Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-148-366/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
1S-148-366/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Advokatai
Martynas Žilinskas
Kategorijos
  • 2.1.16.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gražina Kazilionienė Nr.1S-148-366/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.1.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,įtariamosios gynėjui advokatui Martynui Žilinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamosios D. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria įtariamajai D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. K. įtariama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdama organizuotoje grupėje kartu su M. B. – (duomenys neskelbtini), V. S. – (duomenys neskelbtini) ir D. Š. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekdami neteisėtai, nusikalstamu būdu už (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas rekonstruoti UAB „(duomenys neskelbtini) " priklausantį viešbutį „(duomenys neskelbtini) ", piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, organizavo nusikalstamą veiką, kurios metu bendrovės „(duomenys neskelbtini) " naudai apgaule buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšos, ne mažesnės, nei 250 MGL, o būtent: pagal parengtą nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstymą vaidmenimis, ji organizavo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) sudarymą ir pasirašymą, iš anksto žinodama, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, o išrašyti darbų atlikimo aktai ir sąskaitos, pagal kurias vyks apmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžeto, bus suklastotos, ko pasėkoje, 2010-08-20 tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo ir krepšinio populiarinimo bei plėtros (duomenys neskelbtini) mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo (sutarties kaina 2375.000 Lt), pagal kurią visi sulygti darbai, remiantis išankstiniu susitarimu, nebuvo atlikti, o už žinomai neatliktas paslaugas išrašytus 2010-09-22 ir 2010-12-10 tikrovės neatitinkančius aktus bei atitinkamai pagal juos 2010-10-04 ir 2010-12-10 sąskaitas faktūras, bendrai 1 000 000 Lt sumai, pagal išankstinį susitarimą patvirtinus Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo ir krepšinio populiarinimo bei plėtros (duomenys neskelbtini) mieste programos priežiūros komitetui, o Lietuvos krepšinio federacijai šių suklastotų dokumentų ir jų patvirtinimo pagrindu, iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės gavus apmokėjimą, ir pasiremiant neatitinkančia tikrovės 2010-08-10 jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini) ", šiuos pinigus pervedus UAB „(duomenys neskelbtini).", apgaule buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšos, nemažiau nei 250 MGL, t.y. įtariama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.; 24 str. 4 d., 300 str. 3 d., padarymu.

Be to, ji įtariama ir tuo, kad galimai 2011 m. liepos 15 d., Vilniaus mieste, papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – (duomenys neskelbtini) M. B., o būtent: už Lietuvos krepšinio federacijos neteisėtą veiką, sudarant sąlygas pasisavinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas UAB „(duomenys neskelbtini) " priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini) " rekonstravimui, kurių vertė nemažiau, nei 250 MGL, 2011 m. liepos 15 d., Vilniaus mieste, už M. B. neteisėtą veikimą, jam perdavė didesnės, negu 1 MGL vertės kyšį – televizorių Sony, t.y. įtariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., padarymu.

Įtariamoji D. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka laikinai sulaikyta 2013 m. sausio 7 d. 18.30 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdama laisvėje ji gali trukdyti procesui.

Šalies argumentai

Skundu įtariamoji prašo skundžiamą nutartį panaikinti arba paskirti kitą kardomąją priemonę – namų areštą ir (arba) piniginį (iki 30 000 Lt) užstatą. Nurodo, jog nutartis nėra tinkamai motyvuota, joje nėra aiškiai ir tinkamai išdėstyti argumentai, patvirtinantys suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų egzistavimą, taip pat nėra aišku, kokių konkrečių duomenų pagrindu yra spendžiama apie BPK 122,123 straipsniuose numatytos kardomosios priemonės taikymo būtinumą, tikslingumą ir pagrįstumą. Įtariamosios nuomone, nutarties motyvuose yra apsiribojama pakankamai formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nėra pateikiama konkrečių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad ji atliko, ketina atlikti ar atliks neleistinus veiksmus, t.y. trukdys procesui. Mano, kad teismas priimdamas nutartį tinkamai, objektyviai ir išsamiai neištyrė bei neįvertino visų ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl suėmimo taikymo, taip pat nesilaikė proporcingumo principo reikalavimų, dėl ko nagrinėjamu atveju, netinkamai aiškindamas ir taikydamas BPK nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir reikalavimus, paskyrė aptariamą kardomąją priemonę. Teigia, kad byloje surinkti ir teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl kardomosios priemonės taikymo, metu pateikti dokumentai leidžia daryti priešingą išvadą, o būtent tai, kad ji ne tik niekada netrukdė tyrimui ir neturėjo jokių paskatų daryti kokias nors nusikalstamas veikas, tačiau ir tai, kad net neketina imtis tokių priemonių ar atlikti tokias neleistinas veikas. Nurodo, kad teismas svarstydamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą neatsižvelgė į tai, jog ji serga; turi nuolatinę gyvenamąją vietą; Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvas ir kiti asmenys ją vertina teigiamai, kaip rūpestingą, atsakingą, padorų ir gerą žmogų; jos tėvai – senyvo ir ligoto amžiaus žmonės, kurie neadekvačiai reaguoja į susidariusią situaciją; jos valdoma įmonė nuolat ir pastoviai sumoka apie 707361,25 Lt į metus mokesčių į valstybės ir savivaldybės biudžetus paskutinius keturis einamuosius metus. Įtariamosios teigimu, BPK 119 str. nurodyti tikslai gali būti pasiekti ir kitomis BPK numatytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, mažiau varžančiomis jos teises ir laisves.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė įtariamajai D. K. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytoms sąlygoms bei pagrindui.

Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde deklaratyviai pateikiami teiginiai apie tai, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, kadangi minėtų teisės normų pažeidimų nenustatyta. Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, kurie nurodyti ir skundžiamoje nutartyje, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pareikštas įtarimas D. K., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo visos sąlygos paskirti įtariamajai kardomąją priemonę – suėmimą.

Suėmimas D. K. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. t.y. pagrįstai manant, kad ji trukdys procesui. Sutinkamai su BPK 122 str. 3 d. pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; ar 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas suėmimo pagrindo taikymo būtinumą grindė tuo, jog įtariamoji D. K. organizuodama galimai nusikalstamas veikas pasinaudojo savo ryšiais ir įtakojo kitus asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ji būdama laisvėje ir pasinaudodama savo ryšiais trukdys procesui, bandydama paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nutartyje nėra detalizuoti duomenys, kuriais grindžiamas šis manymas, tai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi aptariamo suėmimo pagrindo buvimą patvirtina ikiteisminio tyrimo byloje esanti medžiaga, o būtent elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Pasinaudojant baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis procesinėmis prievartos priemonėmis buvo gauti duomenys apie tai, jog įtariamoji pati ir per kitus asmenis bandė suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Pažymėtina, kad D. K. pareikštų įtarimų pobūdis, jos vaidmuo galimai įvykdant nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei ilgalaikiai ryšiai su kitais įtariamaisiais ir liudytojais, tame tarpe ir tais, kurie dar nebuvo apklausti, taip pat sąlyginai pagrindžia apylinkės teismo išvadą, jog šiame proceso etape įtariamoji gali bandyti pati ar per kitus asmenis paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, kuriems yra žinomos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie tai, jog D. K. per trečius asmenis organizavo nedarbingumo pažymėjimo suklastojimą bei juo disponavo, siekdama išvengti dalyvauti teisminiame procese kitoje byloje. Šiuo dokumentu įtariamosios gynėjas apylinkės teismo posėdžio metu, svarstant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, taip pat grindė įtariamosios sveikatos būklę, o pati įtariamoji tuo pačių pagrindu argumentuoja savo skundą. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir ateityje, būdama laisvėje, ji gali imtis veiksmų, kuriais trukdytų procesą. Taigi, toks įtariamosios elgesys ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog suėmimo paskyrimo pagrindas ir šios kardomosios priemonės taikymo būtinumas yra patvirtintas ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais faktiniais duomenimis. Kartu tai sustiprina ir pagrindžia išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai manė, jog būdama laisvėje įtariamoji gali trukdyti procesui ir švelnesnio pobūdžio procesinės prievartos priemonės, bent jau šiuo metu, nebūtų užtikrinę BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų, jų tarpe ir netrukdomo ikiteisminio tyrimo užtikrinimo, įgyvendinimo.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, nurodančiuose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariama D. K. pobūdį ir sunkumą, ikiteisminio tyrimo sudėtingumą ir apimtį bei tai, jog 2013 m. sausio 22d. D. K. įteiktas pranešimas apie naujus įtarimus dėl BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, viešasis interesas išsamiai ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svaresnis.

Įtariamosios skunde nurodyti teiginiai apie tai, jog ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įvairių organizacijų charakterizuojama teigiamai ir kt., įvertinus aptartas aplinkybes, suėmimo taikymo pagrindo neeliminuoja. Nepagrįstas skundo teiginys, jog skundžiama nutartis priimta objektyviai ir išsamiai neištyrus bei neįvertinus visų ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių. Kaip matyti apylinkės teismas atsižvelgė į BPK 121 str. 4 d. numatytą reikalavimą įvertinti konkrečias aplinkybes ir įvertinęs visetą aptartų aplinkybių bei reikalingų atlikti procesinių veiksmų kiekį, suėmimą D. K. skyrė ne prokuroro prašytam dviejų mėnesių terminui, o vienam mėnesiui. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu įtariamajai paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jos galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto BPK 11 str., šiuo atveju nepažeidžia.

Iš skunde suformuluoto prašymo turinio matyti, jog įtariamoji taip pat prašo pakeisti jai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone. Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus aukštesnysis teismas tik patikrina suėmimo paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą. Klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva (BPK 139 str.).

Remiantis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamosios D. K. skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARIA:

Įtariamosios D. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius