- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- eI3-4262-484/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09725-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ atstovui advokatui H. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. gruodžio 12 d., prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – atsakovė ar Taryba) 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1-276 „Dėl nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. balandžio 18 d. prašymą Nr. E1019- 1/23(2.17.2.139E-LIC) dėl sutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. UAB „Olympic Casino Group Baltija“, siekdama gauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimą steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr. E1019-1/23(2.17.2.139E-LIC).
2.2. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pateiktas prašymas atitiko Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1546 „Dėl Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) reikalavimus.
2.3. Taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 punktą:
2.3.1. Sprendimo projektas suformuluotas neaiškiai ir klaidinančiai: „Sutikti / nesutikti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.“
2.3.2. Skundžiamo Sprendimo priėmimas truko 23 sekundes. Tarybos nariams netinkamai pristatytas klausimas, nenurodyta, kad Bendrovės prašymas steigti automatų saloną ir lažybų punktą (duomenys neskelbtini), atitiko keturis Aprašo kriterijus. Tarybos nariai balsavo kitu – leidimo steigti kazino klausimu.
2.3.3. Taryba neišnagrinėjo Bendrovės prašymo dėl sutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą, adresu (duomenys neskelbtini).
2.3.4. Taryba, atsisakydama Bendrovei išduoti sutikimą steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Sprendime nenurodė jokių tokio atsisakymo motyvų.
2.4. Taryba neturi kompetencijos spręsti klausimo dėl licencijos lošimų namams steigti išdavimo.
2.5. Taryba neturi neribotos diskrecijos (ne)išduoti sutikimų automatų salonams ir lažybų punktams steigti.
2.6. Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto ir Aprašo 12 ir 18 punktų reikalavimus.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo atlikta Žirmūnų seniūnijos gyventojų apklausa. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2023 m. rugsėjo 29 d. protokole nurodyta, kad visi apklaustieji nepritaria atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą (automatų saloną ir lažybų punktą) adresu (duomenys neskelbtini).
4.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatas 2023 m. gegužės 2 d. rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad „nusiskundimų dėl veikiančios TOP SPORT (duomenys neskelbtini)lažybų punkto veiklos <...> pasitaiko (2-3 pranešimai per 2 mėnesius)“. Pabrėžia, kad ši informacija yra sudėtinė vietos bendruomenės/seniūnijos nuomonės dalis.
4.3. Pareiškėjos klausimas buvo pristatytas Ekonomikos ir finansų, Aplinkos ir miesto paslaugų komitetuose ir buvo apsvarstytas net po 2 kartus. Pažymi, kad Ekonomikos ir finansų, Aplinkos ir miesto paslaugų komitetuose nepritarta automatų salono ir lažybų punkto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), steigimui. Aplinkos ir miesto paslaugų komitete automatų salono ir lažybų punkto steigimui patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), steigimui nepritarta 2 kartus. Todėl nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad nebuvo išlaikyta ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūra.
4.4. Pristatant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio Nr. 7 darbotvarkę, buvo nurodyta, jog svarstomi du klausimai, atsakyti Tarybos narių klausimai, taip pat priimtas bendras nutarimas nepritarti prašymams steigti automatų salonus ir lažybų punktus. Pažymi, jog buvo nurodyta, koks darbotvarkės klausimas nagrinėjamas, Tarybos nariai aiškiai žinojo, už kokį klausimą balsuoja, todėl teigia, kad procedūra atlikta tinkamai ir Sprendimą naikinti nėra jokio pagrindo.
4.5. Pareiškėjos pastaba dėl žodžio „licencija“ panaudojimo Tarybos posėdžio metu neturi reikšmės, nes Tarybos nariai išreiškė valią nepritarti steigimui ir azartinių lošimų veiklai konkrečioje vietoje – (duomenys neskelbtini). Todėl, nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Tarybos posėdžio pirmininko panaudotas žodis „licencija“ suklaidino Tarybos narius.
4.6. Taryba, vadovaudamasi Azartinių lošimų įstatymo ir Aprašo nuostatomis, nurodo, kad ji turi diskrecijos teisę apsispręsti dėl lošimų organizavimo sprendimo.
4.7. Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, jog ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Nurodo, kad Tarybos posėdžio protokolo išrašas ir garso įrašas, aiškinamasis raštas, komitetų posėdžių protokolai yra sudėtinė ginčijamo Sprendimo dalis.
4.8. Pažymi, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Pareiškėjos skundo argumentas, kad skundžiamas Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, ir taip apriboja pareiškėjos ūkinės veiklos laisvę, yra nepagrįstas.
4.9. Pareiškėjos nesutikimas su Tarybos Sprendimu ir pageidavimas, kad būtų priimtas jai palankus Tarybos sprendimas, savaime nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą Tarybos Sprendimą neteisėtu.
5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas Bendrovės skundą prašė tenkinti, vadovaudamasis skunde nurodytais motyvais.
6. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama atsiliepimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
7. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1-276 „Dėl nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ teisėtumo bei pagrįstumo.
8. Nustatyta, kad UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą, kuriuo prašė duoti sutikimą atidaryti / steigti lošimų organizavimo vietą: automatų saloną, lažybų punktą, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas).
9. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1546 „Dėl Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo 18 punktu, 2023 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 1-276 „Dėl nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“, kuriuo nusprendė nesutikti, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
10. Azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (toliau – Azartinių lošimų įstatymas).
11. Azartinių lošimų įstatymo (ginčui aktuali suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnyje nustatyta, kad automatų ar bingo salonai, lošimo namai (kazino), lažybų ir totalizatoriaus punktai, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, steigiami savivaldybių tarybų sutikimu.
12. Pagal Azartinių lošimų įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalį, leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino), leidimai steigti lažybų ir totalizatoriaus punktus, įskaitant žirgų totalizatoriaus punktus, galioja 5 metus nuo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) sprendimo išduoti leidimą priėmimo dienos. Leidimo galiojimo terminą Priežiūros tarnyba gali pratęsti neribotą kartų skaičių ir kiekvieną kartą 5 metų terminui, išskyrus atvejus, kai bendrovė pageidauja gauti leidimą trumpesniam negu 5 metų terminui.
13. Azartinių lošimų įstatymo 24¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Priežiūros tarnybos sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ar jų galiojimo termino pratęsimo gali būti priimami tik bendrovei gavus savivaldybės, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar ketinama tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, tarybos sutikimą. Savivaldybės tarybos sutikimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius iki prašymo išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą ar pratęsti leidimo galiojimo terminą pateikimo Priežiūros tarnybai dienos. Savivaldybės taryba, nagrinėdama bendrovės prašymą išduoti sutikimą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, vadovaujasi konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai vertinimo kriterijais. Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečius vertinimo kriterijus ir prašymų nagrinėjimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.
14. Bendrąją sutikimų atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje išdavimo tvarką ir konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų taikymo ir vertinimo sistemą Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje nustato Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-1546 „Dėl Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai konkrečių vertinimo kriterijų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas).
15. Aprašo (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 1-1850 redakcija) 5 punkte nustatyta, kad bendrovė, norinti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje, Savivaldybės administracijai pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos prašymą (toliau – prašymas). Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, numatyti Aprašo 7 punkte.
16. Pagal Aprašo 9 punktą, Bendrovės prašymo Savivaldybės administracijoje išnagrinėjamo terminas yra 20 darbo dienų, per kurį: patikrinami bendrovės prašyme pateikti duomenys (9.1 punktas); pagal Apraše nustatytus kriterijus atliekamas konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai vertinimas (toliau – bendras poveikio vertinimas) (9.2 punktas); priklausomai nuo pateikto prašymo parengiamas vienas Tarybos sprendimo projektas dėl sutikimo/nesutikimo atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą arba sutikimo/nesutikimo tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje (9.3 punktas).
17. Bendrovių prašymų, kai ketinama naujai atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą, nagrinėjimo kriterijai nustatyti Aprašo 12 punkte:
17.1. Lošimų organizavimo vieta atidaroma ar steigiama negyvenamosios paskirties pastate. Pastato paskirtis nustatoma valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (Aprašo 12.1 punktas).
17.2. Atstumas iki artimiausios švietimo įstaigos (išskyrus neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas). Nustatomas ne mažesnis nei 100 m atstumas nuo švietimo įstaigos išorinės pastato sienos (matuojant nuo artimiausio pastato kampo) iki lošimų organizavimo vietos išorinės pastato sienos (matuojant tiesia trajektorija iki artimiausio pastato kampo). Jei vieta, kurioje ketinama atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą turi atskirą įėjimą, atstumas matuojamas iki lošimų organizavimo vietos įėjimo (matuojant tiesia trajektorija). Atstumas matuojamas pasitelkiant gatvių ar kitokius planus (pvz., www.regia.lt). Kai lošimų organizavimo vieta ir švietimo įstaiga yra tame pačiame pastate, atstumas neskaičiuojamas ir laikoma, kad lošimų organizavimo vieta neatitinka vertinimo kriterijaus (Aprašo 12.2 punktas).
17.3. Atstumas iki artimiausios priklausomybės ligų gydymo įstaigos. Nustatomas ne mažesnis nei 100 m atstumas nuo artimiausios priklausomybės ligų gydymo įstaigos išorinės pastato sienos (matuojant nuo artimiausio pastato kampo) iki lošimų organizavimo vietos išorinės pastato sienos (matuojant tiesia trajektorija iki artimiausio pastato kampo). Jei vieta, kurioje ketinama atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą turi atskirą įėjimą, atstumas matuojamas iki lošimų organizavimo vietos įėjimo (matuojant tiesia trajektorija). Atstumas matuojamas pasitelkiant gatvių ar kitokius planus (pvz., www.regia.lt). Kai lošimų organizavimo vieta ir priklausomybės ligų gydymo įstaiga yra tame pačiame pastate, atstumas neskaičiuojamas ir laikoma, kad lošimų organizavimo vieta neatitinka vertinimo kriterijaus (Aprašo 12.3 punktas).
17.4. Gyvenamosios vietovės bendruomenės / seniūnijos pritarimas. Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys raštu kreipiasi į seniūnijos, kurios teritorijoje ketinama atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą, seniūną dėl vietos bendruomenės pritarimo atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą (Aprašo 12.4 punktas). Atsakymą (vietos bendruomenės ir (ar) seniūnijos nuomonę) dėl pritarimo arba argumentuotą nepritarimą atidaryti ar steigti konkrečią lošimų organizavimo vietą seniūnija raštu turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi išsiuntimo dienos. Argumentuotas nepritarimas turi būti grindžiamas oficialiais policijos duomenimis dėl nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka lošimų organizavimo vietoje. Atsakymo nepateikimas per nustatytą terminą laikomas pritarimu.
18. Pagal Aprašo 14 punktą, Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys, atlikęs bendrą poveikio vertinimą, rengia vieną Savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia jį svarstyti Savivaldybės tarybai. Bendrą poveikio vertinimą pagrindžiantys ir kiti prašymo nagrinėjimo metu gauti dokumentai pridedami Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje prie sprendimo projekto.
19. Pagal Aprašo 15.1 punktą, Bendrovei pateikus visus privalomus dokumentus bei informaciją ir nustačius, kad naujai steigiama ar atidaroma lošimų organizavimo vieta atitinka 2 ir daugiau Aprašo 12 punkte nustatytus kriterijus, Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte siūlo Savivaldybės tarybai sutikti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą. Tuo atveju, kai lošimų organizavimo vieta priklausomai nuo pateikto prašymo (steigti (atidaryti) ar tęsti) neatitinka Aprašo 15.1 ar 15.2 papunkčiuose nustatytų sąlygų, Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys projekto aiškinamajame rašte siūlo Savivaldybės tarybai nesutikti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje (Aprašo 15.3 punktas).
20. Kaip matyti iš Tarybos sprendimo „Dėl sutikimo/nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ projekto 2023 m. spalio 3 d. aiškinamojo rašto Nr. A121-26345/23(2.1.19E-LIC) (toliau – Aiškinamasis raštas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius atliko Prašyme nurodytos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini), bendro poveikio vertinimą pagal Apraše nustatytus kriterijus ir konstatavo, kad:
20.1. Lošimų organizavimo vieta atidaroma ar steigiama negyvenamosios paskirties pastate, nes prašymas pateiktas steigti automatų saloną ir lažybų punktą pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame įrengtos patalpos, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančia informacija, nėra priskiriamos prie gyvenamosios paskirties patalpų.
20.2. Artimiausia švietimo įstaiga (išskyrus neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas) – Vaikų lopšelis–darželis „Ramunėlė“, (duomenys neskelbtini) (atstumas – 231 metras).
20.3. Artimiausia priklausomybės ligų gydymo įstaiga – Respublikinis priklausomybės ligų centras, Vilniaus filialas, (duomenys neskelbtini) (atstumas – 2322,89 metrai).
21. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A121-23824/23(2.1.19E-LIC) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Žirmūnų seniūniją dėl vietos bendruomenės pritarimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą. Vilniaus miesto savivaldybės Žirmūnų seniūnija 2023 m. gegužės 2 d. raštu Nr. A121-25301/23 informavo, kad atsižvelgdama į gyventojų apklausos rezultatus ir išplėstinės seniūnaičių sueigos bei policijos nuomonę, mano, jog organizuoti lošimų vietos gyvenamų namų kvartale nėra tinkama.
22. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, vadovaudamasis Aprašo 15.1 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad atidaromos naujos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini) bendro poveikio vertinimas atitinka 3 iš 4 kriterijus, Aiškinamajame rašte rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pritarti sprendimo projektui.
23. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šį įstatymą yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
24. Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).
25. Pastebėtina, kad nustačius, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte nurodomos teisės normos yra procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, vien jų nurodymas aptariamame akte negali būti laikomas (pripažintas) tinkamu reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis įvykdymu (2014 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1588/2014).
26. Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).
27. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų ne nurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).
28. Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
29. Ginčijamame Tarybos Sprendime, kuriuo nuspręsta nesutikti, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ steigtų automatų saloną ir lažybų punktą patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokio sprendimo priėmimo motyvai nenurodyti.
30. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje ginčo, jog atidaromos naujos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini), bendro poveikio vertinimas atitinka 3 iš 4 kriterijus, numatytus Aprašo 12 punkte, nėra.
31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, vadovaudamasis Aprašo 15.1 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad atidaromos naujos lošimų organizavimo vietos (duomenys neskelbtini) bendro poveikio vertinimas atitinka 3 iš 4 kriterijus, Aiškinamajame rašte rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pritarti sprendimo projektui. Tokia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus rekomendacija, pateikta Aiškinamajame rašte, iš esmės atitinka Aprašo 15.1 punkte įtvirtintą nuostatą, t. y. siūlymą Tarybai sutikti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarybos sprendimo „Dėl sutikimo/nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ projektas, dėl kurio Aiškinamąjį raštą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, Tarybai pateiktas Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1077/23 „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl sutikimo/nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“.
33. Pagal Aprašo 9.3 punktą, dėl sutikimo/nesutikimo atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą arba sutikimo/nesutikimo tęsti lošimų organizavimo veiklą lošimų organizavimo vietoje parengiamas vienas Tarybos sprendimo projektas. Tarybos sprendimo „Dėl sutikimo/nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ projekto formuluotė leidžia daryti išvadą, kad tuo pačiu klausimu tam pačiam Tarybos posėdžiui vienu sprendimo projektu pateikti du alternatyvūs sprendimai (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 „Dėl Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento patvirtinimo, (toliau – Reglamentas; 96.1 punktas).
34. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius rekomendavo Tarybai pritarti alternatyviam sprendimo projektui, nors pats Aiškinamojo rašto turinys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius siūlė Tarybai sutikti steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu: (duomenys neskelbtini), kaip ir yra numatyta Aprašo 15.1 punkte.
35. Išklausius Tarybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad Tarybos posėdžio pirmininkas, paskelbęs sprendimo projekto darbotvarkės numerį „69”, pranešėjo pristatyti sprendimo projekto svarstymo pagrindiniame komitete ir kituose komitetuose rezultatus, pažeidžiant Reglamento 95.4 punktą, nepakvietė. Tarybos nariai dėl Tarybos sprendimo „Dėl sutikimo/nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ projekto nepasisakė (Reglamento 95.6 punktas).
36. Reglamento 96.2 punkte nustatyta, kad alternatyvūs sprendimų projektai svarstomi kartu. Kiekvienas iš alternatyvių sprendimų projektų pristatomas ir dėl jų pasisakoma šiame Reglamente nustatyta tvarka (Reglamento 96.2 punktas). Po pasisakymų iš alternatyvių sprendimų projektų pasirenkamas vienas. Jeigu yra du alternatyvūs sprendimų projektai, balsuojama dėl pasirinkimo ir posėdžio pirmininkas įvardija, už kurias alternatyvas balsuos balsuojantieji „už pirmąjį teiginį“ ir už kurias – balsuojantieji „už antrąjį teiginį“. Pasirinktu laikomas tas sprendimo projektas, už kurį balsavo daugiausia posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių (Reglamento 96.3 punktas). Šių reikalavimų priimant ginčijamą Tarybos Sprendimą nebuvo laikomasi.
37. Nurodyti Reglamento ir Aprašo procedūros pažeidimai iš esmės lėmė tai, jog Taryba tinkamai neįvertino Aiškinamajame rašte nurodytų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą Sprendimą. Tarybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio garso įrašas patvirtina ir tai, kad Tarybos nariai iš esmės nesutinka, jog Vilniaus mieste būtų atidaromi/ steigiami lošimo automatų salonai, lažybų punktai. Tokia Tarybos narių nuomonė ginčo atveju neturi jokio teisinio pagrindo ir neatitinka Azartinių lošimų įstatymo bei Apraše nustatytų vertinimo kriterijų.
38. Viešojo administravimo subjekto, įskaitant savivaldybės tarybos narius, teisė priimti sprendimus svarstomais klausimais nėra absoliuti. Taryba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, negali nesilaikyti įstatymų ir savo pačios nusistatytų taisyklių ir tvarkų.
39. Lošimų organizavimo vieta ir reikalavimai lošimų organizavo vietų patalpoms nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 12 ir 15 straipsniuose. Vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus, nustatytos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Nors Tarybos Sprendime ir nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo 18 punktu, tačiau šio punkto taikymo pagrindimas Sprendime nepateiktas.
40. Aprašo 15.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kad, Bendrovei pateikus visus privalomus dokumentus bei informaciją ir nustačius, kad naujai steigiama ar atidaroma lošimų organizavimo vieta atitinka 2 ir daugiau Aprašo 12 punkte nustatytus kriterijus, Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte siūlo Savivaldybės tarybai sutikti atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą, yra imperatyvi.
41. Pagal Reglamento 130 punktą, seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.
42. Reglamento 132 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos, įvertinusios seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus, o įvertinusios išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus – ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi. Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka.
43. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. A121-25301/23 pateikta nuomonė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2023 m. rugsėjo 29 d. protokolas Nr. 2 nėra grindžiami oficialiais policijos duomenimis dėl nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka lošimų organizavimo vietoje, nurodytoje pareiškėjos prašyme. Priešingai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2023 m. gegužės mėnesio rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Žirmūnų seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje didelių ir dažnų nusiskundimų dėl veikiančios TOP SPORT (Žirmūnų g. 2, Vilnius) lažybų punkto veiklos neturi, tačiau jie pasitaiko (2-3 pranešimai per 2 mėnesius).
44. Taryba Žirmūnų seniūnijos Išplėstinės seniūnaičių sueigos 2023 m. rugsėjo 29 d. protokole Nr. 2 nurodyto sprendimo Reglamente nustatyta tvarka neįvertino. Lošimų organizavimo vietos poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai vertinimo lentelė, numatyta Aprašo priede, Tarybai nepateikta.
45. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Tarybos Sprendimas ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų, bet ir priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Todėl Savivaldybės Tarybos Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjos skundas tenkinamas, o Savivaldybės Tarybos Sprendimas panaikinamas, įpareigojant Savivaldybės Tarybą Bendrovės Prašymą išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 2 punktas).
47. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Pareiškėja 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos jos naudai patirtų 6 261,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
49. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
50. Nagrinėjamu atveju šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą.
51. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
52. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
53. Byloje nustatyta, kad pareiškėją byloje pagal 2023 m. lapkričio 28 d. sudarytą atstovavimo sutartį atstovavo advokatų profesinė bendrijos (toliau – APB) „Motieka ir Audzevičius“ advokatas H. S.
54. Pareiškėjos byloje patirtas išlaidas patvirtina: 2024 m. balandžio 12 d. APB „Motieka ir Audzevičius“ patvirtinimas dėl apmokėjimo, banko „Luminor“ išrašai, PVM sąskaitas faktūros: MA Nr. 2023-11-143 (suma 3 478,75 Eur); MA Nr. 2023-12-103 (suma 556,60 Eur); MA Nr. 2024-01-048 (suma 278,30 Eur); MA Nr. 2024-03-122 (suma 1 948,10 Eur).
55. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
56. Nustatyta, kad pareiškėja skundą pateikė 2024 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjos paduotas skundas turėjo trūkumų, todėl teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Šalindama skundo trūkumus, pareiškėja 2023 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė skundą su patikslintais reikalavimais.
57. Atsižvelgiant į nurodytos teisinės paslaugos suteikimo datą, taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 000,10 Eur) ir už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjai gali būti maksimaliai atlyginta 5 000,25 Eur (2000,10 Eur x 2,5).
58. Remiantis pateiktais dokumentais, pareiškėja dėl skundo parengimo patyrė 3 478,75 Eur išlaidų. Taip pat pareiškėja prašo priteisti 556,60 Eur už patikslinto skundo rengimą, teismo nutarties analizę, komunikaciją su klientu ir patikslinto skundo pateikimą.
59. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).
60. Įvertinus bylos pobūdį, nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, Rekomendacijose nurodomus maksimalius atlygintinus dydžius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjai iš atsakovės už skundo parengimą priteistina 3 478,75 Eur.
61. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 278,30 Eur išlaidų už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo analizę, komunikaciją su klientu (1 val.) ir 1 948,10 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir paaiškinimų parengimą teismui (7 val.).
62. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą teismų praktiką, teismas atsiliepimo analizę, komunikaciją su klientu ir paaiškinimų dėl skundo esmės parengimą laiko pasirengimo teismo posėdžiui teisinės paslaugos dalimi.
63. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje. Rekomendacijų 9 punkte nurodoma, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog atstovavimas teisme truko 1 val. Taip pat matyti, kad atsiliepimo analizė, komunikacija su klientu, pasirengimas teismo posėdžiui ir paaiškinimų dėl bylos esmės rengimas iš viso užtruko 8 val. Kaip minėta, teismo posėdis vyko 2024 m. balandžio 17 d. (2024 m. antras ketvirtis), todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiu valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 110,30 Eur, maksimalus galimas priteisti dydis būtų 1 688,24 Eur (0,1 x 2 110,30 Eur x 8 val. = 1 688,24 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti suma už aptartas teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą ir apimtį, tai, kad paaiškinimų dėl bylos esmės rengimas yra pačios pareiškėjos atstovo pasirinktas pasirengimo teismo posėdžiui būdas, kuris nėra privalomas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad teisinga pareiškėjai atlygintina išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui suma yra 1 000 Eur.
64. Byloje taip pat nustatyta, kad pateikiant skundą teismui pareiškėja 2023 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus pareiškėjos skundą, visa ši suma priteistina pareiškėjai iš atsakovės.
65. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, jai iš atsakovės Vilniaus miesto tarybos iš viso priteisiant 4 501,25 Eur (3478,75 Eur + 1000 Eur + 22,50 Eur = 4 501,25 Eur ) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą patenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 1-276 „Dėl nesutikimo steigti automatų saloną ir lažybų punktą patalpose (duomenys neskelbtini), išdavimo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ panaikinti.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą uždarosios akcinės bendrovės ,,Olympic Casino Group Baltija“ 2023 m. balandžio 18 d. prašymą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 4 501,25 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus vieną eurą ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.