Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. D. kaltės nepripažino ir nurodė, kad nusikaltimo jis nepadarė, nes nusikaltimo metu buvo pas draugą S. S. sodyboje. Jis paaiškino, kad 2015-10-09, apie 18 valandą, draugas S. S. atvažiavo pas jį į namus ir išsivežė jį pas save į sodybą, esančią už 4-5 kilometrų nuo jo namų. Jie abu buvo pirtyje, išgėrė alkoholio ir jis nakvojo pas S. S.. Į savo namus grįžo kitą dieną, apie pietus, ir sužinojo, kad jo namuose buvo atlikta krata. Būdamas pas S. S. savo telefonu į vadovybės skambučius jis neatsiliepė ir neperskambino, nes buvo išgėręs. Ar tą vakarą ir naktį kalbėjo telefonu su savo žmona neatsimena. Kas 2015-10-09 naudojosi jo automobiliu UAZ 3152, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nežino, galėjo pasinaudoti kas nors iš jo artimų giminaičių ar jų draugų. Jo namuose gyvena du suaugęs sūnūs, o kitame namo gale gyvena sesuo V. D. su suaugusiu sūnumi A. D. ir dukromis I. bei R. Pastarosios turi draugus. Jis klausė pas šiuos asmenis ar kuris nors nesinaudojo jo automobiliu, bet niekas to nepripažino. Šiame automobilyje jis sėdėjo prieš dvi dienas iki įvykio, nes reikėjo pasiimti iš jo raktą. Tokios priekabos, kokia buvo prikabinta prie automobilio kai jį sulaikė policija, jis neturi, kieno ji yra jis nežino. Apie vietą miške, kur buvo rastas aparatas naminei degtinei gaminti, jis nežinojo. Stoginėje stovėjo kitas jo automobilis UAZ, tačiau stoginė yra ne jo, ją statė žmona, ji yra ne jų namų valdoje. Jis toje stoginėje daiktų nelaiko ir joje rasti daiktai yra ne jo. Ant sienos kabančios filtravimo sistemos nematė ir nežino kas ten ją pakabino. Policijos pareigūnai apsipažino neva matę jį už automobilio vairo nusikaltimo metu ir gaudė kitą žmogų. Su juo nori susidoroti dėl jo tarnybos. Darbe jis jautė spaudimą.

Byloje ištirti įrodymai

Liudytojas M. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. kartu su kolegomis A. K., G. G. bei N. U. vyko patikrinti anoniminės informacijos dėl gaminamos naminės degtinės (duomenys neskelbtini) kaime. Savo automobilį jie paliko atokiau ir miško keliuku ėjo pėsčiomis link tos vietos miške. Apie 22 valandą išgirdo, kad visai šalia garsiai užsikūrė automobilis ir pamatė, kad tuo keliuku juda link jų. Kolega A. K., stovėdamas kairėje keliuko pusėje, išsitraukė tarnybinį pažymėjimą ir garsiai sušuko vairuotojui „stok, policija“. Jis pats tuo metu nuo automobilio buvo 20-25 metrų atstumu. Kitas kolega G. G. buvo prieš jį 5 metrų atstumu arčiau link automobilio ir švietė į automobilį su žibintuvėliu. Automobilis važiavo be įjungtų šviesų, buvo tamsu, matė, kad vairuotojo vietoje dega galimai nešiojamas žibintuvėlis. Oro sąlygos buvo geros, buvo vėsoka, šalta, nebuvo rūko, buvo giedra. Tuomet automobilio vairuotojas padidino greitį ir jis su G. G. staigiai atsitraukė į kairę keliuko pusę, o automobilis greitai pravažiavo pro juos. Vairuotojo jis nespėjo įsidėmėti. Tada su G. G. pradėjo bėgti paskui tą automobilį. Kažkuris paskui bėgęs pareigūnas paleido kelis šūvius į orą. G. G. taip pat paleido kelis šūvius į orą, reikalaudamas, kad automobilis sustotų. Automobilį vijosi apie 150 metrų, bet pribėgę pamatė paliktą miške su įjungtu varikliu. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Automobilis buvo UAZ markės. Pagal valstybinių numerių ženklus nustatė, kad jis priklauso V. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kaime. Automobilyje buvo aliuminis bidonas, plastikinė, mėlynos spalvos talpa, taip pat prie automobilio buvo pritvirtinta priekaba, kurioje matėsi uždengta skudurais metalinė talpa ir plastikinė talpa. Ant jų matėsi vandens ir miltų mišinys. Priėjęs kolega A. K. informavo, kad minėtas automobilis jį partrankė ir pervažiavo su priekaba koją. Jie išsikvietė kinologą, kad karštais pėdsakais būtų galima ieškoti galimo teisės pažeidėjo. Kolegos G. G. su N. U. nuėjo į tą vietą, iš kur pajudėjo automobilis ir mobiliuoju telefonu pranešė, kad miško tankmėje rado naminės degtinės fabrikėlį, kuris yra gamybos procese, šalia buvo 8 raugo statinės. Po to atvyko Druskininkų PK kinologas su tarnybiniu šunimi ir apieškojęs vietovę informavo, kad šuo nuo UAZ automobilio vedė link sodybos, esančios netoliese, durų. Jie išsiaiškino, kad V. D. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir šuo nuvedė prie tų durų. Jis su G. G. iš pradžių pasibeldė į viename namo gale esančias duris ir pakalbėjo su jaunuoliu, kuris prisistatė A. D.. Kai išsiaiškino, kad V. D. gyvena kitame namo gale, pasibeldė į jo duris ir jas atidarė moteris, kuri prisistatė (duomenys neskelbtini), V. D. žmona. Ji buvo silpnos sveikatos, pasakė, kad nežino kur jos vyras. Tuo metu svetainėje pastebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojo uniformą ir kuprinę, todėl kilo pagrįstų įtarimų, kad V. D. gali būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Kadangi pats anksčiau yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, mobiliuoju telefonu susiekė su Lazdijų rinktinės vado pavaduotoju D. K. ir pasitikslino ar V. D. dirba Lazdijų rinktinėje. Išsiaiškino, kad toks pareigūnas dirba Kapčiamiesčio užkardos kinologu. Tuomet paskambino Lazdijų rinktinės budėtojui ir pasiteiravo ar tuo metu V. D. buvo tarnyboje. Sužinojo, kad jis tuo metu nedirbo. Tada paprašė V. D. mobilaus ryšio telefono ir jam paskambino. Ryšys buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Tuomet susisiekė su Kapčiamiesčio užkardos vadu R. G. ir paprašė, kad šis paskambintų V. D.. Po kelių minučių R. G. informavo, kad jam susisiekti su V. D. nepavyksta. Apie 2 valandą nakties jis pats dar kartą skambino V. D., bet jo telefonas buvo išjungtas. Iš Alytaus apskrities VPK atvyko operatyvinė grupė ir V. D. namuose atliko kratą. Namuose prie šaldytuvo rado stiklinį butelį su 30 ml skysčio, kuris skleidė naminei degtinei būdingą kvapą. Išėjus į lauką rado atvirą pavėsinę, kurioje stovėjo automobilis UAZ. Pavėsinė buvo už 20-25 metrų nuo namo durų. Toje pavėsinėje prie sienos buvo metalinė spinta, o prie spintos rado filtravimo sistemą iš dviejų filtrų. Iš viršaus buvo galima pilti skystį, kuris prabėga pro filtrus ir išbėga į kibirą. Nuo filtrų jautėsi naminės degtinės kvapas, nes juose buvo likę skysčio. G. G. prie metalinės spintos rado kelis plastikinius butelius su skaidriu skysčiu, kurio kvapas buvo kaip naminės degtinės. Visi rasti daiktai buvo parodyti (duomenys neskelbtini) ir dar prieš kratą sugrįžusiam jos sūnui, tačiau jie atsisakė pasirašyti kratos protokolą. Atlikus kratą namuose su ekspertu ir operatyvine grupe nuvažiavo į vietą miške, kurioje buvo naminės degtinės aparatas. Naminės degtinės gamybos procesas vyko, pakura ruseno ir kaitino tą įrangą. Ekspertas apžiūrėjo visą įrenginį, 8 mėlynas plastikines statines, kuriose buvo raugo, paėmė visus tyrimui reikšmingus įkalčius ir buvo nuspręsta visą aparatą vietoje sunaikinti. Jis buvo sunaikintas supjaustant su generatoriumi. Iš tos vietos minėtas automobilis UAZ kaip tik ir važiavo kai jie jį pamatė, nes keliukas baigėsi toje vietoje, kur rado degtinės aparatą, daugiau jis niekur neveda. Miškas toje vietoje tankus ir ten neįmanoma važiuoti ne keliuku. Su paprastu lengvuoju automobiliu tuo keliuku neįmanoma važiuoti, nes galima užklimpti.

Liudytojas G. G., dirbantis Alytaus apskrities VPK vyresniuoju tyrėju, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. tikrino informaciją dėl naminės degtinės gaminimo (duomenys neskelbtini) kaime ir ryte buvo nuvykęs pasižiūrėti į nurodytą vietą. Važiuodami pravažiavo pro V. D. sodybą ir kolega N. U. minėjo, kad kieme stovi gal trys UAZ markės automobiliai. Miške rado daiktų visumą, skirtą naminei degtinei gaminti, ir apie toną raugo. Jokio žmogaus prie šių daiktų nebuvo, todėl nusprendė vėliau patikrinti ar nevykdoma gamyba ir pabandyti rasti asmenį, kuris tą daro. Antrą kartą atvyko vakare. Automobilį pasiliko atokiau nuo minėtos vietos ir ėjo pėsčiomis. Priartėjus kelių šimtų metrų atstumu iki tos vietos, išgirdo, kad miške užsikūrė automobilis ir pradėjo važiuoti link jų. Kolega A. K. išėjo ant keliuko ir, rankoje turėdamas tarnybinį pažymėjimą bei šviesdamas į atvažiuojantį automobilį, rėkė „sustok, policija“. Jis stovėjo nuo kolegos kelių metrų atstumu ir švietė savo turimu prožektoriumi į atvažiuojantį automobilį iš priekio. Automobilis važiavo neįsijungęs jokių šviesų, tik vairuotojas turėjo ant galvos žibintuvėlį. Apšviesdamas važiuojantį priešais save automobilį matė vairuotoją, nes jo prožektorius didelio galingumo ir puikiai apšviečia objektus, o automobilis nuo jo buvo nuo 5 iki 10 metrų atstumu ir judėjo į jį. Matė vairuotoją, kurio veidas nėra platus, todėl jis neturėjo būti stambus žmogus, nebuvo didelio pagurklio. Iš veido sprendė, kad jis neturėtų būti stambus. Automobilis nestojo, todėl bandė jį persekioti pėsčiomis, paleido įspėjamuosius šūvius. Nuvažiavęs kelis šimtus metrų vairuotojas iššoko iš automobilio ir nubėgo. Tas automobilis yra labai netvarkingas ir jo variklio garsas yra daug didesnis nei įprastai turėtų būti, todėl buvo sunku išgirsti ir pamatyti, kur galėjo pasišalinti automobilį vairavęs asmuo. Automobilio priekaboje jau buvo išvirtas raugas, o automobilyje buvo bidonas, kuriame buvo skystis, skleidžiantis naminei degtinei būdingą kvapą. Išsikvietė kinologus ir jie pėdsakais nuėjo iki netoliese esančios V. D. sodybos. Jis kartu su kolega M. S. pasibeldėme į duris ir jas atidarė moteris, kuri prisistatė V. D. žmona. Ji sunkiai vaikščiojo ir negalėjo paaiškinti kur tuo metu buvo jos vyras. Prie durų pastebėjo, kad šalia jų buvo numesti viršutiniai drabužiai ir guminiai batai, kurie buvo aplipę raugo arba kitaip sakant miltų ir vandens mišiniu. Kambaryje pamatė ant sienos kabantį portretą, kuriame V. D. buvo su tarnybine uniforma, ir suprato, kad tai tas pats žmogus, kurį matė už UAZ automobilio vairo. Atvykus operatyvinei grupei padarė kratą namuose. Namuose rado stiklinį butelį, kuriame per pirštą nuo dugno buvo likę skysčio, skleidžiančio naminei degtinei būdingą kvapą. Lauke esančioje stoginėje rado naminės degtinės plastikiniuose buteliuose, iš viso apie 15 litrų. Stoginėje dar rado filtravimo sistemą naminei degtinei filtruoti, kurios filtruose taip pat buvo skystis, skleidžiantis naminei degtinei būdingą kvapą. Atvykę ekspertai nustatė, kad miške buvo daiktų visuma, skirta naminei degtinei gaminti. Aparatas degtinei gaminti buvo veikiantis, buvo kūrenamas malkomis, kurios dar degė. Automobilyje buvo rastas bidonas su namine degtine. Kiek jame buvo degtinės neprisimena. Prie naminės degtinės gaminimo aparato buvo ir aštuonios plastikinės statinės po 200 litrų talpos. Jose buvo skystis, bet ne iki viršaus, o maždaug po pusę. Skystį išmatavo kibiru. Kadangi rastos įrangos dydis ir svoris neleido jos pervežti ir saugoti į komisariatą, ji buvo sunaikinta vietoje. Tas keliukas, kuriuo jis su kolegomis ėjo link naminės degtinės aparato, veda tik iki tos vietos, kur degtinė buvo gaminama. Toliau jis niekur neveda, nes ties degtinės gamybos vieta yra išvažinėtas apsisukimas. Tuo keliuku gali važiuoti tik didesnio pravažumo automobilis, su paprastu nepravažiuosi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G. G. parodė ikiteisminio tyrimo metu nurodytas vietas ir paaiškino įvykio aplinkybes nusikaltimo vietoje (t. 1, b. l. 166-172).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. kaip asmenį, vairavusį automobilį (t. 1, 162-165).

Liudytojas A. K., dirbantis Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininku, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. tikrino informaciją, jog (duomenys neskelbtini) kaime gaminama naminė degtinė. Ryte nuvyko į nurodytą vietą ir miško masyve rado užraugtą raugą bei aparatą naminei degtinei gaminti. Prie jo nieko nebuvo, todėl nusprendė patikrinti dar kartą vėliau. Apie 21 val. nuvažiavo iki miško, atokiau paliko automobilį ir miško keliu ėjo link tos vietos. Einant išgirdo kaip kelio pabaigoje užsikūrė automobilio variklis, kuris dirbo labai garsiai, nes tikriausiai nebuvo išmetimo vamzdžio. Iš toliau pastebėjo automobilio kontūrus, iš jo kabinos švietė mažas žiburėlis. Jis atsistojo ant keliuko priekyje, ištiesė tarnybinį pažymėjimą į priekį. Už jo stovėjo kolega G. G., kuris švietė su prožektoriumi. Priartėjus automobiliui jis garsiai pareikalavo sustoti, sakė, „policija“. Aiškiai matė vairuotojo veidą ir jį įsidėmėjo. Tai buvo kaltinamasis. Vairuotojas ne tik, kad nesustojo, bet padidino greitį, kliudė jį sparnu į koją, nuo ko jis pargriuvo ant žemės. Vėliau automobilio priekaba pervažiavo jam per koją. Visi pareigūnai nusivijo automobilį, šovė į orą įspėjamuosius šūvius. Kol jis pribėgo prie automobilio šis buvo jau be vairuotojo, paliktas užvestas. Skyriaus viršininkas M. S. iškvietė kinologus, informavo budėtoją. Atvažiavo operatyvinė grupė ir pradėjo įforminti įvykį. Pačiame automobilyje buvo rasta skysčio, o priekaboje buvo statinės su raugu. Kadangi įvykio vietoje buvo reikalinga papildoma įranga – generatorius, jis su tyrėju N. U. nuvažiavo jos pasiimti į Alytų. Parvažiavus paaiškėjo, kad buvo daroma krata netoliese esančioje sodyboje ir jam atvykus jau buvo įforminti dokumentai. Ten buvo rasta dar skysčio plastikiniuose buteliuose. Vėliau nuvažiavo į įvykio vietą miške. Ten buvo rastas raugas, kurio buvo apie 800 litrų raugo. Kai buvo atvažiavę ryte, naminės degtinės aparatas neveikė, o vakare jis buvo karštas, baigė veikti. Statinė ir aparatas buvo sunaikinti vietoje, kadangi išvežti iš vietos galimybės nebuvo. Keliukas iki tos vietos baigiasi aklaviete, nes ties aparatu yra apsisukimo vieta. Kaltinamojo iki to laiko nepažinojo, bet kai stabdė automobilį kolega G. G. švietė jam iš nugaros labai galingu, plačiai apimančiu žibintu, todėl puikiai matė vairuotojo veidą ir labai gerai jį įsidėmėjo, todėl vėliau ir atpažino.

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. kaip asmenį, vairavusį automobilį (t. 1, b. l. 177-180).

Liudytojas N. U., dirbantis Alytaus apskrities VPK tyrėju, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. du kartus buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes tikrino informaciją, kad ten gaminama naminė degtinė. Kai pro netoli esančią sodybą ryte važiavo pirmą kartą, jam užstrigo, kad kieme stovėjo keletas UAZ automobilių. Vienas buvo išardytas, vienas labai geros būklės ir vienas stovėjo su priekaba. Ryte miške rado aparatą naminei degtinei gaminti ir kokias aštuonias statines su išrūgusia broga. Tuo metu jokių žmonių toje vietoje nebuvo. Kelias link tos vietos buvo gerai nuvažinėtas, automobilio apsisukimo vieta puikiai matėsi. Antrą kartą nuvyko vakare. Tarnybinį automobilį paliko toli nuo vietos, kur buvo gaminama naminė degtinė, ir ėjo link jos. Netoli tos vietos išgirdo kaip užsivedė automobilio variklis ir pajudėjo. Kai automobilis privažiavo prie jų, pamatė, kad automobilis važiavo be šviesų, tik vairuotojui virš galvos švietė prožektorius, užsidedamas ant galvos. Kolega A. K. iššoko priešais visureigį UAZ, rodė tarnybinį pažymėjimą, šaukė „stok, policija“, o G. G. švietė prožektoriumi vairuotojui tiesiai į veidą. Kolegos buvo ant keliuko vairuotojo pusėje, o jis - kitoje keliuko pusėje, apie 1,5 metro nuo vairuotojo, priešais kapoto kampą. Vairuotojo veidą tikrai gerai matė. Vairuotojas net nestabdė, važiavo tiesiai ant kolegos. A. K. pargriuvo į šoną, o automobilis padidino greitį. Jie pradėjo bėgti iš paskos. Kažkas paleido pora šūvių į orą. Kai pasivijo, automobilis dar riedėjo, variklis dirbo, bet vairuotojas, buvo iššokęs iš važiuojančio automobilio ir dingęs miške. Prie automobilio buvo prikabinta priekaba su statinėmis. Vienoje statinėje broga buvo dar karšta. Ryte broga buvo dar nevaryta, o automobiliu vežė jau išvarytą. Automobilyje buvo aliuminis bidonas su skysčiu, kurio kvapas panašus į naminę degtinę. Jie iškvietė kinologus. Jis liko saugoti įvykio vietos, kol atvažiuos operatyvinė grupė, o kolegos nuvažiavo dirbti su kinologu. Ką jie darė jis nežino. Į sodybą užėjo tik vėliau, kai įvykis buvo jau suformintas, nes važiavo į Alytų atsivežti įrangos. Sodyboje kolegos rado daug plastikinių butelių su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą, filtravimo įrangą. Namo kambaryje ant stalo matė daug taurių, apdovanojimų. Taip pat kambaryje pamatė ir nuotrauką žmogaus su šunimi. Nuotraukoje buvo vairuotojas, kurį matė miške. Tą vairuotoją dar kartą matė kai darė atpažinimą ikiteisminio tyrimo metu. Jį atpažino, nes miške matė iš 1,5 metro atstumo, o G. G. žibintas buvo galingas, švietė labai gerai. V. D. iki to laiko nepažinojo, pirmą kartą susidūrė miške. Keliukas, kuriuo automobilis važiavo į juos, yra siauras, kai kur automobilis šonais braukdavo medžius. Ten gali pravažiuoti tik visureigis, nes gilios provėžos. Pats keliukas veda tik į įvykio vietą, kur yra apsisukimas. Niekur daugiau juo nenuvažiuosi.

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas N. U. ikiteisminio tyrimo metu atpažino V. D. kaip asmenį, vairavusį automobilį (t. 1, b. l. 185-188).

Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. S., G. G. ir A. K. 2015-10-10 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias jie nurodė teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 145-151).

Liudytojas G. S., dirbantis Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK vyriausiu patruliu, patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. iš Alytaus paskambino budėtojas ir pasakė, kad prie Kapčiamiesčio reikalingas tarnybinis šuo. Su tarnybiniu šunimi nuvažiavo į mišką, kur stovėjo automobilis UAZ, kuriuo buvo vežama broga ir naminė degtinė. Pareigūnai paaiškino, kad vairuotojas pabėgo ir jį reikia surasti. Tarnybiniam šuniui davė komandą apuostyti vairuotojo sėdynę, kad identifikuotų žmogaus kvapą. Šuo ima šviežiausią kvapą, t. y. paskutinio žmogaus, kuris sėdėjo automobilyje, kvapą. Šuo identifikavo kvapą ir pradėjo sekti pėdsakais. Keliu praėjo sodybą, paskui ėjo šalia ežero, darė kilpą ir grįžo atgal prie tos pačios sodybos bei įėjo į kiemą. Šuo visą kelią praėjo to žmogaus kvapo pėdsakais. Ten buvo kažkoks ūkinis pastatas, kur šuo pradėjo uostinėti įvairius namų apyvokos daiktus. Šuo seka žmogaus kvapo pėdsaku, todėl jei randa daiktą, kurį žmogus laikęs rankose, jis uostinėja ir ženklina - gulasi. Bet ten jam buvo daugybė kvapų ir jis visus daiktus uostinėjo nežinodamas ką daryti, todėl jis sekimą baigė. Grįžo prie sulaikyto automobilio ir pasakė pareigūnams, kad šuo atvedė iki to namo. Tada pareigūnai nuvažiavo atlikinėti kratos. Šuns panaudojimo išvada tokia, kad žmogus, kuris vairavo automobilį, gyveno toje sodyboje arba joje buvo bent ilgesnį laiką, kadangi ten buvo daug jo kvapo. Be to, sodyboje turėjo būti neseniai, nes kvapas neišlieka ilgai.

G. S. 2015-10-09 tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio šuns panaudojimo užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 190).

Liudytojas R. G., dirbantis (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad anksčiau V. D. buvo jo tiesioginis pavaldinys, dirbo(duomenys neskelbtini) . Liudytojas patvirtino, kad 2015 m. spalio 9 d. vakarą paskambino M. S. iš Alytaus apskrities VPK ir prašė paskambinti V. D. bei pasakyti, kad sugrįžtų pas juos. Daugmaž nupasakojo įvykį kas buvo. Jis paskambino V. D., bet neprisimena ar buvo išjungtas jo telefonas, ar jis neatsiliepė. Po to skambino V. D. sūnui M. D., kuris tą vakarą kaip tik buvo sargyboje, kad susisiektų su tėvu. Tačiau ir V. D. sūnus patvirtino, kad nesusisiekė su tėvu. Jei pareigūnams yra laisva diena, pagal nuostatus jie turi būti visada pasiekiami. Tačiau praktikoje yra visokių aplinkybių ir būna atvejų, kad negali susisiekti su pareigūnu, tačiau šiaip pareigūnas neturėtų išjungti telefono, kad jo netrukdytų. Rinktinės vado įsakyme dėl aliarmo yra nurodymas, kad pareigūnai visą laiką turi būti pasiekiami ryšio priemonėmis. Šiuo atveju V. D. neperskambino ir su juo tą vakarą nekalbėjo. Jo telefono numeris V. D. yra žinomas ir jis suprato, kad vadas jam skambino. Iš esmės V. D. turėjo jam pats perskambinti.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad V. D. yra jo dėdė, t. y. jo mamos brolis. Namas, kuriame gyvena, priklauso dviem šeimoms. Jo mama V. D., jis ir dvi seserys gyvena vienoje namo pusėje, o kitoje namo pusėje gyvena dėdė V. D., teta B. D., pusbroliai M. D. ir T. D.. 2015 m. spalio 9 d. vakare jis buvo namuose. Tą vakarą buvo atėjusi policija, klausinėjo kas čia gyvena, klausė jo asmens tapatybės. Paskui klausė apie V. D.. Jis policininkams nurodė, kad toks gyvena kitoje namo pusėje. Tada jie nuėjo pas jo dėdę. Jis nematė kas vyko kitoje namo pusėje. Dėdė turi du automobilius UAZ. Jis V. D. UAZ automobilį seniau naudojo malkoms parsivežti, tačiau ne kelios dienos iki policijos apsilankymo, o daug anksčiau. Jis nematė, kad kas nors be V. D. tais automobiliais važinėtų. Priekabos V. D. neturėjo. Savo daiktus jis laiko savo šeimos pastatuose ir savo dėdės V. D. šeimos pastatuose nieko nelaiko. Nežino ką policininkai rado pas dėdę. Tą spalio 9 d. namo jis grįžo apie 18 valandą ir pas dėdę V. D. vakare nematė atvažiavusių jokių žmonių. S. S. žino, tačiau jo tą vakarą jų kieme nematė. S. S. matė kitą dieną, apie pietus, kai jis parvežė V. D. į namus. Stoginė yra nelegalus statinys, bet kam jis priklauso nežino. Nuotraukoje matomas automobilis stoginėje panašus į V. D.. Liudytojas patvirtino, kad šiuo statiniu jo šeimos nariai nesinaudoja, o kas naudojasi nežino. Kodėl V. D. čia laiko savo automobilį jis nežino. Po šio įvykio V. D. pas jį neklausė ar jis negamina naminės degtinės, neklausė ar jo draugai to nedaro, neklausė ar jis arba jo draugai naudojosi V. D. automobiliu UAZ.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, bet jų giminystės ryšiai nesieja. Jo tėvai gyveno tame pačiame kaime, kuriame gyvena V. D.. Tėvai mirę, bet jų sodyboje jis dažnai lankosi. 2015 m. spalio 9 d. jis dirbo Vilniuje. Darbas penktadienį baigėsi 15.45 valandą ir tada jis važiavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Atvažiavo apie 17.30 valandą. Užsikūrė pirtį ir apie 18.00 – 18.30 valandą nuvažiavo pas V. D. jo pasikviesti į pirtį. Jo pirtis nuo V. D. namų yra apie 2 – 2,5 km atstumu. V. D. buvo kieme, sutiko važiuoti ir nuėjo susirinkti savo daiktų. Kieme dar matė A. D. ir su juo pasisveikino. Parsivežė V. D. pas save į sodybą, jie pabuvo pirtyje, šiek tiek išgėrė. Pirtyje buvo iki 23-24 valandos. Po to buvo jo name. Jie buvo išgėrę, todėl V. D. pas jį nakvojo. Jis pats užmigo apie 24 valandą, o V. D. miegojo kitame kambaryje. Ar V. D. tą vakarą kalbėjo telefonu neprisimena. Kas pirmas užmigo negali pasakyti. Ar jam miegant V. D. vaikščiojo negirdėjo. Kitą dieną jie pabudo apie 11 – 12 valandą ryto ir jis nuvežė V. D. namo. Važiuodamas sekmadienį į Vilnių užsuko pas V. D. ir šis papasakojo, kad pas jį namuose buvo krata.

2015-10-09 apžiūros protokole nurodyta, kad 23.30 val. – 24.00 val. apžiūrint miške, prie negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie automobilio prikabinta priekaba, kurioje skudurais apdengta viena uždaro tipo metalinė talpa, šalia jos yra uždaro tipo plastikinė statinė. Automobilio viduje, galinėje dalyje, yra plastikinė mėlynos spalvos statinė, o už keleivio priekinės sėdynės ant kilimėlio rastas bidonas. Apžiūros metu iš automobilio salono paimtas bidonas, guminiai batai, striukė. Taip pat apžiūros metu iš automobilio salono, nuo vairuotojo sėdynės, ir iš automobilio vidaus paimtas kvapo pėdsakas (t. 1, b. l. 6-14).

Alytaus apskrities VPK tyrėjos I. S. 2015-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrint automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialistas daktiloskopinių pėdsakų nerado, nes automobilis ir priekaba buvo labai purvini ir dulkėti, be to, pėdsakų išlikimui įtakos turi ir kiti veiksniai – aplinkos temperatūra, asmens, naudojusio daiktą, prakaitavimo ypatumai, pirštinių dėvėjimas ir pan. ( t. 1, b. l. 15).

2015-10-13 papildomame apžiūros protokole nurodyta, kad prie automobilio UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabintoje priekabėlėje be valstybinio numerio yra stipriai pritvirtinti mėlynos spalvos statinė ir gelsvos spalvos keturkampis metalinis bakas. Keturkampis bakas yra padėtas ant medinių lentų ir tašų, pritvirtintas stora, susukta į pynutę, metaline viela. Statinė ir bakas atskirai pritvirtinti juos apjuosiant stora metaline, susukta į dvigubą, viela, kuri tvirtinant apvesta priekabėlės išorėje. Abi talpos apdėtos murzina patalyne, kilimo gabalu, čiužiniu, jų kraštai polipropileniniu raiščiu sutvirtinti vieni su kitu bei prie priekabėlės krašto. Apdangalai ties kairiu priekabėlės kraštu apibėgę raugu ir sudžiūvę (t. 1, b. l. 16-18).

2015-10-09 kratos protokole užfiksuota, kad V. D. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas 0,5 l talpos butelis „Beriozavaja Roščia“ su 20-30 gramų bespalviu skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą. Kieme, po pastoge automobiliui laikyti, metalinėje spintoje baltame maiše rasta: du plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,25 l talpos „Coca Cola“ su skaidiriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Z. Z.“ su skaidriu skysčiu, 2 l talpos plastikinis butelis „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Darida“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Oaza“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Žalia giria“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Neptūnas“ su skaidriu skysčiu. Skystis, rastas talpose, turi alkoholio kvapą. Taip pat rasta vandens filtravimo sistema iš dviejų dalių, kurios viduje yra skaidrus skystis, turintis alkoholio kvapą, prie filtrų sujungtas juodos spalvos plastikinis kibiras, kuriame skaidrus skystis, turintis alkoholio kvapą (t. 1, b. l. 21-28).

2015-10-10 apžiūros protokole nurodyta, kad 2.40 val. – 3.15 val. apžiūrint (duomenys neskelbtini) miške esančią vietą, rastos tarpusavyje metaliniu lenktu ir plastikiniu vamzdžiais sujungtos statinės, taip pat nesujungtos statinės. Po viena iš jų likę pelenai. Šalia yra medinė talpa su raugu, metalinė statinė su skysčiu, du kibirai, aštuonios atviro tipo plastikinės statinės, viena uždaro tipo metalo statinė. Šešiose statinėse yra raugas. Aplink objektus apdėta skarda ir medžių šakos. Iš įvykio vietoje buvusių statinių su raugu paimti 6 raugo pavyzdžiai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu rasta uždaro tipo metalinė statinė su ugnies poveikio žymėmis. Statinės aukštis 100 cm, skersmuo 49 cm. Statinės korpuse yra 3 kiauryminės angos. Pirmoje angoje įvirintas metalinis vamzdis, kurio aukštis 6,2 cm, vidinis skersmuo 5,5 cm. Antroje kiauryminėje angoje įvirintas vandens čiaupas. Trečia kiauryminė anga užsandarinta metaliniu dangčiu. Antra uždaro tipo metalinė statinė yra 150 cm aukščio ir 74 cm skersmens. Statinėje yra trys kiauryminės angos. Pirmoje kiauryminėje angoje yra įvirintas metalinis vamzdis, kurio aukštis 13 cm, išorinis skersmuo 6,2 cm, vidinis skersmuo - 5,5 cm, antroje kiauryminėje angoje įvirintas metalinis vamzdis, kurio aukštis 11 cm, išorinis skersmuo - 3,6 cm, vidinis skersmuo 3,1 cm. Trečioje kiauryminėje angoje įvirintas vandens čiaupas. Trečia atviro tipo metalinė statinė, kurios viduje įmontuotas į spiralę susuktas 12 vijų metalinis vamzdis. Metalinio vamzdelio išorinis skermuo yra 2,2 cm, vidinis skersmuo - 1,9 cm. Vienas šio metalinio vamzdelio galas išvestas per angą, esančią statinės apatinėje dalyje. Lenktas metalinis vamzdis. Vamzdžio ilgis yra 220 cm, išorinis skersmuo - 4,0 cm, vidinis skersmuo - 3,2 cm. Guminio vamzdžio ilgis 205 cm. (t. 1, b. l. 41-48).

Sumatavimo - sunaikinimo akte užfiksuota, kad išmatavus (duomenys neskelbtini), miške rastą rudą skystį, turintį raugo kvapą, jo buvo rasta 600 litrų. Iš kiekvienos statinės buvo paimtas mėginys, o likęs skystis sunaikintas, išpilant įvykio vietoje (t. 1, b. l. 49).

Alytaus apskrities VPK tyrėjos I. S. 2015-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad daiktų visuma, panaši į aparatą naminei degtinei gaminti, sunaikinta, supjaustant įvykio vietoje (t. 1, b. l. 56).

2015-10-16 apžiūros protokole aprašyti kratos metu pas V.D. (duomenys neskelbtini) paimti buteliai su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, filtravimo sistema, buteliai su miške paimtu raugu, ir iš automobilio UAZ paimtas aliuminio bidonas. Nurodyta, kad visi buteliai, paimti kratos metu, yra užantspauduoti. Išmatavus filtravimo sistemoje esantį skystį nustatyta, kad skysčio, turinčio alkoholio kvapą, yra 1 litras, jis perpiltas į butelį ir užklijuotas plomba. Aprašyti šeši buteliai su galimai juose esančiu raugu, kurie yra užantspauduoti. Išmatavus aliuminio bidone esantį skystį nustatyta, kad jo yra 24,2 litrai ir jis turi alkoholio kvapą. Vienas litras šio skysčio perpiltas į švarų plastikinį butelį ir užklijuotas plomba (t. 1, b. l. 35-40).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1421)-IS1-256 konstatuota, kad daiktų, rastų 2015-10-09 (duomenys neskelbtini) esančiame miške, visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (t. 1, b. l. 52-54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2207 (15) nurodyta, kad kratos metu V. D. sodyboje rastuose dvylikoje butelių, filtravimo sistemoje ir automobilyje UAZ buvusiame bidone esantis skystis yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas - naminė degtinė, kurioje etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 41,3 - 60,1 proc. Specialisto išvadoje nurodytas pateiktuose buteliuose rastas kiekis: apie 30 ml, 1,75 litro, 1,75 litro, 1,25 litro, 1,25 litro, 1,75 litro, 1,010 litro, 2 litrai, 1,5 litro, 1,5 litro, 1,5 litro, 0,530 litro, 1 litras, 1 litras. Šešiuose buteliuose esantis skystis yra raugas (broga), tinkamas naminei degtinei gaminti, kuriame etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 3,2 - 6,6 proc. (t. 1, b. l. 60-64).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-437 (16) nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) miške rasto raugo (brogos) teoriškai galima pagaminti 71 litrą naminės degtinės, kurioje etilo alkoholio tūrinė koncentracija (stiprumas) yra 40 proc., tačiau praktiškai gaunamos naminės degtinės kiekis visais atvejais bus mažesnis dėl neišvengiamų gaminimo nuostolių (t. 1, b. l. 70-71).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(564)-IS1-1702 nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2015-10-09 įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio UAZ 3152, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas V. D. kvapas (t. 1, b. l. 109-111).

Specialistė A. V., dirbanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos kriminalistinės odorologijos laboratorijos tyrėja, patvirtino, kad jeigu automobilis yra vieno asmens, kuris nuolat juo naudojasi ir sėdi tame automobilyje, tai jo kvapas bus dominuojantis ir labiausiai išliekantis. Jeigu į tokį automobilį vieną kartą įsėdo kitas asmuo, to asmens kvapas išliks priklausomai nuo to, kada buvo paimti kvapų pėdsakai, kada tas asmuo sėdėjo, kada pasišalino iš automobilio. Kuo greičiau kvapą surinksi, tuo didesnė jo koncentracija išliks kvapo pėdsake. Jos pateikta išvada šioje byloje reiškia, kad gali būti, jog V. D. paskutinis sėdėjo tame automobilyje todėl, kad šuo ieško stipriausios kvapo koncentracijos. Tyrimo metu šuo yra testuojamas kelis kartus. Jis turi surasti lyginamojo kvapo pavyzdį, t. y. startinio objekto etaloną tam, kad įsiminti. Tada visi objektai yra sumaišomi ir jei šuo antrą kartą gerai signalizavo startinio objekto etaloną, reiškia jis jį įsiminė. Tyrimą atlieka ne mažiau kaip du šunys. Šiuo atveju du šunys pagal lyginamąjį pavyzdį tiriamąjį kvapą be problemų identifikavo kaip stipriausią, o tai reiškia, kad V. D. pastoviai naudojasi tuo automobiliu arba paskutinis juo naudojosi.

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1426)-IS1-261 konstatuota, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant kratos metu iš V. D. paimtų dvylikos butelių su skysčiu, aliuminio bidono ir kibiro su dviem filtrais, netinkami asmens identifikavimui, nes juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės nesudaro individulių požymių visumos (t. 1, b. l. 74-75).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1398)-IS1-249 konstatuota, kad rankų pėdsakai, ant įvairių daiktų, paimtų apžiūros metu iš automobilio UAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netinkami asmens identifikavimui, nes juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės nesudaro individulių požymių visumos (t. 1, b. l. 99-100).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1671)-IS1-1985 nurodyta, kad ant pilko džemperio ir guminių batų, paimtų 2015-10-09 kratos metu V. D. namuose, raugo pėdsakų nėra (t. 1, b. l. 92-93).

Tarnybiniame pranešime dėl telefono ryšio krypties nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. D., nuo 2015-10-09, 23.13 val. iki 2015-10-10, 00.16 val. naudotas (duomenys neskelbtini) kaime (t. b. 1. 126).

Telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. D., pokalbių išklotinė patvirtina, kad: 2015-10-09, 23.13 val.; 2015-10-09, 23.22 val.; 2015-10-09, 23.27 val.; 2015-10-10, 00.10 val; 2015-10-10, 00.16 val., V. D. penkis kartus skambino iš telefono numerio 8 614 82261 (t. 1, b. l. 120, t. 4, b. l. 147-150), kuris priklauso V. D. sutuoktinei (t. 1, b. l. 121, t. 4, b. l. 145), ir vyko įvairios trukmės pokalbiai.

VĮ "Regitros" duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad keleivinis automobilis UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139).

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2015 m. spalio 9-10 d. naktį Lazdijų meteorologijos stoties duomenimis kritulių nebuvo, vidutinė temperatūra buvo nuo – 0,1 iki 1 laipsnio, vidutinis vėjo greitis 0,6-0,9 m/s, naktį buvo šarma (t. 3, b. l. 38).

Internetinio portalo „Delfi“ 2015-10-13 straipsnyje rašoma apie šį įvykį ir yra kaltinamojo V. D. nuotrauka su jo pavarde (t. 3, b. l. 38).

Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodoma, kad S. S. 2015-10-09 dirbo ir 15.30 val. atvyko į Seimo rūmus. Išvykimo laikas iš Seimo rūmų nėra fiksuojamas (t., b. l. 16).

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo neigia, tačiau teismas konstatuoja, kad V. D. kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinamajame akte nurodytą veiką. Kaltinamojo V. D. parodymai apie jo tariamą alibi atmestini kaip siekis išvengti atsakomybės, o juos patvirtinančius liudytojo S. S. parodymus teismas vertina kaip melagingus, nes tiek vienus tiek kitus paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią pripažinti kaltinamąjį kaltu.

Objektyviais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir jam priklausančiame automobilyje buvo rasta namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, o maždaug už 500 metrų nuo jo gyvenamosios vietos, miške, rastas aparatas naminei degtinei gaminti. Šias aplinkybes patvirtina minėtas 2015-10-09 apžiūros protokolas. Iš kurio matyti, kad automobilio UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje, už keleivio priekinės sėdynės, rastas bidonas su skysčiu, o minėtas 2015-10-09 kratos protokolas patvirtina, kad V. D. gyvenamajame name rastas 0,5 l talpos butelis „Beriozavaja Roščia“ su 20-30 gramų bespalviu skysčiu, kieme, po pastoge automobiliui laikyti, rasta: du plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,25 l talpos „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 2 plastikiniai buteliai 1,75 l talpos „Z. Z.“ su skaidriu skysčiu, 2 l talpos plastikinis butelis „Coca Cola“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Darida“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Oaza“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Žalia giria“ su skaidriu skysčiu, 1,5 l talpos plastikinis butelis „Neptūnas“ su skaidriu skysčiu, taip pat rasta vandens filtravimo sistema iš dviejų dalių, kurios viduje yra skaidrus skystis. VĮ "Regitros" duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam V. D.. 2015-10-10 apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančiame miške taip pat buvo rastos tarpusavyje metaliniu ir plastikiniu vamzdžiais sujungtos statinės bei kitos, tarpusavyje nesujungtos, statinės, taip pat aštuonios plastikinės statinės, iš kurių šešiose buvo raugo skystis. Visos rastos talpos ne tik aprašytos nurodytuose protokoluose, bet ir užfiksuotos nuotraukose, kuriose iš tiesų matomos protokoluose nurodytos talpos, todėl rastų talpų keikis ir vietos, kuriose jos buvo rastos, jokių abejonių nekelia.

Rastų talpų paskirtis ir jose buvusio skysčio turinys nustatytas BPK 205 straipsnio tvarka ištyrus rastus daiktus ir pasitelkus specialias žinias. Specialisto išvadoje Nr. 52-(U-1421)-IS1-256 konstatuota, kad daiktų, rastų 2015-10-09 (duomenys neskelbtini) esančiame miške, visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, o sumatavimo - sunaikinimo aktas patvirtina, kad miške rasto rudo skysčio, turinčio raugo kvapą, keikis yra 600 litrų. Minėtas 2015-10-16 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad kratos metu paimtoje filtravimo sistemoje rasto skysčio, turinčio alkoholio kvapą, kiekis sudaro 1 litrą, o automobilyje UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), rastame aliuminio bidone esančio skysčio kiekis sudaro 24,2 litro. Atitinkamai specialisto išvada Nr. 11-2207 (15) patvirtina, kad kratos metu V. D. sodyboje rastuose dvylikoje butelių esantis skysčio kiekis sudaro 15,82 litro. Šie objektyvūs įrodymai patvirtina, kad iš viso policijos pareigūnai 2015-10-09 rado 24,2 litro skaidraus skysčio aliuminio bidone, kuris buvo gabenamas automobiliu UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), taip pat 1 litrą skaidraus skysčio, buvusio filtravimo sistemoje, ir 15,82 litro skaidraus skysčio, buvusio kaltinamojo sodybos stoginėje, šalia kito jo automobilio UAZ. Specialisto išvada Nr. 11-2207 (15) patvirtina, kad visas nurodytas skaidrus skystis yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas - naminė degtinė, kurioje etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 41,3 - 60,1 procento, o šešiose statinėse miške rastas skystis yra raugas (broga), tinkamas naminei degtinei gaminti, kuriame etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 3,2 - 6,6 procento.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad iš viso kaltinamojo V. D. automobilyje ir jo gyvenamojoje vietoje rasta 41,02 litro (24,2 litro + 15,82 litro + 1 litras) namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, o miške rastas aparatas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei 600 litrų raugo (brogos), tinkamos naminei degtinei gaminti. Taigi, šiais įrodymas yra įrodyta, kad BK 201 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimo dalykas - namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, ir aparatas jam gaminti, rastas kaltinamojo V. D. automobilyje, jo gyvenamojoje vietoje bei miške netoli jos.

Kaltinamojo kaltės įrodinėjimą apsunkina tik tai, kad policijos pareigūnams nepavyko nusikaltimo vietoje su įkalčiais sulaikyti naminę degtinę gabenusio asmens, tačiau tai nereiškia, kad iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti pagrįstos išvados, kad nuo pareigūnų pabėgęs asmuo, kuris vairavo automobilį, kuriuo buvo gabenta naminė degtinė, yra būtent kaltinamasis.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilis UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvažiavo tiesiai į juos būtent iš tos vietos, kurioje miške buvo aparatas naminei degtinei gaminti, o šį automobilį vairavo būtent kaltinamasis V. D.. Nors kaltinamasis savo nekaltumą prieštaringai grindžia tiek teigdamas, kad policininkai apsiriko atpažindami jį kaip pabėgusį automobilio vairuotoją, tiek teigdamas, kad su juo norima susidoroti dėl jo buvusios tarnybos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atpažindami kaltinamąjį policijos pareigūnai galėjo apsirikti, ir juo labiau, kad jie turi kokį nors pagrindą tyčia meluoti ir taip susidoroti su kaltinamuoju. Policijos pareigūnai G. G., A. K. ir N. U. bandė sustabdyti šį automobilį, kuris pravažiavo pro pat juos, o A. K. netgi kliudė ir pargriovė ant žemės. Liudytojas G. G. patvirtino, kad turimu galingu prožektoriumi švietė tiesiais į vairuotoją kol šis artėjo link jų ir kol pro pat juos pravažiavo. Tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš paties kaltinamojo gynėjo pateiktos meteorologinės pažymos nustatyta, kad tuo metu buvo giedras oras, jokių kritulių nebuvo, todėl jokių gamtinių sąlygų, bloginančių matomumą nebuvo. Be to, liudytojai patvirtino, kad automobilis važiavo be įjungtų šviesų, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnai nebuvo akinami paties automobilio šviesomis. Taip pat pažymėtina, kad važiuojant blogu miško keliu automobilio greitis nebuvo didelis ir policijos pareigūnai turėjo laiko įsidėmėti link jų artėjančio, o ne tolstančio automobilio vairuotoją. Tokios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai giedros nakties metu iš labai arti matė gerai apšviestą vairuotojo veidą ir objektyviai turėjo galimybę ir pakankamai laiko gerai šį veidą įsidėmėti. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai ne tik objektyviai turėjo geras sąlygas matyti ir įsidėmėti vairuotojo veidą, bet turėjo tiesioginį tikslą ir pareigą tą padaryti, nes jie tarnybos metu kaip tik ir atvyko norėdami sulaikyti asmenį, kuris užsiima nusikalstama veikla. Pareigūnai dar tos pačios dienos rytą buvo suradę aparatą naminei degtinei gaminti ir raugą, paruoštą gamybos procesui, todėl vakare kaip tik ir tikėjosi surasti tuo užsiimantį asmenį ar asmenis. Vertinant jų apsirikimo atpažįstant kaltinamąjį galimybę, pažymėtina, kad visiškai natūralu, jog bet kuris žmogus daug blogiau įsidėmi nepažįstamą veidą žmogaus, kurio sutikti iš anksto nesitikėjo, ir nežinojo, kad vėliau reikės matytą veidą prisiminti ir jį atpažinti. Tokiu atveju vėlesnis matyto žmogaus atpažinimas iš tiesų gali būti sunkesnis ir vertinant tokį atpažinimą gali kilti didesnių abejonių dėl jo patikimumo. Tačiau šiuo atveju susidūrimas su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu policijos pareigūnams ne tik nebuvo netikėtas ir nelauktas, bet priešingai – jie būtent tuo tikslu ir vyko į patikrinimą. Natūralu ir tai, kad vykstant į patikrinimą miške tamsiu paros metu pareigūnai turėjo galingą prožektorių, be kurio tokiomis sąlygomis iš viso nebūtų įmanoma atlikti savo pareigų. Tai reiškia, kad šiuo atveju policijos pareigūnai dar net nematę nusikalstama veikla užsiimančio asmens jau žinojo, kad yra tikimybė jį užtikti, o jį suradus jiems reikės su juo bendrauti tiriant šią veiką. Akivaizdu, kad pareigūnai iš anksto žinojo, jog tokį asmenį jiems reikės įsidėmėti, todėl pamatę be šviesų važiuojantį iš nusikaltimo vietos automobilį jie kaip tik ir švietė su prožektoriumi į vairuotoją, kad galėjų jį pamatyti ir įsidėmėti. Nors kaltinamasis teigia, kad sodyboje, kurioje jis gyvena, ir kurioje buvo rasta naminės degtinės, gyvena ir kiti asmenys, su kuriais policijos pareigūnai jį galėjo supainioti, tačiau tokiai prielaidai pagrįsti nėra jokių duomenų. Visi policijos pareigūnai patvirtino, kad pabėgęs automobilio vairuotojas buvo vyras, todėl kaltinamojo žmona, jo sesuo ir pastarosios dukros, kurios gyvena tame pačiame name, negali būti tie asmenys, su kuriais policijos pareigūnai galėjo supainioti kaltinamąjį. Tuo tarpu du paties kaltinamojo sūnūs ir jo sūnėnas A. D., kurie taip pat gyvena tame pačiame name, yra daug jaunesni nei V. D.. Be to, vienas kaltinamojo sūnus, dirbantis (duomenys neskelbtini) tą dieną buvo tarnyboje, kitas sūnus grįžo į namus dar prieš pradedant kratą, o sūnėnas A. D. buvo namuose ir su juo policijos pareigūnai bendravo pirmiausiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai, kurie už vairo matė vyresnio amžiaus, t. y. apie 45-50 m. vyrą, nesupainiojo jo su daug jaunesniais kitais kaltinamojo šeimos nariais ar artimais giminaičiais, kuriuos pats kaltinamasis nurodo įtariantis šio nusikaltimo padarymu.

Nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad liudytojai G. G., A. K. ir N. U. pagal savo tarnybines pareigas ir pagal tuo metu vykdytą tarnybinę užduotį ne tik galėjo, bet ir privalėjo identifikuoti galimą įtariamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį, todėl neabejotinai gerai jį įsidėmėjo ir vėliau pamatę dar kartą galėjo jį nesunkiai atpažinti, ką ir padarė kratos metu ir asmens parodymo atpažinti metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog atpažindami kaltinamąjį, kaip pabėgusį sulaikyto automobilio UAZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotoją, liudytojai G. G., A. K. ir N. U. apsiriko ir jį supainiojo su kitu jo šeimos nariu ar artimu giminaičiu.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad V. D. atpažinimo protokolų negalima pripažinti įrodymais dėl BPK pažeidimų, padarytų renkant įrodymus, tačiau jokių esminių įstatymo pažeidimų atliekant parodymą atpažinti nenustatyta. Gynėjo argumentas, kad policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodė jokių individualių vairuotojo veido bruožų arba nurodė tik bendrus bruožus, o apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė vis detalesnius veido bruožus, nereiškia jokio įstatymo pažeidimo renkant įrodymus. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio reikalavimų BPK nenumato ir jie iš viso nėra skirti nusikalstamos veikos aplinkybėms išsamiai fiksuoti. Tarnybinių pranešimų surašymo tikslas yra pirminės informacijos, reikalingos sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti, pateikimas atitinkamiems pareigūnams, turintiems teisę spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl tarnybinis pranešimas nėra ir neturi būti tokio pat išsamumo ir detalumo, koks būna vėliau liudytoju apklausto pareigūno apklausos protokolas, nes visas ikiteisminis tyrimas tam ir reikalingas, kad būtų tiriama, tikslinama ir papildoma priminė informacija, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. BPK 191 str. 2 d. numato, kad prieš parodymą atpažinti atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Tai reiškia, kad aplinkybes, kuriomis atpažįstantysis matė atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti, asmuo turi būti apklausiamas liudytojo apklausos metu, todėl šių aplinkybių nenurodymas ar neišsamus nurodymas tarnybiniuose pranešimuose nereiškia jokio prieštaravimo tarp įrodymų ir juo labiau įstatymo pažeidimo juos renkant. Vien tai, kad liudytojų apklausos protokoluose ir parodymo atpažinti protokoluose pažodžiui nesutampa atpažintino asmens apibūdinimas nereiškia, kad atpažinimo protokolas negali būti pripažįstamas įrodymu. Pažymėtina, kad nei vienas liudytojas apklausos ikiteisminiame tyrime metu nenurodė jokių išskirtinių pabėgusio vairuotojo požymių, jie visi nurodė, kad atpažinti gali iš bendrų veido bruožų, veido formos ir lieso veido, tačiau jokių išskirtinių veidų bruožų nenurodė. Atitinkamai atpažinimo protokoluose taip pat užfiksuoti panašūs liudytojų paaiškinimai, kad jie atpažino pagal veido formą ir sudėjimą, bendrus bruožus. Jokių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų apklausų metų ir parodymų atpažinti metu dėl atpažintino asmens veido bruožų nėra, nei vienas liudytojas atpažinimo metu nenurodė kokių nors atpažįstamo asmens veido bruožų, kurie prieštarautų jų apklausose nurodytam pabėgusio vairuotojo apibūdinimui. Tuo tarpu tai, kad liudytojai atpažinimo metu nurodo kokią nors papildomą veido dalį, kurios neminėjo anksčiau, nereiškia, kad jie negali atpažinti asmens ar, kad anksčiau netinkamai apibūdino atpažintino asmens išvaizdą. Visiškai natūralu, kad apibūdinant matyto asmens išvaizdą liudytojo apklausos metu, kai liudytojas apibūdinamo žmogaus prieš save nemato, ir tą patį darant parodymo atpažinti metu, kai liudytojas atpažįstamą asmenį prieš save mato, išvaizdos apibūdinimo detalumas ir išsamumas gali skirtis, tačiau tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, savaime leidžianti abejoti liudytojo parodymų patikimumu. Kelis kartus skirtingu laiku ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojo parodymai apskritai negali būti identiški ir visada sutapti dėl visų menkiausių detalių. Todėl itin smulkmeniškas kelių protokolų turinio lyginimas ir bandymas pagrįsti gautų įrodymų neteisėtumą vien dėl to, kad skirtingų protokolų turinys pažodžiui nesutampa, nėra pagrindas atmesti įrodymus dėl neva įstatymo pažeidimo juos renkant.

BPK 192 str. 1 d. numato, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, o parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Iš parodymų atpažinti protokolų ir atpažinimui pateiktų asmenų išvaizdos matyti, kad šie įstatymo reikalavimai iš esmės buvo įvykdyti, nes kaltinamasis liudytojams buvo pateiktas atpažinti kartu su panašaus ūgio, kūno sudėjimo, veido formos asmenimis, kurie visi neturėjo jokių išskirtinių veido bruožų. Vien tai, kad vienas iš kartu su kaltinamuoju liudytojams G. G. ir N. U. atpažinti parodytų asmenų avėjo šlepetes, o ne batus nereiškia, kad šie parodymai atpažinti padaryti iš esmės pažeidžiant įstatymą ir dėl to negali būti pripažįstami įrodymais. Šiuo atveju visi liudytojai apklausos metu buvo nurodę, kad atpažinti įtariamąjį gali tik iš veido, o ne iš kitų požymių, drabužių ar avalynės. Todėl atpažinimui parodytų asmenų dėvėjimas nevienodos avalynės neturi esminės reikšmės tikrinant ar liudytojai gali atpažinti asmenį iš veido. Pažymėtina, kad skirtingai nei teigia gynėjas, liudytojui A. K. parodyti atpažinti asmenys visi avėjo batus ir nė vienas iš jų nebuvo su šlepetėmis. Kiti gynėjo argumentai - kad prieš atpažinimą liudytojai jau buvo matę kaltinamojo nuotrauką jo namuose kratos metu, kad internetiniame portale „Delfi“ jau buvo paskelbtas straipsnis apie šį įvykį su V. D. nuotrauka, taip pat nereiškia, kad parodymai atpažinti yra neteisėti ir negalėjo būti atliekami. Viena vertus, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad liudytojai G. G. ir N. U. dar kartos metu kaltinamojo namuose pamatė jo nuotrauką ir atpažino jį kaip miške pabėgusį automobilio vairuotoją, pripažintina, kad parodymo atpažinti šiems liudytojams V. D. protokolai iš viso neturi lemiamos reikšmės įrodinėjant kaltinamojo kaltę, nes liudytojai V. D. jo namuose iš jo nuotraukos atpažino praėjus vos kelioms valandoms po jo pabėgimo. Todėl parodymo atpažinti protokolai šiuo atveju yra tik papildomas įrodymas, patvirtinantis tą pačią aplinkybę, kurią nustatyti galima liudytojų parodymais, o ne vienintelis įrodymas, kad automobilį vairavo kaltinamasis. Be to, parodant asmenį atpažinti betarpiškai galima papildomai patikrinti ir įsitikinti ar ankstesnis liudytojų atpažinimas kratos metu iš nuotraukos yra teisingas, ar anksčiau darytoje nuotraukoje matytas asmuo realybėje nėra pasikeitęs. Tas pats pasakytina ir apie internetiniame straipsnyje matytą nuotrauką, nes realybėje ir nuotraukoje asmuo gali skirtis. Todėl vien tai, kad dėl natūraliai susiklosčiusių aplinkybių liudytojai G. G. ir N. U. nuotraukose jau buvo matę V. D. negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios parodymas atpažinti iš viso negalėjo būti atliekamas, o jį atlikus, jis turi būti laikomas kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu liudytojas A. K. kaltinamojo namuose jo nuotraukos nepastebėjo, todėl parodymo atpažinti metu jos nebuvo matęs. Šiuo atveju parodymai atpažinti, nors ir atlikti po to, kai liudytojai buvo matę kaltinamojo nuotrauką jo namuose ar galėjo būti matę internete, nėra neteisėti ar atlikti nesilaikant įstatymo reikalavimų, nes įstatymas nedraudžia atlikti parodymą atpažinti jeigu atpažįstantysis iki parodymo atpažinti matė atpažįstamąjį asmenį po nusikalstamos veikos padarymo dar kartą.

Kaltinamasis policijos pareigūnų parodymus ir jų atpažinimą jo kaip asmens, pabėgusio iš automobilio miške, bandė nuneigti ne tik remdamasis galimu liudytojų apsirikimu, bet ir teigdamas, kad su juo sąmoningai siekiama susidoroti dėl jo geros ankstesnės tarnybos ir vertingos informacijos apie teisės pažeidimus suteikimą vadovybei. Gynėjas tokią kaltinamojo gynybos poziciją papildomai grindė ir tuo, kad šio nusikaltimo išaiškinimui policijos pareigūnai skyrė labai daug pastangų ir daug dėmesio, kas neva rodo jų suinteresuotumą apkaltinti V. D.. Tačiau tokie gynybos argumentai yra tik deklaratyvūs ir jokiais duomenimis visiškai nepagrįsti teiginiai, kuriais kaltinamojo naudai siekiama paaiškinti jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra, ir kaltinamasis net nenurodė, jokių protingų ir racionaliai paaiškinamų aplinkybių ar faktų, kodėl policijos pareigūnai turėtų pagrindą norėti susidoroti su kaltinamuoju. Pabrėžtina, kad kaltinamasis buvo ne policijos, o (duomenys neskelbtini) , todėl vien tik iš deklaratyvios kaltinamojo gynybos pozicijos visiškai neaišku kodėl kitos tarnybos – policijos, pareigūnai gali norėti su juo susidoroti. Tuo tarpu didelės policijos pareigūnų pastangos atskleisti šią nusikalstamą veiką ir surinkti kuo daugiau įrodymų, pagrindžiančių kas padarė šią veiką, rodo ne pareigūnų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti V. D., o paaiškinamos tuo, kad pats kaltinamasis nuo tyrimo pradžios atsisakė paaiškinti bet kokias jam pareikšto įtarimo aplinkybes, todėl pareigūnai turėjo surinkti visus galimus įrodymus kitais įstatyme numatytais būdais. Deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas kaltinamojo pareiškimas, kad įrodymus renkantys pareigūnai siekia tyčia su juo susidoroti negali būti pagrindas vien dėl tokio pareiškimo visus surinktus įrodymus pripažinti neteisėti gautais ir negalimais kaltinamojo kaltei pagrįsti, nes jokių BPK pažeidimų renkant įrodymus teismas nenustatė.

Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltė nėra grindžiama vien tik policijos pareigūnų parodymais ir jie patys tą supranta, nes patys paėmė daug įvairių daiktų iš nusikaltimo vietos ir žinojo, kad ant jų bus ieškoma įtariamojo pirštų pėdsakų, biologinių pėdsakų, bus atliekami kiti tyrimai. Todėl sąmoningas melavimas ir tvirtinimas, kad kaltinamąjį jie atpažįsta kaip nusikaltimą padariusį asmenį, nors žino, kad miške matė kitą asmenį, kurio ryšį su nusikaltimu vėliau gali patvirtinti kiti įrodymai, būtų visiškai nesuprantamas, neprofesionalus ir racionaliai nepaaiškinamas policijos pareigūnų elgesys. Kaltinamasis niekaip protingai ir racionaliai nepaaiškino, kodėl policijos pareigūnai turėtų norėti melagingai jį apkaltinti ir rizikuoti būti patraukti atsakomybėn už tokius neteisėtus veiksmus.

Visos nurodytos, tarpusavyje sutampančios ir viena kitą patvirtinančios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. D. laikė aparatą naminei degtinei gaminti ir pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės, kurios dalį jos jau buvo pagaminęs, o likusią dalį ketino pagaminti iš paruošto raugo (brogos).

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ant įvairių daiktų, paimtų apžiūros metu iš automobilio UAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant kratos metu iš V. D. paimtų dvylikos butelių su skysčiu, aliuminio bidono ir kibiro su dviem filtrais nebuvo rasti kaltinamojo pirštų pėdsakai nepaneigia anksčiau nurodytų įrodymų visumos ir nepatvirtina, kad kaltinamasis yra nekaltas. Specialisto išvadose nėra konstatuota, kad pirštų pėdsakai ant visų minėtų daiktų nepriklauso kaltinamajam ar yra palikti kito asmens. Išvadose konstatuota tik tai, kad pirštų pėdsakai netinkami asmens identifikavimui, nes papiliarinio rašto detalės nesudaro individulių požymių visumos.

Tai, kad apžiūrint automobilį UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), specialistas nerado daktiloskopinių pėdsakų taip pat nepatvirtina kaltinamojo nekaltumo, nes automobilis ir priekaba buvo labai purvini ir dulkėti, kas ir sutrukdė užfiksuoti rankų pėdsakus.