10 metrų atstumu ir judėjo į jį. Matė vairuotoją, kurio veidas nėra platus, todėl jis neturėjo būti stambus žmogus, nebuvo didelio pagurklio. Iš veido sprendė, kad jis neturėtų būti stambus. Automobilis nestojo, todėl bandė jį persekioti pėsčiomis, paleido įspėjamuosius šūvius. Nuvažiavęs kelis šimtus metrų vairuotojas iššoko iš automobilio ir nubėgo. Tas automobilis yra labai netvarkingas ir jo variklio garsas yra daug didesnis nei įprastai turėtų būti, todėl buvo sunku išgirsti ir pamatyti, kur galėjo pasišalinti automobilį vairavęs asmuo. Automobilio priekaboje jau buvo išvirtas raugas, o automobilyje buvo bidonas, kuriame buvo skystis, skleidžiantis naminei degtinei būdingą kvapą. Išsikvietė kinologus ir jie pėdsakais nuėjo iki netoliese esančios V. D. sodybos. Jis kartu su kolega M. S. pasibeldėme į duris ir jas atidarė moteris, kuri prisistatė V. D. žmona. Ji sunkiai vaikščiojo ir negalėjo paaiškinti kur tuo metu buvo jos vyras. Prie durų pastebėjo, kad šalia jų buvo numesti viršutiniai drabužiai ir guminiai batai, kurie buvo aplipę raugo arba kitaip sakant miltų ir vandens mišiniu. Kambaryje pamatė ant sienos kabantį portretą, kuriame V. D. buvo su tarnybine uniforma, ir suprato, kad tai tas pats žmogus, kurį matė už UAZ automobilio vairo. Atvykus operatyvinei grupei padarė kratą namuose. Namuose rado stiklinį butelį, kuriame per pirštą nuo dugno buvo likę skysčio, skleidžiančio naminei degtinei būdingą kvapą. Lauke esančioje stoginėje rado naminės degtinės plastikiniuose buteliuose, iš viso apie 15 litrų. Stoginėje dar rado filtravimo sistemą naminei degtinei filtruoti, kurios filtruose taip pat buvo skystis, skleidžiantis naminei degtinei būdingą kvapą. Atvykę ekspertai nustatė, kad miške buvo daiktų visuma, skirta naminei degtinei gaminti. Aparatas degtinei gaminti buvo veikiantis, buvo kūrenamas malkomis, kurios dar degė. Automobilyje buvo rastas bidonas su namine degtine. Kiek jame buvo degtinės neprisimena. Prie naminės degtinės gaminimo aparato buvo ir aštuonios plastikinės statinės po 200 litrų talpos. Jose buvo skystis, bet ne iki viršaus, o maždaug po pusę. Skystį išmatavo kibiru. Kadangi rastos įrangos dydis ir svoris neleido jos pervežti ir saugoti į komisariatą, ji buvo sunaikinta vietoje. Tas keliukas, kuriuo jis su kolegomis ėjo link naminės degtinės aparato, veda tik iki tos vietos, kur degtinė buvo gaminama. Toliau jis niekur neveda, nes ties degtinės gamybos vieta yra išvažinėtas apsisukimas. Tuo keliuku gali važiuoti tik didesnio pravažumo automobilis, su paprastu nepravažiuosi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G. G. parodė ikiteisminio tyrimo metu nurodytas vietas ir paaiškino įvykio aplinkybes nusikaltimo vietoje (t. 1, b. l. 166-172).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. kaip asmenį, vairavusį automobilį (t. 1, 162-165).

Liudytojas A. K., dirbantis Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininku, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. tikrino informaciją, jog (duomenys neskelbtini) kaime gaminama naminė degtinė. Ryte nuvyko į nurodytą vietą ir miško masyve rado užraugtą raugą bei aparatą naminei degtinei gaminti. Prie jo nieko nebuvo, todėl nusprendė patikrinti dar kartą vėliau. Apie 21 val. nuvažiavo iki miško, atokiau paliko automobilį ir miško keliu ėjo link tos vietos. Einant išgirdo kaip kelio pabaigoje užsikūrė automobilio variklis, kuris dirbo labai garsiai, nes tikriausiai nebuvo išmetimo vamzdžio. Iš toliau pastebėjo automobilio kontūrus, iš jo kabinos švietė mažas žiburėlis. Jis atsistojo ant keliuko priekyje, ištiesė tarnybinį pažymėjimą į priekį. Už jo stovėjo kolega G. G., kuris švietė su prožektoriumi. Priartėjus automobiliui jis garsiai pareikalavo sustoti, sakė, „policija“. Aiškiai matė vairuotojo veidą ir jį įsidėmėjo. Tai buvo kaltinamasis. Vairuotojas ne tik, kad nesustojo, bet padidino greitį, kliudė jį sparnu į koją, nuo ko jis pargriuvo ant žemės. Vėliau automobilio priekaba pervažiavo jam per koją. Visi pareigūnai nusivijo automobilį, šovė į orą įspėjamuosius šūvius. Kol jis pribėgo prie automobilio šis buvo jau be vairuotojo, paliktas užvestas. Skyriaus viršininkas M. S. iškvietė kinologus, informavo budėtoją. Atvažiavo operatyvinė grupė ir pradėjo įforminti įvykį. Pačiame automobilyje buvo rasta skysčio, o priekaboje buvo statinės su raugu. Kadangi įvykio vietoje buvo reikalinga papildoma įranga – generatorius, jis su tyrėju N. U. nuvažiavo jos pasiimti į Alytų. Parvažiavus paaiškėjo, kad buvo daroma krata netoliese esančioje sodyboje ir jam atvykus jau buvo įforminti dokumentai. Ten buvo rasta dar skysčio plastikiniuose buteliuose. Vėliau nuvažiavo į įvykio vietą miške. Ten buvo rastas raugas, kurio buvo apie 800 litrų raugo. Kai buvo atvažiavę ryte, naminės degtinės aparatas neveikė, o vakare jis buvo karštas, baigė veikti. Statinė ir aparatas buvo sunaikinti vietoje, kadangi išvežti iš vietos galimybės nebuvo. Keliukas iki tos vietos baigiasi aklaviete, nes ties aparatu yra apsisukimo vieta. Kaltinamojo iki to laiko nepažinojo, bet kai stabdė automobilį kolega G. G. švietė jam iš nugaros labai galingu, plačiai apimančiu žibintu, todėl puikiai matė vairuotojo veidą ir labai gerai jį įsidėmėjo, todėl vėliau ir atpažino.

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. kaip asmenį, vairavusį automobilį (t. 1, b. l. 177-180).

Liudytojas N. U., dirbantis Alytaus apskrities VPK tyrėju, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. du kartus buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes tikrino informaciją, kad ten gaminama naminė degtinė. Kai pro netoli esančią sodybą ryte važiavo pirmą kartą, jam užstrigo, kad kieme stovėjo keletas UAZ automobilių. Vienas buvo išardytas, vienas labai geros būklės ir vienas stovėjo su priekaba. Ryte miške rado aparatą naminei degtinei gaminti ir kokias aštuonias statines su išrūgusia broga. Tuo metu jokių žmonių toje vietoje nebuvo. Kelias link tos vietos buvo gerai nuvažinėtas, automobilio apsisukimo vieta puikiai matėsi. Antrą kartą nuvyko vakare. Tarnybinį automobilį paliko toli nuo vietos, kur buvo gaminama naminė degtinė, ir ėjo link jos. Netoli tos vietos išgirdo kaip užsivedė automobilio variklis ir pajudėjo. Kai automobilis privažiavo prie jų, pamatė, kad automobilis važiavo be šviesų, tik vairuotojui virš galvos švietė prožektorius, užsidedamas ant galvos. Kolega A. K. iššoko priešais visureigį UAZ, rodė tarnybinį pažymėjimą, šaukė „stok, policija“, o G. G. švietė prožektoriumi vairuotojui tiesiai į veidą. Kolegos buvo ant keliuko vairuotojo pusėje, o jis - kitoje keliuko pusėje, apie 1,5 metro nuo vairuotojo, priešais kapoto kampą. Vairuotojo veidą tikrai gerai matė. Vairuotojas net nestabdė, važiavo tiesiai ant kolegos. A. K. pargriuvo į šoną, o automobilis padidino greitį. Jie pradėjo bėgti iš paskos. Kažkas paleido pora šūvių į orą. Kai pasivijo, automobilis dar riedėjo, variklis dirbo, bet vairuotojas, buvo iššokęs iš važiuojančio automobilio ir dingęs miške. Prie automobilio buvo prikabinta priekaba su statinėmis. Vienoje statinėje broga buvo dar karšta. Ryte broga buvo dar nevaryta, o automobiliu vežė jau išvarytą. Automobilyje buvo aliuminis bidonas su skysčiu, kurio kvapas panašus į naminę degtinę. Jie iškvietė kinologus. Jis liko saugoti įvykio vietos, kol atvažiuos operatyvinė grupė, o kolegos nuvažiavo dirbti su kinologu. Ką jie darė jis nežino. Į sodybą užėjo tik vėliau, kai įvykis buvo jau suformintas, nes važiavo į Alytų atsivežti įrangos. Sodyboje kolegos rado daug plastikinių butelių su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą, filtravimo įrangą. Namo kambaryje ant stalo matė daug taurių, apdovanojimų. Taip pat kambaryje pamatė ir nuotrauką žmogaus su šunimi. Nuotraukoje buvo vairuotojas, kurį matė miške. Tą vairuotoją dar kartą matė kai darė atpažinimą ikiteisminio tyrimo metu. Jį atpažino, nes miške matė iš 1,5 metro atstumo, o G. G. žibintas buvo galingas, švietė labai gerai. V. D. iki to laiko nepažinojo, pirmą kartą susidūrė miške. Keliukas, kuriuo automobilis važiavo į juos, yra siauras, kai kur automobilis šonais braukdavo medžius. Ten gali pravažiuoti tik visureigis, nes gilios provėžos. Pats keliukas veda tik į įvykio vietą, kur yra apsisukimas. Niekur daugiau juo nenuvažiuosi.

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas N. U. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. D. kaip asmenį, vairavusį automobilį (t. 1, b. l. 185-188).

Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. S., G. G. ir A. K. 2015-10-10 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias jie nurodė teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 145-151).

Liudytojas G. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK vyriausiu patruliu, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. iš Alytaus paskambino budėtojas ir pasakė, kad prie Kapčiamiesčio reikalingas tarnybinis šuo. Su tarnybiniu šunimi nuvažiavo į mišką, kur stovėjo automobilis UAZ, kuriuo buvo vežama broga ir naminė degtinė. Pareigūnai paaiškino, kad vairuotojas pabėgo ir jį reikia surasti. Tarnybiniam šuniui davė komandą apuostyti vairuotojo sėdynę, kad identifikuotų žmogaus kvapą. Šuo ima šviežiausią kvapą, t. y. paskutinio žmogaus, kuris sėdėjo automobilyje, kvapą. Šuo identifikavo kvapą ir pradėjo sekti pėdsakais. Keliu praėjo sodybą, paskui ėjo šalia ežero, darė kilpą ir grįžo atgal prie tos pačios sodybos bei įėjo į kiemą. Šuo visą kelią praėjo to žmogaus kvapo pėdsakais. Ten buvo kažkoks ūkinis pastatas, kur šuo pradėjo uostinėti įvairius namų apyvokos daiktus. Šuo seka žmogaus kvapo pėdsaku, todėl jei randa daiktą, kurį žmogus laikęs rankose, jis uostinėja ir ženklina - gulasi. Bet ten jam buvo daugybė kvapų ir jis visus daiktus uostinėjo nežinodamas ką daryti, todėl jis sekimą baigė. Grįžo prie sulaikyto automobilio ir pasakė pareigūnams, kad šuo atvedė iki to namo. Tada pareigūnai nuvažiavo atlikinėti kratos. Šuns panaudojimo išvada tokia, kad žmogus, kuris vairavo automobilį, gyveno toje sodyboje arba joje buvo bent ilgesnį laiką, kadangi ten buvo daug jo kvapo. Be to, sodyboje turėjo būti neseniai, nes kvapas neišlieka ilgai.

G. S. 2015-10-09 tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio šuns panaudojimo užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 190).

Liudytojas R. G., dirbantis (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad anksčiau V. D. buvo jo tiesioginis pavaldinys, dirbo(duomenys neskelbtini) . Liudytojas patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. vakarą paskambino M. S. iš Alytaus apskrities VPK ir prašė paskambinti V. D. bei pasakyti, kad sugrįžtų pas juos. Daugmaž nupasakojo įvykį kas buvo. Jis paskambino V. D., bet neprisimena ar buvo išjungtas jo telefonas, ar jis neatsiliepė. Po to skambino V. D. sūnui M. D., kuris tą vakarą kaip tik buvo sargyboje, kad susisiektų su tėvu. Tačiau ir V. D. sūnus patvirtino, kad nesusisiekė su tėvu. Jei pareigūnams yra laisva diena, pagal nuostatus jie turi būti visada pasiekiami. Tačiau praktikoje yra visokių aplinkybių ir būna atvejų, kad negali susisiekti su pareigūnu, tačiau šiaip pareigūnas neturėtų išjungti telefono, kad jo netrukdytų. Rinktinės vado įsakyme dėl aliarmo yra nurodymas, kad pareigūnai visą laiką turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. Šiuo atveju V. D. neperskambino ir su juo tą vakarą nekalbėjo. Jo telefono numeris V. D. yra žinomas ir jis suprato, kad vadas jam skambino. Iš esmės V. D. turėjo jam pats perskambinti.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad V. D. yra jo dėdė, t. y. jo mamos brolis. Namas, kuriame gyvena, priklauso dviem šeimoms. Jo mama V. D., jis ir dvi seserys gyvena vienoje namo pusėje, o kitoje namo pusėje gyvena dėdė V. D., teta B. D., pusbroliai M. D. ir T. D.. 2015 m. spalio 9 d. vakare jis buvo namuose. Tą vakarą buvo atėjusi policija, klausinėjo kas čia gyvena, klausė jo asmens tapatybės. Paskui klausė apie V. D.. Jis policininkams nurodė, kad toks gyvena kitoje namo pusėje. Tada jie nuėjo pas jo dėdę. Jis nematė kas vyko kitoje namo pusėje. Dėdė turi du automobilius UAZ. Jis V. D. UAZ automobilį seniau naudojo malkoms parsivežti, tačiau ne kelios dienos iki policijos apsilankymo, o daug anksčiau. Jis nematė, kad kas nors be V. D. tais automobiliais važinėtų. Priekabos V. D. neturėjo. Savo daiktus jis laiko savo šeimos pastatuose ir savo dėdės V. D. šeimos pastatuose nieko nelaiko. Nežino ką policininkai rado pas dėdę. Tą spalio 9 d. namo jis grįžo apie 18 valandą ir pas dėdę V. D. vakare nematė atvažiavusių jokių žmonių. S. S. žino, tačiau jo tą vakarą jų kieme nematė. S. S. matė kitą dieną, apie pietus, kai jis parvežė V. D. į namus. Stoginė yra nelegalus statinys, bet kam jis priklauso nežino. Nuotraukoje matomas automobilis stoginėje panašus į V. D.. Liudytojas patvirtino, kad šiuo statiniu jo šeimos nariai nesinaudoja, o kas naudojasi nežino. Kodėl V. D. čia laiko savo automobilį jis nežino. Po šio įvykio V. D. pas jį neklausė ar jis negamina naminės degtinės, neklausė ar jo draugai to nedaro, neklausė ar jis arba jo draugai naudojosi V. D. automobiliu UAZ.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, bet jų giminystės ryšiai nesieja. Jo tėvai gyveno tame pačiame kaime, kuriame gyvena V. D.. Tėvai mirę, bet jų sodyboje jis dažnai lankosi. 2015 m. spalio 9 d. jis dirbo Vilniuje. Darbas penktadienį baigėsi 15.45 valandą ir tada jis važiavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Atvažiavo apie 17.30 valandą. Užsikūrė pirtį ir apie 18.00 – 18.30 valandą nuvažiavo pas V. D. jo pasikviesti į pirtį. Jo pirtis nuo V. D. namų yra apie 2 – 2,5 km atstumu. V. D. buvo kieme, sutiko važiuoti ir nuėjo susirinkti savo daiktų. Kieme dar matė A. D. ir su juo pasisveikino. Parsivežė V. D. pas save į sodybą, jie pabuvo pirtyje, šiek tiek išgėrė. Pirtyje buvo iki 23-24 valandos. Po to buvo jo name. Jie buvo išgėrę, todėl V. D. pas jį nakvojo. Jis pats užmigo apie 24 valandą, o V. D. miegojo kitame kambaryje. Ar V. D. tą vakarą kalbėjo telefonu neprisimena. Kas pirmas užmigo negali pasakyti. Ar jam miegant V. D. vaikščiojo negirdėjo. Kitą dieną jie pabudo apie 11 – 12 valandą ryto ir jis nuvežė V. D. namo. Važiuodamas sekmadienį į Vilnių užsuko pas V. D. ir šis papasakojo, kad pas jį namuose buvo krata.

2015-10-09 apžiūros protokole nurodyta, kad 23.30 val. – 24.00 val. apžiūrint miške, prie negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie automobilio prikabinta priekaba, kurioje skudurais apdengta viena uždaro tipo metalinė talpa, šalia jos yra uždaro tipo plastikinė statinė. Automobilio viduje, galinėje dalyje, yra plastikinė mėlynos spalvos statinė, o už keleivio priekinės sėdynės ant kilimėlio rastas bidonas. Apžiūros metu iš automobilio salono paimtas bidonas, guminiai batai, striukė. Taip pat apžiūros metu iš automobilio salono, nuo vairuotojo sėdynės, ir iš automobilio vidaus paimtas kvapo pėdsakas (t. 1, b. l. 6-14).

Alytaus apskrities VPK tyrėjos I. S. 2015-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrint automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialistas daktiloskopinių pėdsakų nerado, nes automobilis ir priekaba buvo labai purvini ir dulkėti, be to, pėdsakų išlikimui įtakos turi ir kiti veiksniai – aplinkos temperatūra, asmens, naudojusio daiktą, prakaitavimo ypatumai, pirštinių dėvėjimas ir pan. ( t. 1, b. l. 15).

2015-10-13 papildomame apžiūros protokole nurodyta, kad prie automobilio UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabintoje priekabėlėje be valstybinio numerio yra stipriai pritvirtinti mėlynos spalvos statinė ir gelsvos spalvos keturkampis metalinis bakas. Keturkampis bakas yra padėtas ant medinių lentų ir tašų, pritvirtintas stora, susukta į pynutę, metaline viela. Statinė ir bakas atskirai pritvirtinti juos apjuosiant stora metaline, susukta į dvigubą, viela, kuri tvirtinant apvesta priekabėlės išorėje. Abi talpos apdėtos murzina patalyne, kilimo gabalu, čiužiniu, jų kraštai polipropileniniu raiščiu sutvirtinti vieni su kitu bei prie priekabėlės krašto. Apdangalai ties kairiu priekabėlės kraštu apibėgę raugu ir sudžiūvę (t. 1, b. l. 16-18).

2015-10-09 kratos protokole užfiksuota, kad V. D. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas 0,5 l talpos butelis „Beriozavaja Roščia“ su 20-30 gramų bespalviu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą. Kieme, po pastoge automobiliui laikyti, metalinėje spintoje baltame maiše rasta: du plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,25 l talpos „Coca Cola“ su skaidiriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Z. Z.“ su skaidriu skysčiu, 2 l talpos plastikinis butelis „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Darida“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Oaza“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Žalia giria“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Neptūnas“ su skaidriu skysčiu. Skystis, rastas talpose, turi alkoholio kvapą. Taip pat rasta vandens filtravimo sistema iš dviejų dalių, kurios viduje yra skaidrus skystis, turintis alkoholio kvapą, prie filtrų sujungtas juodos spalvos plastikinis kibiras, kuriame skaidrus skystis, turintis alkoholio kvapą (t. 1, b. l. 21-28).

2015-10-10 apžiūros protokole nurodyta, kad 2.40 val. – 3.15 val. apžiūrint (duomenys neskelbtini) miške esančią vietą, rastos tarpusavyje metaliniu lenktu ir plastikiniu vamzdžiais sujungtos statinės, taip pat nesujungtos statinės. Po viena iš jų likę pelenai. Šalia yra medinė talpa su raugu, metalinė statinė su skysčiu, du kibirai, aštuonios atviro tipo plastikinės statinės, viena uždaro tipo metalo statinė. Šešiose statinėse yra raugas. Aplink objektus apdėta skarda ir medžių šakos. Iš įvykio vietoje buvusių statinių su raugu paimti 6 raugo pavyzdžiai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu rasta uždaro tipo metalinė statinė su ugnies poveikio žymėmis. Statinės aukštis 100 cm, skersmuo 49 cm. Statinės korpuse yra 3 kiauryminės angos. Pirmoje angoje įvirintas metalinis vamzdis, kurio aukštis 6,2 cm, vidinis skersmuo 5,5 cm. Antroje kiauryminėje angoje įvirintas vandens čiaupas. Trečia kiauryminė anga užsandarinta metaliniu dangčiu. Antra uždaro tipo metalinė statinė yra 150 cm aukščio ir 74 cm skersmens. Statinėje yra trys kiauryminės angos. Pirmoje kiauryminėje angoje yra įvirintas metalinis vamzdis, kurio aukštis 13 cm, išorinis skersmuo 6,2 cm, vidinis skersmuo - 5,5 cm, antroje kiauryminėje angoje įvirintas metalinis vamzdis, kurio aukštis 11 cm, išorinis skersmuo - 3,6 cm, vidinis skersmuo 3,1 cm. Trečioje kiauryminėje angoje įvirintas vandens čiaupas. Trečia atviro tipo metalinė statinė, kurios viduje įmontuotas į spiralę susuktas 12 vijų metalinis vamzdis. Metalinio vamzdelio išorinis skermuo yra 2,2 cm, vidinis skersmuo - 1,9 cm. Vienas šio metalinio vamzdelio galas išvestas per angą, esančią statinės apatinėje dalyje. Lenktas metalinis vamzdis. Vamzdžio ilgis yra 220 cm, išorinis skersmuo - 4,0 cm, vidinis skersmuo - 3,2 cm. Guminio vamzdžio ilgis 205 cm. (t. 1, b. l. 41-48).

Sumatavimo - sunaikinimo akte užfiksuota, kad išmatavus (duomenys neskelbtini), miške rastą rudą skystį, turintį raugo kvapą, jo buvo rasta 600 litrų. Iš kiekvienos statinės buvo paimtas mėginys, o likęs skystis sunaikintas, išpilant įvykio vietoje (t. 1, b. l. 49).

Alytaus apskrities VPK tyrėjos I. S. 2015-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad daiktų visuma, panaši į aparatą naminei degtinei gaminti, sunaikinta, supjaustant įvykio vietoje (t. 1, b. l. 56).

2015-10-16 apžiūros protokole aprašyti kratos metu pas V.D. (duomenys neskelbtini) paimti buteliai su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, filtravimo sistema, buteliai su miške paimtu raugu, ir iš automobilio UAZ paimtas aliuminio bidonas. Nurodyta, kad visi buteliai, paimti kratos metu, yra užantspauduoti. Išmatavus filtravimo sistemoje esantį skystį nustatyta, kad skysčio, turinčio alkoholio kvapą, yra 1 litras, jis perpiltas į butelį ir užklijuotas plomba. Aprašyti šeši buteliai su galimai juose esančiu raugu, kurie yra užantspauduoti. Išmatavus aliuminio bidone esantį skystį nustatyta, kad jo yra 24,2 litrai ir jis turi alkoholio kvapą. Vienas litras šio skysčio perpiltas į švarų plastikinį butelį ir užklijuotas plomba (t. 1, b. l. 35-40).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1421)-IS1-256 konstatuota, kad daiktų, rastų 2015-10-09 (duomenys neskelbtini) esančiame miške, visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (t. 1, b. l. 52-54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2207 (15) nurodyta, kad kratos metu V. D. sodyboje rastuose dvylikoje butelių, filtravimo sistemoje ir automobilyje UAZ buvusiame bidone esantis skystis yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas - naminė degtinė, kurioje etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 41,3 - 60,1 proc. Specialisto išvadoje nurodytas pateiktuose buteliuose rastas kiekis: apie 30 ml, 1,75 litro, 1,75 litro, 1,25 litro, 1,25 litro, 1,75 litro, 1,010 litro, 2 litrai, 1,5 litro, 1,5 litro, 1,5 litro, 0,530 litro, 1 litras, 1 litras. Šešiuose buteliuose esantis skystis yra raugas (broga), tinkamas naminei degtinei gaminti, kuriame etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 3,2 - 6,6 proc. (t. 1, b. l. 60-64).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-437 (16) nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) miške rasto raugo (brogos) teoriškai galima pagaminti 71 litrą naminės degtinės, kurioje etilo alkoholio tūrinė koncentracija (stiprumas) yra 40 proc., tačiau praktiškai gaunamos naminės degtinės kiekis visais atvejais bus mažesnis dėl neišvengiamų gaminimo nuostolių (t. 1, b. l. 70-71).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(564)-IS1-1702 nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2015-10-09 įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio UAZ 3152, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas V. D. kvapas (t. 1, b. l. 109-111).

Specialistė A. V., dirbanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kriminalistinės odorologijos laboratorijos tyrėja, patvirtino, kad jeigu automobilis yra vieno asmens, kuris nuolat juo naudojasi ir sėdi tame automobilyje, tai jo kvapas bus dominuojantis ir labiausiai išliekantis. Jeigu į tokį automobilį vieną kartą įsėdo kitas asmuo, to asmens kvapas išliks priklausomai nuo to, kada buvo paimti kvapų pėdsakai, kada tas asmuo sėdėjo, kada pasišalino iš automobilio. Kuo greičiau kvapą surinksi, tuo didesnė jo koncentracija išliks kvapo pėdsake. Jos pateikta išvada šioje byloje reiškia, kad gali būti, jog V. D. paskutinis sėdėjo tame automobilyje todėl, kad šuo ieško stipriausios kvapo koncentracijos. Tyrimo metu šuo yra testuojamas kelis kartus. Jis turi surasti lyginamojo kvapo pavyzdį, t. y. startinio objekto etaloną tam, kad įsiminti. Tada visi objektai yra sumaišomi ir jei šuo antrą kartą gerai signalizavo startinio objekto etaloną, reiškia jis jį įsiminė. Tyrimą atlieka ne mažiau kaip du šunys. Šiuo atveju du šunys pagal lyginamąjį pavyzdį tiriamąjį kvapą be problemų identifikavo kaip stipriausią, o tai reiškia, kad V. D. pastoviai naudojasi tuo automobiliu arba paskutinis juo naudojosi.

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1426)-IS1-261 konstatuota, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant kratos metu iš V. D. paimtų dvylikos butelių su skysčiu, aliuminio bidono ir kibiro su dviem filtrais, netinkami asmens identifikavimui, nes juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės nesudaro individulių požymių visumos (t. 1, b. l. 74-75).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1398)-IS1-249 konstatuota, kad rankų pėdsakai, ant įvairių daiktų, paimtų apžiūros metu iš automobilio UAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netinkami asmens identifikavimui, nes juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės nesudaro individulių požymių visumos (t. 1, b. l. 99-100).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1671)-IS1-1985 nurodyta, kad ant pilko džemperio ir guminių batų, paimtų 2015-10-09 kratos metu V. D. namuose, raugo pėdsakų nėra (t. 1, b. l. 92-93).

Tarnybiniame pranešime dėl telefono ryšio krypties nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. D., nuo 2015-10-09, 23.13 val. iki 2015-10-10, 00.16 val. naudotas (duomenys neskelbtini) kaime (t. b. 1. 126).

Telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. D., pokalbių išklotinė patvirtina, kad: 2015-10-09, 23.13 val.; 2015-10-09, 23.22 val.; 2015-10-09, 23.27 val.; 2015-10-10, 00.10 val; 2015-10-10, 00.16 val., V. D. penkis kartus skambino iš telefono numerio 8 614 82261 (t. 1, b. l. 120, t. 4, b. l. 147-150), kuris priklauso V. D. sutuoktinei (t. 1, b. l. 121, t. 4, b. l. 145), ir vyko įvairios trukmės pokalbiai.

VĮ "Regitros" duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad keleivinis automobilis UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139).

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2015 m. spalio 9-10 d. naktį Lazdijų meteorologijos stoties duomenimis kritulių nebuvo, vidutinė temperatūra buvo nuo – 0,1 iki 1 laipsnio, vidutinis vėjo greitis 0,6-0,9 m/s, naktį buvo šarma (t. 3, b. l. 38).

Internetinio portalo „Delfi“ 2015-10-13 straipsnyje rašoma apie šį įvykį ir yra kaltinamojo V. D. nuotrauka su jo pavarde (t. 3, b. l. 38).

Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodoma, kad S. S. 2015-10-09 dirbo ir 15.30 val. atvyko į Seimo rūmus. Išvykimo laikas iš Seimo rūmų nėra fiksuojamas (t., b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo neigia, tačiau teismas konstatuoja, kad V. D. kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinamajame akte nurodytą veiką. Kaltinamojo V. D. parodymai apie jo tariamą alibi atmestini kaip siekis išvengti atsakomybės, o juos patvirtinančius liudytojo S. S. parodymus teismas vertina kaip melagingus, nes tiek vienus tiek kitus paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią pripažinti kaltinamąjį kaltu.

Objektyviais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir jam priklausančiame automobilyje buvo rasta namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, o maždaug už 500 metrų nuo jo gyvenamosios vietos, miške, rastas aparatas naminei degtinei gaminti. Šias aplinkybes patvirtina minėtas 2015-10-09 apžiūros protokolas. Iš kurio matyti, kad automobilio UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje, už keleivio priekinės sėdynės, rastas bidonas su skysčiu, o minėtas 2015-10-09 kratos protokolas patvirtina, kad V. D. gyvenamajame name rastas 0,5 l talpos butelis „Beriozavaja Roščia“ su 20-30 gramų bespalviu skysčiu, kieme, po pastoge automobiliui laikyti, rasta: du plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,25 l talpos „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Z. Z.“ su skaidriu skysčiu, 2 l talpos plastikinis butelis „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Darida“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Oaza“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Žalia giria“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Neptūnas“ su skaidriu skysčiu, taip pat rasta vandens filtravimo sistema iš dviejų dalių, kurios viduje yra skaidrus skystis. VĮ "Regitros" duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam V. D.. 2015-10-10 apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančiame miške taip pat buvo rastos tarpusavyje metaliniu ir plastikiniu vamzdžiais sujungtos statinės bei kitos, tarpusavyje nesujungtos, statinės, taip pat aštuonios plastikinės statinės, iš kurių šešiose buvo raugo skystis. Visos rastos talpos ne tik aprašytos nurodytuose protokoluose, bet ir užfiksuotos nuotraukose, kuriose iš tiesų matomos protokoluose nurodytos talpos, todėl rastų talpų keikis ir vietos, kuriose jos buvo rastos, jokių abejonių nekelia.

Rastų talpų paskirtis ir jose buvusio skysčio turinys nustatytas BPK 205 straipsnio tvarka ištyrus rastus daiktus ir pasitelkus specialias žinias. Specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1421)-IS1-256 konstatuota, kad daiktų, rastų 2015-10-09 (duomenys neskelbtini) esančiame miške, visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o sumatavimo - sunaikinimo aktas patvirtina, kad miške rasto rudo skysčio, turinčio raugo kvapą, keikis yra 600 litrų. Minėtas 2015-10-16 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad kratos metu paimtoje filtravimo sistemoje rasto skysčio, turinčio alkoholio kvapą, kiekis sudaro 1 litrą, o automobilyje UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), rastame aliuminio bidone esančio skysčio kiekis sudaro 24,2 litro. Atitinkamai specialisto išvada Nr. 11-2207 (15) patvirtina, kad kratos metu V. D. sodyboje rastuose dvylikoje butelių esantis skysčio kiekis sudaro 15,82 litro. Šie objektyvūs įrodymai patvirtina, kad iš viso policijos pareigūnai 2015-10-09 rado 24,2 litro skaidraus skysčio aliuminio bidone, kuris buvo gabenamas automobiliu UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), taip pat 1 litrą skaidraus skysčio, buvusio filtravimo sistemoje, ir 15,82 litro skaidraus skysčio, buvusio kaltinamojo sodybos stoginėje, šalia kito jo automobilio UAZ. Specialisto išvada Nr. 11-2207 (15) patvirtina, kad visas nurodytas skaidrus skystis yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas - naminė degtinė, kurioje etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 41,3 - 60,1 procento, o šešiose statinėse miške rastas skystis yra raugas (broga), tinkamas naminei degtinei gaminti, kuriame etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 3,2 - 6,6 procento.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad iš viso kaltinamojo V. D. automobilyje ir jo gyvenamojoje vietoje rasta 41,02 litro (24,2 litro + 15,82 litro + 1 litras) namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, o miške rastas aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei 600 litrų raugo (brogos), tinkamos naminei degtinei gaminti. Taigi, šiais įrodymas yra įrodyta, kad BK 201 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimo dalykas - namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, ir aparatas jam gaminti, rastas kaltinamojo V. D. automobilyje, jo gyvenamojoje vietoje bei miške netoli jos.

Kaltinamojo kaltės įrodinėjimą apsunkina tik tai, kad policijos pareigūnams nepavyko nusikaltimo vietoje su įkalčiais sulaikyti naminę degtinę gabenusio asmens, tačiau tai nereiškia, kad iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti pagrįstos išvados, kad nuo pareigūnų pabėgęs asmuo, kuris vairavo automobilį, kuriuo buvo gabenta naminė degtinė, yra būtent kaltinamasis.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilis UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvažiavo tiesiai į juos būtent iš tos vietos, kurioje miške buvo aparatas naminei degtinei gaminti, o šį automobilį vairavo būtent kaltinamasis V. D.. Nors kaltinamasis savo nekaltumą prieštaringai grindžia tiek teigdamas, kad policininkai apsiriko atpažindami jį kaip pabėgusį automobilio vairuotoją, tiek teigdamas, kad su juo norima susidoroti dėl jo buvusios tarnybos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atpažindami kaltinamąjį policijos pareigūnai galėjo apsirikti, ir juo labiau, kad jie turi kokį nors pagrindą tyčia meluoti ir taip susidoroti su kaltinamuoju. Policijos pareigūnai G. G., A. K. ir N. U. bandė sustabdyti šį automobilį, kuris pravažiavo pro pat juos, o A. K. netgi kliudė ir pargriovė ant žemės. Liudytojas G. G. patvirtino, kad turimu galingu prožektoriumi švietė tiesiais į vairuotoją kol šis artėjo link jų ir kol pro pat juos pravažiavo. Tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš paties kaltinamojo gynėjo pateiktos meteorologinės pažymos nustatyta, kad tuo metu buvo giedras oras, jokių kritulių nebuvo, todėl jokių gamtinių sąlygų, bloginančių matomumą nebuvo. Be to, liudytojai patvirtino, kad automobilis važiavo be įjungtų šviesų, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnai nebuvo akinami paties automobilio šviesomis. Taip pat pažymėtina, kad važiuojant blogu miško keliu automobilio greitis nebuvo didelis ir policijos pareigūnai turėjo laiko įsidėmėti link jų artėjančio, o ne tolstančio automobilio vairuotoją. Tokios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai giedros nakties metu iš labai arti matė gerai apšviestą vairuotojo veidą ir objektyviai turėjo galimybę ir pakankamai laiko gerai šį veidą įsidėmėti. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai ne tik objektyviai turėjo geras sąlygas matyti ir įsidėmėti vairuotojo veidą, bet turėjo tiesioginį tikslą ir pareigą tą padaryti, nes jie tarnybos metu kaip tik ir atvyko norėdami sulaikyti asmenį, kuris užsiima nusikalstama veikla. Pareigūnai dar tos pačios dienos rytą buvo suradę aparatą naminei degtinei gaminti ir raugą, paruoštą gamybos procesui, todėl vakare kaip tik ir tikėjosi surasti tuo užsiimantį asmenį ar asmenis. Vertinant jų apsirikimo atpažįstant kaltinamąjį galimybę, pažymėtina, kad visiškai natūralu, jog bet kuris žmogus daug blogiau įsidėmi nepažįstamą veidą žmogaus, kurio sutikti iš anksto nesitikėjo, ir nežinojo, kad vėliau reikės matytą veidą prisiminti ir jį atpažinti. Tokiu atveju vėlesnis matyto žmogaus atpažinimas iš tiesų gali būti sunkesnis ir vertinant tokį atpažinimą gali kilti didesnių abejonių dėl jo patikimumo. Tačiau šiuo atveju susidūrimas su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu policijos pareigūnams ne tik nebuvo netikėtas ir nelauktas, bet priešingai – jie būtent tuo tikslu ir vyko į patikrinimą. Natūralu ir tai, kad vykstant į patikrinimą miške tamsiu paros metu pareigūnai turėjo galingą prožektorių, be kurio tokiomis sąlygomis iš viso nebūtų įmanoma atlikti savo pareigų. Tai reiškia, kad šiuo atveju policijos pareigūnai dar net nematę nusikalstama veikla užsiimančio asmens jau žinojo, kad yra tikimybė jį užtikti, o jį suradus jiems reikės su juo bendrauti tiriant šią veiką. Akivaizdu, kad pareigūnai iš anksto žinojo, jog tokį asmenį jiems reikės įsidėmėti, todėl pamatę be šviesų važiuojantį iš nusikaltimo vietos automobilį jie kaip tik ir švietė su prožektoriumi į vairuotoją, kad galėjų jį pamatyti ir įsidėmėti. Nors kaltinamasis teigia, kad sodyboje, kurioje jis gyvena, ir kurioje buvo rasta naminės degtinės, gyvena ir kiti asmenys, su kuriais policijos pareigūnai jį galėjo supainioti, tačiau tokiai prielaidai pagrįsti nėra jokių duomenų. Visi policijos pareigūnai patvirtino, kad pabėgęs automobilio vairuotojas buvo vyras, todėl kaltinamojo žmona, jo sesuo ir pastarosios dukros, kurios gyvena tame pačiame name, negali būti tie asmenys, su kuriais policijos pareigūnai galėjo supainioti kaltinamąjį. Tuo tarpu du paties kaltinamojo sūnūs ir jo sūnėnas A. D., kurie taip pat gyvena tame pačiame name, yra daug jaunesni nei V. D.. Be to, vienas kaltinamojo sūnus, dirbantis (duomenys neskelbtini) tą dieną buvo tarnyboje, kitas sūnus grįžo į namus dar prieš pradedant kratą, o sūnėnas A. D. buvo namuose ir su juo policijos pareigūnai bendravo pirmiausiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai, kurie už vairo matė vyresnio amžiaus, t. y. apie 45-50 m. vyrą, nesupainiojo jo su daug jaunesniais kitais kaltinamojo šeimos nariais ar artimais giminaičiais, kuriuos pats kaltinamasis nurodo įtariantis šio nusikaltimo padarymu.

Nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad liudytojai G. G., A. K. ir N. U. pagal savo tarnybines pareigas ir pagal tuo metu vykdytą tarnybinę užduotį ne tik galėjo, bet ir privalėjo identifikuoti galimą įtariamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį, todėl neabejotinai gerai jį įsidėmėjo ir vėliau pamatę dar kartą galėjo jį nesunkiai atpažinti, ką ir padarė kratos metu ir asmens parodymo atpažinti metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog atpažindami kaltinamąjį, kaip pabėgusį sulaikyto automobilio UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotoją, liudytojai G. G., A. K. ir N. U. apsiriko ir jį supainiojo su kitu jo šeimos nariu ar artimu giminaičiu.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad V. D. atpažinimo protokolų negalima pripažinti įrodymais dėl BPK pažeidimų, padarytų renkant įrodymus, tačiau jokių esminių įstatymo pažeidimų atliekant parodymą atpažinti nenustatyta. Gynėjo argumentas, kad policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodė jokių individualių vairuotojo veido bruožų arba nurodė tik bendrus bruožus, o apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė vis detalesnius veido bruožus, nereiškia jokio įstatymo pažeidimo renkant įrodymus. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio reikalavimų BPK nenumato ir jie iš viso nėra skirti nusikalstamos veikos aplinkybėms išsamiai fiksuoti. Tarnybinių pranešimų surašymo tikslas yra pirminės informacijos, reikalingos sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti, pateikimas atitinkamiems pareigūnams, turintiems teisę spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl tarnybinis pranešimas nėra ir neturi būti tokio pat išsamumo ir detalumo, koks būna vėliau liudytoju apklausto pareigūno apklausos protokolas, nes visas ikiteisminis tyrimas tam ir reikalingas, kad būtų tiriama, tikslinama ir papildoma priminė informacija, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. BPK 191 str. 2 d. numato, kad prieš parodymą atpažinti atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Tai reiškia, kad aplinkybes, kuriomis atpažįstantysis matė atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti, asmuo turi būti apklausiamas liudytojo apklausos metu, todėl šių aplinkybių nenurodymas ar neišsamus nurodymas tarnybiniuose pranešimuose nereiškia jokio prieštaravimo tarp įrodymų ir juo labiau įstatymo pažeidimo juos renkant. Vien tai, kad liudytojų apklausos protokoluose ir parodymo atpažinti protokoluose pažodžiui nesutampa atpažintino asmens apibūdinimas nereiškia, kad atpažinimo protokolas negali būti pripažįstamas įrodymu. Pažymėtina, kad nei vienas liudytojas apklausos ikiteisminiame tyrime metu nenurodė jokių išskirtinių pabėgusio vairuotojo požymių, jie visi nurodė, kad atpažinti gali iš bendrų veido bruožų, veido formos ir lieso veido, tačiau jokių išskirtinių veidų bruožų nenurodė. Atitinkamai atpažinimo protokoluose taip pat užfiksuoti panašūs liudytojų paaiškinimai, kad jie atpažino pagal veido formą ir sudėjimą, bendrus bruožus. Jokių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų apklausų metų ir parodymų atpažinti metu dėl atpažintino asmens veido bruožų nėra, nei vienas liudytojas atpažinimo metu nenurodė kokių nors atpažįstamo asmens veido bruožų, kurie prieštarautų jų apklausose nurodytam pabėgusio vairuotojo apibūdinimui. Tuo tarpu tai, kad liudytojai atpažinimo metu nurodo kokią nors papildomą veido dalį, kurios neminėjo anksčiau, nereiškia, kad jie negali atpažinti asmens ar, kad anksčiau netinkamai apibūdino atpažintino asmens išvaizdą. Visiškai natūralu, kad apibūdinant matyto asmens išvaizdą liudytojo apklausos metu, kai liudytojas apibūdinamo žmogaus prieš save nemato, ir tą patį darant parodymo atpažinti metu, kai liudytojas atpažįstamą asmenį prieš save mato, išvaizdos apibūdinimo detalumas ir išsamumas gali skirtis, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, savaime leidžianti abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Kelis kartus skirtingu laiku ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojo parodymai apskritai negali būti identiški ir visada sutapti dėl visų menkiausių detalių. Todėl itin smulkmeniškas kelių protokolų turinio lyginimas ir bandymas pagrįsti gautų įrodymų neteisėtumą vien dėl to, kad skirtingų protokolų turinys pažodžiui nesutampa, nėra pagrindas atmesti įrodymus dėl neva įstatymo pažeidimo juos renkant.

BPK 192 str. 1 d. numato, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, o parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Iš parodymų atpažinti protokolų ir atpažinimui pateiktų asmenų išvaizdos matyti, kad šie įstatymo reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti, nes kaltinamasis liudytojams buvo pateiktas atpažinti kartu su panašaus ūgio, kūno sudėjimo, veido formos asmenimis, kurie visi neturėjo jokių išskirtinių veido bruožų. Vien tai, kad vienas iš kartu su kaltinamuoju liudytojams G. G. ir N. U. atpažinti parodytų asmenų avėjo šlepetes, o ne batus nereiškia, kad šie parodymai atpažinti padaryti iš esmės pažeidžiant įstatymą ir dėl to negali būti pripažįstami įrodymais. Šiuo atveju visi liudytojai apklausos metu buvo nurodę, kad atpažinti įtariamąjį gali tik iš veido, o ne iš kitų požymių, drabužių ar avalynės. Todėl atpažinimui parodytų asmenų dėvėjimas nevienodos avalynės neturi esminės reikšmės tikrinant ar liudytojai gali atpažinti asmenį iš veido. Pažymėtina, kad skirtingai nei teigia gynėjas, liudytojui A. K. parodyti atpažinti asmenys visi avėjo batus ir nė vienas iš jų nebuvo su šlepetėmis. Kiti gynėjo argumentai - kad prieš atpažinimą liudytojai jau buvo matę kaltinamojo nuotrauką jo namuose kratos metu, kad internetiniame portale „Delfi“ jau buvo paskelbtas straipsnis apie šį įvykį su V. D. nuotrauka, taip pat nereiškia, kad parodymai atpažinti yra neteisėti ir negalėjo būti atliekami. Viena vertus, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad liudytojai G. G. ir N. U. dar kartos metu kaltinamojo namuose pamatė jo nuotrauką ir atpažino jį kaip miške pabėgusį automobilio vairuotoją, pripažintina, kad parodymo atpažinti šiems liudytojams V. D. protokolai iš viso neturi lemiamos reikšmės įrodinėjant kaltinamojo kaltę, nes liudytojai V. D. jo namuose iš jo nuotraukos atpažino praėjus vos kelioms valandoms po jo pabėgimo. Todėl parodymo atpažinti protokolai šiuo atveju yra tik papildomas įrodymas, patvirtinantis tą pačią aplinkybę, kurią nustatyti galima liudytojų parodymais, o ne vienintelis įrodymas, kad automobilį vairavo kaltinamasis. Be to, parodant asmenį atpažinti betarpiškai galima papildomai patikrinti ir įsitikinti ar ankstesnis liudytojų atpažinimas kratos metu iš nuotraukos yra teisingas, ar anksčiau darytoje nuotraukoje matytas asmuo realybėje nėra pasikeitęs. Tas pats pasakytina ir apie internetiniame straipsnyje matytą nuotrauką, nes realybėje ir nuotraukoje asmuo gali skirtis. Todėl vien tai, kad dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių liudytojai G. G. ir N. U. nuotraukose jau buvo matę V. D. negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios parodymas atpažinti iš viso negalėjo būti atliekamas, o jį atlikus, jis turi būti laikomas kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu liudytojas A. K. kaltinamojo namuose jo nuotraukos nepastebėjo, todėl parodymo atpažinti metu jos nebuvo matęs. Šiuo atveju parodymai atpažinti, nors ir atlikti po to, kai liudytojai buvo matę kaltinamojo nuotrauką jo namuose ar galėjo būti matę internete, nėra neteisėti ar atlikti nesilaikant įstatymo reikalavimų, nes įstatymas nedraudžia atlikti parodymą atpažinti jeigu atpažįstantysis iki parodymo atpažinti matė atpažįstamąjį asmenį po nusikalstamos veikos padarymo dar kartą.

Kaltinamasis policijos pareigūnų parodymus ir jų atpažinimą jo kaip asmens, pabėgusio iš automobilio miške, bandė nuneigti ne tik remdamasis galimu liudytojų apsirikimu, bet ir teigdamas, kad su juo sąmoningai siekiama susidoroti dėl jo geros ankstesnės tarnybos ir vertingos informacijos apie teisės pažeidimus suteikimą vadovybei. Gynėjas tokią kaltinamojo gynybos poziciją papildomai grindė ir tuo, kad šio nusikaltimo išaiškinimui policijos pareigūnai skyrė labai daug pastangų ir daug dėmesio, kas neva rodo jų suinteresuotumą apkaltinti V. D.. Tačiau tokie gynybos argumentai yra tik deklaratyvūs ir jokiais duomenimis visiškai nepagrįsti teiginiai, kuriais kaltinamojo naudai siekiama paaiškinti jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra, ir kaltinamasis net nenurodė, jokių protingų ir racionaliai paaiškinamų aplinkybių ar faktų, kodėl policijos pareigūnai turėtų pagrindą norėti susidoroti su kaltinamuoju. Pabrėžtina, kad kaltinamasis buvo ne policijos, o (duomenys neskelbtini) , todėl vien tik iš deklaratyvios kaltinamojo gynybos pozicijos visiškai neaišku kodėl kitos tarnybos – policijos, pareigūnai gali norėti su juo susidoroti. Tuo tarpu didelės policijos pareigūnų pastangos atskleisti šią nusikalstamą veiką ir surinkti kuo daugiau įrodymų, pagrindžiančių kas padarė šią veiką, rodo ne pareigūnų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti V. D., o paaiškinamos tuo, kad pats kaltinamasis nuo tyrimo pradžios atsisakė paaiškinti bet kokias jam pareikšto įtarimo aplinkybes, todėl pareigūnai turėjo surinkti visus galimus įrodymus kitais įstatyme numatytais būdais. Deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas kaltinamojo pareiškimas, kad įrodymus renkantys pareigūnai siekia tyčia su juo susidoroti negali būti pagrindas vien dėl tokio pareiškimo visus surinktus įrodymus pripažinti neteisėti gautais ir negalimais kaltinamojo kaltei pagrįsti, nes jokių BPK pažeidimų renkant įrodymus teismas nenustatė.

Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltė nėra grindžiama vien tik policijos pareigūnų parodymais ir jie patys tą supranta, nes patys paėmė daug įvairių daiktų iš nusikaltimo vietos ir žinojo, kad ant jų bus ieškoma įtariamojo pirštų pėdsakų, biologinių pėdsakų, bus atliekami kiti tyrimai. Todėl sąmoningas melavimas ir tvirtinimas, kad kaltinamąjį jie atpažįsta kaip nusikaltimą padariusį asmenį, nors žino, kad miške matė kitą asmenį, kurio ryšį su nusikaltimu vėliau gali patvirtinti kiti įrodymai, būtų visiškai nesuprantamas, neprofesionalus ir racionaliai nepaaiškinamas policijos pareigūnų elgesys. Kaltinamasis niekaip protingai ir racionaliai nepaaiškino, kodėl policijos pareigūnai turėtų norėti melagingai jį apkaltinti ir rizikuoti būti patraukti atsakomybėn už tokius neteisėtus veiksmus.

Vertinant kaltinamojo V. D. kaltę pažymėtina, kad liudytojų M. S., G. G., A. K. ir N. U. parodymai nėra vienintelis kaltės įrodymas, nes jie sutampa ir su tarnybinio šuns panaudojimo rezultatais bei iš automobilio UAZ paimto kvapo pėdsako odorologinio tyrimo rezultatais. Liudytoju apklaustas kinologas G. S. patvirtino, kad sekimo tikslu šuo ėmė šviežiausią, t. y. paskutinio žmogaus, kuris sėdėjo automobilyje, kvapą ir juo sekė. Šiuo atveju šuo visą kelią praėjo automobilį vairavusio žmogaus kvapo pėdsakais ir atvedė iki V. D. namo, kas reiškia, kad automobilį vairavo asmuo, kuris gyveno toje sodyboje arba neseniai joje buvo, kadangi liudytojas patvirtino, jog ten buvo daug vairuotojo kvapo ant įvairių buities daiktų, kuriuos ženklindamas uostinėjo tarnybinis šuo. Šie tarnybinio šuns panaudojimo rezultatai paneigia kaltinamojo prielaidą, kad automobilį galėjo vairuoti ne sodyboje gyvenantis asmuo, o kaltinamojo šeimos narių ar artimų giminaičių draugas, nes tokio sodyboje nuolat negyvenančio asmens kvapo pėdsakas būtų koncentruotas vienoje vietoje, ant vieno konkretaus daikto, kurį jis lietė būtent tą dieną, o ne ant daugelio namų apyvokos daiktų visame kieme, kuriais kasdien naudojasi būtent sodybos gyventojai. Kaip minėta, du iš keturių sodyboje gyvenančių vyrų, t. y. kaltinamojo sūnėną A. D. ir vieną kaltinamojo sūnų, policijos pareigūnai matė iš karto, dar prieš kratą, ir pažino, kad tai ne pabėgęs automobilio vairuotojas. Kitas kaltinamojo sūnus nusikaltimo metu buvo (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Be to, pareigūnai prieš kratos pradžią jau buvo susisiekę su VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnais ir žinojo, kad V. D. taip pat yra (duomenys neskelbtini) , tačiau tą dieną nebuvo tarnyboje. Akivaizdu, kad vienintelis sodyboje gyvenantis vyras, kurio policijos pareigūnai prieš pradėdami kratą dar nebuvo matę arba nebuvo įsitikinę, kad jis dirba ir negalėjo padaryti šios veikos, buvo būtent kaltinamasis, todėl jo kvapas ant daugelio daiktų sodyboje, kuriuo atsekė šuo, yra logiškai paaiškinamas ir suprantamas. Kaip minėta, pradėjus kratą ir patekus į kaltinamojo namus, liudytojai G. G. ir N. U. pažino nuotraukoje ant sienos pamatytą kaltinamojo V. D. nuotrauką kaip pabėgusio automobilio vairuotojo nuotrauką. Šią aplinkybę patvirtina ir odorologinio tyrimo specialisto išvada bei specialistės A. V. paaiškinimai, kuriais nustatyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2015-10-09 apžiūros metu iš automobilio UAZ 3152, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas V. D. kvapas. Specialistė patvirtino, kad ši išvada reiškia, jog V. D. pastoviai naudojasi tuo automobiliu arba paskutinis juo naudojosi, nes jo kvapas buvo dominuojantis ir labiausiai išliekantis. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo versiją, kad jis automobilyje sėdėjo tik dvi dienos prieš šį įvykį, o nuo policijos pareigūnų pabėgo kažkoks kitas asmuo, nes tokiu atveju V. D. kvapas, kurio pavyzdys buvo paimtas iš karto po vairuotojo pabėgimo, nebūtų dominuojantis ir toks stiprus, kad du šunys be jokių sunkumų jį identifikuotų tyrimo metu. Be to, kvapo tyrimo rezultatus atitinka ir liudytojo A. D. parodymai, nes jis patvirtino, kad V. D. UAZ automobilį seniau jis yra naudojęs malkoms parsivežti, tačiau tai buvo daug anksčiau nei kelios dienos iki policijos apsilankymo. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad nematė, jog kas nors be V. D. važinėtų jo UAZ markės automobiliais. Tokie liudytojo A. D. parodymai taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad nusikaltimo dieną kažkas kitas važiavo jo automobiliu ir tarnybinis policijos šuo sekė kito žmogaus pėdsakais. Be to, tokią galimybę paneigia ir minėto policijos kinologo G. S. 2015-10-09 tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio šuns panaudojimo nurodyta aplinkybė, kad sekant pėdsakais tarnybinis šuo praėjo pro pat V. D. šuns voljerą. Šiuo atveju pašaliniam asmeniui būtų visiškai neprotinga ir nelogiška naktį bėgti nuo policijos pro sodyboje esantį šunį, kuris gali aploti ir išduoti buvimo vietą. Tuo tarpu kaltinamasis, kuris taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) ir kuris šunis pažįsta bei jų elgesį išmano itin gerai, pro savo paties šunį galėjo praeiti nebijodamas pakenkti sau.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad automobiliu UAZ 3152, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo miške esančio aparato naminei degtinei gaminti važiavo būtent kaltinamasis V. D., o ne kitas asmuo. Kadangi miško keliukas, kuriuo link policijos pareigūnų atvažiavo šis automobilis, baigiasi būtent toje vietoje, kur buvo veikiantis aparatas naminei degtinei gaminti, tai akivaizdu, kad kaltinamasis važiavo būtent iš naminės degtinės gamybos vietos, kurioje jis ir gamino šį gėrimą. Prie aparato naminei degtinei gaminti buvo rastos statinės su paruoštu gamybai raugu (broga), pats apartas buvo naudojamas, nes dar ruseno jį kaitinančios žarijos, o automobilyje buvusiame bidone kaltinamasis vežėsi 24,2 litro jau pagamintos naminės degtinės. Kaltinamojo gyvenamojoje sodyboje buvo rasta dar 15,82 litro tokios pat naminės degtinės, kurios stiprumas sutampa su automobiliu gabentos naminės degtinės stiprumu. Kaltinamojo teiginys, kad jam nepriklauso jo sodyboje rasti buteliai su namine degtine yra tik deklaratyvus gynybos būdas, nes jį paneigia nustatytų aplinkybių visuma ir jas patvirtinantys įrodymai.

Kaltinamasis pats pripažįsta, kad stoginėje laikė kitą savo automobilį UAZ, todėl jo teiginys, kad jis nežino kam priklauso šis statinys ir jame nelaiko jokių savo daiktų yra tik deklaratyvus pareiškimas siekiant išvengti atsakomybės. Apžiūros metu darytose nuotraukose aiškiai matyti, kad filtravimo sistema su joje buvusia namine degtine, taip pat metalinė spinta, kurioje buvo laikomi buteliai su namine degtine, yra prie pat kaltinamajam priklausančio automobilio šono, todėl jis negalėjo jų nematyti ir nieko apie juos nežinoti. Šioje stoginėje rastos naminės degtinės stiprumas yra lygiai toks pats kaip ir automobiliu miške gabentos naminės degtinės, todėl akivaizdu, kad ji pagaminta tokiu pat būdu ir tuo pačiu aparatu, nuo kurio važiavo kaltinamasis. Be to, naminės degtinės likučiai buvo rasti ne tik stoginėje, bet ir pačiame kaltinamojo gyvenamajame name. Todėl visų nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad būtent kaltinamasis laikė naminę degtinę savo gyvenamojoje sodyboje, skirtinguose statiniuose. Aplinkybė ar stoginė, kurioje rasta naminė degtinė, yra legalus statinys, ar ne, neturi reikšmės šioje byloje, nes akivaizdu, kad šis statinys yra vos keleto metrų atstumu nuo kaltinamojo gyvenamojo namo ir šiuo statiniu kaltinamasis naudojasi, laikydamas jame savo daiktus. Be to, liudytojas A. D. patvirtino, kad šiuo statiniu nei jis, nei jo šeimos nariai nesinaudoja ir jokių savo daiktų ten nelaiko, kas taip pat patvirtina, kad stogine naudojasi ten savo automobilį laikantis V. D..

Visos nurodytos, tarpusavyje sutampančios ir viena kitą patvirtinančios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. D. laikė aparatą naminei degtinei gaminti ir pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės, kurios dalį jos jau buvo pagaminęs, o likusią dalį ketino pagaminti iš paruošto raugo (brogos).

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ant įvairių daiktų, paimtų apžiūros metu iš automobilio UAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant kratos metu iš V. D. paimtų dvylikos butelių su skysčiu, aliuminio bidono ir kibiro su dviem filtrais nebuvo rasti kaltinamojo pirštų pėdsakai nepaneigia anksčiau nurodytų įrodymų visumos ir nepatvirtina, kad kaltinamasis yra nekaltas. Specialisto išvadose nėra konstatuota, kad pirštų pėdsakai ant visų minėtų daiktų nepriklauso kaltinamajam ar yra palikti kito asmens. Išvadose konstatuota tik tai, kad pirštų pėdsakai netinkami asmens identifikavimui, nes papiliarinio rašto detalės nesudaro individulių požymių visumos.

Tai, kad apžiūrint automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialistas nerado daktiloskopinių pėdsakų taip pat nepatvirtina kaltinamojo nekaltumo, nes automobilis ir priekaba buvo labai purvini ir dulkėti, kas ir sutrukdė užfiksuoti rankų pėdsakus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad daktiloskopinio tyrimo specialisto išvados ir kaltinamojo pirštų pėdsakų nesuradimas ant nusikaltimo priemonių negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinamojo kaltės ir neturi įtakos kitų įrodymų vertinimui.

Tai, kad ant pilko džemperio ir guminių batų, paimtų 2015-10-09 iš automobilio ir kratos metu V. D. namuose, raugo pėdsakų nebuvo rasta taip pat neįrodo kaltinamojo nekaltumo, nes šie daiktai nebuvo paimti iš gamybos vietos ir nenustatyta, kad būtent juos kaltinamasis dėvėjo gamindamas naminę degtinę. Todėl raugo pėdsakų nesuradimas ant šių daiktų taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinamojo kaltės ir neturi įtakos kitų įrodymų vertinimui.

Kaltinamojo V. D. parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie ne tik prieštarauja nurodytų įrodymų visumai, bet ir yra nelogiškas ir neracionalus bandymas paaiškinti savo elgesį, jeigu jis iš tiesų nebūtų padaręs šios veikos. Buvęs tuometinis tiesioginis kaltinamojo vadas VSAT Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos vadas R. G. patvirtino, kad policijos pareigūno M. S. prašymu skambino V. D., kuris jo telefono numerį žino, bet kaltinamasis neatsiliepė ir neperskambino, nors pagal rinktinės vado įsakymą dėl aliarmo visi pareigūnai visą laiką turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. VSAT Lazdijų rinktinės vado 2014-06-23 įsakymu Nr. 7-204 patvirtintos „VSAT Lazdijų rinktinės vadovybės ir kitų struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų iškvietimo instrukcijos“ 17, 20, 29, 30, 47 punktuose įtvirtintas reglamentavimas rodo, kad VSAT pareigūnai pagal signalus „Aliarmas“ ir „Mokomasis aliarmas“ telefonu gali būti iškviečiami į tarnybą bet kuriuo metu ir privalo per nustatytą laiką prisistatyti į tarnybą neatsižvelgiant į paros, tarnybos ar poilsio laiką (t. 4, b. l. 7-12). Akivaizdu, kad atsižvelgiant į tokį tarnybos ir VSAT darbuotojų pareigų reglamentavimą kaltinamasis net ir ne tarnybos metu, net ir būdamas išgėręs, kaip teigia jis, nebūtų ignoravęs savo užkardos vado skambučio ir net nepasidomėjęs kodėl jo ieškoma, jeigu iš tiesų tą vakarą būtų buvęs pirtyje pas draugą ir nebūtų padaręs šio nusikaltimo. Tokiu atveju jam nebūtų prasmės pažeisti minėtą rinktinės vado įsakymą, nevykdyti savo pareigos ir visiškai neatsiliepti į užkardos vado skambutį arba jam neperskambinti, nes pakaktų tik paaiškinti kur jis yra laisvu nuo tarnybos metu ir ką veikia. Tuo tarpu padaręs nusikaltimą ir pabėgęs nuo jo ieškančių policijos pareigūnų kaltinamasis kaip tik ir negalėjo atsiliepti telefonu net savo vadui, nes bijojo išsiduoti ir būti susektas. Kita vertus, iš kaltinamojo telefono skambučių išklotinės matyti, kad tuo metu, kai jo namuose jau buvo policijos pareigūnai, jam penkis kartus skambino jo sutuoktinė ir tarp jų vyko pokalbiai. Todėl akivaizdu, kad V. D. nebūdamas šalia savo sutuoktinės žinojo kas vyksta jo namuose, tačiau į juos sugrįžti nenorėjo. Todėl jeigu jis iš tiesų būtų nepadaręs šio nusikaltimo, o visą vakarą leidęs pas draugą S. S., jis būtų sugrįžęs į namus dar esant ten policijos pareigūnams ar bent telefonu iš karto paaiškinęs tokias aplinkybes apie savo nekaltumą, kurias teisme paaiškino tik po daugiau nei metų laiko, ir tik tada, kai ištyrus visus įrodymus galėjo pateikti sau palankiausią pasiaiškinimą. Pažymėtina, kad V. D. iš viso teigia, kad nepamena ar įvykio naktį kalbėjo telefonu su savo sutuoktine, nors tą akivaizdžiai patvirtina penki skirtingos trukmės jų tarpusavio pokalbiai, vykę 2015-10-09, 23.13 val.; 2015-10-09, 23.22 val.; 2015-10-09, 23.27 val.; 2015-10-10, 00.10 val; 2015-10-10, 00.16 val., t. y. būtent tuo metu kai policijos pareigūnai dirbo jo namuose. Tokie nelogiški ir įrodymų visumai bei nustatytoms aplinkybėms prieštaraujantys kaltinamojo parodymai negali būti pagrindu pripažinti juos teisingais ir remiantis jais išteisinti kaltinamąjį, kai jo kaltę patvirtina kitų įrodymų visuma.

Nors kaltinamojo V. D. parodymus apie tariamą jo buvimą nusikaltimo metu pas S. S. patvirtino ir pastarasis liudytojas, tačiau akivaizdu, kad ir šio liudytojo parodymai yra paneigti prieš tai nurodytų įrodymų visuma. Nustačius, kad policijos pareigūnai atpažino kaltinamąjį kaip miške pabėgusį automobilio, kuriuo buvo gabenama naminė degtinė, vairuotoją, ir kad tarnybinio šuns panaudojimo rezultatai bei nuo automobilio vairuotojo sėdynės paimto kvapo odorologinio tyrimo rezultatai patvirtina policijos pareigūnų parodymus, akivaizdu, jog liudytojas S. S. melagingai teigia, jog kaltinamasis buvo pas jį namuose būtent tuo metu, kai pabėgo nuo policijos pareigūnų. Šio liudytojo parodymų patikimumas ir teisingumas abejones kelia jau vien dėl jo nurodyto atvykimo į savo sodybą laiko ir aplinkybių. S. S. paaiškino, kad 2015 m. spalio 9 d., penktadienį, darbas baigėsi 15.45 val., o į savo sodybą (duomenys neskelbtini), jis atvyko apie 17.30 val. Aplinkybę, kad liudytojas 2015 m. spalio 9 d. dirbo iš tiesų patvirtina minėtas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštas, kuriame nurodoma, kad S. S. tą dieną 15.30 val. atvyko į Seimo rūmus. Įvertinus tai, kad darbas valstybės tarnyboje penktadienį iš tiesų baigiasi 15.45 val., o į Seimo rūmus liudytojas 15.30 val. dar tik atvyko, pripažintina, kad iš darbo jis išėjo anksčiausiai 15.45 val., net jei užsuko ten tik trumpam. Pagal viešai skelbiamus kelių žemėlapių ir atstumų tarp miestų duomenis (www.keliuzemelapis.lt/atstumai.php) iš Vilniaus į(duomenys neskelbtini) galima nuvažiuoti trimis maršrutais, iš kurių trumpiausiu ir greičiausiu važiuoti reikia apie 1 val. 59 min., o ilgesniais – apie 2 val. 20 min. ir 2 val. 21 min. Akivaizdu, kad 15.45 val. išvažiavus iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) kaimą, greičiausiai atvažiuoti galima per 2 valandas, t. y. 17.45 val. Tačiau toks laikas nesutampa su liudytojo S. S. nurodytu jo atvykimo į sodybą laiku – 17.30 val. Pažymėtina, kad penktadienį 15.45 val. baigus darbą Vilniaus centre vien tik išvažiavimas iš miesto užtrunka pakankamai ilgai, nes daugeliui darbuotojų tuo pat metu pabaigus darbą eismas labai suintensyvėja. Todėl kelionė iš Vilniaus centro į (duomenys neskelbtini) rajoną tokiomis aplinkybėmis turėtų užtrukti dar ilgiau nei nurodyti viešai skelbiami paskaičiavimai, kuriuose neatsispindi eismo spūstyse sugaištamas laikas kai automobilis stovi arba juda itin lėtai. Šias abejones dėl liudytojo parodymų patikimumo patvirtina ir liudytojo A. D. parodymai, kurie paneigia kitą liudytojo S. S. nurodytą aplinkybę - tariamą kaltinamojo pasiėmimą iš jo namų 2015-10-09. Nors liudytojas S. S. teigia, kad 2015-10-09 apie 18.00 – 18.30 val. atvažiavo pas V. D. jo pasikviesti į pirtį ir kieme pasisveikino su A. D., tačiau pastarasis patvirtino, kad tą dieną iš darbo grįžo apie 18 val. ir kieme nieko nesutiko ir nematė pas V. D. atvažiavusių jokių žmonių. Liudytojas A. D. patvirtino, kad S. S. pažįsta, tačiau jo 2015-10-09 vakarą savo namo kieme nematė, o matė tik kitą dieną, apie pietus, kai S. S. parvežė V. D. į namus. Taigi, liudytojas A. D. paneigė liudytojo S. S., o tuo pačiu ir kaltinamojo, parodymus, kad V. D. 2015-10-09 apie 18 val. iš namų pasiėmė S. S..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pripažinus, kad nuo policijos pareigūnų 2015-10-09 apie 22 val. miške pabėgęs vairuotojas buvo kaltinamasis V. D., bylos nagrinėjimo metu teisme duoti liudytojo S. S. parodymai pripažinti melagingais ir apie tai praneština prokurorui (BPK 257 str. 1 d.), nes nustatyta, kad kaltinamasis negalėjo būti ir nebuvo pas S. S. tuo metu, kai policijos pareigūnai miške stabdė automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kad V. D. iš tiesų galėjo nakvoti pas liudytoją S. S., nes nenustatyta kur kaltinamasis praleido naktį pabėgęs nuo policijos pareigūnų, tačiau prieš tai aptartais įrodymais nustatyta, kad 2015-10-09 apie 18 val. S. S. nepasiėmė kaltinamojo iš jo namų, o kaltinamasis apie 22 val. vairavo policijos pareigūnų miške sustabdytą automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne buvo pas S. S. pirtyje.

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

Atsakomybė už aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą numatyta BK 201 str. 1 d. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. D., prieš pabėgdamas nuo policijos pareigūnų, važiavo automobiliu kaip tik nuo miške esančio aparato naminei degtinei gaminti ir vežėsi 24,2 litro jau pagamintos naminės degtinės, o priekaboje buvo dvi didelės talpos skysčiams gabenti. Šis aparatas pagal paskirtį buvo naudotas naminės degtinės gamybai taip pat būtent tą dieną, nes dar ryte policijos pareigūnai matė jį paruoštą, bet neveikiantį, o vakare, kaltinamajam pabėgus iš automobilio, rado jį jau veikiantį, nes atitinkama statinė buvo kaitinama malkomis, šalia buvo paruoštas raugas (broga) naminei degtinei gaminti, o automobilyje jau buvo pagamintos naminės degtinės. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis šiuo aparatu naudojosi gamindamas naminę degtinę, todėl tokie jo veiksmai atitinka BK 201 str. 1 d. numatytą aparato naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymą, nes kaltinamasis laikė šį aparatą savo žinioje kol gamino naminę degtinę.

Už penkiasdešimties arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų neteisėtą pagaminimą, laikymą, gabenimą turint tikslą realizuoti atsakomybė yra numatyta BK 201 str. 2 d. Kas yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas apibrėžia BK 212 str. 3 d., kurioje numatyta, kad tokiu gėrimu laikomas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. D. automobilyje vežėsi 24,2 litro naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrio koncentracija yra 59,8 procento, jo sodybos stoginėje rastuose vienuolikoje plastikinių butelių laikė 15,79 litro naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrio koncentracija yra nuo 58,3 iki 60,1 procento, ir vieną litrą naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrio koncentracija yra 58,6 procento, laikė filtravimo sistemoje. Dar apie 30 ml naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrio koncentracija yra 41,3 procento, kaltinamasis laikė stikliniame butelyje savo gyvenamajame name. Taigi iš viso pas kaltinamąjį rasta 41,02 litro naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrio koncentracija viršija 18 procentų, todėl už disponavimą tokiu gėrimu kaltinamasis atsako pagal BK 201 straipsnį.

Nors kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime nurodyta, kad bendras pagamintos naminės degtinės keikis sudaro 42,02 litro, iš kurio 17,82 litro buvo laikoma namuose, tačiau atsižvelgiant į specialisto išvadoje ir apžiūros protokole nurodytus skirtingose talpose rasto skysčio kiekius matyti, kad prokurorės skaičiavimuose yra padaryta klaida. Sudėjus visus vienuolikoje plastikinių butelių ir viename stikliniame butelyje buvusius naminės degtinės kiekius iš viso gaunasi bendras 15,82 litro kiekis. Kartu su 1 litru naminės degtinės, buvusios filtravimo sistemoje, bendras namuose laikytos naminės degtinės kiekis yra 16,82 litro, o ne 17,82 litro. Todėl sudėjus šį kiekį su aliuminio bidone rastais 24,2 litro naminės degtinės bendras šio gėrimo kiekis gaunasi 41,02 litro, o ne 42,02 litro. Atsižvelgiant į šią akivaizdžią skaičiavimo klaidą ji ištaisytina priimant nuosprendį ir teisingai nurodant rastos naminės degtinės kiekį. Toks skaičiavimo klaidos ištaisymas kvalifikacijos nekeičia, todėl BPK 255 str. ir 256 str. reikalavimų dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų ir kaltinimo pakeitimo nepažeidžia, juo labiau, kad teismas kaltinamajam 2017-02-28 teismo posėdžio metu iš anksto pranešė ir apie galimą kvalifikacijos pakeitimą, priklausomai nuo naminės degtinės kiekių, kurie bus įrodyti šioje byloje (t. 3, b. l. 153).

Atsakomybė pagal konkrečią BK 201 straipsnį dalį priklauso nuo neteisėtai disponuojamo alkoholinio gėrimo kiekio ir tikslo, kuriuo yra disponuojama tokiu gėrimu. Teismas pripažįsta, kad BK 201 str. 2 d. kaltinamajam pagrįstai inkriminuota kartu su BK 22 str. 1 d. kaip pasikėsinimas pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės su tikslu realizuoti, nes kaltinamasis ne tik laikė 41,02 litro jau pagamintos degtinės, bet ir buvo pasiruošęs dar 600 litrų raugo (brogos), iš kurio, kaip nustatė specialistai, teoriškai galima pagaminti dar apie 71 litrą naminės degtinės, kurios etilo alkoholio tūrinė koncentracija būtų 40 procentų, tačiau praktiškai gaunamos naminės degtinės kiekis visais atvejais bus mažesnis dėl neišvengiamų gaminimo nuostolių (t. 1, b. l. 70-71). Akivaizdu, kad pas kaltinamąjį rastas jau pagamintos naminės degtinės kiekis (41,02 litro) tik 8,98 litro mažesnis už 50 litrų ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal BK 201 str. 2 d., todėl iš 600 litrų raugo (brogos) kaltinamasis neabejotinai būtų pagaminęs dar ne mažiau kaip 8,98 litro naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija stipresnė nei 40 procentų. Šiuo atveju net ir apytikslė specialisto išvada, kad iš 600 litrų raugo (brogos) apie 71 litrą naminės degtinės galima pagaminti tik teoriškai, nekelia jokių abejonių dėl veikos kvalifikavimo, nes kad ir kokie neišvengiami gaminimo nuostoliai būtų, kad ir kiek mažiau nei 71 litras naminės degtinės išeitų, vis tiek iš tokio didelio kiekio raugo (brogos) tikrai būtų pagaminta daugiau nei 8,98 litro naminės degtinės, nes priešingu atveju tokie dideli gamybos nuostoliai būtų visiškai neadekvatūs ir neprotingi, ir tokia veikla iš viso nebūtų intereso užsiimti. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. D. turėjo tikslą pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės ir buvo jį beveik pasiekęs, tačiau pilnai savo sumanymo nespėjo realizuoti nepriklausomai nuo jo valios, nes tą padaryti sutrukdė policijos pareigūnai, aptikę aparatą naminei degtinei gaminti. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės (BK 22 str. 1 d.).

Kaip minėta, veikos kvalifikacija pagal BK 201 str. dar priklauso ir nuo tikslo, kuriuo naminė degtinė gaminama, gabenama ar laikoma. Nors kaltinamasis neigia savo kaltę ir jo parodymai negali padėti nustatyti kokiu tikslu jis gamino naminę degtinę, tačiau tai nereiškia, kad nusikaltimo tikslo negalima nustatyti iš kitų aplinkybių. Nusikaltimo tikslą atskleidžia ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai ir kiti subjektyvūs įrodymai, bet ir kitos objektyvios aplinkybės, kurios leidžia daryti atitinkamas išvadas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal BK 201 str. 2 d., teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų kiekį, vietą, ar jų gabenimui panaudotos transporto priemonės ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis stipraus namų gamybos alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui ir pagrįstai leidžia spręsti, kad tokiu atveju draudžiamu gėrimu disponuojama turint tikslą jį realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Be to, sąvoka „realizuoti“ nėra siejama išmintinai su pardavimu. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 str. 2 d. įtakos neturi tai, kad kaltininkas įsigytus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ketina realizuoti ne už pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).

Atsižvelgiant į teismų praktiką bylose, iškeltose pagal BK 201 str. 2 d., ir į nustatytas aplinkybes šioje byloje, kaltinamojo veika dėl naminės degtinės gaminimo kvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d. kaip pasikėsinimas pagaminti daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės, nes toks didelis kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui ir buvo skirtas realizavimui kitiems asmenims. Kadangi realizavimo būdas veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, tai nesvarbu, jog nėra galimybės nustatyti ar kaltinamasis naminę degtinę būtų pardavęs, ar naudojęs kaip atsiskaitymo priemonę už kokias nors paslaugas žemės ūkio darbuose, kas yra įprasta praktika kaimo vietovėse, ar realizavęs dar kitais būdais. Bet kuriuo atveju gaminimas tokio didelio kiekio degtinės, ketinant ją bet kuriuo būdu realizuoti kitiems asmenims, yra nusikaltimas, numatytas BK 201 str. 2 d.

Tačiau pažymėtina, kad galutinai kvalifikuojant veiką šioje byloje, kaltinamojo veiksmai pagal BK 201 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 201 str. 2 d. kvalifikuotini ne kaip du atskiri nusikaltimai, inkriminuoti pakeistame prokurorės kaltinime, o kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kuris teisingai buvo inkriminuotas kaltinamajame akte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai kaltininkas padaro kelis BK 201 straipsnyje numatytus veiksmus su skirtingais šio nusikaltimo dalykais, pavyzdžiui, pagamina aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, šį aparatą laiko ir jį panaudoja namų gamybos stiprų alkoholinių gėrimų gaminimui, turėdamas tikslą juos realizuoti, tai tokie asmens veiksmai paprastai pripažįstami pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK 201straipsnio dalį, jeigu jie yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo. Kasacinis teismas nurodo, kad jeigu nustatyta, jog kaltininkas, gamindamas aparatą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui, jį laikydamas, turėjo sumanymą panaudojant šį aparatą pagaminti ir stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, ir šį sumanymą įgyvendino (ar nebaigė jo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), tai tokia kaltininko veika turėtų būti pripažįstama pavieniu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal vieną BK 201 straipsnio dalį, o ne pagal atskiras šio straipsnio dalis, nes esant vieningam sumanymui pavojingesnė nusikalstama veika apima ir mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, todėl kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012).

Nagrinėjamu atveju veika teisingai buvo kvalifikuota kaltinamajame akte pagal BK 201 str. 2 d., todėl teisminio nagrinėjimo metu prokurorė nepagrįstai kaltinimą pakeitė ir be reikalo papildomai tuos pačius veiksmus kvalifikavo dar ir pagal BK 201 str. 1 d. Akivaizdu, kad aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti kaltinamasis V. D. laikė būtent su tikslu pasigaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės, nes šį sumanymą, pagaminęs 41,02 litro naminės degtinės, beveik realizavo, o didesnio nei 50 litrų kiekio iš paruošto 600 litrų raugo (brogos) nespėjo pagaminti tik dėl policijos pareigūnų atvykimo. Naminės degtinės gaminimas be atitinkamo aparato tokiai gamybai neįmanomas, todėl tokio aparato laikymas savaime yra būtina gamybos proceso sąlyga. Tokiu atveju tęstinės veikos, kuria buvo siekiama vieningo tikslo, išskaidymas, kvalifikuojant vieningus veiksmus pagal atskiras BK 201 straipsnio dalis, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas šioje byloje aplinkybes, kaltinamojo V. D. veika kvalifikuotina tik pagal BK 201 str. 2 d., kuri šiuo atveju apima ir BK 201 str. 1 d. numatytą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymą.

Bylos nagrinėjimo metu prokurorės pakeistas kaltinimas netrukdo teismui pripažinti kaltinamąjį kaltu ir pagal pirminį kaltinimą, nurodytą kaltinamajame akte, nes BPK 256 str. 2 dalis numato, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis V. D. padarė apysunkį nusikaltimą, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra į pensiją išėjęs tarnautojas, vedęs ir turintis šeimą, charakterizuojamas kaip labai gerai tarnybines pareigas atlikęs statutinis pareigūnas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis BK 55 straipsniu, pirmą kartą teisiamam V. D. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nes skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimą nėra būtinybės norint pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nusikaltimas yra nesmurtinis, nukreiptas ne prieš fizinius asmenis, o prieš valstybės ekonomiką ir verslo tvarką, todėl kaltinamajam skirtina BK 201 str. 2 d. sankcijose numatyta bauda, mažesnio nei vidurkis dydžio, nes nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, o kaltinamasis yra pensininkas.

BK 42 str. 6 d. numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 72 straipsniu, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. BK 72 str. 2 d. numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o BK 72 str. 3 d. numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011, 2K-237/2011).

Nagrinėjamu atveju pagaminta ir iš kaltinamojo paimta naminė degtinė ir raugas (broga) yra nusikalstamos veikos rezultatas, o visos talpos, kuriose jie laikomi, ar kurios buvo skirtos jiems laikyti ir gabenti, taip pat filtravimo sistema ir automobilis UAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ir joje esančiais statine ir baku, yra šios nusikalstamos veikos priemonės. Pažymėtina, kad automobilis ir priekaba nusikalstamos veikos priemone šiuo atveju laikytini todėl, kad be jų panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas nebūtų įmanomas. Akivaizdu, kad ir nugabenti į naminės degtinės gamybos vietą miške tiek statinių ir gamybai reikalingų medžiagų, ir pargabenti iš gamybos vietos į namus jau pagamintą naminę degtinę kaltinamajam buvo būtinas automobilis su priekaba, nes kitaip to padaryti neįmanoma. Pabrėžtina, kad naminė degtinė buvo gaminama tokioje miško vietoje, į kurią galima patekti tik didesnio pravažumo automobiliu, o būtent toks ir yra kaltinamajam priklausantis automobilis UAZ. Todėl visi nurodyti daiktai konfiskuotini kaip nusikaltimo priemonės, bet kurių nebuvo galima padaryti nusikaltimo.

Tyrimo metu paimti du akumuliatoriai, guminiai batai, striukė, džemperis, grąžintini V. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), nes šie daiktai nebuvo būtini nusikaltimui ir nenustatyta, kad tam buvo naudoti.

Du stiklainiai su V. D. kvapu ir kvapo pavyzdžiu nuo automobilio sėdynės ir pakuotė su DNR pavyzdžiu sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 2 d., ir paskirti jam 50 MGL (penkiasdešimties minimalaus gyvenimo lygio) dydžio, t. y.1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 6801. Baudą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale. Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Lazdijų rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

Automobilį UAZ 3152, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba konfiskuoti.

Dvylika butelių su namine degtine; du butelius su naminės degtinės pavyzdžiais iš aliuminio bidono ir filtravimo sistemos; šešis butelius su raugo pavyzdžiais; bidoną su namine degtine; automobilio UAZ 3152, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone esančią statinę ir priekaboje esančias statinę bei baką; pakuotę su kibiru, filtru, rankena, žarna ir bakeliu konfiskuoti ir sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Du akumuliatorius, guminius batus, striukę ir džemperį grąžintini V. D., o jeigu jis atsisakys juos atsiimti, sunaikinti kaip menkaverčius.

Du stiklainius su V. D. kvapu ir kvapo pavyzdžiu nuo automobilio sėdynės ir pakuotę su DNR pavyzdžiu sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėjas Ramūnas Šarka